2018-11-22 Nr. AB-21338-3-62-3-01499-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1639-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01499-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (12.1)-GP-2016/258 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (12.1)-GP-2016/297 (toliau – ir ginčijami sprendimai).

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. liepos 27 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriuo prašė paskelbti / pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. L-66. Pažymėjo, kad Prienų rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu juos informavo, jog Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010), XII skyriaus 45 punktas reglamentuoja, kad iki 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą išleidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, todėl statybos leidimas Nr. L-66, išduotas 2006 m. rugpjūčio 3 d., yra galiojantis neterminuotai.

3. Pareiškėjai teigė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriuo prašė kitais pagrindais paskelbti negaliojančiu minėtą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. L-66. Pareiškėjai prašyme nurodė, jog pasikeitė statytojas – vietoje akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vakarų skirstomieji tinklai“ tapo AB „Energijos skirstymo operatorius“; neatitinka pastatytų inžinierinių tinklų 10 kV požeminės kabelinės linijos požeminės dalies ilgis; dalis 10 kV požeminės kabelinės linijos pagaminta iš nesertifikuoto kabelio; Sertifikuoto kabelio ilgis 1 km; pastatytų inžinierinių tinklų 10 kV požeminės kabelinės linijos yra nenumatyti projekte EDK-06-39-T1 (nesankcionuoti) sprendiniai; 10 kV požeminė kabelinė linija paklota privačioje žemėje negavus savininko(ų) sutikimo. Pareiškėjai nesutiko su ginčijamais sprendimais, teigdami, jog atsakovas apsiribojo tik informacija apie statybos leidimo Nr. L-66 neterminuotą galiojimą, tačiau nesprendė problemos apie būtinumą perregistruoti statybos leidimą Nr. L-66.

4. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo teigimu, ginčijami sprendimai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjai 2016 m. liepos 27 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė paskelbti 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu, kadangi 2016 m. rugpjūčio 3 d. pasibaigs jo galiojimo laikas. Pažymėjo, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnybos AB „VST“ išduotas statybos leidimas Nr. L-66 dėl 10/0,4 kV kabelinės linijos statybos į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Doleta“, adresu (duomenys neskelbtini), išduotas 2006 m. rugpjūčio 3 d. ir pagal teisės aktų normas yra galiojantis neterminuotai. Akcentavo, kad pareiškėjai skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl ginčijamo akto neteisėtumo, o pareiškėjų skundo argumentai yra iš esmės susiję ne su ginčijamo akto turiniu, o su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 29 d. dar kartą kreipėsi su prašymu dėl paskelbimo negaliojančiu statybos leidimą Nr. L-66, išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. AB „VST“ Prienų skyriui. Atkreipė dėmesį, kad prašyme nurodytos statybos leidimo Nr. L-66 neteisėtumą pagrindžiančios aplinkybės yra iš esmės analogiškos 2016 m. liepos 27 d. prašyme nurodytoms aplinkybėms, o pateikti argumentai taip pat susiję tik su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu. Atsakovo nuomone, pareiškėjai skundą grindė abstrakčiais samprotavimais, netinkamais ir su ginčijamais aktais nesusijusiais argumentais, dėl ko jų skundas turėtų būti atmestas.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnyba 2006 m. rugpjūčio 3 d. išdavė AB „VST“ statybos leidimą Nr. L-66 dėl 10/0,4 kV kabelinės linijos statybos į UAB „Doleta“, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas statybos leidimo galiojimo laikas iki 2016 m. rugpjūčio 3 d.

9. Teismas, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 45 punkto nuostatomis, sprendė, kad statybos leidimas Nr. L-66 galioja neterminuotai. Pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, jog statybos leidimas Nr. L-66 yra panaikintas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-261-518/2008, 2009 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-107/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-359/2009 paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjų skundus dėl minėto statybos leidimo panaikinimo. Šioje administracinėje byloje teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. L-66.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų skundo argumentai yra iš esmės susiję ne su ginčijamų sprendimų turiniu, o su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu. Kadangi statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo klausimas nėra šios bylos ginčo dalykas, teismas dėl leidimo teisėtumo plačiau nepasisakė.

11. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį ir formą, sprendė, kad Prienų rajono savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamus sprendimus, sukėlusius pareiškėjams teisines pasekmes, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, administraciniai aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas ginčijamus sprendimus pripažino pagrįstais ir teisėtais, o pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja L. Ž. apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, t. y. 2016 m. rugsėjo 15 d. žyminio mokesčio įmoką už skundo padavimą byloje Nr. eI-3893-423/2016; 2015 m. gruodžio 11 d. AB „ESO“ išrašą apie įmonės steigimą iš valstybės įmonės Registrų centro; 2015 m. gruodžio 31 d. AB „Lesto“ – AB „ESO“ perdavimo-priėmimo aktą; 2017 m. kovo 31 d. A. ir L. Ž. prašymą Statybos ir ekonominės plėtros skyriui; 2017 m. kovo 31 d. adv. padėjėjo prašymą pagal L. Ž. projektą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai; 2017 m. balandžio 4 d. prašymą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, pateiktą atstovaujančio A. ir L. Ž. adv. padėjėjo; 2017 m. balandžio 4 d. A. ir L. Ž. atstovavimo sutartis su adv. padėjėju; 2017 m. balandžio 14 d. apeliacinio skundo projektą, parengtą A. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus skirto advokato.

13. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į skundo argumentus dėl statybos leidimo termino ir būtinybės atsakovui iš naujo gauti leidimą, norint toliau naudotis 10 kV elektros kabeliu. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog skundo argumentai susiję ne su ginčijamų sprendimų turiniu, o su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu. Mano, jog ginčijami sprendimai yra neatsiejamai susiję su statybos leidimo Nr. L-66 galiojimu bei būtinybe minėtą leidimą perregistruoti. Pažymi, kad statybos leidimo Nr. L-66, išduoto 2006 m. rugpjūčio 3 d., galiojimas yra pasibaigęs ir pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 ir 75 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 1-212 „Dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1-296 nuostatas, pasibaigus statybos leidimo galiojimui, elektros energijos tiekimas neabejotinai turėjo būti nutrauktas iki tol, kol bus gautas naujas leidimas dėl tolimesnio elektros kabelio eksploatavimo. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu būtų užtikrinta nuolatinė licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje priežiūra ir kontrolė, būtų garantuotas teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir rinkos dalyvių nediskriminavimo principų laikymasis, užtikrinti pareiškėjo interesai, kadangi ginčijamas elektros kabelis tiesiogiai daro poveikį pareiškėjo sveikatai.

14. Pareiškėja L. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio reikalavimus dėl teismo sudėties. Teigia, kad skundžiamą sprendimą priėmė kitos sudėties teisėjų kolegija, nei teisėjų kolegija teisėjavusi 2017 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neatliko visapusiško įrodymų vertinimo dėl aplinkybių, susijusių su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu, neapklausė trečiojo suinteresuoto asmens, nepripažino jo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Pažymi, kad teismas, skundžiamame sprendime nesprendęs statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo klausimo, pažeidė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimų išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, priėmimo aprašymo Nr. 1AP-112-(5.29) nuostatas. Pareiškėjos vertinimu, teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, turėjo vadovautis Vilniaus apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-6368-905/2015 duomenimis, susijusiais su statybos leidimu, elektros įrenginių technine būkle ir elektros kabeliu.

15. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų skundo argumentai dėl ginčijamų sprendimų susiję su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu, o ne su ginčijamų sprendimų turiniu. Pažymi, kad pareiškėjai nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikia argumentų dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo.

17. Atsakovo nuomone, pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai dėl rašytinių įrodymų neišreikalavimo iš trečiojo suinteresuoto asmens yra nesusiję su nagrinėjamu byla, kadangi ginčas dėl statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo jau buvo išnagrinėtas ankstesniuose teismų sprendimuose. Mano, kad šioje administracinėje byloje jokiais pagrindais negali būti keliamas klausimas dėl statybos leidimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (12.1)-GP-2016/258 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (12.1)-GP-2016/297 teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu spendimu pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjai skundą iš esmės grindė argumentais, susijusiais su statybos leidimo Nr. L-66 neteisėtumu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjų skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

22. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjai apeliaciniuose skunduose jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniuose skunduose nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinių skundų motyvus.

24. Pareiškėjai apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į argumentus dėl statybos leidimo termino ir būtinybės atsakovui iš naujo gauti leidimą, norint toliau naudotis 10 kV elektros kabeliu. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, jog skundo argumentai susiję ne su ginčijamų sprendimų turiniu, o su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu.

25. Pažymėtina, kad pareiškėjų skundo dalykas buvo reikalavimai panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (12.1)-GP-2016/258 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (12.1)-GP-2016/297. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. L-66 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti. Minėta nutartis įsiteisėjusi, todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti statybos leidimą Nr. L-66 teisme nebuvo nagrinėjamas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šio reikalavimo pagrįstumo skundžiamame sprendime nepasisakė.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų skundo argumentai susiję ne su ginčijamų sprendimų turiniu, o su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų ir apeliacinių skundų argumentai iš esmės susiję vien su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo kvestionavimu, kas, kaip jau buvo minėta, nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjų argumentą, kad ginčijami sprendimai yra neatsiejamai susiję su statybos leidimo Nr. L-66 galiojimu bei būtinybe minėtą leidimą perregistruoti, kadangi ginčijamų sprendimų, kaip individualių administracinių aktų, teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas VAĮ 8 straipsnio nuostatų kontekste, tačiau jais nesprendžiamas klausimas dėl statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo.

27. Dėl pareiškėjos L. Ž. apeliacinio skundo argumento, kad skundžiamą sprendimą priėmė kitos sudėties teisėjų kolegija, nei teisėjų kolegija teisėjavusi 2017 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu, pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo, laikinai ėjusio teismo pirmininko pareigas, G. Č., 2017 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-513-423/2017 buvo pakeista teisėjų kolegijos sudėtis ir paskirta teisėjų kolegija, kuri ir priėmė skundžiamą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį dėl ABTĮ 78 straipsnio nuostatų pažeidimo.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

29. Pareiškėja L. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos: 1) 2016 m. rugsėjo 15 d. žyminio mokesčio įmoką už skundo padavimą byloje Nr. eI-3893-423/2016; 2) 2015 m. gruodžio 11 d. AB „ESO“ išrašą apie įmonės steigimą iš valstybės įmonės Registrų centro; 3) 2015 m. gruodžio 31 d. AB „Lesto“ – AB „ESO“ perdavimo-priėmimo aktą; 4) 2017 m. kovo 31 d. A. ir L. Ž. prašymą Statybos ir ekonominės plėtros skyriui; 5) 2017 m. kovo 31 d. adv. padėjėjo prašymą pagal L. Ž. projektą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai; 6) 2017 m. balandžio 4 d. prašymą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, pateiktą atstovaujančio A. ir L. Ž. adv. padėjėjo; 7) 2017 m. balandžio 4 d. A. ir L. Ž. atstovavimo sutartis su adv. padėjėju; 8) 2017 m. balandžio 14 d. apeliacinio skundo projektą, parengtą A. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus skirto advokato.

30. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. lapkričio 21 d. buvo gauti pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. prašymai pridėti prie bylos papildomus įrodymus: 1) 2017 m. rugsėjo 11 d. AB „ESO“ išplėstinį išrašą su istorija; 2) 2018 m. vasario 23 d. AB „ESO“ išplėstinį išrašą su istorija; 3) 2005 m. AB „VST“ įstatus; 4) 2010 m. AB „VST“ įstatus; 5) UAB „Doleta“ finansinę veiklos ataskaitą už 2006 m.; 6) AB „VST“ finansinę veiklos ataskaitą už 2006 m.; 7) 2018 m. kovo 30 d. RC Vilniaus filialo raštą Nr. VILIJ(12.5.20)1750; 8) 2018 m. kovo 13 d. RC Vilniaus filialo patvirtintą AB „VST“ 2001 m. gruodžio 29 d. paraišką, pateiktą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai; 9) 2018 m. kovo 13 d. RC Vilniaus filialo patvirtintą 2001 m. gruodžio 31 d. registravimo pažymėjimą, išduotą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos AB „VST“; 10) 2018 m. kovo 13 d. RC Vilniaus filialo patvirtintą 2004 m. rugsėjo 17 d. registravimo pažymėjimą, išduotą RC Vilniaus filialo AB „VST“; 11) 2018 m. kovo 13 d. RC Vilniaus filialo patvirtintą 2005 m. balandžio 26 d. registravimo pažymėjimą, išduotą RC Vilniaus filialo AB „VST“; 12) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-257-261/2018; 13) 2018 m. rugpjūčio 27 d. L. Ž. epikrizę, išduotą VšĮ Prienų ligoninės.

31. Dėl visų pateiktų papildomų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad jie negali būti priimti ir tiriami apeliacinės instancijos teisme kaip nauji įrodymai, nes neatitinka nė vienos iš ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodytų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui sąlygų. Pabrėžtina, kad pateikti dokumentai arba visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču arba pernelyg nutolę nuo ginčo nagrinėjamoje byloje dalyko. Be to, pareiškėjai pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o pareiškėjas A. Ž. šioje byloje yra pateikęs savarankišką apeliacinį skundą, todėl netikslinga pridėti prie bylos 2017 m. balandžio 14 d. apeliacinio skundo projektą, parengtą A. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus skirto advokato. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nutaria nepriimti į bylą pareiškėjų pateiktų naujų įrodymų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė