AS-520-231-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-231/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00624-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. M. ir S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. M., S. L., J. L., M. T., G. T., L. T., S. M., A. V. ir S. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – D. L. ir AB „TEO LT“ dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Administracinėje byloje nagrinėjami pareiškėjų S. M., S. L., J. L., M. T., G. T., L. T., S. M., A. V., S. P. skundai atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. L., AB „TEO LT“ dėl 2012 m. lapkričio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1T-(7.5)-93 panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimo“ panaikinimo ir dalies akto panaikinimo, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 4-1284-(1.3) „Dėl M. T. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)duomenų patikslinimo“ dalies panaikinimo, įpareigojimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pakeistus duomenis apie žemės sklypų specialiąsias sąlygas ir žemės sklypų plotą, įpareigojimo pašalinti neteisėtai išpilto kelio padarinius, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. Ž12-751 panaikinimo, 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1147 dalies pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjai S. M. ir S. L. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui prašymą ištirti, ar 2006 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalis, kurioje S. M. žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 4,12 ha ploto, ir S. L. žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose neteisėtai suprojektuotas kelias 62-III-5, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktams, 13 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktams, 32 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 22, 23, 46 straipsniams, Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir žemės ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, reikalavimų nuostatoms.

Pareiškėjai prašymą grindžia tuo, jog prašomas ištirti aktas yra norminis teisės aktas ir jis prieštarauja minėtoms teisės aktų nuostatoms bei pažeidžia jų teises.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų S. M. ir S. L. prašymą ištirti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ atitiktį aukštesnės galios teisės aktams.

Teismas pareiškėjų argumentą, jog prašomas tirti aktas yra norminis teisės aktas, pripažino nepagrįstu. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad norminis teisė aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Nustatė, jog nagrinėjamu atveju prašomas ištirti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ yra individualus teisės aktas, atitinkantis individualaus akto požymius, nurodytus ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje. Pabrėžė, kad individualūs teisės aktai netiriami ABTĮ 110-117 straipsniuose numatyta tvarka, o asmenys, manantys, jog individualūs galiojantys teisės aktai pažeidžia jų teisės, gali prašyti teismo juos panaikinti (ABTĮ 15, 18 straipsniai). Pažymėjo, jog pagal bylos duomenis šis administracinis aktas panaikintas Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. Ž12-751, todėl nėra teisinio pagrindo prašyti jį panaikinti.

Teismas prašymą, kaip nenagrinėtiną teismų, atsisakė priimti, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 110-117 straipsniais.

III. Pareiškėjai S. M. ir S. L. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jų prašymą ištirti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono kvietiniu kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ teisėtumą. Atskirajame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Teismo priimta ginčijama nutartis yra be motyvų, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, dėl to nutartis naikintina vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio l dalies 2 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

2) Nutartyje nenurodyta tiksli apskundimo tvarka, t. y. nutartyje deklaruojama, kad skundžiama paduodant skundą, bet ne atskirąjį skundą, nenurodant įstatymo ir straipsnių nuorodų, buveinės adreso, tuo pažeidžiant teismų praktiką. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008. Pareiškėjai mano, jog yra diskriminuojami, jų teisėti interesai laikomi mažiau svarbiais, tuo pažeidžiami lygybės, įstatymo viršenybės, objektyvumo principai (Konstitucijos 29 straipsnis) ir tokiu būdu mažinamas pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pačia valstybe, pažeidžiamos Konstitucijos 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos.

3) Nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė teismų praktikos, kuria vadovaujantis pareiškėjų prašyme nurodytas ištirti norminis administracinis aktas yra individualus administracinis aktas. Teigia, jog vien tik ABTĮ nuorodos nesuteikia teisės nuspręsti, ar šis aktas yra norminis, ar individualus. Pažymi, kad prašyme nurodytas ištirti Įsakymas yra norminis administracinis aktas vien dėl to, kad žemėtvarkos projektas yra prilyginamas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio l dalies l punktą specialiajam planui, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

4) Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimais, Konstitucijos 23 straipsniu, 46 straipsnio 1 dalimi. Teigia, kad tiek šio žemėtvarkos projekto plano organizatorius, kontroliuojančios institucijos ir Klaipėdos apskrities viršininkas, priėmęs ginčijamą Įsakymą, kuris laikytinas norminiu administraciniu aktu, neužtikrino faktinio teritorijų planavimo tikslų, t. y. suderinti privačių žemės sklypų savininkų interesus, nepagrįstai apribojo pareiškėjų nuosavybės teisę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą.

Pareiškėjas M. T. atsiliepimu prašo patenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą. teigia, jog su pareiškėjų atskiruoju skundu sutinka ir palaiko jų keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas S. P. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjų suformuluotas pareiškimo reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 3 dalies, 111 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teigia, kad pareiškėjai su skundu nepateikė įstatymo (-ų), kuriam prieštarauja skundžiamas administracinis aktas, kopijų. Mano, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami prašymui ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, susijusiam su individualia byla. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, 2002 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I6-9/2002). Daro išvadą, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino skundžiamo Įsakymo atitikimą individualiam teisės aktui. Nesutinka, kad teismo nutartyje nenurodyta tiksli apskundimo tvarka. Pažymi, jog teismai nėra institucija, atliekanti viešąjį administravimą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime pažymi, jog sutinka su atskiruoju skundu.

Nurodo, jog teismas nutartyje nurodė netinkamą atsisakymo priimti pareiškėjų prašymą motyvą. Remiasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, Žemės įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi. Teigia, kad Įsakymas yra norminis aktas, atitinkantis norminio akto požymius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad teismo nutartyje aiškiai motyvuota, jog Įsakymas nėra norminis teisės aktas, kaip jį apibrėžia ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis, ir dėl to jis negali būti tiriamas vadovaujantis ABTĮ 110-117 straipsnių numatyta tvarka. Teigia, jog minėtas aktas yra panaikintas/pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. Ž12-751, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1147. Pažymi, jog nutartyje aiškiai nurodyta per kokį terminą, kokiu dokumentu, kokiai institucijai turi būti paduodamas atskirasis skundas. Nesutinka, kad Įsakymas priskiriamas norminiams teisės aktams. Teigia, jog Įsakymo prieduose yra konkrečios asmenų grupės, kurioms darė įtaką Įsakymo priėmimas. Pažymi, kad Įsakymas neatitinka nė vieno ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje numatyto požymio. Nesutinka, kad Įsakymas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 56 straipsnio 1 daliai, ar juo apribota pareiškėjų nuosavybės teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis procesas pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nutrauktinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai S. M. ir S. L. padavė teismui prašymą ištirti 2006 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą ištirti Įsakymo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės grįsdami savo skundą tuo, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas ir teismas nepagrįstai atsisakė ištirti Įsakymo teisėtumą.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

ABTĮ 111 straipsnis, reglamentuojantis prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla padavimą, priėmimą ir nagrinėjimą, nenumato, kad teismo nutartis dėl atsisakymo priimti prašymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai, nes net ir atsisakius priimti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, bylos nagrinėjimas yra tęsiamas toliau, o argumentai dėl nesutikimo su tokiu teismo procesiniu sprendimu gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde dėl išnagrinėjus bylą priimto teismo sprendimo. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl atsisakymo priimti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkte. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-346/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-568/2009, 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-703/2009, kt.).

Pagal pirmiau aptartą ABTĮ normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl Įsakymo teisėtumo ištyrimo, negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, nes tokio prašymo nepriėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą dėl šios nutarties, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nutrauktinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nenagrinėtini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134, 148 straipsniais, 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjų S. M. ir S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė