Legislator Case Law & Legislation
fc86cb61-5b1e-448c-9173-bc334a2de20b AI generated

Court partially allowed claim for timber value and damages against company that illegally cut plaintiff's forest.

Case Number fc86cb61-5b1e-448c-9173-bc334a2de20b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially upheld the plaintiff's claim for damages against the defendant company, UAB 'Misko turtas', regarding the illegal logging of his father's forest. The court found that while the company acted without a permit for the specific excess volume cut, the civil liability for the full value of the timber and associated damages was established. Consequently, the court ordered the defendant to pay the plaintiff for the timber value, interest, and legal costs, while dismissing the remainder of the claim.

Legislator headnote

AI generated

CPK 6 str.; CPK 625 str.: Where a company cuts timber from a forest owned by another person without a permit, the court shall award damages for the value of the timber and interest, but may dismiss the claim if the defendant proves the cutting was authorized by a permit.

Keywords

AI generated
illegal logging forest ownership damages award timber value civil liability appellate review unauthorized cutting

Cited Legislation

AI generated
CPK 6 str.
CPK 625 str.
CPK 93 str. 2, 3 dalys
CPK 93 str. 2 dalis
CPK 326 str. 1 d. 3 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-288-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-00223-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MiÅ¡ko turtas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3872-275/2016 pagal ieÅ¡kovo G.

Z. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „MiÅ¡ko turtas“ ir A. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų – valstybės įmonė „Registrų centras“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „MiÅ¡ko turtas“ ir A. N. solidariai 63 729,53 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 45 183,06 Eur galimos gauti pajamos už realizuotÄ medienÄ , 4 926,44 Eur miÅ¡ko atsodinimo darbų kaina, 13 620,04 Eur palÅ«kanos, taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d., po tuo metu praūžusios audros, jis nuvyko į jo velioniui tėvui priklausiusį miÅ¡kÄ ir pamatė, kad miÅ¡ke darbuojasi 7-8 žmonių brigada, kuri pjauna medžius.

PaaiÅ¡kinus, kad miÅ¡kas yra jo tėvo, darbininkai atsakė, kad jie dirba UAB „MiÅ¡ko turtas“, kuri yra Å¡io miÅ¡ko savininkė. Dėl susidariusios situacijos buvo atvykęs UAB „MiÅ¡ko turtas“ direktorius A. N., kuris parodė miÅ¡ko kirtimo dokumentus, esÄ kirtimai atliekami jam nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke. 2010 m. rugpjūčio 20 d. miÅ¡ke buvo supjauti visi statÅ«s medžiai, atsakovė UAB „MiÅ¡ko turtas“ medienÄ iÅ¡vežė ir jÄ realizavo. Dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovas A.

N. teisinosi, kad miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas per klaidÄ . Nors baudžiamojoje byloje UAB „MiÅ¡ko turtas“ direktorius buvo iÅ¡teisintas, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia minėto asmens tyčios dėl svetimo miÅ¡ko neteisėto kirtimo ir pasisavinimo, nes UAB „MiÅ¡ko turtas“ pinigus už realizuotÄ medienÄ gavo, tačiau ieÅ¡kovo patirtos žalos neatlygino. UAB „MiÅ¡ko turtas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvui priklausiusio miÅ¡ko realizavo 566,99 m3 medienos, už kuriÄ gavo 79 838,88 Lt (23 122,94 Eur) pajamų.

Pagal iÅ¡duotus plyno lauko kirtimų leidimus buvo numatyta, kad bus iÅ¡kirsta 724 m3 medienos. Siekiant įvertinti UAB „MiÅ¡ko turtas“ direktoriaus A. N. neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , buvo pasamdyti nepriklausomi ekspertai – Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija, kurios matuotojai atliko kelmų matavimus ir apskaičiavo, kiek buvo iÅ¡kirsta visos medienos ir pardavimui tinkamos medienos. Nepriklausomi matuotojai apskaičiavo, jog realizuoti tinkamos medienos buvo 736,2 m3 ± 20 proc.

Akivaizdus skirtumas tarp to, kÄ apskaičiavo nepriklausomi matuotojai ir kas buvo numatyta leidimuose plynam kirtimui, bei to, kÄ deklaravo pardavusi UAB „MiÅ¡ko turtas“. Policijos tyrėjas, gavęs iÅ¡ UAB „MiÅ¡ko turtas“ informacijÄ apie tai, kam buvo parduota iÅ¡kirsta mediena, paprašė jÄ pirkusių bendrovių pateikti informacijÄ , kiek jos pirko medienos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) k. esančio miÅ¡ko sandėlio. Policijos gauta informacija atskleidė, kad Å¡ios bendrovės deklaravo pirkusios didesnius medienos kiekius ir Å¡alia UAB „MiÅ¡ko turtas“ pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir varžtaraščių pateikė papildomas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras bei važtaraščius.

Papildomai UAB „MiÅ¡ko turtas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvui priklausiusio miÅ¡ko pardavė 317,01 m3 medienos už 42 220,47 Lt (12 227,89 Eur). Policijos apklaustos bendrovės kartu su važtaraščiais pateikė ir leidimų kopijas. Todėl iÅ¡ viso UAB „MiÅ¡ko turtas“ dėl direktoriaus A. N. neteisėtų veiksmų iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvui priklausiusio miÅ¡ko realizavo 884 m3 medienos už bendrÄ 122 059,35 Lt (35 350,83 Eur) sumÄ . 884 m3 medienos kiekis atitinka nepriklausomų matuotojų apskaičiuotÄ reikÅ¡mę su 20 proc. teigiamu nuokrypiu.

Remiantis Generalinės miÅ¡kų urėdijos duomenimis, 2010 m. rugsėjo mėn. medienos kainos buvo 153-201 Lt už vienÄ kubinį metrÄ medienos. Tačiau iÅ¡ UAB „MiÅ¡ko turtas“ pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų bei medienÄ pirkusių įmonių pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų matyti, kad mediena buvo parduota už 75-180 Lt kainÄ už vienÄ kubinį metrÄ . IÅ¡ atsakovų priteistinos ne faktiÅ¡kai gautos pajamos, bet tos pajamos, kurias bÅ«tų buvę galima gauti tuo metu parduodant medienÄ .

IÅ¡kirstame miÅ¡ke buvo nemažai stambių medžių, kuriuos rÅ«pestingas Å¡eimininkas bÅ«tų pardavęs kaip statybinę medienÄ . UAB „MiÅ¡ko turtas“ medžius pjaustė 3 metrų sortimentais ir medienÄ pardavė kaip popiermalkes. UAB „MiÅ¡ko turtas“ stengėsi kuo skubiau realizuoti medienÄ , o ne už kuo didesnę kainÄ . Negalima pateisinti tokios žemos medienos kainos ir tuo, kad esÄ kertamas miÅ¡kas buvo suniokotas tuo metu praūžusio Å¡kvalo. IeÅ¡kovo tėvui priklausiusiame miÅ¡ke buvusi audra padarė mažai žalos ir beveik nebuvo vėjolaužų.

Buvo tik keletas vėjovartų, kurios negalėjo turėti esminės įtakos visai medienos kainai. Todėl iÅ¡ atsakovų už realizuotÄ medienÄ priteistina 156 008,05 Lt (45 183,06 Eur) suma. Kadangi UAB „MiÅ¡ko turtas“ direktorius 2010 m. rugpjūčio 20 d. buvo įspėtas apie tai, kad kerta jam nepriklausantį miÅ¡kÄ , o iki Å¡ios datos UAB „MiÅ¡ko turtas“ dar nebuvo realizavęs jokios medienos iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvui priklausiusio miÅ¡ko, reiÅ¡kia priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo tos datos, kai atsakovai sužinojo apie tai, kad kertamas ne UAB „MiÅ¡ko turtas“ priklausantis miÅ¡kas iki visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal bÅ«simÄ teismo sprendimÄ datos.

IÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ bÅ«tina atstatyti. MiÅ¡ko želdinimo darbai kartu su vėlesne jo priežiÅ«ra nuo žvėrių bei atsodinant nunykusius želdinukus kainuoja 1 303,29 Eur (4 500 Lt) vienam hektarui. Kadangi buvo iÅ¡kirstas 3,78 ha miÅ¡kas, tai atsodinimo darbai kainuos 4 926,4 Eur (17 010 Lt). Atsakovas A. N. privalo taip pat bÅ«ti civiliniu atsakovu, nes jis veikė akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, veikdamas kaip miÅ¡ko medienÄ realizuojančios įmonės vadovas, žinojo ar privalėjo žinoti, kokius dokumentus bÅ«tina pateikti rengiant miÅ¡ko kirtimo planÄ , tačiau jų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „MiÅ¡ko turtas“ ieÅ¡kovui 50 109,50 Eur nuostolių atlyginimo, 8 837,71 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 50 109,50 Eur sumÄ nuo 2016 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 447 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „MiÅ¡ko turtas“ priteisė 20,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ‚,MiÅ¡ko turtas“ ieÅ¡kovo tėvui E. Z. priklausančiame miÅ¡ke 2010 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡kirto 884 m3 medienos, tuo padarydama žalÄ ieÅ¡kovui.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai nurodo skirtingÄ iÅ¡kirstų medžių kiekį.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai dėl nukirstos medienos kiekio yra pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teiginys apie Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raÅ¡te nurodytÄ iÅ¡kirstos medienos kiekį neatitinka Å¡ios asociacijos iÅ¡vadų turinio. Teismas, įvertinęs iÅ¡kirstų medžių tÅ«rį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, sprendė, kad iÅ¡kirstų medžių vertė buvo 56 042 Lt (plius minus 20 procentų).Teismas nurodė, kad dėl neteisėto medienos iÅ¡kirtimo fakto buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-28-308/2013, kurioje kaltinimai buvo pareikÅ¡ti A.

N. ir A. G.; teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendyje nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, kiek medžių buvo iÅ¡kirsta atrankinio, o kiek sanitarinio kirtimo bÅ«du, minėtos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamųjų naudai, todėl padaryta iÅ¡vada, kad žala sudaro 29 440 Lt sumÄ .Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „MiÅ¡ko turtas“ 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo iÅ¡duoti du leidimai kirsti miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime – sanitariniams kirtimams sklype Nr. 790/32,33 ir sklype Nr. 761/9,10, kuriuose nurodytas numatomas iÅ¡kirsti apytikris likvidinis medienos tÅ«ris – 326 ktm ir 398 ktm.

Teismas, remdamasis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad, tiriant baudžiamÄ jÄ bylÄ policijos tyrėjams buvo pristatyti duomenys, jog UAB „MiÅ¡ko turtas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvui priklausančio miÅ¡ko realizavo 566,99 m3 ir gavo 23 122,94 Eur pajamų, bei duomenys, jog buvo parduota papildomai 317,01 m3 medienos už 12 227,89 Eur.Teismas, remdamasis 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimais kirsti miÅ¡kÄ , nustatė, kad jame nurodytas numatomas iÅ¡kirsti apytikris 724 m3 likvidinis medienos tÅ«ris. Kadangi Å¡is medienos kiekis nurodytas tik leidime, teismo vertinimu, tai nereiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai buvo iÅ¡kristas toks kiekis, koks yra nurodytas leidime.

Teismas konstatavo, kad atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų – PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir medienos iÅ¡vežimo važtaraščių, pagal kuriuos ieÅ¡kovo nurodytas parduotos medienos kiekis yra 884 m3. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, vykdžiusi kirtimÄ pagal gautus leidimus, padarė ieÅ¡kovui žalos, iÅ¡kirtusi 884 m3 medienos. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė teiginio, kad ieÅ¡kovas nurodo kaip iÅ¡kirstÄ medienos kiekį, kurio negalėjo bÅ«ti jo žemės sklype.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iÅ¡vadÄ dėl iÅ¡kirstų medžių kiekio – patvirtina įrodymai apie parduotos medienos kiekius, todėl, teismas sprendė, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ios aplinkybės atmestini.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, apskaičiuodamas padarytÄ Å¾alÄ dėl nukirsto miÅ¡ko, naudojo vidutines kainas, buvusias 2010 m. rugsėjo mėn., bei medienos kiekius, apskaičiuotus pagal kelmų įvertinimo ataskaitÄ .

Tai, kad pagal pateiktus medienos pardavimo dokumentus atsakovė pardavė medienos už 35 350,83 Eur, teismo vertinimu, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tik atsakovės gautos pajamos yra ieÅ¡kovui atsiradę nuostoliai ir kad CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu jis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti tik Å¡ias pajamas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti jam 45 183,06 Eur sumÄ grindžia tuo, kad atsakovai, pardavę nukirstÄ medienÄ , galėjo gauti tokio dydžio pajamas, t. y. didesnes, nei faktiÅ¡kai gavo.

Teismas pažymėjo, kad padarius iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, parduodama nukirstÄ medienÄ , galėjo gauti didesnes pajamas, nei ji gavo, CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu ji turi pareigÄ grÄ Å¾inti tokio dydžio pajamas, kokias ji turėjo gauti. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, pagrįstais iÅ¡kirstame miÅ¡ke atliktais kelmų matavimais, kad iÅ¡kirstame miÅ¡ke buvo nemažai stambių medžių, kuriuos parduodant kaip statybinę medienÄ pajamos turėjo bÅ«ti didesnės. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateikti medienos kiekių skaičiavimai pagal kelmų vertinimÄ ir vidutines medienos kainas 2010 m. rugsėjo mėn. įrodo galimas gauti pajamas už vykdytÄ miÅ¡ko kirtimÄ .Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl žalos, kuri jam atsirado dėl to, kad turės bÅ«ti atsodintas miÅ¡kas, atsiradimo.

Teismas, įvertinęs tai, kad buvo iÅ¡kirsta 3,78 ha miÅ¡ko, taip pat tai, kad atsodinimo darbai Å¡iam plotui kainuoja 4 926,44 Eur , padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalavimai Å¡ioje dalyje pagrįsti.Teismas konstatavo, kad padarius iÅ¡vadÄ , jog atsakovė už parduotÄ medienÄ gavo 35 350,83 Eur, palÅ«kanos skaičiuotinos nuo sumos, kuriÄ už faktiÅ¡kai parduotÄ medienÄ gavo atsakovė, o ne nuo tos sumos, kuriÄ ji turėjo gauti.Teismas sprendė, kad praÅ¡ymas taikyti 5 metų ieÅ¡kinio senatį reikalavimams dėl palÅ«kanų yra pagrįstas.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme buvo gautas 2016 m. vasario 2 d., todėl, teismo vertinimu, 5 procentų metinės palÅ«kanos skaičiuotinos nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 2 d. už 35 350,83 Eur sumÄ , todėl ieÅ¡kovui priteistina 8 837,71 Eur palÅ«kanų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo priteisiamos 4 926,44 Eur sumos palÅ«kanos neskaičiuotinos, nes tai yra ieÅ¡kovui padarytos žalos suma, kuri priteisiama CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu, padarius iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Tai, kad ieÅ¡kovas 2010 m. rugpjūčio 20 d. pranešė atsakovui UAB „MiÅ¡ko turtas“ direktoriui A. N. apie ieÅ¡kovo tėvui priklausančio miÅ¡ko kirtimÄ , tačiau atsakovai nesustabdė savo veiksmų, realizavo nukirstÄ medienÄ , teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nesielgė atidžiai ir rÅ«pestingai.Teismas pažymėjo, kad reikalavimai atsakovui A. N. reiÅ¡kiami nepagrįstai, nes miÅ¡ko kirtimo veiksmuose jis dalyvavo kaip UAB „MiÅ¡ko turtas“ atstovas.

Teismo vertinimu, leidimÄ miÅ¡ko kirtimui gavo, miÅ¡ko kirtimo darbus ir medienos realizavimÄ vykdė atsakovė UAB „MiÅ¡ko turtas“. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė privalo grÄ Å¾inti gautas pajamas ir tas pajamas, kurias turėjo gauti, vykdydama kirtimÄ ieÅ¡kovo tėvui priklausančiame miÅ¡ke.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog leidimas kirsti miÅ¡kÄ galimai buvo iÅ¡duotas nepagrįstai dėl valstybės institucijų kaltės, negali bÅ«ti pagrindu atmesti ieÅ¡kinį, nes atsakingu pagal CK 6.240 straipsnį yra asmuo, kuris gavo pajamas ar galėjo jas gauti.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui neatsiranda pareigos atsižvelgti į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta valstybės kaltė – jos atsakingų institucijų padaryta klaida, nes, teismo vertinimu, santykių su valstybės institucijomis dalyvė buvo atsakovė, kreipdamasi dėl leidimo iÅ¡davimo, o ne ieÅ¡kovas.Teismas sprendė, kad atsakovų praÅ¡ymas taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, kurioje procesas baigėsi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi pripažinus, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas pagrįstai, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nutrauktas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė UAB „MiÅ¡ko turtas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „MiÅ¡ko turtas“ ieÅ¡kovui 50 109,50 Eur nuostolių atlyginimo, 8 837,71 Eur palÅ«kanų, 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo 50 109,50 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 447 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, valstybei – 20,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei UAB „MiÅ¡ko turtas“ atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Su ginčo žemės sklypu yra susijusi tik dalis sÄ skaitų ir važtaraščių. Nei vienoje ieÅ¡kovo pateiktoje sÄ skaitoje (2010 m. rugsėjo 17 d. sÄ skaita Nr. 00379, 2010 m. rugsėjo 17 d. sÄ skaita Nr. 00380, 2010 m. rugsėjo 23 d. sÄ skaita Nr. 00382, 2010 m. rugsėjo 29 d. sÄ skaita Nr. 00385, 2010 m. rugsėjo 30 d. sÄ skaita Nr. 00386, 2010 m. rugsėjo 30 d. sÄ skaita Nr. 00387 (2016 m. sausio 27 d. pradinio ieÅ¡kinio priedų lapai 40, 43, 45, 47, 49, 52) nėra nurodyta, kad mediena yra iÅ¡ E. Z. priklausiusio žemės sklypo.

Tik prie minėtų sÄ skaitų pridėtuose važtaraščiuose yra nurodoma medienos pakrovimo vieta. Nei viename iÅ¡ nurodytų įrodymų nėra nurodyta, kad mediena yra iÅ¡kirsta ar paimta iÅ¡ E. Z. priklausiusio žemės sklypo. IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neįrodė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų – PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir medienos iÅ¡vežimo važtaraščių. Teismas pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles.Atsakovė pateikė teismui įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Atsakovė toje pačioje teritorijoje teismo vertintu laikotarpiu turėjo kitų žemės sklypų, kuriuose atliko miÅ¡ko kirtimo darbus pagal iÅ¡duotus leidimus kirsti miÅ¡kÄ . Dalis sÄ skaitų ir važtaraščių yra iÅ¡ kitų atsakovei priklausiusių žemės sklypų, kuriuose ji atliko miÅ¡ko kirtimo darbus. Medienos pirkėjams UAB „MiÅ¡ko turtas“ sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo buhalterė, o važtaraščius suraÅ¡ydavo UAB „MiÅ¡ko turtas“ vadybininkai. MedienÄ veždavo vairuotojas V.

N.. SÄ skaitos ir važtaraščiai buvo pateikiami medienos pirkėjams atsakovės vardu. Vairuotojas V. N. medienos pirkėjams pateikinėjo lydimuosius dokumentus, iÅ¡ medienos važtaraščių jis matė tai, kad mediena gabenama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) k. Minėtoje teritorijoje UAB „MiÅ¡ko turtas“ turėjo daugiau žemės sklypų, iÅ¡ kurių taip pat buvo gabenama mediena ir jÄ gabeno V. N., todėl galėjo susiklostyti situacija, kad jis klaidingai nurodė žemės sklypo, iÅ¡ kurio gabenta mediena, duomenis.

Aplinkybę, kad kituose žemės sklypuose buvo atliekami miÅ¡ko kirtimo darbai, patvirtina rangos darbų sutartis, sudaryta tarp UAB „MiÅ¡ko turtas“ ir UAB „Gijanas“, 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartis Nr. 5, sudaryta tarp UAB „MiÅ¡ko turtas“ ir UAB „GROTEKA“.Apskaičiavus galėjusios bÅ«ti medienos kiekį, 884 m3 medienos ginčo žemės sklype negalėjo bÅ«ti. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, o tik nurodė, kad iÅ¡ 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimų kirsti miÅ¡kÄ matyti, jog jame nurodytas numatomas iÅ¡kirsti apytikris 724 m3 likvidinis medienos tÅ«ris, tačiau kadangi Å¡is medienos kiekis nurodytas tik leidime, nereiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai buvo iÅ¡kirstas toks kiekis, koks yra nurodytas leidime.2010 m. rugpjūčio 17 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iÅ¡davė leidimus kirsti miÅ¡kÄ serija A Nr. 0704080, pagal kurį iÅ¡ viso leista iÅ¡kirsti sanitariniu (plynu) kirtimu apytiksliai 398 m3 medienos, ir serija A Nr. 073982, pagal kurį iÅ¡ viso leista iÅ¡kirsti sanitariniu (plynu) kirtimu apytiksliai 326 m3 medienos. Å ie leidimai buvo iÅ¡duoti miÅ¡ko kirtimo darbams atlikti E. Z. priklausiusiame žemės sklype.Plynasis pagrindinis miÅ¡ko kirtimas – pagrindinis miÅ¡ko kirtimas, kai biržėje iÅ¡kertami visi medžiai, iÅ¡skyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomÄ pomiÅ¡kį.

Ginčo žemės sklype jokių sėklinių, biologinei įvairovei svarbių medžių, saugomo pomiškio nustatyta nebuvo, todėl žemės sklype galėjo būti iškirsta daugiausia 724 m3 medienos, nes daugiau jos sklype nebuvo. Tačiau teismas nustatė, kad iškirsta 884 m3 medienos, t. y. 160 m3 daugiau nei jos galėjo būti.Iš ginčo žemės sklypo realizuota 570 m3 medienos, t. y. 154 m3 medienos buvo nerealizuota. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Ieškovas, atsakydamas į klausimus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, patvirtino, kad žemės sklype po atsakovės atliktų miško kirtimo darbų dar buvo likę tiek neiškirstų medžių, tiek neparuoštos medienos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija gavo žodinį E. Z. praneÅ¡imÄ apie jo planuojamus biržės atrėžimo darbus ir ketinimÄ iÅ¡kirsti plynai likusiÄ 1 ha dydžio žemės sklypo dalį, nukentėjusiÄ po Å¡kvalo, kuri iÅ¡liko po atsakovės darbų. IeÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype tik po įvykio buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus, žemės sklypas buvo padalytas į du žemės sklypus, bendras miÅ¡ko žemės plotas žemės sklypuose sumažėjo iki 3,3326 ha.

Å ių įrodymų teismas netyrė ir nevertino. Teismas padarė įrodymų vertinimo klaidÄ ir paskaičiavo 317,01 m3 didesnį atsakovės realizuotos medienos kiekį nei buvo realizuota. Už medienÄ , gautÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, atsakovė gavo 23 122,94 Eur (79 838,88 Lt), t. y. 12 227,89 Eur mažiau, nei nustatė teismas.Teismas nepateikė jokių skaičiavimų, kaip buvo apskaičiuota 45 183,06 Eur suma, kuriÄ atsakovė UAB „MiÅ¡ko turtas“ tariamai turėjo gauti už parduotÄ medienÄ .

Dėl nesuprantamų priežasčių ieÅ¡kovas teigė, kad mediena turėjo bÅ«ti parduota už 153-201 Lt už 1 m3. Teismas nevertino, kokios bÅ«klės buvo miÅ¡kas, kokios bÅ«klės buvo parduodama mediena. MiÅ¡kas ir mediena buvo prastos bÅ«klės, nes miÅ¡kas buvo visiÅ¡kai pažeistas praūžusio Å¡kvalo.Sanitarinio kirtimo metu kertami pažeisti medžiai. Å iuo atveju buvo iÅ¡duoti leidimai sanitariniam (plynam) miÅ¡ko kirtimui, t. y. konstatuota, jog bÅ«tina iÅ¡kirsti visÄ miÅ¡kÄ , nes jis yra pažeistas visas.

Dokumentas su medienos kiekio skaičiavimais nepasiraÅ¡ytas, skaičiavimai nesuprantami, medienos kiekiai padidinti.Teismas nepateikė teisinių argumentų dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 6.240 straipsnio nuostatas. CK 6.237 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu bÅ«du sÄ Å¾iningai įgijęs turto asmuo jį parduoda, tai jis turi grÄ Å¾inti tik tÄ sumÄ , už kuriÄ turtas buvo parduotas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė turtÄ Ä¯gijo sÄ Å¾iningai.Baigiant miÅ¡ko kirtimo darbus, į atsakovę kreipėsi ieÅ¡kovas, prisistatęs žemės sklypo savininko atstovu.

Asakovė patikrino savo turimus dokumentus, vieÅ¡us registrus ir įsitikino, kad žemės sklypas priklauso atsakovei. Tik po 2010 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovo kreipimosi VÄ® Registrų centre buvo pakoreguoti žemės sklypo duomenys ir atkurta buvusi klaida, kad E. Z. priklausęs žemės sklypas buvo nurodytas kaip atsakovei priklausantis žemės sklypas. SusidariusiÄ situacijÄ â€“ valstybės institucijų klaidas ir tai, kad žemės sklypas nepriklauso atsakovei, atsakovė suprato tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2010 m. lapkričio 12 d. buvo gautas VÄ® Registrų centro atsakymas Nr. (1.1.13.)s-4657.Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė ne tik visas gautas pinigų sumas, neatskaičius iÅ¡laidų, bet dar didesnę pinigų sumÄ kaip be pagrindo gautÄ , nors realiai ji nebuvo gauta.

Susidaro situacija, kai bÅ«tent ieÅ¡kovas be pagrindo įgyja turtÄ , kurio nebÅ«tų įgijęs pats atlikęs miÅ¡ko kirtimo darbus.IeÅ¡kovo ir atsakovės jokie teisiniai santykiai nesiejo. Atsakovė veikė iÅ¡imtinai valstybės institucijų jai iÅ¡duotų leidimų apimtyje. Atsakovė ieÅ¡kovui turtÄ turėtų grÄ Å¾inti tik tuo atveju, jei neturėtų bÅ«ti taikoma valstybės atsakomybė.Atsakovė, siekdama sutvarkyti miÅ¡kÄ ir gauti ekonominės naudos, patyrė miÅ¡kotvarkos projekto rengimo, miÅ¡ko kirtimo, miÅ¡ko saugojimo ir sandėliavimo, miÅ¡ko transportavimo ir pristatymo pirkėjams, pirkėjų paieÅ¡kos ir kitų iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti pripažįstamos iÅ¡laidomis be pagrindo įgytam turtui iÅ¡laikyti. Atsakovė buvo sÄ Å¾ininga miÅ¡ko valdytoja, todėl, taikius be pagrindo įgyto turto normas, ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti priteisiama tik tokia pinigų suma, kuri gauta atskaičius atsakovės iÅ¡laidas pajamoms gauti. Kadangi atsakovės grynasis pelnas už realizuotÄ ieÅ¡kovui priklausiusio miÅ¡ko medienÄ sudarė 4 291,62 Eur, tai tik tokia pinigų suma galėjo bÅ«ti priteista už realizuotÄ medienÄ .Ä®siteisėjusiais sprendimais baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė veikė sÄ Å¾iningai ir žala padaryta dėl valstybės institucijų kaltės, atsakovų tyčios kertant ieÅ¡kovui priklausantį miÅ¡kÄ nebuvo.

Minėta aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovas turėjo teisinį pagrindÄ kreiptis į atsakingas valstybės institucijas dėl žalos atlyginimo. Valstybės klaidos nepagrįstai taisomos atsakovės sÄ skaita.Teismas netinkamai apskaičiavo palÅ«kanų dydį. Pirma, palÅ«kanų skaičiavimas nuo 35 350,83 Eur sumos yra nepagrįstas, nes iÅ¡ viso už realizuotÄ medienÄ gauta 23 122,97 Eur pajamų. Taigi tik nuo Å¡ios sumos galėjo bÅ«ti priteistos palÅ«kanos. Tokiu atveju palÅ«kanos už penkerių metų laikotarpį sudarytų 5 780,74 Eur.

Antra, kadangi faktiÅ¡kai iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovui pinigų suma galėtų bÅ«ti 4 291,62 Eur, atsižvelgus į atsakovės grynÄ jį pelnÄ , tai palÅ«kanos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos nuo Å¡ios pinigų sumos – už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 2 d. jos sudarytų 643,74 Eur.Teismas nemotyvuotai konstatavo, kad ieÅ¡kovas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl žalos, kuri jam atsirado dėl to, kad turės bÅ«ti atsodintas miÅ¡kas, atsiradimo. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl miÅ¡kÄ bÅ«tina atsodinti, kodėl už tai atsakinga atsakovė, kas patvirtina, jog iÅ¡kirsta 3,78 ha miÅ¡ko, kodėl atsodinimo darbai kainuotų 4 926,44 Eur ir kas Å¡iÄ kainÄ sudaro.

IeÅ¡kovas ne tik, kad nėra patyręs tokių iÅ¡laidų, bet ir nėra pateikta jokių žalos skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų. Tam, kad bÅ«tų priteista žala, teismas turėjo nustatyti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieÅ¡kovas dėl atsakovės veiksmų jokios žalos nepatyrė. IeÅ¡kovas patvirtino, kad miÅ¡kas augti pradėjo pats, o teismas nesiaiÅ¡kino, ar tokie darbai reikalingi.Civiliniame ieÅ¡kinyje, pareikÅ¡tame baudžiamojoje byloje, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo priteisti miÅ¡ko atsodinimo darbų kainÄ .

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas dėl 240 000 Lt turtinės žalos, susijusios su iÅ¡kirsto ir iÅ¡vežto miÅ¡ko verte, bei 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į tai, baudžiamoji byla nenutraukė ieÅ¡kinio senaties termino dėl Å¡ios žalos reikalavimo. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl teismas privalėjo jÄ taikyti.IeÅ¡kovas G.

Z. praÅ¡o atmesti atsakovės UAB „MiÅ¡ko turtas“ apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke buvo iÅ¡kirsta 884 m3 medienos, ir nurodo, jog iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio miÅ¡ko buvo iÅ¡kirsta tik 566 m3 medienos, o teismui pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros bei važtaraščiai neįrodo, jog mediena buvo parduota bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio sklypo iÅ¡kirsto miÅ¡ko.

Tačiau iÅ¡kirstos medienos kiekis buvo įrodinėjamas ne vien tik PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis bei važtaraščiais. Teismui buvo pateikti Å¡ių mokėijimo dokumentų priedai – miÅ¡ko kirtimo leidimai Nr. A073982 ir Nr. A074080. Å ie apvaliosios medienos gabenimo dokumentų komplektai buvo surinkti policijos tyrėjų baudžiamojoje byloje, todėl abejoti Å¡ių dokumentų beÅ¡aliÅ¡kumu nėra pagrindo. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ko sklype buvo iÅ¡kirsta 884 m3 medienos.Apeliantė teigia, kad jai nesuprantama, kokiais įrodymais remiantis teismas ieÅ¡kovui priteisė 45 183,06 Eur sumÄ už iÅ¡kirstÄ ir realizuotÄ medienÄ .

IeÅ¡kinyje aiÅ¡kiai buvo nurodyta, kad skaičiavimai buvo atlikti remiantis medienos kiekiais, apskaičiuotais pagal kelmų įvertinimo ataskaitÄ , bei remiantis Generalinės miÅ¡kų urėdijos vieÅ¡ai skelbiamomis vidutinėmis medienos kainomis, buvusiomis 2010 m. rugsėjo mėn. Todėl apeliantės teiginiai, kad teismas priteisė 45 183,06 Eur sumÄ be jokių tai pagrindžiančių skaičiavimų, yra nepagrįsti.IeÅ¡kinys atitiko visas apeliantės paminėtas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygas, todėl teismas ir taikė nepagrįsto praturtėjimo teisės normÄ .

Pacitavusi kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , savo argumentais apeliantė nuo teismų praktikos nukrypsta – pradeda reikalauti, kad jai turi bÅ«ti kompensuotos visos sÄ naudos, kurias patyrė kirsdama ir realizuodama medienÄ . To bÅ«tų galima reikalauti tuomet, jei ieÅ¡kovo velionį tėvÄ (jam gyvam esant ir buvo iÅ¡kirstas miÅ¡kas) ir apeliantę bÅ«tų sieję sutartiniai santykiai. Kadangi sutartinių santykių tarp apelianto ir ieÅ¡kovo tėvo nebuvo, apeliantės siekis gauti patirtų sÄ naudų atlyginimÄ neturi pagrindo.Apeliantė nepagrįstai save įvardija kaip sÄ Å¾iningÄ Ä¯gijėjÄ .

Ä® tokį statusÄ apeliantė galėjo pretenduoti tik iki to laiko, kol buvo informuota apie tai, kad kerta jai nepriklausantį miÅ¡kÄ . Apeliantė, jeigu tikrai bÅ«tų buvusi sÄ Å¾ininga įgijėja, po tokio praneÅ¡imo bÅ«tų iÅ¡ karto stabdžiusi miÅ¡ko kirtimo darbus bei iÅ¡ viso nepradėjusi medienos realizavimo darbų iki bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta susidariusi situacija. IÅ¡aiÅ¡kėjus tikrajai situacijai, sÄ Å¾iningas įgijėjas bÅ«tų nepradėjęs realizuoti iÅ¡kirstos medienos, o jÄ realizavęs – bÅ«tų iÅ¡ karto gražinęs pinigus už medienÄ tikrajam miÅ¡ko savininkui.Net ir po minėto praneÅ¡imo atsakovė skubos tvarka (ir tikėtina, kad dėl Å¡ios priežasties žemesne nei vidutinė rinkos kaina) realizavo medienÄ .

Taip pat apeliantė vengė atsiskaityti už parduotÄ medienÄ tiek su ieÅ¡kovo tėvu, tiek su turto paveldėtoju – ieÅ¡kovu. Pateikus ieÅ¡kinį dėl nepagrįstai įgyto turto grÄ Å¾inimo, apeliantė siekė iÅ¡vengti prievolės, reikalaudama taikyti senatį. Taigi apeliantė buvo nesÄ Å¾ininga įgijėja, ji galėjo numatyti savo neteisėtos veiklos rezultatus, jų siekė ir visus darbus atliko savo rizika ir atsakomybe.Apeliantė painioja nepagrįsto praturtėjimo ir delikto institutus.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ nepagrįsto turto gavimo ir jo iÅ¡reikalavimo instituto pagrindu, nes neteisėtai praturtėjo atsakovai, o ne valstybė. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė neteisėto praturtėjimo pagrindu, todėl apeliantė skundo negali grįsti delikto pagrindu.Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja teismo iÅ¡vadas dėl miÅ¡ko atsodinimo iÅ¡laidų priteisimo. Jeigu apeliantė matė, kad praÅ¡oma priteisti miÅ¡ko atsodinimo kaina yra per didelė, ji galėjo tai įrodyti. Apeliantė nepateikė kitų duomenų, todėl praÅ¡oma miÅ¡ko atsodinimo kaina atitinka rinkoje esančias kainas.Teismas pagrįstai nenagrinėjo deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų.

Apeliantė miÅ¡ko atsodinimo iÅ¡laidas nepagrįstai vertina kaip deliktinę atsakomybę. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudarė nepagrįsto praturtėjimo institutas, todėl ieÅ¡kovui nereikėjo įrodinėti to, kÄ bÅ«tina įrodinėti deliktinės atsakomybės atveju. IeÅ¡kovui priklauso iÅ¡imtinė teisė keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , todėl apeliantės argumentai dėl senaties miÅ¡ko atsodinimo darbų iÅ¡laidų reikalavimui taikymo nepagrįsti.Atsakovas A. N. praÅ¡o tenkinti atsakovės UAB „MiÅ¡ko turtas“ apeliacinį skundÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad pritariama atsakovės UAB „MiÅ¡ko turtas“ apeliacinio skundo argumentams.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Nustačius aplinkybes, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo turtÄ , laikytina, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo tokį turtÄ Ä¯gydama, todėl atsakovė turėtų atlyginti asmeniui, kurio turtÄ be teisinio pagrindo įgijo, grÄ Å¾inti šį turtÄ arba atlyginti Å¡io patirtÄ Å¾alÄ .2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimus kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentÅ«ra, kurios darbuotojai, iÅ¡duodami leidimus kirsti miÅ¡kÄ , veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, įvertinę praÅ¡ymo iÅ¡duoti minėtus leidimus nagrinėjimo metu turimus bei praÅ¡ymÄ pateikusio asmens pateiktus dokumentus.Teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog leidimas kirsti miÅ¡kÄ galimai buvo iÅ¡duotas nepagrįstai dėl valstybės institucijų kaltės, negali bÅ«ti pagrindu atmesti ieÅ¡kinį, nes atsakingu pagal CK 6.240 straipsnį yra asmuo, kuris gavo pajamas ar galėjo jas gauti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliaciniame skunde suformuluotas apeliantės praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Å is praÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, buvo Å¡aliÅ¡kas.Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie praÅ¡ymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi (CPK 322 straipsnis), juolab kad skundo nagrinėjimo žodiniame procese apeliantė siekia vieninteliu tikslu – dėl iÅ¡samesnio ir objektyvesnio byloje esančių įrodymų įvertinimo.

Vien tik deklaratyvus apeliantės praÅ¡ymas, nenurodant jokių svarių praÅ¡ymÄ pagrindžiančių argumentų, savaime nesuponuoja žodinio proceso poreikio, o teisėjų kolegija žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo bÅ«tinumo taip pat nenustatė. Pripažintina, jog dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose iÅ¡vardintų argumentų pakanka, kad bÅ«tų patikrintas Å¡ioje byloje esančių įrodymų įvertinimo tinkamumas bei iÅ¡spręstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, taigi apeliantės praÅ¡ymas dėl žodinio Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Dėl bylos esmės Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė ieÅ¡kovo tėvui E. Z. priklausančiame miÅ¡ke iÅ¡kirto 884 m 3 medienos. Apeliantė su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka. Apeliantės teigimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvui priklausiusio miÅ¡ko ji realizavo tik 566,99 m3 medienos. Visų pirma, šį savo teiginį apeliantė grindžia aplinkybe, kad dalis į bylÄ pateiktų sÄ skaitų ir važtaraščių, kuriais grindžiamas iÅ¡kirstos medienos kiekis, nėra susiję su ginčo sklype iÅ¡kirsta mediena, nes tuose dokumentuose nurodyta mediena buvo iÅ¡kirsta kitose vietose.

Apeliantė pažymi, kad ieÅ¡kovo pateiktose sÄ skaitose – 2010 m. rugsėjo 17 d. sÄ skaitoje Nr. 00379, 2010 m. rugsėjo 17 d. sÄ skaitoje Nr. 00380, 2010 m. rugsėjo 23 d. sÄ skaitoje Nr. 00382, 2010 m. rugsėjo 29 d. sÄ skaitoje Nr. 00385, 2010 m. rugsėjo 30 d. sÄ skaitoje Nr. 00386, 2010 m. rugsėjo 30 d. sÄ skaitoje Nr. 00387 – nėra nurodyta, kad mediena yra iÅ¡ E. Z. priklausiusio žemės sklypo; medienos pakrovimo vieta yra nurodyta tik prie Å¡ių sÄ skaitų pridėtuose važtaraščiuose.

IeÅ¡kovas, atsikirsdamas į Å¡iuos apeliantės argumentus, nurodo, kad jis iÅ¡kirstos medienos kiekį įrodinėjo ne tik PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis ir važtaraščiais, bet ir miÅ¡ko kirtimo leidimais Nr. A073982 ir Nr. A074080. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ie medienos gabenimo dokumentai vertintini kaip dokumentų komplektai, kurie buvo surinkti policijos tyrėjų baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.Pirma, apeliantė neneigia, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ Nr. A073982 ir Nr. A074080 buvo pateikti su Å¡ios nutarties 23 punkte iÅ¡vardintomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis ir važtaraščiais, kurių pagrindu jos buvo iÅ¡raÅ¡ytos.

PrieÅ¡ingai, apeliantė iÅ¡ esmės pripažįsta Å¡iÄ aplinkybę, tačiau nurodo, kad galėjo susiklostyti tokia situacija, kad UAB „MiÅ¡ko turtas“ vairuotojas V. N. klaidingai nurodė žemės sklypo, iÅ¡ kurio gabenta mediena, duomenis. PastarÄ jÄ aplinkybę teisėjų kolegija vertina kaip niekuo nepagrįstÄ prielaidÄ , kuria nėra pagrindo vadovautis. Antra, apeliantės pateikti kiti leidimai kirsti miÅ¡kÄ (2010 m. rugpjūčio 31 d. serija A Nr. 074229, 2010 m. rugsėjo 28 d. serija A Nr. 074486, 2010 m. rugpjūčio 31 d. serija A Nr. 074228) ir rangos darbų sutartys dėl miÅ¡ko kirtimo (su UAB „Gijanas“ ir su UAB „Groteka“), teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia apeliantės argumentų.

Å ie įrodymai savaime nepatvirtina, kad apeliantės nurodomas kitas, ieÅ¡kovui nepriklausantis, miÅ¡kas iÅ¡ tikrųjų buvo kertamas (nepateikti sutarčių vykdymo įrodymai, darbų perdavimo-priėmimo aktai ir pan.). Be to, tarp Å¡ių įrodymų esantys neatitikimai sudaro pagrindÄ abejoti jų reikÅ¡me apeliantės įrodinėjamoms bylai reikÅ¡mingoms aplinkybėms. Rangos darbo sutartis Nr. 5 su UAB „Groteka“ buvo sudaryta 2010 m. rugpjūčio 23 d., sutarties įvykdymo terminas – 30 darbo dienų (t. y. iki 2010 m. spalio 4 d.), apeliantė įsipareigojo pateikti darbų vykdytojai UAB „Groteka“ leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , nors leidimai kirsti kitÄ miÅ¡kÄ buvo iÅ¡duoti tik 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d.

Rangos darbų sutartis (be sudarymo datos) su UAB „Gijanas“ buvo sudaryta dėl miÅ¡ko kirtimo Ž. girininkijoje, o visi trys leidimai kirsti kitÄ miÅ¡kÄ buvo iÅ¡duoti dėl miÅ¡ko, esančio V. girininkijoje, kirtimo. Taip pat pastebėtina, kad Å¡i sutartis iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti vykdoma nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., o apeliantės nurodomos kaip su Å¡ios sutarties vykdymu susijusios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., t. y. dar prieÅ¡ sutarties vykdymÄ .Apeliantė savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe dėl iÅ¡kirsto miÅ¡ko kiekio taip pat grindžia tuo, kad UAB „Groteka“, kaip ieÅ¡kovo miÅ¡ko kirtimo darbų vykdytoja, 2010 m. rugpjūčio 30 d. už atliktus darbus iÅ¡rašė apeliantei PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija ZGR Nr. 585, kurioje nurodyta darbų apimtis – 570 m3.

Todėl, apeliantės nuomone, Å¡is kiekis laikytinas jos iÅ¡kirstu ieÅ¡kovo miÅ¡ko kiekiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. apeliantė su UAB „Groteka“ sudarė sutartį Nr. 04, pagal kuriÄ UAB „Groteka“ kaip darbų vykdytoja įsipareigojo atlikti miÅ¡ko iÅ¡kirtimo darbus Ž. girininkijos kvartalo Nr. 790 sklypuose Nr. 32 ir Nr. 33, taip pat kvartalo Nr. 760 sklypuose Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9. 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimas serija A Nr. 074080 buvo iÅ¡duotas miÅ¡ko, esančio V. girininkijos kvartalo Nr. 761 sklypuose Nr. 9 ir Nr. 10, kirtimui, o 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimas kirsti miÅ¡kÄ serija A Nr. 073982 buvo iÅ¡duotas miÅ¡ko, esančio Ž. girininkijos kvartalo Nr. 790 sklypuose Nr. 32 ir Nr.

33. UAB „Groteka“ apeliantei iÅ¡raÅ¡ytoje 2010 m. rugpjūčio 30 d. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje serija ZGR Nr. 585 nurodyta, kad ji, be kita ko, iÅ¡raÅ¡yta už darbus Ž. girininkijos kvartalo Nr. 790 sklype Nr. 32 ir V. girininkijos kvartalo Nr. 761 sklypuose Nr. 9 ir Nr.

10. Lyginant 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimuose kirsti miÅ¡kÄ ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje serija ZGR Nr. 585 nurodytus medienos kiekius (atitinkamai 724 m3 ir 570 m3), pažymėtina, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ buvo iÅ¡duoti keturiems sklypams, o UAB „Groteka“ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apeliantei iÅ¡rašė už darbus trijuose sklypuose. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl apeliantės iÅ¡kirsto ieÅ¡kovo miÅ¡ko kiekio nėra pagrindo remtis UAB „Groteka“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje serija ZGR Nr. 585 nurodytais duomenimis apie iÅ¡kirsto miÅ¡ko kiekį.

Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad leidimuose kirsti miÅ¡kÄ nurodytas kiekis nereiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai buvo iÅ¡kirstas bÅ«tent toks kiekis, be kita ko, įvertinus tai, kad leidimuose nurodomas tik apytikris numatomas iÅ¡kirsti medienos kiekis.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantės iÅ¡kirsto ieÅ¡kovo miÅ¡ko kiekį, be įrodymų apie faktiÅ¡kai parduotÄ medienos kiekį, rėmėsi ir byloje esančia Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovo miÅ¡ke iÅ¡ viso buvo iÅ¡kirsta 736,20 m3 miÅ¡ko medžių, numatant 20 proc. paklaidÄ (± 20 %), t. y. pagal nepriklausomų medienos matuotojų paskaičiavimus maksimalus iÅ¡kirstos medienos kiekis yra 883,44 m3 (736,20 m3 + 20 %).

Å is skaičius iÅ¡ esmės atitinka įrodymais pagrįstÄ apeliantės parduotos iÅ¡ ieÅ¡kovo miÅ¡ko gautos medienos kiekį, todėl, apeliantei Å¡iuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė ieÅ¡kovo tėvui priklausančiame miÅ¡ke iÅ¡kirto 884 m 3 medienos.Apeliantė taip pat kvestionuoja teismo nustatytÄ ir ieÅ¡kovui priteistÄ miÅ¡ko medienos kainÄ . Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais medienos pardavimo dokumentais, nustatė, kad apeliantė jÄ pardavė už 35 350,83 Eur, tačiau, teismas vertino, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistos ne tik apeliantės už iÅ¡kirstÄ medienÄ gautos pajamos.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė, pardavusi iÅ¡kirstÄ medienÄ , galėjo gauti didesnes pajamas, nei gavo, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovas pagrįstai apskaičiavo 45 183,06 Eur sumÄ kaip tuo metu gautinÄ už apeliantės iÅ¡kirstÄ miÅ¡ko medienÄ . Apeliantė, nesutikdama su tokiais teismo motyvais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių skaičiavimų, kaip buvo gauta 45 183,06 Eur suma. Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas tokiÄ kainÄ , neįvertino miÅ¡ko ir parduodamos medienos bÅ«klės, kuri buvo prasta dėl praūžusio Å¡kvalo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, viena vertus, įrodymais tinkamai nepagrindė blogos iÅ¡kirsto miÅ¡ko bÅ«klės, kita vertus, nenurodė, kokiÄ konkrečiÄ Ä¯takÄ jos abstrakčiai nurodoma bloga miÅ¡ko bÅ«klė turėjo iÅ¡kirstos medienos kainai ir jos pardavimui (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nurodomi įrodymai (ieÅ¡kovo, liudytojo Z. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, VÄ® Valkininkų miÅ¡kų urėdijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktas, leidimai kirsti miÅ¡kÄ sanitariniu (plynu) miÅ¡ko kirtimu) iÅ¡ esmės tik patvirtina aplinkybę, kad miÅ¡kui dėl Å¡kvalo buvo padaryta žalos (vėjovarta, vėjolauža, kt.), ko ieÅ¡kovas ir neneigė, tačiau, kokia buvo padaryta konkreti žala, taip pat jos įtaka miÅ¡ko medienai, Å¡ie įrodymai nepagrindžia.Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nustatyta iÅ¡kirsto miÅ¡ko medienos kaina – 45 183,06 Eur, nesutinka ir dėl to, kad teismas nesirėmė byloje esančiais kitų asmenų (Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos, Lietuvos Respubliko aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos deparatemento Varėnos rajono agentÅ«ros) nurodytu žalos dydžiu: medienos matuotojų asociacijos skaičiavimu žalos dydis yra nuo 12 984,71 Eur iki 19 477,06 Eur, aplinkos apsaugos departamento – 10 750,70 Eur.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti, nes pati apeliantė nurodo, kad ji pardavė medienÄ už gerokai didesnę kainÄ â€“ 23 122,94 Eur. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė iÅ¡ ieÅ¡kovo miÅ¡ko iÅ¡kirstÄ medienÄ pardavė už 35 350,83 Eur, t. y. dvigubai-trigubai daugiau, nei medienos matuotojų asociacijos ir aplinkos apsaugos departamento atlikti žalos dydžio skaičiavimai. Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad rėmimasis Å¡iais žalos dydžio skaičiavimais prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė.Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriais apeliantė kritikuoja ieÅ¡kovo atliktÄ apeliantės iÅ¡kirstos medienos vertės skaičiavimÄ , kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

Apeliantė nurodo, kad dokumentas, kuriame atlikti ieškovo skaičiavimai, yra nepasirašytas, skaičiavimai nesuprantami, medienos kiekiai padidinti ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai dėl savo abstraktaus pobūdžio negali paneigti detalių ieškovo atliktų medienos vertės skaičiavimų. Šie skaičiavimai buvo pateikti teismui su pradiniu ieškovo ieškiniu, tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų (savo konkrečių skaičiavimų ir pan.), kurie leistų teismui spręsti dėl ieškovo atliktų medienos vertės skaičiavimų nepagrįstumo.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės tik deklaratyviai keliami klausimai ir abejonės dėl ieÅ¡kovo atliktų skaičiavimų tinkamumo, nors apeliantė, kaip medienos gamybos ir prekybos srities profesionalė, turėjo galimybę teikti detalius medienos vertės skaičiavimus ir jais grįsti savo atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimus. Be to, apeliantė, bÅ«dama ginčo teisinių santykių dalyvė ir geriausiai žinodama ginčo faktinę situacijÄ , kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turėjo pareigÄ bendradarbiauti su teismu ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, pateikti teismui bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jos atsikirtimai.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 45 183,06 Eur sumos priteisimo pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, nes apeliantė, be teisinio pagrindo įgijusi ieÅ¡kovo miÅ¡kÄ , privalo atlyginti ieÅ¡kovui visas pajamas, kurias ji turėjo gauti iÅ¡ Å¡io turto.

Apeliantė kelia klausimÄ dėl iÅ¡laidų be pagrindo įgytam turtui iÅ¡laikyti atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad ji, siekdama gauti ekonominės naudos, patyrė miÅ¡kotvarkos projekto rengimo, miÅ¡ko kirtimo, miÅ¡ko saugojimo ir sandėliavimo, miÅ¡ko transportavimo ir pristatymo pirkėjams, pirkėjų paieÅ¡kos iÅ¡laidų. Be to, apeliantės teigimu, ji patyrė iÅ¡laidų rangovams, darbo užmokesčiui, kurui, mokesčiams valstybei ir kitų iÅ¡laidų. Apeliantės nuomone, visos Å¡ios iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti pripažintos iÅ¡laidomis be pagrindo įgytam turtui iÅ¡laikyti.Apeliantės teigimu, faktÄ , kad ginčo miÅ¡kas jai nepriklauso, ji sužinojo tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2010 m. lapkričio 12 d. buvo gautas VÄ® Registrų centro atsakymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. rugpjūčio 20 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos rezoliucija ant ieÅ¡kovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. protokolo-pareiÅ¡kimo. Aplinkybę, kad apeliantė apie tai, jog ginčo miÅ¡kas jai nepriklauso, sužinojo tik 2010 m. lapkričio 12 d., apeliacinės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1K-117-149-2011 nagrinėdamas UAB „MiÅ¡ko turtas“ skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, nustatė, kad UAB „MiÅ¡ko turtas“ 2010 m. spalio 29 d. padavė skundÄ Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl Varėnos rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. spalio 21 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 55-1-00313-10.

Tačiau esmine faktine aplinkybe, kurios apeliantė neneigia, teisėjų kolegija laiko tai, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas informavo atsakovę (jos direktorių A. N.), jog kertamas miškas yra ieškovo tėvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent nuo šios dienos atsakovė privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nedelsdama imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išsiaiškinta susidariusi situacija, ypač įvertinus tai, jog apeliantė veikė kaip verslininkė, savo srities profesionalė, kuriai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

Tačiau apeliantė, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių veiksmų nesiėmė, prieÅ¡ingai, nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. pardavė visÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo miÅ¡ko iÅ¡kirstÄ medienÄ .CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Ä®gytas turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo; turto įgijėjas atsako nukentėjusiam asmeniui už bet kokį turto pabloginimÄ ar trÅ«kumÄ , įskaitant atsitiktinį, po to, kai įgijėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ praturtėjimÄ ar turto įgijimÄ ; iki sužinojimo momento turto įgijėjas atsako tik už tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ (CK 6.237 straipsnio 3 dalis).

Jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu bÅ«du sÄ Å¾iningai įgijęs turto asmuo jį parduoda, tai jis turi grÄ Å¾inti tik tÄ sumÄ , už kuriÄ turtas buvo parduotas (CK 6.237 straipsnio 4 dalis). Taigi, jeigu daiktÄ gavęs asmuo buvo sÄ Å¾iningas, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad turtÄ gavo be teisinio pagrindo, tai jis privalo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti tik kainÄ , kuriÄ gavo už parduotÄ turtÄ . Tačiau jeigu atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, tai jis privalo grÄ Å¾inti ne tik gautÄ kainÄ , bet ir skirtumÄ tarp kainos ir tikrosios turto vertės, jeigu turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , nei tikroji turto vertė.

CK 6.240 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu be pagrindo įgydamas turtÄ asmuo sÄ Å¾iningai klydo, jis savo ruožtu turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų atlygintos jo turėtos bÅ«tinos iÅ¡laidos be pagrindo įgytam turtui per Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ laikÄ iÅ¡laikyti; į iÅ¡laidų atlyginimÄ asmuo netenka teisės, jeigu turintis teisę iÅ¡reikalauti turtÄ asmuo Å¡ios teisės atsisako ir palieka turtÄ nepagrįstai jį gavusiam asmeniui.Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 31 ir 32 punktuose iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė ieÅ¡kovui privalo atlyginti visas pajamas, kurias apeliantė turėjo gauti iÅ¡ parduotos miÅ¡ko medienos.

Apeliantės reikalavimas, kad bÅ«tų atlygintos jos turėtos bÅ«tinos iÅ¡laidos be pagrindo įgytam miÅ¡kui iÅ¡laikyti taip pat nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, apeliantės nurodomos iÅ¡laidos nelaikytinos bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, susijusiomis su turto priežiÅ«ra, nes gali bÅ«ti atlyginamos tik tokios iÅ¡laidos, be kurių turto vertė bÅ«tų sumažėjusi arba jis bÅ«tų žuvęs. Antra, apeliantės neatidus ir nerÅ«pestingas elgesys, sužinojus apie ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas pretenzijas dėl kertamo miÅ¡ko, negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas ir ginamas teisės.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu palÅ«kanų skaičiavimu.

Apeliantės argumentai Å¡iuo klausimu yra grindžiami, viena vertus, apeliantės nurodoma suma, faktiÅ¡kai gauta už parduotÄ medienÄ â€“ 23 122,97 Eur, kita vertus, apeliantės nurodoma suma, kuriÄ apeliantė, atskaičiusi iÅ¡laidas pajamoms gauti ir kt., traktuoja kaip jos grynÄ jį pelnÄ â€“ 4 291,62 Eur, kuri, apeliantės nuomone, turėtų bÅ«ti priteista ieÅ¡kovui. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje jau konstatavo apeliantės argumentų, susijusių su parduotos medienos kiekiu, verte, bÅ«tinomis iÅ¡laidomis turto iÅ¡laikymui, nepagrįstumÄ , todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini nepagrįstais ir Å¡iais argumentais grindžiami motyvai dėl palÅ«kanų skaičiavimo tinkamumo.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 4 926,44 Eur žalos, kaip lėšas iÅ¡kirsto miÅ¡ko atsodinimui.

Apeliantės teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių Å¡iÄ Å¾alÄ , jos skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su Å¡iais apeliantės argumentais, pažymi, kad praÅ¡oma priteisti miÅ¡ko atsodinimo darbų kaina buvo apskaičiuota gavus informacijÄ apie vidutines miÅ¡kų atsodinimo kainas. IeÅ¡kovo nuomone, apeliantė, manydama, kad praÅ¡oma priteisti miÅ¡ko atsodinimo kaina yra per didelė, galėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė, o tai rodo, kad Å¡i kaina atitinka miÅ¡ko atsodinimo rinkos kainas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai Å¡iuo aspektu yra pagrįsti.Ä®rodinėjimo naÅ¡ta – tai bÅ«tinybė Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot.

– ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl 4 926,44 Eur žalos, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos iÅ¡kirsto miÅ¡ko atsodinimui, priteisimo, turėjo pareigÄ ne tik nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes (bÅ«simų iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimÄ ir kt.), bet ir jas pagrįsti įrodymais. IeÅ¡kovas neteisus perkeldamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ apeliantei ir teigdamas, kad apeliantė nepaneigė jo nurodytos miÅ¡ko atsodinimo kainos, nes pirmiausia procesinę pareigÄ tinkamai įrodyti šį savo reikalavimÄ turi ieÅ¡kovas.

Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių iÅ¡kirsto miÅ¡ko atsodinimo iÅ¡laidų dydį. Ä®vertinus nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 4 926,44 Eur priteisimo, todėl dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies neteisingo iÅ¡sprendimo teismo sprendimas keistinas, reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų iÅ¡kirsto miÅ¡ko atsodinimui priteisimo atmetant kaip neįrodytÄ (CPK 178 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡nagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad klausimas dėl prielaidų valstybei taikyti civilinę atsakomybę nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau neanalizuotinas. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis ir pagrindas jas priteisti yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ .

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laidų iÅ¡kirsto miÅ¡ko atsodinimui, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės UAB „MiÅ¡ko turtas“ priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 54 020,77 Eur sumÄ (45 183,06 Eur be pagrindo įgyto turto vertės + 8 837,71 Eur palÅ«kanų) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. vasario 18 d. teisėjos rezoliucija priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 1 dalis)) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylos procesinės baigties Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės UAB „MiÅ¡ko turtas“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir, konstatavus netinkamÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ ir įrodymų vertinimÄ , pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės UAB „MiÅ¡ko turtas“ 45 183,06 Eur be pagrindo įgyto turto vertės ir 8 837,71 Eur palÅ«kanų (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymÄ .IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį, kurio suma 63 729,53 Eur, sumokėjo 1 563 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 61, 78).

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinus 85 proc. (54 020,77 Eur x 100 / 63 729,53 Eur), 1 328,55 Eur žyminio mokesčio (1 563 Eur x 85 %) priteistini ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinio parengimÄ sumokėjo 500 Eur, už dubliko parengimÄ â€“ 400 Eur, už atstovavimÄ teismo posėdžiuose – 79,24 Eur, viso – 979,24 Eur (3 t., b. l. 122-125). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytų dydžių. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinus 85 proc., 832,35 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (979,24 Eur x 85 %) priteistini ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).Atsakovė UAB „MiÅ¡ko turtas“ padavė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio apsaugos priemonės. Å is atsakovės skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo patenkintas.

Už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 108). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atmetus 15 proc., 3,15 Eur žyminio mokesčio (21 Eur x 15 %) priteistini atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atsakovė UAB „MiÅ¡ko turtas“ už atskirojo skundo parengimÄ (teisines paslaugas) sumokėjo 544,50 Eur (1 t., b. l. 125-127). Å ios iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo galima priteisti maksimali suma – 294,04 Eu (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atmetus 15 proc., 44,11 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (294,04 Eur x 15 %) priteistini atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo.Atsakovė už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ sumokėjo 1 300,75 Eur (2 t., b. l. 174-175), už tripliko parengimÄ â€“ 423,50 Eur (2 t., b. l. 176-177), už atstovavimÄ teismo posėdyje – 363 Eur (3 t., b. l. 119-121), viso – 2 087,25 Eur. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ esmės nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atmetus 15 proc., 313,09 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2 087,25 Eur x 15 %) priteistini atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1 800,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 160,90 Eur – 360,35 Eur), patirtų pirmosios instancijos teisme.IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,49 Eur sumÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinus 85 proc., 17,42 Eur Å¡ių iÅ¡laidų (20,49 Eur x 85 %) iÅ¡ atsakovės, o 3,07 Eur (20,49 Eur x 15 %) iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini valstybei (CPK 96 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Atsakovė už apeliacinį skundÄ , kurio suma 58 947,21 Eur, sumokėjo 1 101 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 168). Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus 8 proc. (4 926,44 Eur x 100 / 58 947,21 Eur), 88,08 Eur žyminio mokesčio (1 101 Eur x 8 %) priteistini atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).Atsakovė už apeliacinio skundo parengimÄ patyrė 1 210 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus 8 proc., 96,80 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (1 210 Eur x 8 %) priteistini atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 800 Eur (4 t., b. l. 6). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus 8 proc., 736 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (800 Eur x 92 %) priteistini ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 639,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (736 Eur – 96,80 Eur), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MiÅ¡ko turtas“, juridinio asmens kodas 301857643, 45 183,06 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris Eur 6 ct) be pagrindo įgyto turto vertės, 8 837,71 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis Eur 71 ct) palÅ«kanų, 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 54 020,77 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturių tÅ«kstančių dvideÅ¡imties Eur 77 ct) sumÄ nuo 2016 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 800,55 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus Eur 55 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MiÅ¡ko turtas“, juridinio asmens kodas 301857643, 17,42 Eur (septyniolika Eur 42 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,07 Eur (tris Eur 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.Priteisti ieškovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško turtas“, juridinio asmens kodas 301857643, 639,20 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                                               Danutė Gasiūnienė Rasa Gudžiūnienė Nijolė Piškinaitė