fc85d5c4-aa8e-4e30-b7f9-b0ae88e01f1e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-115-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00548-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 2.1.1.3.8; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje pagal A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos respublikos 5,8 tonų aukso atsargas arba 329 milijonų eurų pagal uncijos kursÄ atlyginti už padarytÄ ir patirtÄ Å¾alÄ . Taip pat prašė iÅ¡reikalauti ir prijungti prie bylos Kauno apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2-1805-896/2019 ir sufabrikuotÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. I-2-2018/2016 iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo, kurių eiga patvirtins ieÅ¡kinio ir kyÅ¡io prievartavimo bei gavimo aplinkybes, padarytÄ ir patirtÄ Å¾alÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros institucijos Å¡antažo ir kyÅ¡io prievartavimo tikslais sufabrikavo ieÅ¡kovui baudžiamÄ sias bylas. Å ių bylų nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas keturias paras buvo suimtas, kankinamas, patiriant nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį orumÄ elgesį, ir tokiu bÅ«du baudžiamas neteisėtai persekiojant devynis metus, ieÅ¡kovui taip pat buvo suvaržyta teisė į teisminę gynybÄ , ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti savo 5,8 tonų aukso atsargomis arba 329 milijonų eurų pagal aukso uncijos kursÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir grÄ Å¾ino su priedais jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas nurodė, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 111, 113 - 115 straipsniuose, ir papildomus reikalavimus, numatytus CPK 135 straipsnyje.

5. Susipažinęs su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio turiniu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas akivaizdžiai sÄ moningai (tyčia) iÅ¡kreipia oficialų valstybės pavadinimÄ , kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“, o ieÅ¡kovas žodį „respublika“ raÅ¡o iÅ¡ mažosios raidės.

6. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismÄ , nes ieÅ¡kinyje nurodo, kad jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros institucijos „tiesiogine tyčia sukčiaudamos sufabrikavo“ jam baudžiamÄ sias bylas; „tik pažadėjus atsakovo Lietuvos respublikos atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai 10 000 Lt kyšį“, buvo iÅ¡reikalauti ir prie baudžiamosios bylos prijungti raÅ¡ytiniai įrodymai; „Lietuvos respublikos teismai su prokuratÅ«ra organizuotai sukčiaudami fabrikuoja baudžiamÄ sias bylas ir yra absoliučiai Å¡aliÅ¡ki ir priklausomi nuo JAV teisėsaugos“ ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokia procesinio dokumento retorika negali bÅ«ti vertinama kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiÅ¡kiama kritika, todėl pripažino jÄ netoleruotina.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui teismų ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, tiek paduodant teismui ieÅ¡kinį, tiek suraÅ¡ant teismui kitus procesinius dokumentus, turi bÅ«ti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismų ne kartÄ buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai.

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio turinys teikia pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovas netinkamo procesinio elgesio, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibÅ«dinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieÅ¡kiniu, nekeičia, o toks aiÅ¡kus ir sÄ moningas ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 9. IeÅ¡kovas A.

B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pažeista ieÅ¡kovo teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kinys nėra priimamas todėl, kad perspektyvoje yra galimas tokio ieÅ¡kinio patenkinimas, be to, kad nebÅ«tų atlyginama žala ir nereikėtų vertinti nepalankių įrodymų prieÅ¡ save ir atsakovės institucijas. 9.2.

Nors nutartyje nurodoma, kad ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nėra motyvuotai nurodoma, į kuriÄ institucijÄ kreiptis dėl atsakovės sukeltos žalos atlyginimo. 9.3. Netikslumai procesinio dokumento pavadinime ir kiti formalÅ«s teksto trÅ«kumai negali bÅ«ti priežastimi ir pagrindu atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Nutartyje neteisėtai ir netinkamai nustatoma, kad ieÅ¡kinio retorika yra netoleruotina, kadangi nutarties turinys patvirtina prieÅ¡ingai. Nutartyje „Lietuvos Respublika“ iÅ¡ didžiosios raidės raÅ¡oma kabutėse, o ieÅ¡kinyje Lietuvos respublika raÅ¡oma ne kabutėse, todėl iÅ¡ mažosios raidės. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartyje nustatė, kad taip vadinama netoleruotina retorika neva atspindi emocinę bÅ«senÄ , teisinės kultÅ«ros ir pagarbos vieni kitiems stokÄ , todėl nėra pagrindo nutraukti bylÄ ar imtis kitokių sankcijų. 9.4.

Nutartį priėmė šališka ir priklausoma teisėja, kuri slėpė nuo atsakomybės savo neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kitose civilinėse bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose, kurie yra tiesiogiai susiję su šios civilinės bylos ieškinio pagrindu ir dalyku. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas bei „slėpdamas nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atsakovės „Lietuvos respublikos“ institucijų organizuotÄ instancine tvarka nusikalstamÄ veikÄ , priėmė neteisėtÄ ir nusikalstamÄ nutartį“, kuria nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, taip pažeisdamas ieÅ¡kovo teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos dėl žalos atlyginimo. Sutikti su tokia ieÅ¡kovo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

13. IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas apelianto ieÅ¡kinį atsisakė priimti dėl to, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismÄ , t. y. ieÅ¡kovas A. B. nuolat teikia tapataus turinio procesinius dokumentus, kuriuose vartojama netinkama procesinė retorika, tyčia iÅ¡kreipiami valstybės ir jos institucijų pavadinimai, siekiant pastarųjų pažeminimo, o ne CPK 2 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Be to, ieÅ¡kovas netinkamo procesinio elgesio nekeičia, o toks aiÅ¡kus ir sÄ moningas piktnaudžiavimas teise pagal teismų praktikÄ eliminuoja ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

14. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundžiamos nutarties motyvus ir argumentus laiko pagrįstais ir pažymi, kad, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir yra fundamentali bei pamatinė teisė, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog asmenys, siekiantys teisminės savo tariamai pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti Å¡iÄ teisę, nesilaikydami tesės aktuose nustatytos jos įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų. Å i aplinkybė taip pat nereiÅ¡kia, kad teisė į teisminę gynybÄ gali bÅ«ti realizuojama nesÄ Å¾iningai, nesiekiant teisės aktuose, taip pat ir CPK 2 straipsnyje nustatytų teisminio proceso tikslų, bet siekiant piktnaudžiauti procesu ar tiesiog iÅ¡lieti savo neapykantÄ , nepagarbÄ tam tikriems subjektams. Tuo atveju, kai asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybÄ , piktnaudžiauja Å¡ia teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs A. B. ieÅ¡kinio turinį bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas šį ieÅ¡kinį, piktnaudžiauja teise į teisminę gynybÄ , faktiÅ¡kai turėdamas vienintelį tikslÄ â€“ užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Tokia procesinio dokumento retorika kaip „Lietuvos respublikos institucijų organizuotai man padarytÄ Å¾alÄ â€œ, nuolatinis kartojimas, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ visos bylos buvo sufabrikuotos, jų eiga buvo nusikalstamai nulemta oficialias pareigas ėjusių asmenų, faktiÅ¡kai ieÅ¡kinyje net neatskleidžiant, kaip konkrečiai ieÅ¡kovo įvardytas „bylų sufabrikavimas“ pasireiÅ¡kė, bet tiesiog deklaratyviai pareiÅ¡kiant, jog ieÅ¡kovas nuolat diskriminuojamas, žeminamas ir verčiamas duoti kyšį, negali bÅ«ti vertinamas kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiÅ¡kiama kritika bei pagrįstai pripažinta netoleruotina.

16. Be to, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieÅ¡kinyje nurodydamas „Lietuvos respublikÄ â€œ ir „Lietuvos respublikos institucijos“, ieÅ¡kovas akivaizdžiai sÄ moningai (tyčia) iÅ¡kreipia oficialų valstybės pavadinimÄ , kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“. Tokio ieÅ¡kovo elgesio tyčinį pobÅ«dį patvirtina ir Å¡iuo metu nagrinėjamo atskirojo skundo turinys, kuriame, net ir po to, kai pirmosios instancijos teismai jau ne kartÄ atkreipė apelianto dėmesį į netaisyklingÄ valstybės pavadinimo raÅ¡ymÄ , apeliantas ir toliau sistemingai žodį „respublika“ raÅ¡o iÅ¡ mažosios raidės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sÄ moningas oficialaus valstybės pavadinimo iÅ¡kraipymas negali bÅ«ti vertinamas vien kaip formalus teksto trÅ«kumas, kadangi tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovas siekia tyčia pažeminti ir iÅ¡reikÅ¡ti neigiamÄ požiÅ«rį tiek į Lietuvos RespublikÄ , tiek į jos institucijas.

17. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-52-552/2021 konstatuota, jog, nors apelianto elgesys, kuomet jis procesiniame dokumente naudoja nenorminę leksikÄ ir valstybės institucijas įvardina įžeidžiamais epitetais nesudaro pagrindo nutraukti administracinę bylÄ ar imtis kitų sankcijų, tai galėtų bÅ«ti laikoma piktnaudžiavimu procesu, kÄ Å¡iuo atveju pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, kaip tvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jau keliasdeÅ¡imt kartų yra iÅ¡aiÅ¡kinę apeliantui A. B., jog sÄ Å¾iningas kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamÄ paties ieÅ¡kovo procesinį elgesį – tiek paduodant teismui ieÅ¡kinį, tiek suraÅ¡ant teismui kitus procesinius dokumentus turi bÅ«ti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose.

Teismų ne kartÄ buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016; 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018; kt.).

19. Ä®vertinus A. B. procesinio elgesio tendencijas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad trÅ«kumų Å¡alinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams iÅ¡taisyti, Å¡iuo atveju nebÅ«tų veiksmingas ir todėl netikslingas taikyti. IÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad A. B. jau eilę metų nesiekė ir iki Å¡iol nesiekia (tai rodo ir atskirojo skundo turinys) iÅ¡taisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokiÄ galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminÄ trÅ«kumams iÅ¡taisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatÄ (atsisakymÄ priimti ieÅ¡kinį). Taigi, apeliantas savo skunde nepagrįstai teigia, kad yra neteisėtai pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybÄ .

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio turinio ieÅ¡kinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka nuosekliÄ ir jau suformuotÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kuriose A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibÅ«dinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieÅ¡kiniu, buvo įvertintas kaip aiÅ¡kus ir sÄ moningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020 ir kt.).

21. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje, nors konstatuota, jog ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nėra motyvuotai nurodoma, į kuriÄ institucijÄ kreiptis dėl atsakovės sukeltos žalos atlyginimo. Å iuo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ne dėl jo reikalavimų turinio (atsakovės galimai sukeltos žalos atlyginimo), o dėl ieÅ¡kovo sÄ moningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir niekinančio bei įžeidžiančio valstybės, teismų ir valstybės tarnautojų apibÅ«dinimo (netinkamos kreipimosi formos). Dėl to, ieÅ¡kovui pakeitus savo procesinį elgesį, nustojus piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, pakeitus niekinančiÄ ir įžeidžiančiÄ retorikÄ atsakovės bei jos institucijų atžvilgiu, ieÅ¡kinys dėl galimai atsakovės sukeltos žalos atlyginimo bÅ«tų nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas teismas (teisėjas). Vien ieÅ¡kinio nepriėmimas, nusiÅ¡alinimas kitoje byloje ar nepalankaus ieÅ¡kovui sprendimo kitoje byloje priėmimas, prieÅ¡ingai, nei traktuoja apeliantas, nepagrindžia teismo (teisėjo) nusistatymo prieÅ¡ jį ir negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡aliÅ¡kas ar diskriminacinis elgesys. Taigi, apelianto deklaratyvÅ«s teiginiai apie teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , priklausomumÄ , vykdomÄ ieÅ¡kovo diskriminacijÄ , tariamÄ siekį neleisti, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų priimtas, nedavus kyÅ¡io, atmestini, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties 23. Apibendrindamas pirmiau iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė