2013-10-14 Nr. AB-6376-3-61-3-03435-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-2245/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03435-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. R. 2012 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1D-8899-(11); 2) solidariai priteisti iš atsakovų 18 795,74 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatų taikymo; 3) solidariai priteisti iš atsakovų 54 173,22 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo; 4) solidariai priteisti iš atsakovų 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 5) įpareigoti atsakovus mokėti Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 11SP-4681 paskirtą valstybinę pensiją.

Skunde (b. l. 1-5) pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 10 d. jam paskirta 3 696,91 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. jam iš viso neišmokėjo 72 968,96 Lt valstybinės pensijos. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja konstitucinę teisę į nuosavybę.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 19-20) nurodė, kad šiuo atveju nėra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota ir mokama pagal galiojančius įstatymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą tenkino iš dalies – panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 1D-8899-(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, ir įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti A. R. 49 022,82 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. (b. l. 32-37).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimus, nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 20 d. pažymos Nr. 11D(P)-6388 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui paskirta 3 696,91 Lt pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi buvo sumažinta.

Taip pat nustatyta, kad A. R. 2010 m. sausio–2012 m. rugpjūčio mėnesiais (įskaitytinai) dirbo ir turėjau draudžiamųjų pajamų, todėl jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota dar kartą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Pritaikius Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui realiai buvo išmokėta 21 009,74 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Taigi pareiškėjui priklausanti pensijos nepriemoka per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo yra 49 022,82 Lt (70 032,56 Lt – 21 009,74 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, bei įvertinus aplinkybę, kad A. R. nurodyta suma buvo neteisėtai neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, ši nepriemoka priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. Kadangi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti šiuo pagrindu susidariusią 18 795,74 Lt valstybinės pensijos nepriemoką.

Pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. gruodžio 31 d., pagal kurį Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti visą 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 11SP-4681 paskirtą valstybinę pensiją. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste padaryta išvada, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1D-8899-(11), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip.

Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui. Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atsisakyta išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo.

Teismas nenustatė Vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų, nes, skaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui valstybinę pensiją, ministerija veikė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, todėl atmetė skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir skundą atmesti. Jei šis prašymas nebūtų patenkintas, pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes šių metų valstybės biudžete nėra numatyta lėšų sumažintoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms išmokėti.

Apeliacinis skundas (b. l. 41-42) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas 2012 m. rugsėjo 21 d. Iki jo paskelbimo įstatyminis valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrindas – Laikinojo įstatymo 5 straipsnis – neteko galios Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

2. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Tai reiškia, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas iki jo įsigaliojimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. birželio 17 d. prašymu prisidėjo prie atsakovų apeliacinio skundo (b. l. 45).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 1D-8899-(11) bei atsakovų atsiliepimo argumentai patvirtina, jog Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, A. R. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. 11D(P)-6388 (b. l. 18) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį A. R. negavo 49 022,82 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad apskųstoji Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo dalis atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje be kita ko išsamiai pasisakyta atsakovų apeliaciniame skunde keliamu Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz., 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, todėl apeliacinį skundą atmeta tais pačiais argumentais.

Iš atsakovų apeliacinio skundo matyti, kad Lietuvos valstybė šiame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str.) taikymo išimtinumas (pvz., 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Tikrinamu atveju atsakovas Lietuvos valstybė nepateikė konkrečių įrodymų apie savo finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, todėl prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys