fc891982-5240-40bb-b97d-e596d2df0f95 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-5862-901/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04732-2013-4Procesinis sprendimas 75.4.3; 75.8; 75.9; 78.2.1; 116.1 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 4 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laurai Karmazaitei,           sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,            dalyvaujant ieškovui A. G. ir jo atstovei advokatei D. O.,           atsakovei R. G. ir jos atstovui advokatui A.

K.,           Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo bei atsakovės R. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos ir iÅ¡laikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo; iÅ¡vadÄ teikianti institucija Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas A. G. ieÅ¡kinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti, susitaikymo termino praÅ¡o nenustatyti, su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies (1-3, 54-57 b.l.). IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės, nustatyti dukros M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. G., priteisti iÅ¡ A. G. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; santuokoje įgytus lengvuosius automobilius AUDI 80 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei R.

G.; iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės nepraÅ¡o. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys susituokė 1991-03-16 Å iaulių rajono CMS. Nuo 2012-07-07 ieÅ¡kovas su atsakove gyvena skyrium, nepalaiko Å¡eimyninių santykių, santuokinio gyvenimo. Su atsakove nesutaria, nes jau kuris laikas skiriasi jų gyvenimo bÅ«das, supratimas apie buitį, tvarkÄ , Å¡varÄ , atsakovė be jo sutikimo namuose augina Å¡eÅ¡is katinus, kitus gyvÅ«nus, trukdo jam bendrauti su giminaičiais. Dėl atsakovės charakterio ypatumų ir jos keliamų gyvÅ«nų neÅ¡varos, nuolatinių priekaiÅ¡tų namuose kyla konfliktai, kurių vienas jau buvo spręstas baudžiamÄ ja tvarka, todėl ieÅ¡kovas daugiau nebenori palaikyti ryÅ¡ių su atsakove.

IeÅ¡kovas dirba V. R. IÄ® vairuotoju, jo vidutinis atlyginimas kas mėnesį yra 824,50 Lt. IeÅ¡kovas dukrÄ remia ir ketina remti po 400 Lt geranoriÅ¡kai, daugiau pinigų iÅ¡skirti iÅ¡laikymui negali, nes pats nepragyventų. Atsakovė R. G. su ieÅ¡kiniu nesutinka, reiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jai 2000 Lt neturtinės žalos ir iÅ¡laikymÄ po 300 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti dukrai iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės (45-46 b.l.).

Nurodė, kad ypač pastaraisiais metais tarp Å¡alių iÅ¡kildavo įvairaus pobÅ«džio konfliktų, kurie pasibaigdavo ieÅ¡kovo fizinio ir psichinio smurto panaudojimu prieÅ¡ atsakovę. IeÅ¡kovas Å¡eimÄ paliko dar 2012 m. liepos mėnesį. IeÅ¡kovo siÅ«lomas vaikui iÅ¡laikymo dydis per mažas, neatitinka teismų formuojamos praktikos. Atsakovė daug metų niekur nedirba, nuolatinių pajamų negauna, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, pagal galimybes rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko savo nepilnametę dukrÄ , todėl dabartinė jos finansinė padėtis neleidžia tinkamai savęs iÅ¡laikyti, be to ji augina Å¡alių nepilnametę dukrÄ , dėl ko Å¡iai dienai R.

G. yra reikalingas periodinis iÅ¡laikymas.IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad A. G. ir R. G. santuoka įregistruota 1991-03-16 Å iaulių rajono CMS, įraÅ¡o Nr. 57 (I t. 5 b.l.). Santuokoje 1996-05-30 gimė dukra M. G., kuri Å¡iuo metu dar yra nepilnametė (7 b.l.). Dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos ir iÅ¡laikymo kitam sutuoktiniui priteisimo.             Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 str. nustato sÄ lygas, kurioms esant santuoka gali bÅ«ti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Sutuoktiniai, sudarę santuokÄ , įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. IeÅ¡kovas nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, dėl jos charakterio ypatybių, iÅ¡Å¡aukiančių jo agresijÄ , jos nesiskaitymo su ieÅ¡kovo nuomone, trukdymo bendrauti su giminaičiais, dėl jos naudojamo psichologinio smurto.

Atsakovė be jo sutikimo namuose augina Å¡eÅ¡is katinus, kitus gyvÅ«nus, dėl jos keliamų gyvÅ«nų neÅ¡varos, nuolatinių priekaiÅ¡tų namuose kyla konfliktai. IeÅ¡kovas Å¡eimÄ buvo priverstas palikti po 2012 m. kilusio konflikto, kurio metu neapsikentęs pastÅ«mė atsakovę, tačiau jis atsakovės nemušė ir anksčiau prieÅ¡ atsakovę nesmurtaudavo, konfliktai baigdavosi apsižodžiavimais arba ieÅ¡kovas iÅ¡eidavo pas giminaičius. Dėl to, kad ir nesibaigtų konfliktai smurtu, kurių vienas jau buvo spręstas baudžiamÄ ja tvarka, todėl ieÅ¡kovas daugiau nebenori palaikyti ryÅ¡ių su atsakove.

IeÅ¡kovas dėl darbo pobÅ«džio namo grįžta tik savaitgaliais, o radęs netvarkingÄ buitį priverstas eiti pas giminaičius, kur galėtų pailsėti. IeÅ¡kovas dukrÄ visada rėmė ir ketina remti ir toliau geranoriÅ¡kai. Iki kol ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡eimos jis visada rėmė ir atsakovę, kuri nuo pat vaiko gimimo nedirba ir buvo jo iÅ¡laikoma, ieÅ¡kovas vienas iÅ¡laikė bÅ«stÄ , mokėjo visus mokesčius. IeÅ¡kovo atstovės teigimu, atsakovės nenoras ieÅ¡kotis darbo kai dukra jau paaugo, o Å¡iuo metu yra beveik pilnametė, kai atsakovė neturi jokių sveikatos problemų, trukdančių jai dirbti, niekuo nepateisinamas, o tai, kad atsakovė įprato bÅ«ti iÅ¡laikoma ieÅ¡kovo taip pat nesuteikia jai teisės reikalauti, kad po skyrybų ieÅ¡kovas jÄ ir toliau iÅ¡laikytų.Atsakovės teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, dėl jo naudoto psichologinio ir fizinio smurto, dėl to kad jis Å¡eimÄ paliko ir ja nesirÅ«pino daugiau kaip metus. 2013-03-01 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-304-776/2013 dėl fizinio skausmo sukėlimo ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai R.

G. susitaikius su kaltinamuoju bei kartu įpareigotas gyventi skyrium nuo atsakovės. Atsakovas Å¡eimÄ paliko dar 2012 m. liepos mėnesį, t.y. anksčiau, nei jam buvo nustatyti minėti įpareigojimai baudžiamojoje byloje ir Å¡eimos reikalais beveik nesidomėjo, atsakovės visai nerėmė. Nepaisant viso to, atsakovė stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo teikė praÅ¡ymÄ teismui dėl termino skyrimo Å¡alių susitaikymui, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas, o ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai atsisako galimybės susitaikyti.

IeÅ¡kovo elgesys, dėl kurio faktiÅ¡kai iÅ¡iro Å¡eima, t.y. fizinis smurtas, patyčios, įžeidinėjimai, Å¡eimos palikimas, o taip pat ir pats ilgametės santuokos nutraukimo faktas atsakovei sukėlė daug nemalonių iÅ¡gyvenimų, įskaitant fizinį skausmÄ , nuolatinį stresÄ bei nerimÄ , dėl ko atsakovė ne tik patyrė, bet ir iki Å¡iol patiria neturtinę žalÄ .IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2012 m. liepos mėn. IÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 96-1-00535-12 medžiagos, specialisto iÅ¡vados matyti, kad 2012-07-06 konflikto su žmona metu girtas A.

G. tempė sutuoktinę už plaukų, jÄ pastÅ«mė, tačiau jos nemušė ir nesužalojo. TÄ dienÄ A. G. buvo laikinai sulaikytas, 2012-07-08 nutartimi jam skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G.. 2013-03-01 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-304-776/2013 dėl fizinio skausmo sukėlimo A. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai R. G. susitaikius su kaltinamuoju, o kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikintas.

Akivaizdu, kad įpareigojus ieÅ¡kovÄ A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusios, Å¡is negalėjo kartu su ja gyventi. Atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovas Å¡eimÄ (R. G. ir jų dukrÄ ) paliko anksčiau nei po minėto konflikto pritaikyti apribojimai kaltinamajam, taip pat neįrodė, kad ieÅ¡kovas ir anksčiau prieÅ¡ jÄ fiziÅ¡kai smurtavo, nes atsakovė nepaaiÅ¡kino, kada tiksliai tai buvo, nepateikė jokių raÅ¡ytinių dokumentų (pareiÅ¡kimų policijai ir pan.), nepilnametės dukros M. G., kuri palaiko motinÄ skyrybų byloje, parodymai yra Å¡aliÅ¡ki, be to skiriasi nuo motinos, todėl remtis jais negalima, kitų liudytojų parodymais Å¡alys nesirėmė (CPK 178 str.). Tačiau teismas norėtų pažymėti, kad po apribojimų A.

G. grįžti gyventi su R. G. ir jų dukra panaikinimų, A. G. į Å¡eimÄ negrįžo, kategoriÅ¡kai atsisakė taikytis teisminio nagrinėjimo metu. Jo teiginiai, kad dėl atsakovės charakterio jis vėl gali nesusivaldyti rodo, kad jis gali bÅ«ti linkęs į smurtÄ . Nors ieÅ¡kovas ir nebuvo nuteistas, nors atsakovė ir nekaltina jo neiÅ¡tikimybe, o jų dukros parodymai, kad ieÅ¡kovas galimai turi kitas moteris gal net vaikų niekuo neparemti ir vertintini kritiÅ¡kai, tačiau tai, kad ieÅ¡kovas Å¡eimÄ paliko, kad ieÅ¡kovas pripažįsta, kad jis negali susivaldyti konfliktų metu, be to nerodo jokios iniciatyvos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , patvirtina ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.

Taip pat teismas norėtų atkreipti dėmesį, kad ieÅ¡kovas 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus už 2013-07-03 eismo įvykį, kurio metu nežymiai nukentėjo jo nepilnametė dukra M. G., iÅ¡ ko matyti ieÅ¡kovo ne itin rÅ«pestingÄ elgesį vaiko atžvilgiu (36 b.l.). Teismas taip pat nori pažymėti, kad ieÅ¡kovo nenoras taikytis su atsakove taip pat yra nulemtas ir pačios atsakovės veiksmų, - jos nepaisymo ieÅ¡kovo nuomonės namuose laikant augintinius, trukdymas ieÅ¡kovui bendrauti su giminaičiais, taip pat nepaisymas to, kad ieÅ¡kovas grįžęs savaitgaliais iÅ¡ reisų darbe norėtų rasti jaukiÄ ir mylinčiÄ Å¡eimÄ , tvarkingus namus.

Akivaizdu tai, kad dėl per didelio augintinių skaičiaus namie palaikyti Å¡varÄ objektyviai neįmanoma, o nuolatiniai konfliktai namie vertė ieÅ¡kovÄ bėgti iÅ¡ namų. Kad atsakovė yra sudėtingo charakterio parodė ir jos elgesys teismo posėdžio metu - ji nuolat pertraukinėjo proceso dalyvius (ypač ieÅ¡kovo atstovę), rodė jiems ir teismui nepagarbÄ , kalbėjo be eilės nepaisydama teisėjos įspėjimų, dėl posėdžio tvarkos nesilaikymo buvo laikinai paÅ¡alinta iÅ¡ teismo posėdžių salės. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad santuoka taip pat iÅ¡iro ir dėl atsakovės kaltės (CPK 185 str.).

Kadangi vienas sutuoktinių (ieÅ¡kovas) neiÅ¡reiÅ¡kė jokio noro taikytis, teismas taip pat nemato galimybės jų Å¡eimÄ iÅ¡saugoti, todėl A. G. ir R. G. santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.). Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo, sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės, - Gylys, Gylienė (CK 3.69 str.).Teismui pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡alims viena iÅ¡ kitos nepriteistina neturtinė žala taip pat nepriteistinas iÅ¡laikymas vienas kitam (CK 3.70 str.), teismas plačiau nepasisako dėl to.

Teismas norėtų pastebėti, kad atsakovės nenoras ieÅ¡kotis darbo, neturint jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų dirbti, ir tiesiog įpratimas bÅ«ti iÅ¡laikomai ieÅ¡kovo niekaip nesuteikia jai teisės reikalauti, kad po skyrybų ieÅ¡kovas jÄ ir toliau iÅ¡laikytų.Dėl santuokinio turto padalijimo. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2006), prioritetÄ skirdamas turto padalijimo natÅ«ra principui.

Dalydamas santuokinį turtÄ natÅ«ra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iÅ¡ sutuoktiniui Å¡is turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių kreditorių interesus.IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad santuokos metu sutuoktiniai bendro nekilnojamo turto neįgijo, ieÅ¡kovo 2010 m. paveldėta dalis nekilnojamo turto yra jos asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuokÄ nėra dalintina (CK 3.88 str., 3.89 str. 1 d. 2 p.; 8-11 b.l.). IeÅ¡kovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, įgytos santuokos metu - AUDI 80 AVANT, rinkos vertė 1000 Lt, v/n (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 50 Lt, atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (12-13 b.l.).

Atsakovė automobilių vertės neginčijo. Ieškovas prašo minėtus jo vardu registruotus automobilius po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, kompensacijos už juos neprašo, atsakovė iš esmės tokiam ieškovo prašymui neprieštaravo. Todėl nesant ginčo dėl šio kilnojamo turto padalijimo, po santuokos nutraukimo transporto priemonės AUDI 80 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteistinos atsakovei R. G.. Ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad kito dalintino turto nėra.

Sutuoktiniai taip pat patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. G., priteisti iÅ¡ A. G. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Su tuo atsakovė sutiko, kuri nurodė, kad dukra Å¡iuo metu gyvena su ja ir jas sieja artimas ryÅ¡ys.

Kad Å¡io vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina ir Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovė, kuri teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktÄ 2013-07-11 iÅ¡vadÄ (21-24 b.l.), nurodė, kad jų Å¡eima nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , jie neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. M. G. pati praÅ¡o jos gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina (38 b.l.). Be to, kad vaiku geriau galėtų pasirÅ«pinti jo motina, bet ne vaiko tėvas, rodo tai, kad ieÅ¡kovas nevengdavo konfliktuoti su atsakove vaiko akivaizdoje, be to jis kartÄ elgėsi itin nerÅ«pestingai, - 2013-07-03 ieÅ¡kovui vairuojant transporto priemonę SCANIA R 124L, jam vežant dukrÄ ne keleiviui skirtoje vietoje, stabdymo metu Å¡i nukrito ir susižalojo, už kÄ A.

G. buvo nubaustas administracine tvarka (36 b.l.).Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rÅ«pintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad atsakovei bÅ«tų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiÅ«rėtų nepilnametį vaikÄ , todėl atsižvelgiant į tai, bei nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas M.

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nutaria nustatyti su jo motina – atsakove R. G. (CK 3.169 str.). Kadangi byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.

Å i Konstitucijos norma iÅ¡ esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Pagrindiniai priteistino vaiko iÅ¡laikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris Å¡iuo metu siekia 1000 Lt.

IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ jo po 400 Lt periodinių iÅ¡mokomis kas mėnesį nepilnametei dukrai. IeÅ¡kovas dirba V. R. IÄ® vairuotoju, jo vidutinis atlyginimas kas mėnesį yra 824,50 Lt, kitų pajamų neturi (14 b.l.). IeÅ¡kovas dukrÄ remia ir ketina remtis po 400 Lt geranoriÅ¡kai, daugiau pinigų iÅ¡skirti iÅ¡laikymui negali, nes pats nepragyventų. IeÅ¡kovas nuosavybės teise turi paveldėtÄ 1/6 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), turimus jo vardu registruotus du automobilius po santuokos nutraukimo prašė teismo palikti atsakovei, kito turto ieÅ¡kovas neturi.

Atsakovės vardu registruoto nekilnojamo ir kilnojamo turto nėra. Minėtus automobilius teismas šiuo sprendimu atsižvelgiant į šalių nuomonę nusprendė palikti atsakovei.Atsakovė priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovo didesnį išlaikymo dydį - po 500 Lt periodinių išmokomis kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovas yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas, jo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, kuri šiuo metu nedirba ir nuolatinių pajamų negauna (47-48 b.l.).

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje yra nurodžius, kad kiekvienÄ mėnesį jai yra reikalingos lėšos dukros maistui (apie 300 Lt), rÅ«bams, avalynei (apie 300 Lt), vaistams, vitaminams, higienos priemonėms (apie 150 Lt), komunalinėms paslaugoms (apie 200 Lt), laisvalaikiui (apie 100 Lt) (46 b.l.). Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Å¡iuo metu orientacinis kriterijus priteisiant iÅ¡laikymÄ yra po 500 Lt, be to, kadangi Å¡iuo metu atsakovė neturi jokių pajamų, o su ja lieka gyventi vaikas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bÅ«ti priteistas didesnis iÅ¡laikymo vaikui dydis.Nors atsakovė, su kuria lieka nepilnametis vaikas, kaip teigia Å¡iuo metu pajamų neturi, tačiau kaip jau minėta atsakovė kažkokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų užsidirbti ne tik savo pragyvenimui bet ir dukros iÅ¡laikymui, nenustatyta, be to, atsakovė net nesiregistruoja darbo biržoje.

Kaip ieÅ¡kovė pripažino jÄ su dukra remia atsakovės tėvai. Pažymėtina, kad vaiko iÅ¡laikymo pareiga negali bÅ«ti perkeliama tik vaiko tėvui, kurio pajamos nėra didelės ir priteisus iÅ¡ jo atsakovės praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo dydį jis pats neturėtų iÅ¡ ko pragyventi, pavalgyti apsirengti ir susimokėti mokesčius. Nenustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas tiek atsakovė turėtų daugiau iÅ¡laikytinių. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimÄ užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems iÅ¡laikymÄ bent minimaliems jų poreikiams tenkinti.

PrieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti bÅ«tinas sÄ lygas vaikams vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams. Reikėtų pažymėti, kad ieÅ¡kovas pagal savo gaunamas pajamas ir taip siÅ«lo pakankamai didelį iÅ¡laikymÄ dukrai. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, jų nepilnametės dukros parodymų matyti, kad atsakovė daugiau kaip ieÅ¡kovo siÅ«lomos sumos vaikui net neiÅ¡leidžia.

Duomenų apie tai, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų bent kiek prisidėti prie savo dukros išlaikymo byloje nėra, o vaiko tėvas su siūlomu periodiniu išlaikymu ne tik prisideda ir ketina prisidėti daugiau nei vaiko motina, didesnio išlaikymo teikti vaikui objektyviai neturi galimybių, todėl teismas sutinka, kad ieškovo siūlomas išlaikymo dydis šiuo atveju yra adekvatus ir pakankamas, kad nenukentėtų tiek vaiko tiek paties ieškovo interesai. Visa tai įvertinus ieškovo prašymas dėl ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš jo vaikui, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tenkintinas, priteisiant nepilnametei M.

G. iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistÄ iÅ¡laikymÄ (CPK 178, 185 str., 376 str., CK 3.190, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.IeÅ¡kovas už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio, nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo buvo atleistas pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 2 p.; 4 b.l.).

Atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį (už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo bei už reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo) sumokėjo 204,00 Lt žyminio mokesčio, nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo buvo atleista pagal įstatymÄ . Å alys už iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl kilnojamo turto, kurio vertė 1050,00 Lt, padalijimo nesumokėjo, nesant ginčo dėl Å¡io turo padalijimo, Å¡alims susimokėjus už pagrindinius reikalavimus, teismas vadovaudamasis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais žyminio mokesčio už šį reikalavimÄ nereikalauja ir iÅ¡laidos už šį reikalavimÄ paliktinos valstybei (CPK 93 str.).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo Å¡alys buvo atleistos, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ Å¡alių į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių pagrindinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, buvo patenkintas iÅ¡ dalies ir santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, laikytina, kad jų reikalavimai patenkinti 50 proc. Abi Å¡alys už pagrindinį reikalavimÄ sumokėjo po 144 Lt žyminio mokesčio, todėl jų reikalavimus patenkinus 50 proc., iÅ¡ kiekvieno jų vienas kitam priteistina (iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei) pusė sumokėto žyminio mokesčio (72 Lt), šį mokestį kaip vienarūšį reikalavimÄ Ä¯skaitant ir faktiÅ¡kai nepriteisinat Å¡io mokesčio dalies vienai Å¡aliai iÅ¡ kitos.

Atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nebuvo patenkintas, kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės sumokėtas žyminis mokestis už šį reikalavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra priteistinas.Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo patenkintas pilnai, o ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kininis reikalavimas dėl didesnio iÅ¡laikymo vaikui atmestas, nuo kurio mokesčio mokėjimo Å¡alys buvo atleistos, todėl iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, mokėtinas už atmestÄ jÄ dalį, t.y. 36,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1d. 3 p., 93 str.).Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo Å¡alys nepateikė teismui raÅ¡ytinių įrodymų apie jų Å¡ioje byloje turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, todėl jų priteisimo klausimas nėra spręstinas (CPK 98 str. 1 d.).Valstybės biudžetui 3,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų suma iÅ¡ Å¡alių nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 270, 385 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas n u s p r e n d ž i a :             IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Nutraukti A.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (ikisantuokinė pavardė TamaÅ¡auskaitė), a.k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ 1991 m. kovo 16 d. Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 57, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes – G., G.          Padalinti A. G. ir R. G. santuokoje įgytÄ turtÄ - R. G. asmeninėn nuosavybėn priteisti lengvuosius automobilius AUDI 80 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini).           Nustatyti nepilnametės dukros M.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su jos motina R. G..         Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesti.  Priteisti iÅ¡ atsakovės R. G. valstybės naudai 36,00 Lt (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminio mokesčio.             Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                 Laura Karmazaitė