2019-04-30 Nr. AB-10318-3-61-3-00442-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-283-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00442-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Ministras) 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 (toliau – ir įsakymas) teisėtumo patikros, kiek tai susiję su šia byla.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui individualizuotą skundą.

2019 m. vasario 15 d. buvo gautas pareiškėjo R. S. skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Ministerijos įsakymas pažeidžia asmens teisę į fizinį bei psichinį neliečiamumą, todėl atsakovu byloje turi būti būtent Ministerija.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo R. S. skundą laikė nepaduotu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, jo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilnius apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti jo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad kiti asmenys kreipėsi į teismą su analogiškais reikalavimais ir jų skundai buvo priimti nekeliant jokių papildomų reikalavimų (pvz., byla Nr. I-2187-473/2019). Dėl to, pareiškėjo nuomone, teismo nutartis yra diskriminacinio pobūdžio, šališka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. S. skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, be kita ko, ir konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (2 d. 6 p.); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (2 d. 7 p.). ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, nes skundas nebuvo individualizuotas (pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiai būdu ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo pažeistos jo teisės ir kaip tai susiję su ginčijamu teisės aktu). Taigi pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties matyti, kad teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. 2019 m. vasario 15 d. pareiškėjas pateikė skundą, kuriame teigė, jog nesutinka su teismo siūlymu atsakovu byloje nurodyti Vilniaus pataisos namus, dėl kitų teismo nutartyje nurodytų trūkumų pareiškėjas nepasisakė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateikto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, t. y., pareiškėjas neindividualizavo savo skundo ir nenurodė aplinkybių, kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nurodytu terminu teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skundu teigia, jog analogiški reikalavimai kitose bylose buvo priimti ir nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo minimoje administracinėje byloje I-2187-473/2019 pareiškėjo E. C. skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas, tačiau pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2187-473/2019, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą ir nutarčiai įsiteisėjus jį grąžinti pareiškėjui, pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė