fc8d8098-286b-4669-9ead-db28dde67f54 · Regionų administracinis teismas

                                                                                     Administracinė byla Nr. I-3472-414/2018                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00618-2018-0                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)                                                                                   REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 8 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Kristinai Kančelkytei,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. P. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 500 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. liepos mėnesio. Skunde (b. l. 2-3; skundas voke) nurodė, kad bausmės atlikimui jis buvo paskirtas į 6-Ä lokalinį sektorių, kurio virtuvėje pilna parazitų (tarakonų), maisto gaminimui buvo skirta viena viryklė 100-ui žmonių, kurios viena pusė neveikė, todėl ne kartÄ teko likti alkanam, Å¡aldytuvai purvini, skleidė blogÄ kvapÄ , kriauklę ir Å¡iukÅ¡lių dėžę apspitusios musytės, nes niekas jų netvarko, grindys bei stalai pastoviai riebaluoti, purvini.

DuÅ¡o kabinose nebuvo užuolaidėlių, kurios suteiktų privatumo, nebuvo duÅ¡o persirengimo kambario, todėl buvo stebimas kitų nuteistųjų, pareigÅ«nų ir pareigÅ«nių, patirdavo patyčias. IÅ¡ kanalizacijos sklido nemalonus kvapas. Dėl antisanitarinių sÄ lygų 6-ame lokaliniame sektoriuje jis jautė nepatogumus, diskomfortÄ , dvasinį bei moralinį pažeminimÄ , iÅ¡sivystė nepilnavertiÅ¡kumo jausmas, atsirado psichologinių problemų, pasekmes jaučia iki Å¡iol. Nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja, prašė skundÄ tenkinti pilnai.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 7-10; toliau – ir atsiliepimas) nurodė, kad Alytaus PN yra sudarę sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Sanitariniuose mazguose ir virtuvėlėse Å¡varÄ palaiko tvarkiniai. Teisė praustis kÅ«nÄ Å¡altu vandeniu nėra ribojama, yra sudaryta galimybė praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę.

Alytaus PN pareigÅ«nai nuteistųjų duÅ¡inėse ir persirengimo kambariuose nestebi, tačiau iÅ¡girdus, kad tarp nuteistųjų yra konfliktas, reaguoja į situacijÄ ir gali užeiti į persirengimo kambarį ar duÅ¡inę. Pertvaros duÅ¡inėse yra įrengtos, nors nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas. PareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo arba neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis, kaip jis paskaičiuotas, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 4), apie posėdžio vietÄ ir laikÄ proceso Å¡alims praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 7 d.), byla nagrinėtina Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. liepos 31 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui);

2) žalai;

3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad virtuvėje buvo pilna parazitų (tarakonų).Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (nauja redakcija nuo 2013 m. gegužės 1 d.; toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).Atsakovas pateikė į bylÄ 2016 m. gruodžio 27 d.

Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 157 (b. l. 21-23; toliau – ir Sutartis), sudarytÄ tarp UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (toliau – Pardavėjas) ir Alytaus pataisos namų, pagal kuriÄ Pardavėjas įsipareigoja parduoti Alytaus PN deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas pagal poreikį (Sutarties 1 p.), Alytaus PN perduoda užsakymÄ paslaugoms, Pardavėjas per 3 darbo dienas (nuo paraiÅ¡kos gavimo dienos) pateikia paslaugas Alytaus PN (Sutarties 6 p.), Alytaus PN įsipareigoja patikrinti paslaugų kokybę ir atitikimÄ Alytaus PN nustatytiems techniniams reikalavimams bei įforminti prekių ar paslaugų priėmimo aktÄ (Sutarties 8 p.).

Atsakovas nepateikė įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, nors teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi (b. l.

5) buvo įpareigotas pateikti informacijÄ apie vabzdžių naikinimÄ ir tokiÄ informacijÄ patvirtinančius įrodymus, nepateikė duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (ApraÅ¡o 3 priedas), teikiami užsakymai paslaugoms (Sutarties 6 p.), įforminami prekių ar paslaugų priėmimo aktai (Sutarties 8 p.), kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimÄ virtuvėlėje. Teismas vertina, kad vien Sutartis, nepaneigia pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog virtuvėje buvo kenkėjų (tarakonų) ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringÄ bei naikinimÄ buvo nepakankami (ABTÄ® 56 str.), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad maisto gaminimui virtuvėje buvo skirta viena viryklė 100-ui žmonių, kuri pilnumoje neveikė, todėl likdavo alkanas.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktÄ pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų - ir kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam bÅ«riui;

Taisyklių 5.10 p.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui; Taisyklių 5.11 p.). PareiÅ¡kėjas pripažino, kad yra įrengta virtuvėlė maistui gaminti bei pasidėti, teisės aktai nereglamentuoja virtuvėlių patalpų įrangos, jos gali bÅ«ti įrengiamos tik esant techninėms galimybėms, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl vienos, nepilnai veikiančios viryklės laikytinos nepagrįstomis. Pastebėtina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 ir 6 punktus, maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: valgiaraÅ¡tis dirbantiems vyrams, valgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams, valgiaraÅ¡tis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

Kadangi, pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , nuteistieji maitinamai pagal sudarytus valgiaraščius nemokamai, pareiÅ¡kėjas neginčija, kad tokio maitinimo negaudavo, todėl aplinkybė, jog ne kartÄ liko alkanas dėl virtuvėlėje nepilnai veikiančios viryklės, vertintina kritiÅ¡kai ir atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog pataisos įstaigoje buvo netvarka – Å¡aldytuvai purvini, skleidė blogÄ kvapÄ , grindys bei stalai riebaluoti, purvini, indų plautuvę (kriauklę) ir Å¡iukÅ¡lių dėžę apspitusios musytės, iÅ¡ kanalizacijos sklido nemalonus kvapas, tačiau jokiomis jam prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo.Higienos normos HN 134:2015 35 punkte reglamentuojama, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Pagrindinio valymo vykdymo tvarkÄ nustato laisvės atėmimo vietų administracija. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Å¡varÄ sanitariniuose mazguose ir virtuvėlėse palaiko tvarkiniai. Darytina iÅ¡vada, kad už patalpų Å¡varÄ ir tvarkos palaikymÄ jose, yra atsakingi ir patys nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl galimai nepakankamos Å¡varos ir tvarkos yra sÄ lygojami kitų nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo elgesio. PareiÅ¡kėjas nenurodė ir teismas byloje nenustatė, kad dėl nekokybiÅ¡kai ar ne laiku atliekamų valymo darbų ir dėl to galimai sukeltų nepatogumų jis bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ , o Å¡is į jo skundÄ nebÅ«tų reagavęs. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Teismo vertinimu, nesant tokių duomenų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netvarkos ir neÅ¡varos atmestini kaip nepagrįsti. Pagal bylos duomenis ir pareiÅ¡kėjo abstrakčius teiginius, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, prižiÅ«rint Å¡varÄ ir tvarkÄ pataisos namuose. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nebuvo privatumo duÅ¡o kabinose, nes nebuvo užuolaidėlių, nebuvo persirengimo kambario, todėl patirdavo patyčias.Higienos normos HN 134:2015 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatÅ«rÄ duÅ¡inėse, taip pat privalomÄ karÅ¡to vandens į jas tiekimÄ .

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turėtų būti užuolaidėlės, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras.

LVAT praktikoje yra pažymėta, jog privatumo duÅ¡e neužtikrina pertvarų nebuvimas. Nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pertvaros duÅ¡inėje yra įrengtos, rÅ«bus prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamajame.

Pareiškėjas šių aplinkybų neginčija, tačiau, jo manymu, dėl nesančių užuolaidėlių, dušinėse nebuvo pakankamai užtikrintas privatumas ir jis patyrė patyčias. Teismo vertinimu, vien užuolaidėlių dušinėse nebuvimas (esant pertvaroms) negali būti vertinamas nepakankamu privatumo, naudojantis dušu, užtikrinimu ir tuo pačiu negali būti vertinamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog dušinių įrengimas pažeidė galiojančius teisės aktus.

Patiriamų patyčių pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, duomenų, jog dėl patyčių jis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ , byloje nėra, todėl nurodyta aplinkybė laikytina abstrakčia, nesudarančia pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė nepatogumus, diskomfortÄ , dvasinį bei moralinį pažeminimÄ , iÅ¡sivystė nepilnavertiÅ¡kumo jausmas, atsirado psichologinių problemų ir pasekmes jaučia iki Å¡iol, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Alytaus PN Psichologinės tarnybos pažyma (b. l.

15) patvirtina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas į Psichologinę tarnybÄ , ginčui aktualiu laikotarpiu, nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog kalinimo sÄ lygos Alytaus PN galėtų bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (atsakovui nepaneigus aplinkybės, jog virtuvėlėje buvo tarakonų – Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas), pažeidimo trukmę ir mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors pareiÅ¡kėjas nepilnus Å¡eÅ¡is mėnesius (įvertinus etapavimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę laikotarpius) buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis (pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ ), nesant įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo E. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                              Rimantas Giedraitis