Legislator Case Law & Legislation
fc85ca11-b3b2-45c3-81f5-fa76fff1730d AI generated

Appeal dismissed; court rejects seizure sale invalidity claim and awards costs to respondent.

Case Number fc85ca11-b3b2-45c3-81f5-fa76fff1730d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appellant's appeal regarding the invalidity of a property seizure sale and the application of restitution. The appellant argued they were unaware of the auction proceedings and the property was sold at an undervalue, while the respondent claimed they participated and won the bid. The court held that the appellant validly exercised their right of appeal to protect their interests and found no evidence of procedural abuse, thus rejecting the request to invalidate the sale and awarding costs to the respondent.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 5, 95; Civil Code Art. 1.138: An appeal filed to protect potentially infringed rights constitutes a valid exercise of procedural rights and does not justify sanctions for abuse of process absent proof of malicious intent or lack of legitimate interest.

Keywords

AI generated
abuse of process seizure sale invalidity restitution claim procedural costs appeal admissibility

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 5
Civil Procedure Code Art. 95
Civil Procedure Code Art. 1.138
Civil Procedure Code Art. 84
Civil Procedure Code Art. 96

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-705-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00624-2014-4                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo PoÅ¡kaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

T. (R. T.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2389-567/2015 pagal ieÅ¡kovo R. T. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui D. Å . ir R. T. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys – Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ir BTA Insurance Company SE, veikiantis per BTA Insuranse Company SE Lietuvos skyrių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovas R. T. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu antstolio D. Å . 2014 m. kovo 13 d. sudarytÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ bei taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014 m. vasario 11 d. buvo paskelbtos ieÅ¡kovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės. Apie Å¡ių varžytynių paskelbimÄ ieÅ¡kovas nebuvo informuotas.

InformacijÄ dėl buto pardavimo iÅ¡ varžytynių ieÅ¡kovas sužinojo iÅ¡ specialaus interneto tinklalapio www.evarzytynes.lt. Neatsižvelgiant į ieÅ¡kovo skundus dėl antstolio veiksmų, minėtos varžytynės įvyko 2014 m. vasario 18 d., ieÅ¡kovo turtas buvo parduotas už 237 801 Lt (68 871,93 Eur) kainÄ . Apie įvykusias varžytynes ieÅ¡kovas taip pat nebuvo informuotas. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ios aplinkybės sÄ lygoja turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto neteisėtumÄ . IeÅ¡kovas nurodė negavęs nei raginimo įvykdyti sprendimÄ , nei turto areÅ¡to akto, todėl negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių bei pateikti antstoliui prieÅ¡taravimus dėl turto vertės. IeÅ¡kovo teigimu, ginčo turtas parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ .

           Atsakovas R. T. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o ieÅ¡kovui R. T. už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti 5 792 Eur baudÄ , pusę Å¡ios baudos skiriant atsakovo naudai. Nurodė dalyvavęs elektroninėse varžytynėse bei pripažintas jų laimėtoju. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad už įsigytÄ turtÄ atsiskaitė, todėl buvo suraÅ¡ytas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, kurio pagrindu atsakovo nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas asmuo, turėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip skolininko, teises ir pareigas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nepagrindė teiginių dėl per mažos parduodamo turto kainos.            Atsakovas antstolis D. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo įteiktas raginimas dėl sprendimo įvykdymo geruoju, iÅ¡aiÅ¡kintos procesinės teisės. Raginime nustatytu terminu neįvykdžius sprendimo, antstolis pradėjo priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus. Antstolis tvirtino, jog ieÅ¡kovui priklausančio turto vertę nustatė gavęs ekspertizės aktÄ .

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė proceso įstatyme nustatytų turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų egzistavimo.              Trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE, veikiantis per BTA Insurance Company SE Lietuvos skyrių, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė pagrindų antstolio civilinei atsakomybei kilti. Procesiniai dokumentai pagal CK nustatytÄ tvarkÄ buvo siunčiami ieÅ¡kovui vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir pagal turto buvimo vietÄ , todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės vykdymo procese.

Trečiojo asmens nuomone, antstolis, vykdymo procese bÅ«damas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo, nėra sandorio Å¡alis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio Å¡alių.             Trečiasis asmuo Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimÄ Â Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, tenkinti atsakovo R. T. praÅ¡ymÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovui R.

T. paskyrimo. Nurodė, kad ekspertas įvertino ginčo turtÄ , apžiÅ«rėjęs jį dalyvaujant pačiam skolininkui, o raginimÄ dėl sprendimo įvykdymo antstolis įteikė asmeniÅ¡kai pačiam ieÅ¡kovui. Trečiojo asmens nuomone, padėtis, kai skolininkas neatlieka aktyvių veiksmų ir pavėluotai reikalauja tik iÅ¡ antstolio bei kitų asmenų, įrodo, jog skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais, nesirÅ«pina skolos grÄ Å¾inimu iÅ¡ieÅ¡kotojui. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių turto vertintojo (eksperto) iÅ¡vadas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų, kurie galėjo bÅ«ti padaryti vykdymo proceso metu ir kurie bÅ«tų sÄ lygoję ieÅ¡kovo negalėjimÄ pasinaudoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas nebuvo informuotas apie pradedamÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , apie organizuojamas varžytynes, kas lemtų negalėjimÄ pasinaudoti skolininko teisėmis.

Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovui (vykdymo procese – skolininkui) raginimas įvykdyti sprendimÄ buvo įteiktas asmeniÅ¡kai. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nėra suinteresuotas vykdymo proceso operatyvumu, o turto pradavimo iÅ¡ varžytynių aktas ieÅ¡kovo skundžiamas formaliais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vykdymo procese ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimų antstolio nurodytam ekspertui (turto vertintojui), neįrodė bÅ«tinumo skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę dėl nustatytos turto vertės. Teismas nurodė neturįs pagrindo abejonėms dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės. Ta aplinkybė, jog atsakovas R.

T. (turto įgijėjas) sudarė preliminariÄ sutartį dėl ginčo turto pardavimo už didesnę kainÄ (250 000 Lt), nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog turtas varžytynėse buvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , kadangi ekspertizės akte jis buvo įvertintas didesne verte – 272 000 Lt (78 776,65 Eur). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis visus procesinius dokumentus ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ jie laikytini tinkamai įteiktais. Taip pat teismas nenustatė, kad antstolis bÅ«tų pažeidęs teisės normų, reglamentuojančių varžytynių organizavimo ir vykdymo tvarkÄ , reikalavimus (pvz., apribojęs skolininko teisę siÅ«lyti savo pirkėjÄ ).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinių pagrindų skirti ieÅ¡kovui baudÄ dėl nesÄ Å¾iningo naudojimosi procesinėmis teisėmis bei sÄ moningo bylos vilkinimo, todėl atsakovo R. T. praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas R. T. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad raginimas įvykdyti sprendimÄ ieÅ¡kovui buvo įteiktas asmeniÅ¡kai.

Raginimo neįteikimas sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , jog vykdymo veiksmai buvo atliekami neteisėtai. Kitų vykdymo procese antstolio sudarytų dokumentų neįteikimas sutrukdė ieÅ¡kovui pasinaudoti procesinėmis teisėmis – jis negalėjo reikÅ¡ti prieÅ¡taravimų dėl turto vertės, negalėjo ginčyti ekspertizės iÅ¡vadų, teikti pastabų.  Su apeliaciniu skundu pateikiamas įrodymas patvirtina, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad vykdymo procese priimtas dokumentas jam (ieÅ¡kovui) buvo įteiktas. Nesant duomenų apie dokumentų įteikimÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo akcentuoti aplinkybės, jog ieÅ¡kovas neskundė vykdymo veiksmų bei nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimų ar praÅ¡ymų.

Pažeidimai vykdymo procese laikytini esminiais ir pažeidžiančiais ieÅ¡kovo teises, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ turto pardavimo aktÄ turėjo pripažinti negaliojančiu.                         Atsakovas antstolis D. Å . su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ jis grindė pirmosios instancijos teisme nurodytais argumentais.

Papildomai akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovo teiginiai dėl ginčo turto kainos atmestini vadovaujantis kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (prejudiciniai faktai). IeÅ¡kovas dalyvavo ekspertui vertinant ginčo turtÄ , todėl neabejotinai žinojo apie Å¡ių veiksmų atlikimÄ .           Atsakovas R. T. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas taip pat praÅ¡o ieÅ¡kovui paskirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė nagrinėjamu atveju buvus materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių turėtų bÅ«ti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Nurodė, jog ieÅ¡kovas sÄ moningai vengė priimti antstolio siunčiamÄ korespondencijÄ , vykdymo procese buvo pasyvus. Atsakovas akcentavo aplinkybę, jog jis yra sÄ Å¾iningas turto įgijėjas. PaaiÅ¡kino, jog dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų dvejus metus negali naudotis įsigytu turtu.

          Trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE, veikiantis per BTA Insurance Company SE Lietuvos skyrių, praÅ¡o ieÅ¡kovo R. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad ginčo turtas buvo įkainotas tinkamai, o pardavimas iÅ¡ varžytynių nepažeidė ieÅ¡kovo teisių. Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovo praÅ¡omas taikyti restitucijos bÅ«das neatitinka teisminės praktikos ir teisinio reguliavimo. Nurodė, jog, nepriklausomai nuo teismo sprendimo ir apeliacijos rezultatų, trečiajam asmeniui neatsiranda jokia prievolė.

        IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.           Dėl naujų įrodymų priėmimo                  IeÅ¡kovas R. T. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: ieÅ¡kovo 2015 m. sausio 27 d. praÅ¡ymÄ ir UAB „Megatomas“ pažymÄ (t. 1, b. l. 183-184).

Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesuformulavo procesinio praÅ¡ymo dėl Å¡ių įrodymų, aplinkybė, jog jais grindžiami apeliacinio skundo argumentai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas siekia jų įvertinimo apeliacinės instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja esant jų ryšį su apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, todėl ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).            Dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumo vertinimo IÅ¡ civilinės ir vykdomosios bylų duomenų nustatyta, kad atsakovas antstolis D. Å . vykdė Vilniaus miesto 2 notarų biuro 2013 m. liepos 8 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 1-3533 dėl 327 154,12 Lt (94 750,38 Eur) skolos bei 16 procentų metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo (vykdymo procese – skolininko) R.

T. trečiojo asmens (vykdymo procese – iÅ¡ieÅ¡kotojo) Nordea Bank Finland PIc naudai (vykdomosios bylos Nr. 0178/13/02388 (toliau – v. b.) l. 2). Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis, atlikęs pirminius vykdymo veiksmus, iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui R. T. raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ . IeÅ¡kovui neįvykdžius vykdomojo dokumento raginime nustatytu terminu, antstolis priėmė sprendimÄ Ä¯siskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ varžytynių parduodant ieÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Priverstinai realizuotino turto vertei nustatyti antstolis paskyrė ekspertizę. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas atliktos ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad ginčo buto rinkos vertė 2013 m. gruodžio 16 d. sudarė 272 000 Lt (78 776,65 Eur). Antstolio 2014 m. sausio 8 d. patvarkyme, vadovaujantis ekspertizės iÅ¡vadomis, ginčo turtas įvertintas 272 000 Lt (78 776,65 Eur) suma, paskelbta apie turto pardavimÄ pirmosiose varžytynėse, vyksiančiose nuo 2014 m. vasario 11 d. 10 val. iki 2014 m. vasario 18 d. 15 val., už pradinę 217 600 Lt (63 021,32 Eur) kainÄ (v. b. l. 76).

Pasibaigus varžytynių vykdymo laikotarpiui, antstolis informuotas, jog varžytynes laimėjo atsakovas R. T., pasiÅ«lęs didžiausiÄ 237 801 Lt (68 871,93 Eur) kainÄ . 2014 m. kovo 13 d. antstolis D. Å . surašė Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovui R. T. priklausantis butas parduotas atsakovui R. T. už 237 801 Lt (68 871,93 Eur) (v. b. l. 109). Apeliacinės instancijos teisme keliamas ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimÄ negaliojančiu tuo pagrindu, jog turto pardavimas iÅ¡ varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises, taikymo ir aiÅ¡kinimo.

Apelianto teigimu, jo atžvilgiu priverstinius vykdymo veiksmus atlikęs antstolis neįteikė raginimo įvykdyti sprendimÄ , neinformavo apie esminius vykdymo veiksmus (turto įvertinimÄ , varžytynių paskelbimÄ ir kt.), kaip to reikalauja proceso įstatymas, tokiu bÅ«du užkirsdamas keliÄ ieÅ¡kovui pasinaudoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis skųsti antstolio patvarkymus, reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus ir pastabas dėl parduodamo turto vertinimo, todėl ir turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas negali bÅ«ti teisėtas.

Teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektÄ .Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas iÅ¡ieÅ¡kotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-273/2012). Todėl, vykdant teismo sprendimus (nutartis), privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebÅ«tų pažeidžiamos iÅ¡ieÅ¡kotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.AreÅ¡tuoto turto realizavimas (CPK 691 straipsnis) yra reikÅ¡minga vykdymo proceso stadija.

CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, turto perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Å iuo atveju kilo ginčas dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumo (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sÄ lygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.).

Å i praktika apibendrinta ir iÅ¡plėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, iÅ¡dėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , turi atsižvelgti į bÅ«tinumÄ užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , taip pat į proporcingumo principo reikalavimÄ , kad taikytina teisinio poveikio priemonė bÅ«tų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti Å¡alių santykių stabilumÄ , todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Pažymėtina, kad tokia praktika nepakito ir iÅ¡ dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų Å¡io akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sÄ raÅ¡as nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (žr. CPK 724 -725 straipsnių redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2011 m. spalio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.).

Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali bÅ«ti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiÅ¡ko negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu.

Vadinasi, pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas bei Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o (pirmoji sÄ lyga), bet kartu nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ (antroji sÄ lyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sÄ lyga). Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifikÄ .

Varžytynių specifika reiÅ¡kiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimÄ , užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusiÅ¡kÄ efektyvumÄ (vienas iÅ¡ jo požymių – ekonomiÅ¡kumas), t. y. užtikrinti tokį areÅ¡tuoto turto pardavimÄ , kuris atitiktų tiek skolininko, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, bÅ«tina, kad varžytynių institutas bÅ«tų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimaliÄ rizikÄ , varžytynės bÅ«tų operatyvi priemonė, bÅ«tų garantuojamas varžytynių bÅ«du sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad Å¡ie sandoriai nebÅ«tų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais.

Taigi pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

Kaip minėta, aptariamu atveju ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Taip pat minėta, jog apelianto pozicijos esmę sudaro argumentų grupė, jog esminės jo, kaip skolininko vykdymo procese, teisės buvo pažeistos neinformuojant apie vykdymo proceso eigÄ , apie konkrečius veiksmus (nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimÄ , turto areÅ¡to aktas, patvarkymas apie realizuojamo turto įvertinimÄ , jo pardavimÄ varžytynėse).

Pasak apelianto, nurodyti pažeidimai vykdymo procese laikytini esminiais, todėl pirmosios instancijos teismas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ turėjo pripažinti negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, Å¡iÄ apelianto pozicijÄ laiko nepagrįsta. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ raginimas įvykdyti sprendimÄ yra dokumentas, kuriuo antstolis praneÅ¡a skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu Å¡iame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytÄ terminÄ nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedÅ«ra (CPK 655 straipsnio 1 dalis).

Raginimas įvykdyti sprendimÄ skolininkui iÅ¡siunčiamas registruotÄ ja paÅ¡to siunta su praneÅ¡imu apie įteikimÄ arba įteikiamas skolininkui asmeniÅ¡kai (CPK 657 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės kontrolės metu apeliacinio skundo argumentas, esÄ ieÅ¡kovui (skolininkui) raginimas įvykdyti sprendimÄ nebuvo įteiktas, nepasitvirtino. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad raginimas įvykdyti sprendimÄ asmeniÅ¡kai (pasiraÅ¡ytinai) ieÅ¡kovui per kurjerių tarnybÄ UAB „Megatomas“ įteiktas 2013 m. rugpjūčio 28 d. kartu su kitais vykdymo procese antstolio sudarytais dokumentais – patvarkymu priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti bei vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimu (v. b. l. 25-27, 31).

IeÅ¡kovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas – UAB „Megatomas“ pažyma apie ieÅ¡kovui skirtos korespondencijos įteikimÄ (t. 1, b. l. 184) Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia. Pažymos turinys patvirtina, jog iÅ¡ tiesų 2014 metais ieÅ¡kovui neÅ¡ta korespondencija jam asmeniÅ¡kai nebuvo įteikta. Tačiau, kaip nustatyta, raginimas įvykdyti sprendimÄ buvo siųstas 2013 metais. Pažymėtina, jog kurjerių tarnyba pažymoje nenurodė, kodėl Å¡i neturi duomenų apie korespondencijos įteikimÄ 2013 metais.

Tokia aplinkybė, t. y. duomenų neturėjimas nepaneigia vykdomojoje byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ ieÅ¡kovas gavo asmeniÅ¡kai. Kita vertus, ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovui apie raginimo įteikimÄ patvirtinančio įrodymo buvimÄ vykdomojoje byloje esÄ nebuvo žinoma, įgalina pagrįsta pripažinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas vykdymo procese elgėsi itin pasyviai ir iki Å¡iol nėra susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga.

CPK 604 straipsnyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams Å¡io Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotÄ ja paÅ¡to siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo iÅ¡siuntimo dienos, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Aptariamu atveju aktuali yra ir CPK 644 straipsnio 2 punkto nuostata, kurioje nurodoma, jog skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas praneÅ¡ti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimÄ .

Jeigu apie tokį pasikeitimÄ nepraneÅ¡ama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, praneÅ¡imai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai praneÅ¡ta, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. IÅ¡ vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad atlikus pirminius vykdymo veiksmus, įteikus raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ vykdomajame dokumente nurodytoje skolininko gyvenamojoje vietoje (kuri taip pat yra ir ginčo turto buvimo vieta), skolininkas (ieÅ¡kovas) antstoliui nenurodė kitos savo gyvenamosios ar korespondencijos įteikimo vietos.

Todėl vykdymo procese (po raginimo įteikimo) priimti ir ieÅ¡kovui siųsti vykdymo proceso dokumentai (turto areÅ¡to aktas, patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, patvarkymas parduoti turtÄ ir kt.) pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ laikytini įteiktais praėjus penkioms dienos nuo jų iÅ¡siuntimo. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi duomenų, jog reali ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta bÅ«tų pasikeitusi – ieÅ¡kovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo tÄ patį adresÄ , kuris nurodytas ir vykdomajame dokumente bei kuriuo ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai pavyko įteikti raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ .

Todėl neigiamos pasekmės to, jog ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai negavo jam siųstų vykdymo procese sudarytų dokumentų, tenka pačiam ieÅ¡kovui, neužtikrinusiam tinkamo Å¡ių dokumentų įteikimo ir priėmimo sÄ lygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo pozicijos deklaratyvumÄ ir formalų pobÅ«dį pagrindžia tai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neneigė savo procesinio pasyvumo, netgi prieÅ¡ingai, – tvirtino, jog Å¡i aplinkybė kitų proceso dalyvių neatleidžia nuo pareigos veikti aktyviai, tačiau nenurodė, kokių veiksmų antstolis ar iÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo imtis, kad procesiniai dokumentai ieÅ¡kovui bÅ«tų įteikti asmeniÅ¡kai (pvz., kokiu bÅ«du ar adresu siusti dokumentus).

Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino apelianto argumentai, susiję su netinkamu dokumentų įteikimu vykdymo procese. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog dėl nurodytų aplinkybių (netinkamo dokumentų įteikimo) ieÅ¡kovas neturėjo objektyvios galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis – skųsti antstolio patvarkymų, ginčyti turto įvertinimÄ , reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus ir pastabas.

Teisėjų kolegija minėjo, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ vykdymo procese antstolio priimti dokumentai dėl turto areÅ¡to, įvertinimo ir pardavimo varžytynėse laikytini ieÅ¡kovui tinkamai įteiktais. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ne tik nevykdė skolininko pareigų, bet ir savalaikiai nesinaudojo teisėmis vykdymo procese, lėmė paties ieÅ¡kovo pasyvumas. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi prielaidų manyti, jog ir ieÅ¡kovo pasyvumas galėjo lemti konkrečius vykdymo proceso pažeidimus.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laikÄ , sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymÄ si turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė iÅ¡ieÅ¡kotojui bei skolininkui iÅ¡sakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į jÄ atsižvelgti. Be to, skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojui suteikta teisė prieÅ¡tarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas, prieÅ¡taraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieÅ¡ skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumas, bÅ«tinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina ir tai, jog apeliantui buvo žinoma, kad jo prievolei užtikrinti iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai yra įkeistas ginčo turtas, todėl, praėjus raginime įvykdyti sprendimÄ nurodytam terminui, neabejotinai turėjo suprasti, jog skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai bus nukreipti į šį turtÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovas sekė informacijÄ iÅ¡ specialaus tinklalapio www.evarzytynes.lt, kuriame skelbiama apie varžytynėse parduodamÄ turtÄ (apelianto teigimu, iÅ¡ Å¡io Å¡altinio jis ir sužinojo apie varžytynes). Apeliantas taip pat dalyvavo antstolio paskirtam ekspertui vertinant ginčo turto vertę, todėl akivaizdu, jog apeliantas turėjo objektyviÄ galimybę tiek reikÅ¡ti ekspertui nuÅ¡alinimÄ (esant tam pagrindams), tiek vėliau domėtis ekspertizės iÅ¡vadomis, teikti dėl jų prieÅ¡taravimus ir pastabas.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės lemia iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios apelianto teisės aptariamu atveju nebuvo suvaržytos. PrieÅ¡ingai, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas vykdymo procese nebuvo aktyvus, paminėtomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo – nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl įkainojimo, neteikė kitokių objektyvių duomenų, reikÅ¡mingų ginčo turto kainos nustatymui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog byloje nėra prielaidų manyti, kad apeliantui priklausęs butas buvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ .

Turtas buvo įvertintas remiantis ekspertizės iÅ¡vadomis, o jo pardavimo varžytynėse kainos nustatymÄ lėmė bendrosios turto realizavimo varžytynėse taisyklės (CPK 718 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡ esmės vertinti ginčijamo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu galimybės CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme, be kitų pagrindų, įrodinėjęs aplinkybę, jog ginčo turtas buvęs parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , apeliaciniame skunde tokių argumentų nenurodė.

Kolegija konstatuoja, jog tokios pirmosios instancijos teisme iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme nebepalaiko, todėl tokių aplinkybių vertinimas yra už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog analogiÅ¡ki Å¡iuo atveju analizuojamiems apelianto argumentai yra įvertinti įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-11727-466/2014, pagal R. T. skundÄ dėl antstolio D.

Å . veiksmų (v. b. l. 127-128). Toje byloje antstolio veiksmų neteisėtumÄ ieÅ¡kovas grindė aplinkybėmis, nurodytomis ir nagrinėjamoje byloje (t. y. turto vertinimas, pradinės pardavimo kainos nustatymas, pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina, vykdomosios bylos dokumentų įteikimas). Ä®siteisėjusia nutartimi teismas skundÄ dėl antstolio veiksmų atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytos aplinkybės papildo nagrinėjamoje byloje konstatuotas aplinkybes dėl ginčijamo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumo.

Teisėjų kolegija ankstesnėje nutarties dalyje minėjo, kad CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas bei Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o, bet kartu nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ ir kvalifikuoti jį esminiu. Aptariamu atveju nepasitvirtinus apelianto įtarimams dėl vykdymo proceso pažeidimų įteikiant raginimÄ ir kitus vykdymo proceso dokumentus, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas nebuvo informuotas apie vykdymo procesÄ , kad buvo suvaržytos jo teisės turto realizavimo procese.

Todėl nagrinėjamu atveju neiÅ¡kyla ieÅ¡kovo teisių pažeidimo nustatymo ir jo kvalifikavimu esminiu problema. Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ginčo santykiui kvalifikuoti tinkamai taikė teisės normas bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Atsakovas R. T. prašė skirti ieÅ¡kovui R. T. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 95 straipsnio prasme piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ .

NesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį iÅ¡nagrinėjus teisme, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, vėliau – apeliacinį skundÄ , įgyvendino CPK 5, 42, 279, 305 straipsniuose įtvirtintÄ teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kuriÄ garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi proceso įstatymo nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsniai). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra atmestas, pripažinus jo argumentus nepagrįstais, savaime negali bÅ«ti laikoma piktnaudžiavimo teise patvirtinimu.

Kiekvienas asmuo pasirenka savo tikėtinai pažeistų teisių ir interesų gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnis), o pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , realizavo apeliacijos teisę, kad bÅ«tų apgintos tikėtinai pažeistos jo teisės ar interesai (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tokiu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytÄ sankcijÄ , todėl atsakovo R.

T. praÅ¡ymas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantui R. T. 1 377,43 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (t. 1, b. l. 191-192). Atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡is mokestis iÅ¡ apelianto priteistinas valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).Atsakovas R. T. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 525,66 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovo pateikti įrodymai (pinigų priėmimo kvitas ir sÄ skaita už teisines paslaugas) patvirtina, jog Å¡ias iÅ¡laidas sudarė atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ parengimas. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl iÅ¡laidų atsakovui atlyginimo dydžio, įvertina nurodytų teisinių paslaugų rūšį, suteiktų paslaugų mastÄ ir kokybę, tÄ aplinkybę, jog teisines paslaugas suteikė advokatė, atstovavusi atsakovÄ ir pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus.

Teisėjų kolegija mano, jog teisinga ir protinga atsakovui iÅ¡ apelianto priteisti 400 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. T. (R. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui R.

T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. T. (R. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 377,43 Eur žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                                    Rasa GudžiÅ«nienė                                                      Gintaras Pečiulis                                                                                                                Alvydas PoÅ¡kus