2016-03-23 Nr. AB-6668-3-63-3-01072-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1894-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01072-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei G. A. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 4–5), prašydamas priteisti iš atsakovės G. A. (toliau – ir atsakovė) 271,91 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose buvo nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir ji nesumokėjo 271,91 Eur vietinės rinkliavos

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 15–18) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo cento prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 269,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Prašymo dalį dėl 2,19 Eur vietinės rinkliavos priteisimo atmetė.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais).

Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatė, kad butas, adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Vietinė rinkliava apskaičiuota, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.

Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino taikymo, šiuo atveju taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi LVAT. Teismas akcentavo, kad LVAT yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 22 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turėjo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 metus, kurią pagal pateiktą pažymą apie skolą sudaro 2,19 Eur, todėl ši prašymo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovės priteisiant 269,72 Eur.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 21–22) prašė pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą teismo sprendimo dalį paliekant galioti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė tuo, kad teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą iš dalies, neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata. Kreipimosi į teismą dieną UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinę rinkliavą, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras į teismą kreipiasi tikslu priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą.

2016 m. kovo 3 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo atsisakymas dėl dalies reikalavimų (b. l. 28).

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė 2016 m. sausio 26 d. sumokėjo 100 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, todėl liko vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjas prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovės likusią nesumokėtą 171,91 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės G. A. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo cento prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 269,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Prašymo dalį dėl 2,19 Eur vietinės rinkliavos priteisimo atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai pareiškėjo reikalavimui taikė MAĮ įtvirtintą penkerių metų senaties terminą.

2016 m. kovo 3 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, po apeliacinio skundo pateikimo teismui, taip pat buvo gautas pareiškėjo dokumentas, įvardytas „Dėl dalies reikalavimų atsisakymo“ (b. l. 28). Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė 2016 m. sausio 26 d. sumokėjo 100 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, todėl liko vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjas prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovės likusią nesumokėtą 171,91 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Įvertinus šio pateikto dokumento turinį ABTĮ 52 straipsnio, 101 straipsnio 3 punkto, 102 straipsnio 3 dalies teisės normų kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjo dokumentas, įvardytas „Dėl dalies reikalavimų atsisakymo“, neatitinka atsisakymo nuo skundo (prašymo) instituto esmės, todėl pareiškėjo argumentai, nurodyti šiame dokumente, laikytini pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo argumentais, kurie nagrinėtini kartu su pareiškėjo pateiktu apeliaciniu skundu.

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Esama administracinių teismų jurisprudencija aptariamu klausimu lemia, jog vietinės rinkliavos priteisimas atliktinas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015 ir kt.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 22 d. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2009 metus. Tai ir atlikta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės vietinę rinkliavą tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė 2016 m. sausio 26 d. sumokėjo 100 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas atsakovės sumokėtos vietinės rinkliavos dalį įskaitė kaip rinkliavą ir už 2009 metus, pažymėtina, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėjusi nebuvo. Tai, kad atsakovė 2016 m. sausio 26 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, dalį vietinės rinkliavos sumokėjo, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius