fc8bfe9d-c97b-4ef7-a20b-b6fecd54795e · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2290-720/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05384-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.; 1.2.25.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.6.2.; 2..3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S) . KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, dalyvaujant: prokurorei R. M., kaltinamajam P. N., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei, nukentėjusiajai M.

M., jos atstovams advokato padėjėjams Ovidijui Speičiui, ArtÅ«rui Tukleriui, nedalyvaujant civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. N., gimęs 1937 m. sausio 3 d. Alytaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis P. N. 2019 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini)., vairuodamas transporto priemonę - automobilį VW Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas antra eismo juosta kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino savo važiavimo greičio, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėjÄ nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų per perėjÄ ,jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ M.

M. dėl to jÄ partrenkė ir padarė kÅ«no sužalojimÄ sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis P. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad Å¡ių metų sausio mėnesį jam sugedo klausos aparatas, todėl jis 2019 m. sausio 15 d., apie 11 val. važiavo į klinikas. IÅ¡ klinikų jis važiavo (duomenys neskelbtini)gatve prie stadiono, norėjo apsisukti ir sugrįžti į Savanorių prospektÄ , todėl jam reikėjo persirikiuoti K. Petrausko gatvėje į kairę pusę, apsisukti ir grįžti atgal.

Jis važiavo antrÄ ja eismo juosta, pravažiavo pėsčiųjų perėjÄ . Jis pamatė, kad kitas automobilis pasuko į kairę, važiavo iÅ¡ paskos, kas buvo stotelėje ar prie stotelės jis nematė, nes žiÅ«rėjo į priekyje važiavusį automobilį, kuris apsisuko, jis taip norėjo apsisukti, todėl negalėjo vienu metu žiÅ«rėti ir į kairę ir į deÅ¡inę puses. Pravažiavus pėsčiųjų perėjÄ staiga pamatė, kaip moteris, pavadino jÄ â€žbabusia“, atsigulė ant jo automobilio kapoto ir duoda alkÅ«nėmis per jo automobilio kapotÄ , po to po truputį gražiai nuÅ¡liaužė ir atsigulė ant kelio.

Jis sustabdė automobilį, priėjęs prie moters paklausė: „močiutę, ar nesusižeidei?“, o ji iÅ¡ karto paklausė, kur jos rankinukas, apie sužeidimus nieko nepasakė, nedejavo. Netrukus sustojo kitas automobilis, jis su to automobilio vairuotoju pakėlė moterį ir paguldė ant jo automobilio sėdynės. Nurodė, kad moteris užšoko ant jo automobilio kapoto jam pravažiavus pėsčiųjų perėjÄ už kokių Å¡eÅ¡kų metrų. Tuo metu jis važiavo maždaug 5–10 km/val. greičiu.

Mano, kad moteris norėjo pasipelnyti, todėl iÅ¡lindo iÅ¡ pirmos eismo juostos ir užšoko ant jo automobilio kapoto, kai nuo perėjos buvo kokie 5 metrai, jis jÄ pavežė ant kapoto apie vienÄ metrÄ , po to moteris atsigulė ant žemės. Tvirtina, kad moteris viskÄ meluoja, nurodė, kad jo automobilis liko apgadintas, moteriai draudimas iÅ¡mokėjo tam tikras sumas, o jis iÅ¡ draudimo nieko negavo. Nuo to laiko jį kamuoja nemiga, jis mato tupinčiÄ ant kapoto moterį. Parodė, kad jis vairuotojo pažymėjimÄ keitė 1996 metais, prieÅ¡ tai tikrinosi sveikatÄ .

Tvirtina, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja, nuo to laiko jis sveikatos nesitikrino, kadangi jam to nereikia, teisių keisti nereikia, nes ant teisių parašyta „galioja“. Savo kaltės ir civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo jį išteisinti. Nors kaltinamasis P. N. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d., prieš 11 val. ji troleibusu atvažiavo ir išlipo (duomenys neskelbtini) arenos stotelėje, kartu išlipo ir jauna mergina.

Jos nuėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. TÄ dienÄ Å¡vietė saulė, nesnigo, buvo Å¡altoka, kelkraÅ¡tyje buvo Å¡iek tiek sniego, buvo slidu. Mergina jÄ aplenkė ir perėjo gatvę, antroje eismo juostoje buvęs tamsios spalvos automobilis jÄ praleido. Ji taip pat žengė į pėsčiųjų perėjÄ , paėjus gal keturis žingsnius, ji pajuto smÅ«gį į kairę kojÄ , nuo smÅ«gio ji ėmė suktis, nukrito ir prarado sÄ monę. Ji atsigavo, kada jÄ pradėjo tempti jÄ partrenkusio automobilio vairuotojas ir kitas vyriÅ¡kis.

Ji Å¡aukė „koja, koja“, tačiau vyrai nutempė jÄ ir paguldė ant automobilio sėdynės. Ji žino, kad tokiu atveju sužaloto asmens negalima judinti. Jai buvo sužalota koja ir galva, ant kaktos buvo didelis gumbas. Gulėdama automobilyje ji pamatė tris jaunas merginas su mobiliais telefonais rankose, jos gal kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Ji Å¡aukė „mano tašė“, kažkas atnešė jos tašę. Kai atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, jÄ vėl iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio, kuriame ji buvo paguldyta, ir nunešė į greitosios pagalbos automobilį.

Medikai suleido jai vaistų nuo skausmo, pasakė, kad įlenktas jÄ partrenkusio automobilio kapotas ar sparnas. Nuvežus jÄ Ä¯ klinikas, buvo nustatyti blauzdikaulio, Å¡launikaulio, dubens kaulų lūžiai, buvo sudaužyta galva, ant kurios buvo didelis gumbas, rankos ir kojos. Ji 8 dienas gulėjo stacionare, po to jÄ gydė Visagino ligoninėje, kur jÄ gydė jos sÅ«nus A. M., buvo komplikacijų, jai iki Å¡iol gydo deÅ¡inės rankos peties raumens plyÅ¡imÄ , pradėjo judėti tik vežimėlio pagalba, dabar vaikÅ¡to su lazda.

Ji apie mėnesį gulėjo ligoninėje, po to vienÄ mėnesį gulėjo slaugos ligoninėje, po to 14 dienų buvo reabilitacija Druskininkuose. Tvirtina, kad ji ėjo per pačiÄ perėjÄ , nupieÅ¡tas perėjoje baltas linijas, pirmoje eismo juostoje automobilių nebuvo, antroje eismo juostoje stovėjęs automobilis praleido einančiÄ merginÄ ir vairuotojas turbÅ«t pamanė, kad daugiau per perėja niekas neis. Mano, kad automobilis nestabdė ir trenkėsi į jÄ visa jėga, kai jÄ numetė ant žemės automobilis sustojo, jÄ automobilis partrenkė pirmoje eismo juostoje.

Iki Å¡io eismo įvykio ji buvo sveika, lankė linijinius Å¡okius, baseinÄ , važiuodavo į keliones, gyveno aktyvų gyvenimÄ , džiaugėsi senatve. Dėl Å¡io eismo įvykio ji patyrė skausmÄ , stresÄ , atsirado baimė eiti per gatvę, ji nebegali važiuoti į keliones, po avarijos pablogėjo jos rega, Å¡irdies veikla, sapnuoja koÅ¡marus, kad ji krenta. Nurodė, kad draudimo įmonė atlygino jai 3 500,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, praÅ¡o jos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir draudimo įmonės 11,500,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos.

Liudytoja U. M. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d., apie 11 val., ji su drauge M. V. ėjo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kuriame mokosi, kalbos katedrÄ , jos perėjo K. Petrausko gatvę, ėjo iÅ¡ M. J. gatvės link Parodos kalno. Staiga ji iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ , atsisukusi pamatė moterį ant antroje eismo juostoje buvusio automobilio variklio dangčio, kiek pavažiavęs automobilis sustojo, tada moteris nukrito ant žemės. PirmÄ ja eismo juosta važiavęs automobilis kelkraÅ¡tyje sustojo, iÅ¡lipęs vyriÅ¡kis kartu su moterį partrenkusio automobilio vairuotoju ėmė moterį kelti, ar tuo metu moteris buvo sÄ moninga ji nematė, tačiau ji sakė vyriÅ¡kiams, kad moters kelti negalima, kad gali bÅ«ti stuburo ar galvos traumos.

Tačiau kai ji su drauge pribėgo, vyriÅ¡kiai moterį jau buvo pakėlę, todėl ji sakė, kad moterį reikia paguldyti, tÄ patį sakė ir dispečerė. Kai ji buvo prie moters, tuo metu nukentėjusioji buvo sÄ moninga, iÅ¡oriÅ¡kai kraujo nesimatė. Ji kalbėjo su nukentėjusiajai, pastaroji sakė, kad jai skauda kojÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja U. M. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) ėjo kaip pėsčioji iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pastato, kuris yra Å¡alia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). sankryžos. Jai reikėjo pereiti į kitÄ gatvės pusę, į autobusų sustojimÄ . Čia pat buvo ir pėsčiųjų perėja, įrengta ties ta pačia sankryža. Kai ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , nematė, kad ja bÅ«tų ėję žmonės. Automobilių važiavusių ar sustojusių jÄ praleisti taip pat nebuvo.

Perėjus perėjÄ autobusų stotelė jai buvo kairėje pusėje, todėl pasuko į kairę ir ėjo K. Petrausko g. kryptimi link VydÅ«no al. Pasukusi nuo pėsčiųjų perėjos taip pat nematė, kad nuo autobusų sustojimo bÅ«tų ėję pėstieji link pėsčiųjų perėjos, jų nebuvo nei ant Å¡aligatvio, nei kelio važiuojamojoje dalyje. Praėjusi maždaug 10-15 metrų nuo perėjos link autobusu sustojimo iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ , atsisukusi pamatė, kad antroje eismo juostoje link VydÅ«no al. juda automobilis, kuris po kelių akimirkų sustojo ir priekyje jo krentančiÄ pėsčiÄ jÄ moterį.

Moteris nukrito priekyje automobilio ant asfalto. Tiksliai negali pasakyti, ar automobilis sustojo ir moteris nukrito pėsčiųjų perėjos ribose ar ne. SusidÅ«rimo pradžios nematė. Kai atsisukusi pamatė judantį automobilį, jis iki pilno sustojimo galėjo pavažiuoti apie 2 metrus. Kokia kryptimi ėjo pėsčioji atsakyti negali, nes nematė. Matydama, kad moteris guli ant asfalto, paskambino pagalbos telefonu 112 ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Matė, kad automobilį vairavo vyras, jis buvo Å¡oke, drebėjo.

Jis kalbėjo, kad Å¡vietė saulė ir nieko nematė. Ä®vykio vietoje automobilio vairuotojas ir kažkoks kitas vyras pakėlė pėsčiÄ jÄ nuo asfalto, nors jiems liepė to nedaryti ir jÄ paguldė į į automobilį ant galinės sėdynės. Priėjusi prie moters jÄ pakalbino patikrino, ar ji yra sÄ moninga, to prašė 112 dispečerė. Pėsčioji sakė, kad jai skauda kojÄ . Sulaukusi, kol atvyks medikai bei policija, iÅ¡ įvykio vietos išėjo (b. l. 39-40). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d., apie 11 val., jis iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso K. Petrausko gatvėje prie Ledo arenos, ir ėjo į sveikatos mokslų universitetÄ Ä¯ darbÄ . Jau reikėjo nueiti apie 200-300 metrų iki M. J. gatvės. Diena buvo apyÅ¡altė, Å¡vietė saulė. Ji paprastai eina ne Å¡aligatviu, o kerta kampÄ . Ji pažiÅ«rėjo, ar patogu kirsti kampÄ ir iÅ¡girdo bumptelėjimÄ . Pakėlusi akis ji pamatė už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antroje eismo juostoje stovintį tamsios spalvos automobilį, į kurio priekį rankomis atsirėmusi moteris, ji palinko į priekį, atlinko ir, kaip sulėtintame filme, moteris iÅ¡skėstomis rankomis atbula krenta, jos rankinė nuskrieja į Å¡alį ir moteris nukrenta ant žemės, automobilis jau nejudėjo.

Tuo metu pirmojoje eismo juostoje sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyriškis, kuris su moterį parbloškusi automobilio vairuotoju pradėjo kelti moterį. Ji paskambino pagalbos telefonu 112, dispečerė klausė, kiek moteriai metų. Ji kalbėdama ėjo prie nukentėjusiosios, matė, kaip vyriškiai moterį pakėlė. Ji matė, kad viena moters koja keistai sulinkusi, šaukė vyriškiams, kad jos negalima kelti, kita puse gatvės einančios dvi studentės taip pat šaukė, kad negalima moters kelti, toms studentėms eismo įvykis buvo už nugaros.

Vyriškiai mėgino moterį sodinti, ji jiems sakė, kad jie nesodintų, o paguldytų moterį. Ji paklausė, kiek moteriai metų, nukentėjusioji atsakė, kad 86 metai, ji apie tai pasakė dispečerei, kuri liepė laukti. Antrojo automobilio vairuotojas išvažiavo, o moterį partrenkusio tamsaus automobilio senyvo amžiaus vairuotojas atsisėdo į automobilį, matėsi, kad jis sukrėstas, jam buvo šokas, mergaitės pasiūlė jam vandens. Ji paklausė vairuotojo, kur jis važiavo, jis atsakė kad važiavo į klinikas taisyti klausos aparato, sakė, kad jis ieško klinikų, per gatvę einančios moteriškės jis nematė, labai švietė saulė, kad jis 50 metų nėra padaręs avarijos.

Parodė, kad moterį partrenkusio tamsios spalvos automobilio galas buvo gal du ar trys metrai už perėjos. Parodė, kad pėsčiųjų perėja ir gatvė nebuvo slidžios, automobilis stovėjo ties salele, jo niekas nepatraukė, matė, kad moters rankinė buvo nusviestÄ už automobilio priekio ir gulėjo važiuojamoje gatvės dalyje beveik per vidurį gatvės, ne pėsčiųjų perėjoje, lyg ir kitas sustojęs vyriÅ¡kis tÄ rankinukÄ paėmė ir padavė nukentėjusiajai. Liudytoja M.

V. parodė, kad 2019 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 11 valandÄ , ji su savo drauge U. M. išėjo iÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kalbų katedros, esančios M. J. gatvėje, ir ėjo link K. Petrausko g. esančios Ledo arenos stotelės. Staiga ji iÅ¡girdo automobilio stabdymo garsÄ ir suprato, kad automobilis kažkÄ partrenkė. Atsisukusi pamatė K. Petrausko gatvės nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje gulinčiÄ moterį, jÄ partrenkęs automobilis jau buvo sustojęs, iÅ¡ jo iÅ¡lipo vairuotojas.

Å alia sustojo juodos spalvos automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, pribėgo prie gulinčios moters, abu vyriÅ¡kai pradėjo kelti gulinčiÄ moterį. Ji pradėjo Å¡aukti, kad jie nekeltų moters, U. M. skambino pagalbos telefonu 112. Jos abi pribėgo, vyriÅ¡kiai jau buvo pakėlę moterį, ji atidarė automobilio dureles, sakė, kad jos negalima sodinti, liepė moterį paguldyti. Moteris nieko nesakė, bet dejavo, reiÅ¡kia kvėpavo, sÄ monės praradusi nebuvo. Netrukus atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, policija.

Tas kitas vyriÅ¡kis policijos nelaukė ir iÅ¡važiavo. Kaltininkas buvo labai iÅ¡sigandęs, sakė, kad jį apakino saulė, jis moters nematė, sakė, kad jis važiavo į klinikas, bet pasiklydo ir nerado kelio. Parodė, kad eismo įvykis įvyko perėjoje, po įvykio automobilio iÅ¡ vietas niekas nepajudino. Ji davė kaltinamajam atsigerti vandens, jis norėjo pagirdyti nukentėjusiÄ moterį, tačiau ji neleido. Tada jis norėjo vežti moterį į klinikas, tačiau ji neleido. 2019 m. sausio 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta įvykio vieta, esanti Kaune, K.

Petrausko g. ir M. J. g. nereguliuojamoje sankirtoje esančioje pėsčiųjų perėjoje, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, užfiksuota, kad automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi iš karto už pėsčiųjų perėjos, automobilis po eismo įvykio nebuvo judinamas, pateikta fotolentelė su įvykio vietos ir automobilio nuotraukomis (b. l. 9 - 15). 2019 m. sausio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota Kaune, K.

Petrausko g. ir M. J. g. nereguliuojamoje sankirtoje automobilio VW Passat, kurio valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), apžiūra, aprašyta ir įvertinta jo techninė būklė, užfiksuota, kad apgadintas variklio gaubtas (b. l. 16 - 20). 2019 m. sausio 15 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiosios patrulės A. V. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2019 m. sausio 15 d., 11.06 val., patruliuojant su M.

J. gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį prie M. J. g. 2, Kaune, partrenkta perėja einanti moteris. Atvykus buvo rastas automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas P. N. paaiÅ¡kino, kad jis važiavo K. Petrausko gatve link Sporto g., kai staiga į pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡bėgo moteris ir jis jÄ kliudė. Nukentėjusioji M. M. buvo labai susijaudinusi, skundėsi labai stipriu kojos skausmu. Atvykę medikai iÅ¡vežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ klinikas. Patikrinus alkotesteriu vairuotojo blaivumas jam nustatytas 0.00 promilių blaivumas (b. l. 21).

P. N. vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta šio pažymėjimo išdavimo data 1996 m. birželio 14 d. (b. l. 30). 2018 m. sausio 5 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) nurodyta, kad automobilis VW Passat (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus, apžiūra galioja iki 2020 m. sausio 1 d. (b. l. 31). 2019 m. sausio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 720/2019(01) pateikta išvada, kad M. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 80). 2019 m. vasario 20 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G505/2019 (02) nurodyta, kad M. M. konstatuota kraujosruvos kairio kelio srityje ir akių vokuose, kairio blauzdikalulio iÅ¡orinio krumplio intrasÄ narinis lūžis, kairio Å¡eivikaulio proksimalinio galo ir kairio gaktikaulio virÅ¡utinės Å¡akos lūžiai. M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulų lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 73 -74). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis P. N. savo kaltę neigia, mano, kad nukentėjusioji M. M. tyčia užgriuvo ant jo variklio gaubto, norėdama pasipelnyti. Kaltinamasis parodė, kad jis žiūrėjo į kairę pusę, į apsisukantį automobilį, kadangi jam taip pat reikėjo apsisukti (duomenys neskelbtini)gatvėje, kas vyksta dešinėje pusėje jis nematė,, nežiūrėjo, ar kas nors eina, kadangi, kaip pats nurodė, jis negali žiūrėti iš karto į dvi puses.

Kaltinamasis važinėja su 1996 m. birželio 14 d. išduotu ir jau seniai negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, nors už tai jis baustas administracine tvarka, tačiau vis tiek tvirtina, kad šios teisės galioja, nes vairuotojo pažymėjime įrašytas žodis „galioja“. Kaltinamasis nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo 1996 metais nesitikrina savo, kaip vairuotojo sveikatos, mano, kad jo vairuotojo pažymėjimas ir sveikatos patikrinimo pažyma galioja iki jo mirties. Nores teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sakė, kad buvo nuvažiavęs į Kauno klinikas dėl klausos aparato, tačiau eismo įvykio vietoje iš karto po eismo įvykio jis liudytojoms R.

B., U. M. ir M. V. sakė, kad jam reikia važiuoti į Kauno klinikas, tačiau jis negali jų surasti. Akivaizdu, kad kaltinamasis neadekvačiau vertina įvykusio eismo įvykio aplinkybes, vairuotojo pažymėjimo iÅ¡davimo ir privalomo vairuotojo sveikatos patikrinimo tvarkÄ , bei savo galimybes vairuoti kelių transporto priemones. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykis įvyko jai einant perėja pirmoje eismo juostoje, tačiau ji nurodė, kad jÄ parbloÅ¡kęs automobilis važiavo antrÄ ja eismo juosta, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir eismo įvykio vietos nuotraukos patvirtina, kad nukentėjusioji buvo parblokÅ¡ta antrojoje eismo juostoje ir nukentėjusioji tokius parodymus galėjo duoti iÅ¡ susijaudinimo.

Nukentėjusiosios ir apklaustų liudytojų parodymai buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Kaltinamojo kaltės neigimas vertintinas kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ , nors nusikaltimo padarymo aplinkybės visiÅ¡kai aiÅ¡kios. Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios M. M. parodymais apie tai, kad jÄ pėsčiųjų perėjoje partrenkė P. N. vairuojamas automobilis, liudytojų R.

B., U. M. ir M. V. parodymai apie tai, kad jos iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ ir pamatė, kaip nukentėjusioji buvo užkritusi ant kaltinamojo automobilio variklio gaubto ir po to nukrito, viskas vyko pėsčiųjų sankryžoje, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole su eismo įvykio schema ir eismo įvykio nuotraukomis užfiksuota, kad kaltinamojo P. N. vairuojamas automobilis VW Passat stovi K. Petrausko gatvėje prie pėsčiųjų perėjos, specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusioji M.

M. po eismo įvykio patyrė iÅ¡vardintus sužalojimus ir tai sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis P. N. 2019 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., Kaune, K. Petrausko g., vairuodamas transporto priemonę - automobilį VW Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas antra eismo juosta kryptimi nuo Savanorių pr. link VydÅ«no al. ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino savo važiavimo greičio, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėjÄ nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų per perėjÄ ,jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ M.

M. dėl to jÄ partrenkė ir padarė kÅ«no sužalojimÄ sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo P. N. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius. Civilinis ieÅ¡kinys. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji M. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo P. N. ir civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 11 500,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Nurodė, kad Å¡iuo nusikaltimu jai padaryta 15 000,00 eurų dydžio neturtinė žala, tačiau draudimo įmonė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atlygino jai 3 500,00 eurų dydžio neturtinę žalÄ , todėl ji praÅ¡o likusiÄ sumÄ priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamojo P. N. ir civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. N. padarė neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios padarymo nukentėjo M. M., numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko, eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota ir gydoma. Tai sukėlė nukentėjusiajai sukėlė didžiulį skausmÄ , stresÄ , baimę, dvasines kančias, sumažėjo jos galimybė bendrauti su kitais asmenimis, ji prarado galimybę keliauti, netrukdomai judėti, iki Å¡iol gydoma.

Neabejotina, kad asmens sveikata ir neliečiamumas yra vienos iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugomos. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , yra neteistas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra garbaus 82 metų amžiaus, senatvės pensininkas, nedarbingas, gyvena tvartelyje, serga onkologine liga. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti yra neadekvatus sukeltų pasekmių pobÅ«džiui ir kaltinamojo galimybėms atlyginti neturtinę žalÄ , todėl tenkintinas iÅ¡ dalies.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis. Kaltinamasis P. N. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo P. N. atsakomybę lengvinančių i atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas kaltinamajam P. N. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, senatvės pensininkas, nors yra vedęs, tačiau gyvena vienas, kaip nurodė, tvartuke, kur yra jo sutuoktinė nežino, jis serga onkologine liga (b. l. 178), neteistas, padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad jam skirtina mažiausio įstatymo sankcijoje numatyto dydžio bausmė – bauda.

Kaltinamajam P. N. kardomoji priemonė nepaskirta. Paskyrus bausmę, kaltinamajam P. N. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 68 straipsnis). Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė : P. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę 20 MGL, tai yra 1 000,00 (vieno tÅ«kstančio) eurų dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti P. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti P. N. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus. Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 1 500,00 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. M. naudai. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Ä®pareigoti P. N. per 10 (deÅ¡imt) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtÄ baudÄ sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudÄ privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Tatjana Butkienė