fc883c84-4990-4b7a-ac8d-4fb06313a76a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2015-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-07459-2013-4  Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. A. skundÄ atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:

PareiÅ¡kėjas G. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos, ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos (toliau – AgentÅ«ra), 10 753,88 Lt (deÅ¡imt tÅ«stančių septyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt trys litai, 88 ct) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Skunde nurodė, kad AgentÅ«roje dirbo iki 2013-01-09 valstybės tarnautojo (A lygis, 12 kategorija) pareigose.

Nuo 2009-08-01 jo teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ buvo pažeista, nes Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu buvo pripažinta, jog 2009 metais Lietuvos Respublikos Seimo priimtas teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonominės krizės buvo sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , konstituciniam teisinės valstybės principui.

Dėl Å¡ių aplinkybių, mano, kad AgentÅ«ra turi pareigÄ atlyginti jo patirtus praradimus ir iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl to, kad apskaičiuodama ir iÅ¡mokėdama darbo užmokestį taikė Lietuvos Respublikos įstatymus, prieÅ¡taraujančius Konstitucijai. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad AgentÅ«ra yra biudžetinė institucija, finansuojama iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savo veikloje privalanti vadovautis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

PaaiÅ¡kino, kad AgentÅ«ros valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. AgentÅ«ra, skaičiuodama pareiÅ¡kėjui mokėtinÄ darbo užmokestį neturėjo galimybės nukrypti nuo galiojančio teisinio reguliavimo. Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje neturi materialinės teisės į su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimÄ daugiau kaip už trejus metus. Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieštaraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo karjeros valstybės tarnautojas (b. l. 15-22). 2009-08-01 įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai, todėl pareiškėjas nuo 2009-08-01 iki 2013-01-09 gavo mažesnį darbo užmokestį nei iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Tai patvirtina ir AgentÅ«ros pažyma (b. l. 25-27). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu Darbo kodekso (toliau – DK) 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos.

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovas nagrinėjamu atveju praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti jam darbo užmokesčio nepriemokÄ nuo 2009-08-01, tačiau į teismÄ kreipėsi 2013-12-04 (b. l. 1-3). Kadangi pagal DK nuostatas darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjas ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ turėjo arba galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jam iÅ¡mokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-12-03.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo nepateikė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas nurodyta apimtimi atmestinas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako tik dėl reikalavimų, kildinamų iÅ¡ laikotarpio nuo 2010-12-04-2013-01-09.Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, inter alia, pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17 redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, Valstybės tarnybos įstatymo                            25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17, 2010-06-30,                         2011-11-22, 2012-12-20 redakcijos), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009-07-17 redakcija) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis                      (2009-07-17, 2010-06-30, 2011-11-22 ir 2012-12-20 redakcijos) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Konstitucijos                        23 straipsnio kyla pareiga be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis LVAT 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Po pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ , Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01. Taigi teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.), susiję su dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio valstybės tarnautojų patirtais praradimais, yra sureguliuoti įstatymu.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nurodytÄ pareigÄ , – nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , AgentÅ«rai nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti valstybės tarnautojų, Å¡iuo atveju ir pareiÅ¡kėjo, patirtus praradimus. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ ir priteisti jam dėl Konstitucijai prieÅ¡taravusių teisės aktų nuostatų taikymo susidariusiÄ darbo užmokesčio dalį nėra, todėl Å¡is reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais., 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,nusprendė:

PareiÅ¡kėjo G. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Ina Kirkutienė