Legislator Case Law & Legislation
fc85c464-c4c1-41ef-82ba-d6794dbcd990 AI generated

fc85c464-c4c1-41ef-82ba-d6794dbcd990 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number fc85c464-c4c1-41ef-82ba-d6794dbcd990
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo teisme. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 6 224,31 Eur žalai atlyginti, 2 053 Eur, sumokėtus skubiai vykdant Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 16 d. sprendimÄ ; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ priteisti 867,24 Eur darbo užmokesčio už 2020 metų gruodį ir ieÅ¡kovės atliktÄ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ priteisti 912,39 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų sausį ir ieÅ¡kovės atliktÄ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ priteisti 635,50 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų vasarį ir ieÅ¡kovės atliktÄ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažintu nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ priteisti 1 749,83 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų kovÄ ir ieÅ¡kovės atliktÄ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstais atsakovo iÅ¡vestinius reikalavimus priteisti delspinigius ir netesybas; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos pinigų sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Legislator headnote

AI generated

fc85c464-c4c1-41ef-82ba-d6794dbcd990 · Klaipėdos apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo 909,42 Eur ieÅ¡kinio reikalavimo ir tÄ bylos dalį nutraukė. Pripažino neteisėta ieÅ¡kovės 867,24 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio už 2020 m. gruodį. Pripažino neteisėta ieÅ¡kovės 912,39 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio už 2021 m. sausį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-918-777/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01075-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.7; 1.3.5.9; 1.3.5.10; 1.3.7.5.1; 1.3.7.5.5; 1.3.7.5.6; 1.3.7.8; 1.3.7.9; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

S. dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo teisme. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 6 224,31 Eur žalai atlyginti, 2 053 Eur, sumokėtus skubiai vykdant Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 16 d. sprendimÄ ; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ priteisti 867,24 Eur darbo užmokesčio už 2020 metų gruodį ir ieÅ¡kovės atliktÄ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ priteisti 912,39 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų sausį ir ieÅ¡kovės atliktÄ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ priteisti 635,50 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų vasarį ir ieÅ¡kovės atliktÄ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažintu nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ priteisti 1 749,83 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų kovÄ ir ieÅ¡kovės atliktÄ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstais atsakovo iÅ¡vestinius reikalavimus priteisti delspinigius ir netesybas; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos pinigų sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė Å¡ias aplinkybes: 2.1. IeÅ¡kovė nesutinka su Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimais, teikia ieÅ¡kinį ir praÅ¡o teismo iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, t. y. pripažinti, jog atsakovas neturi teisės reikalauti atitinkamo darbo užmokesčio, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti neatlygintos žalos atlyginimÄ . Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo atlyginti žalÄ 2.2. Pažeidus darbdavio turtinį interesÄ ar ne pagal tikslinę paskirtį panaudojus ar praradus turtÄ , darbuotojai privalo atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius).

Å i atsakomybė atkartota ir ieÅ¡kovės statinio statybos vadovo (toliau – SSV) pareigybiniuose nuostatuose (žr. Nuostatų 1.7 p., 2.1.10 p., 2.1.11 p., 2.1.15 p., 2.1.22 p., 6.3 p.), todėl ieÅ¡kovė, atsakovui pažeidus nurodytas nuostatas, turi teisę dėl tokios atsakovo neteisėtos veikos reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Kartu su inventorizacijos dokumentais ir galutine nuostolių Klaipėdos „Regitros“ ir Kauno sporto halės objektuose suvestine ieÅ¡kovė teikia teismui pirminius dokumentus (važtaraščiai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, priėmimo–perdavimo aktai ir kt.), įrodančius materialinių vertybių perdavimo faktÄ atsakovui. 2.3.

Atsakovui, kuriam yra perduotas materialusis darbdavio turtas, tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti to turto panaudojimo pagal paskirtį faktÄ ir (ar) jo grÄ Å¾inimo darbdaviui faktÄ ar paprasčiausiai turto buvimo vietÄ . 2.4. IeÅ¡kovė praneÅ¡imu apie darbo sutarties pabaigÄ pareikalavo iÅ¡ atsakovo atlyginti 6 066,43 Eur neatlygintų nuostolių dalį (2021 m. kovo 23 d. dar nebuvo žinoma automobilio sugadinimo aplinkybė ir faktinis kuro likutis, po ko nuostolių suma padidėjo), tačiau atsakovas nuostolių neatlygino. 2.5.

IeÅ¡kovei neatlygintų nuostolių suma susidaro iÅ¡ likusios neatlygintos 3 939,27 Eur nuostolio dalies dėl žalos Klaipėdos „Regitros“ objekte, likusios neatlygintos 2 127,16 Eur nuostolio dalies dėl žalos Kauno sporto halės objekte, neatlygintas 90 Eur nuostolis (franÅ¡izė) dėl sugadinto automobilio remonto, neatlygintas 67,88 Eur nuostolis dėl nepateisinto kuro panaudojimo; iÅ¡ viso 6 224,31 Eur suma (3 939,27 Eur + 2127,16 Eur + 90 Eur + 67,88 Eur). 2.6. Visi žalos padarymo atvejai traktuotini kaip padaryti dėl didelio atsakovo neatsargumo, t. y. atsakovas elgėsi nerÅ«pestingai su savo žinioje esančiomis materialinėmis vertybėmis, delsė pateisinti jų sunaudojimÄ pagal paskirtį, negrÄ Å¾ino jam perduotų įrankių ir kito turto, vengė grÄ Å¾inti automobilį ir kitus daiktus tiesiogiai ieÅ¡kovės atstovams.

Šiuo atveju galimas atsakovo atsakomybės dydis – šešių vidutinių darbo užmokestis. Kita vertus, netgi nenustačius didelio neatsargumo, visi žalos padarymo atvejai, vertinant tiek atskirai, tiek kartu nuostolių sumos aspektu, neviršija trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas gali būti priteistas visa apimtimi (Darbo kodekso (toliau – DK) 153 str.). 2.7. Kauno sporto halės statybos objektas buvo ir yra tinkamai saugomas (teritorija aptverta ir stebima vaizdo stebėjimo priemonėmis saugos įmonės „Grifas AG“).

Tai, jog atsakovui, kaip statinio statybos vadovui, galbÅ«t nepavyko tinkamai organizuoti darbo statybvietėje, nereiÅ¡kia, jog apsauga netinkama. Apie jokias vagystes atsakovas ieÅ¡kovės nėra informavęs, iÅ¡skyrus 2020 m. liepos 28 d. paties atsakovo praneÅ¡imÄ Kauno apskrities VPK apie įvykdytÄ vagystę, kuriame pats atsakovas nurodė, jog sugadinta tik Å¡alčio maÅ¡ina. 2.8. Atsakovas sutiko ir dirbo ieÅ¡kovės nustatytomis darbo sÄ lygomis, nereiÅ¡kė jokių esminių priekaiÅ¡tų ar pretenzijų dėl darbo organizavimo tvarkos vykdant statinio statybos vadovo pareigas Klaipėdos „Regitroje“ ir (ar) Kauno sporto halės statybos objektuose; dalyvavo ir teikė paaiÅ¡kinimus visų turto inventorizavimo procesų metu, nereiÅ¡kė jokių pastabų dėl materialinių vertybių tikrinimo tvarkos ir (ar) sÄ lygų; sutiko ir pasirašė ant 2021 m. vasario 8 d. patikrinimo akto, o tam, kad iÅ¡vengtų turtinės prievolės atlyginti žalÄ , Vilniaus DGK pateikė tikrovės neatitinkantį (t. y. savo paties pagamintÄ ir panaudotÄ ) 2021 m. vasario 12 d. prekių perdavimo aktÄ , dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas; iÅ¡skyrus vienÄ atvejį, ieÅ¡kovei nebuvo praneÅ¡ta apie jokias vagystes iÅ¡ statybos objektų, o ir tÄ kartÄ pats atsakovas aiÅ¡kiai nurodė, kokie daiktai yra sugadinti (dingę); pagal nusistovėjusiÄ ieÅ¡kovės praktikÄ , atsakovas, iki tol suprasdavęs ir vykdęs jam patikėto turto apskaitÄ bei panaudojimÄ statyboje, tik kilus ginčui pradėjo absoliučiai viskuo abejoti ir teikti aiÅ¡kinimus, jog jam niekas nesuprantama, o sudarytos darbo sÄ lygos neaiÅ¡kios, nors pats, piktnaudžiaudamas ieÅ¡kovės pasitikėjimu ir nuolankumu, vilkino statybinių medžiagų nuraÅ¡ymÄ , delsė pateisinti kuro ir kitų materialinių vertybių panaudojimÄ pagal paskirtį, taip apsunkindamas aplinkybių nustatymo galimybes. 2.9.

Egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kadangi: pažeistos statybos techninio reglamento (toliau – STR) „Statybos darbai“ IX skirsnio 36.13 punkto, SSV Nuostatų 2.1.11 punkto, 2.1.15 punkto, 2.1.22 punkto numatytos statinio statybos vadovo pareigos užtikrinti tinkamÄ statybos produktų ir įrenginių priėmimÄ , organizuoti jų sandėliavimÄ bei apsaugÄ , tinkamÄ ir tausų panaudojimÄ , pateisinti turto panaudojimÄ pagal paskirtį, grÄ Å¾inti nepanaudotÄ turtÄ , nes atsakovas neįrodo jam perduoto turto panaudojimo pagal paskirtį ir (ar) grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei (neteisėti veiksmai); padaryta žala ieÅ¡kovei, pasireiÅ¡kianti materialinių vertybių nepateisinamu panaudojimu pagal paskirtį ir (ar) jų negrÄ Å¾inimu, ko nebÅ«tų buvę, jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, saugant turtinius ieÅ¡kovės interesus, nevilkindamas atskleisti jam patikėto turto panaudojimo pagal paskirtį aplinkybių ar perdavimo (grÄ Å¾inimo) faktÄ (kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys); ieÅ¡kovė nebÅ«tų praradusi turto už daugiau kaip 9 tÅ«kst. eurų (žala).

Dėl atsakovo reikalavimo iÅ¡mokėti darbo užmokestį 2.10. Reikalavimai nepagrįsti, kadangi, nustačius nuostolius Klaipėdos „Regitroje“ ir Kauno sporto halės objektuose, atsakovui nepateisinus įsigyto kuro panaudojimo pagal paskirtį ir ieÅ¡kovo interesais iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio už 2020 m. gruodį, 2021 m. sausį, 2021 m. vasarį ir 0,07 procento delspinigių, už 2021 m. kovÄ ir neiÅ¡naudotas 37 atostogų dienas iÅ¡skaičiuota nuostoliams atlyginti suma nevirÅ¡ija atsakovo vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos ir leistinų proporcingai iÅ¡skaičiuoti dalių.

Dėl praÅ¡ymo priteisti netesybas 2.11. Atsakovo reikalavimus pripažinus nepagrįstais, iÅ¡vestinis reikalavimas priteisti netesybas taip pat atmestinas. Tuo atveju, jeigu, ginÄÄ iÅ¡sprendus iÅ¡ esmes, vis tik atsakovo reikalavimai visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies bÅ«tų patenkinti, tuomet taikytinos DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos atitinkamus ribojimus nustatančios taisyklės. Priteisiant netesybas apskaičiuotina suma privalo bÅ«ti be mokesčių, t. y. be socialinių draudimo įmokų valstybei. Å iuo aspektu Vilniaus DGK taip pat padarė teisės taikymo klaidÄ , kadangi DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu netesybų sumÄ skaičiavo taikydama atsakovo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydį – 161 eurų sumÄ , kuri yra su įtrauktomis socialinio draudimo įmokomis ir pajamų mokesčiu (bruto).

Dėl Vilniaus DGK 2021 m. birželio 16 d. sprendimo skubaus įvykdymo 2.12. Vilniaus DGK 2021 m. birželio 16 d. sprendimu nurodyta ieÅ¡kovei (vykdant skubiai) sumokėti atsakovui 2 053 Eur (atskaičius mokesčius) sumÄ . IeÅ¡kovė Å¡iÄ pinigų sumÄ atsakovui sumokėjo. Tuo atveju, jeigu pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, nurodytoji ieÅ¡kovės sumokėta 2 053 Eur (atskaičius mokesčius) suma papildomai (atgręžtine tvarka) iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei arba jeigu ginčas ir esmės bÅ«tų sprendžiamas ieÅ¡kovei nepalankiai, tuomet privalu atsižvelgti ir įvertinti (įskaitant) 2 053 Eur (atskaičius mokesčius) sumÄ Ä¯ atsakovo naudai nustatytinas priteisti pinigų sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo 909,42 Eur ieÅ¡kinio reikalavimo ir tÄ bylos dalį nutraukė. Pripažino neteisėta ieÅ¡kovės 867,24 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio už 2020 m. gruodį. Pripažino neteisėta ieÅ¡kovės 912,39 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio už 2021 m. sausį.

Pripažino neteisėta ieÅ¡kovės 635,50 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio už 2021 m. vasarį. Pripažino neteisėta ieÅ¡kovės 1 749,83 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio už 2021 m. kovÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 867,24 Eur darbo iÅ¡mokÄ už 2020 m. gruodį, 912,39 Eur darbo iÅ¡mokÄ už 2021 m. sausį, 635,50 Eur darbo iÅ¡mokÄ už 2021 m. vasarį ir 1 749,83 Eur darbo iÅ¡mokÄ už 2021 m. kovÄ , 52,39 Eur delspinigius ir 13 461,72 Eur netesybas, įskaičius ieÅ¡kovės atsakovui sumokėtÄ 2 053 Eur sumÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista bendra 15 644,07 Eur suma.

Priteisė iš ieškovės atsakovui 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės: 4.1. 2018 m. spalio 8 d. ieÅ¡kovė (toliau – ir bendrovė / įmonė / darbdavė) ir atsakovas (toliau – ir darbuotojas) sudarė terminuotÄ darbo sutartį Nr. 1169, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti į statinio statybos vadovo pareigas. 4.2. 2018 m. spalio 9 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-32 „Dėl 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. V-30 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte“ atsakovas paskirtas administracinės paskirties pastato su patikros postu ir antžemine automobilių saugykla (duomenys neskelbtini) (toliau – Klaipėdos objektas / Klaipėdos „Regitra“), statinio statybos vadovu.

Minėtu įsakymu atsakovui pavestos ir kitos funkcijos (atsakingas už statinio darbų saugÄ ir sveikatÄ , aplinkos saugÄ , prieÅ¡gaisrinę saugÄ paskirtoje teritorijoje, darbų atlikimo kontrolę, statybines medžiagas, įrankius, mechanizmus ir jų nuraÅ¡ymÄ ir kt.). 4.3. 2019 m. gegužės 22 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-19 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte“ atsakovas paskirtas sporto halės pastato (1U1P) ir pastato – garažo (3G1P) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, pritaikant daugiafunkciniam centrui (visuomenės poreikiams) ir keičiant garažo paskirtį į sporto (toliau – Kauno objektas / Kauno sporto halė), statinio statybos vadovu.

Minėtu įsakymu atsakovui pavestos ir kitos funkcijos (atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , aplinkos saugos, prieÅ¡gaisrinę saugÄ paskirtoje teritorijoje, darbų atlikimo ir vykdymo kontrolę, už statybines medžiagas, įrankius, mechanizmus ir jų nuraÅ¡ymÄ ir kt.). 4.4. 2020 m. sausio 27 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-2 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte“ P. J. paskirtas Klaipėdos objekto statinio statybos vadovu nuo 2021 m. sausio 27 d. Minėtu įsakymu darbų atlikimo kontrolė pavesta P. J., o jam nesant atsakingu asmeniu paskirtas darbų vadovas M.

A. 4.5. Atsakovui 2019 m. liepos 8 d. Automobilio perdavimo–priėmimo aktu suteiktas automobilis „Dacia Dokker“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 4.6. 2020 m. spalio 30 d. bendrovės direktoriaus įsakymo Nr. V-36 pagrindu 2022 m. lapkričio 3 d. buvo atlikta Klaipėdos objekto inventorizacija, jos metu nustatytas nepateisintų materialinių vertybių trÅ«kumas – 31 630,96 Eur (nevertinant PVM) suma. Teismas nustatė, kad ant Å¡io akto nėra atsakovo paraÅ¡o. Nustatė, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei dėl termino pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl Klaipėdos objekto likučių pratęsimo. 2020 m. gruodžio 30 d. užfiksuoti Klaipėdos objekto medžiagų likučiai (po objekto uždarymo) ir nustatytas 23 743,74 (nevertinant PVM) materialinių vertybių trÅ«kumas, kas sudaro 28 729,93 Eur su PVM. 2021 m. sausio 27 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-78-2 „Dėl nuostolių atlyginimo“ nutarta 28 729,93 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ atsakovo. 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-1008-26 „Dėl atskaitymo už degalus iÅ¡ atlyginimo“ nutarta iÅ¡ atsakovo atlyginimo iÅ¡skaičiuoti 29,26 Eur su PVM už virÅ¡ytÄ degalų limitÄ . 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-1008-27 „Dėl atskaitymo už degalus iÅ¡ atlyginimo“ nutarta iÅ¡ atsakovo atlyginimo iÅ¡skaičiuoti 883,13 Eur su PVM už virÅ¡ytÄ degalų limitÄ . 4.7. 2021 m. vasario 1 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-9-1 „Dėl inventorizacijos atlikimo ir inventorizacijos komisijos sudarymo“ sudaryta inventorizavimo komisija visų materialinių vertybių likučiams inventorizuoti Kauno objekte, jÄ sudarė: komisijos pirmininkas statybos direktorius E. V., kokybės vadovas A.

S., Darbų saugos ir audito skyriaus vadovas A. I., projekto inžinierė E. Ž., statinio statybos vadovas A. P., vadybininkas D. P., vadybininkė L. K., su šiuo įsakymu atsakovas buvo supažindintas. Iš ieškovės pateikto 2021 m. vasario 8 d. inventorizacijos aprašo Nr. 2 (medžiagų likučiai 2021 m. vasario 5 d.) nustatė, kad inventorizacijos metu nustatytas nepateisintų materialinių vertybių trūkumas – 169 210,80 Eur (nevertinant PVM; įrašai, esantys paskutiniame inventorizacijos aprašo lape, įrašyti ranka).

Nustatė, kad ant ieÅ¡kovės pateikto 2021 m. vasario 8 d. inventorizacijos apraÅ¡o Nr. 2 yra atsakovo paraÅ¡as. IÅ¡ į bylÄ atsakovo pateikto 2021 m. vasario 8 d. inventorizacijos apraÅ¡o Nr. 2 (medžiagų likučiai 2021 m. vasario 5 d.) nustatė, kad atsakovo turimame inventorizacijos apraÅ¡e Nr. 2 įrašų, esančių paskutiniame inventorizacijos apraÅ¡o Nr. 2 lape (įraÅ¡ytų ranka), ir komisijos pirmininko paraÅ¡o nėra. 4.8. IÅ¡ 2021 m. kovo 22 d. lentelės (ieÅ¡kinio 11 priedas) nustatė, kad Klaipėdos objekte atsakovui priskirtų ir nepateisintų materialinių vertybių trÅ«kumas yra 4 497,53 Eur (5 442,01 Eur su PVM), t. y. nepateisinta arba negrÄ Å¾inta: stogo danga „Bitum“ (Unifleks PV S3s, Mida BA S3S, Mida BA S4B, Unifleks V S3S, Mida BA S3S); 26 vnt.

OSB plokščių; 64 vnt. gatvės bortelių elementų GB100.15.30; 157 kv. m grindinio trinkelių PRIZMA 6; kampinis Å¡lifuoklis AGP230-25; prožektorius „Floodlight“; 7 vnt. „LocTracker“ įrenginių. Taip pat nustatė, kad Kauno objekte atsakovui priskirtų ir nepateisintų materialinių vertybių trÅ«kumas yra 2 452,54 Eur (2 967,57 Eur su PVM (teismo apskaičiavimu)), t. y. nepateisinta arba negrÄ Å¾inta: vedlinė „Rock“; 2 vnt. smÅ«ginių akumuliatorių „Makita“; 743,67 kv. m vatos „Technoroof“; 404 vnt. profilių;

Å¡lifavimo kampinė „Makita“; 2 vnt. kampinių Å¡lifuoklių; lazerinis nivelyras; perforatorius „Makita“. Minėtoje lentelėje nurodoma, kad Kauno objekte nustatytas Å¡viestuvų trÅ«kumas sudaro 751,59 Eur (909,42 Eur su PVM) (teismo apskaičiavimu), tačiau remdamasis ieÅ¡kovės parodymais nustatė, kad Å¡viestuvai Kauno objekte yra sumontuoti, todėl 2022 m. kovo 17 d. pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė patikslino nuostolių dydį, t. y. sumažino praÅ¡omÄ priteisti nuostolių dydį 909,42 Eur suma (Kauno objekto Å¡viestuvai).

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir perkėlimo aktų (ieÅ¡kinio 18 priedas) nustatė, kad 2021 m. kovo 22 d. lentelėje nurodytos medžiagos ir įrankiai atsakovui buvo perduoti. 4.9. 2021 m. kovo 4 d. atsakovas elektroniniu paÅ¡tu pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų pačiam praÅ¡ant nuo 2021 m. kovo 23 d. 2021 m. kovo 23 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-209 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ atsakovas atleistas iÅ¡ darbo 2021 m. kovo 23 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. 4.10. 2021 m. kovo 23 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-210 „Dėl iÅ¡skaičiavimo ir likusios nuostolių dalies atlyginimo“ nutarta iÅ¡skaičiuoti 1 749,83 Eur iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio už nepateisintų materialinių vertybių trÅ«kumÄ (nuostolį) Kauno sporto halės objekte, o likusio bendro (Klaipėdos ir Kauno objektų) 6 066,43 Eur dydžio materialinių vertybių trÅ«kumo (nuostolio) atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdyti įstatyme nustatyta tvarka. 4.11. 2021 m. kovo 23 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-221-2 „Dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo už degalus iÅ¡ atlyginimo“ nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo atlyginimo 140,28 Eur su PVM už virÅ¡ytÄ degalų limitÄ .

Å is įsakymas buvo pakoreguotas 2021 m. kovo 25 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-221-2 „Dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo už degalus iÅ¡ atlyginimo“, juo iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotina suma už degalus sumažinta ir nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo atlyginimo 67,88 Eur su PVM už virÅ¡ytÄ degalų limitÄ . 4.12. 2021 m. kovo 24 d. atsakovas elektroniniu laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovę, kad automobilis „Dacia Dokker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), telefonas, kompiuteris, kuro kortelė, praėjimo kontrolės „čipas“ yra grÄ Å¾inti į įmonės teritorijÄ , o automobilio raktelis paliktas paÅ¡to dėžutėje. 2021 m. kovo 24 d. automobilio perdavimo–priėmimo akte, pateiktose fotonuotraukose ir 2021 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovės atstovės atsakovui siųstame elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta, kad mechanikas A.

K., apžiÅ«rėjęs atsakovo paliktÄ ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę „Dacia Dokker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatė, kad yra apgadintas minėto automobilio galinis bamperis ir bagažinės durelės. 2021 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0003051 707,50 Eur sumai už transporto priemonės „Dacia Dokker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontÄ . SÄ skaitoje nurodyta, kad PVM (21 proc.) – 122,79 Eur sumoka ieÅ¡kovė, taip pat nurodyta, kad 90 Eur iÅ¡skaitÄ sumoka taip pat ieÅ¡kovė. 4.13. 2021 m. gegužės 11 d. pažymoje apie darbo užmokestį ir apskaičiavimo žiniaraščiuose (ieÅ¡kinio 24 priedas) nurodyta, kad 2020 m. gruodžio mėn. iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota 867,24 Eur, 2021 m. sausio mėn. iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota 912,39 Eur, 2021 m. vasario mėn. iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota 635,50 Eur, 2021 m. kovo mėn. iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota 1 749,83 Eur, t. y. atskaitymai atlikti direktoriaus įsakymų pagrindu.

Dėl reikalavimo priteisti 5 314,89 Eur žalai atlyginti ir reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovės iÅ¡skaitas iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio teisėtomis 4.14. Nustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio pagal savo įsakymus atliko 4 164,96 Eur sumos iÅ¡skaitas, o iÅ¡ ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kovės 2022 m. kovo 17 d. pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio dalies patikslinimo nustatė, kad reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti 5 314,89 Eur žalai atlyginti, Å¡iÄ sumÄ sudaro: neatlyginta Klaipėdos „Regitros“ objekto 3 939,27 Eur nuostolių suma, neatlyginta Kauno sporto halės 1 217,74 Eur (2 127,16 Eur (ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ta suma) – 909,42 Eur (Kauno objekto Å¡viestuvų vertė)) nuostolių suma, 90 Eur dydžio nuostolis (franÅ¡izė), kurio nebÅ«tų buvę, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovui patikėto turto sugadinimų arba bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kėjęs eismo įvykis ir jo kaltininkas, ir 67,88 Eur už nepateisintÄ kurÄ . 4.15.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui kaip statinio statybos vadovui buvo perduotos statybos objekte esančios medžiagos, įrenginiai, buvo atsakingas už medžiagų, įrenginių sandėliavimÄ bei jų apsaugÄ statybos aikÅ¡telėje. Dėl Klaipėdos „Regitros“ objekto 4.16. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas vienu metu vykdė statinio statybos vadovo pareigas dviejuose skirtinguose ieÅ¡kovės objektuose, tai yra Klaipėdoje „Regitroje“ ir nuo 2019 m. gegužės 22 d.

Kaune sporto halėje. Nustatė, kad Klaipėdos „Regitros“ objektas buvo užbaigtas perduotas 2020 m. rugsėjo mėn., perduodant šį objektÄ atsakovas nebeatliko Å¡io objekto statinio statybos vadovo pareigų ir objektas buvo perduotas esant paskirtam kitam statinio statybos vadovui P. J., kuris paskirtas Å¡io objekto statinio statybos vadovu nuo 2020 m. sausio 27 d. IÅ¡ į bylÄ pateikto 2019 m. lapkričio 30 d. Materialinių vertybių perkėlimo akto Nr. 19119926 nustatė, kad atsakovas perdavė darbų vadovui N. N. savo žinioje Klaipėdos objekte buvusias materialines vertybes už 66 256,09 Eur sumÄ .

Nurodyta, kad perkėlimas atliekamas pasikeitus materialiai atsakingam asmeniui, įsakymo Nr. V-53, tačiau ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė Å¡io įsakymo. 4.17. Liudytojas N. N. patvirtino, kad jam iÅ¡ atsakovo perimant Klaipėdos „Regitra“ objektÄ 2019 m. lapkričio mėn. inventorizacijos komisija nebuvo sudaryta, jie su atsakovu dviese atliko perdavimÄ ir tai užtruko apie savaitę laiko, nes atsakovas tuo metu jau dirbo kitame objekte. Jis iÅ¡ atsakovo perėmė tai, kad jis matė ir kÄ galėjo pats įvertinti, o ko neperėmė, pateikė duomenis atsakovui ir buhalterijai, kad atsakovas galėtų susitvarkyti.

Kaip liudytojas apklaustas P. J. taip pat patvirtino, kad jis nuo 2020 m. sausio mėn. galo iki objekto perdavimo buvo statybos vadovas Klaipėdos „Regitros“ objekte ir jis savo žinion priėmė tik tas medžiagas, kurias gavo nuo vasario vidurio. P. J. taip pat nurodė, kad jis nepriėmė medžiagų, kurios buvo panaudotos atliekant darbus objekte, tačiau nebuvo nuraÅ¡ytos. Patvirtino, kad, jam atvykus į objektÄ perimti, įrankiai buvo likę, ten dar buvo kitas vadovas M. A., jokiu aktu turtas jam nebuvo perduotas.

Nurodė, kad M. A. kažkÄ iÅ¡vežė į bazę ir kad atiduodant objektÄ užsakovui jokių medžiagų objekte nebebuvo. 4.18. Ä® bylÄ nėra pateiktas įstatymo nustatyta tvarka atliktas inventorizacijos aktas, patvirtinantis, kokias atsakovas medžiagas ir įrankius perdavė N. N. ar M. A., kurie dirbo Klaipėdos „Regitros“ objekte, iki Å¡io objekto statinio statybos vadovu buvo paskirtas P. J.. Liudytojas N. N. patvirtino, kad jokios inventorizacijos komisijos perimant iÅ¡ atsakovo Klaipėdos „Regitros“ objektÄ nebuvo, tačiau jis patvirtino, kad jis informavo buhalterijÄ , ko jis nepriėmė iÅ¡ atsakovo.

Teismas laikė, kad ieÅ¡kovei dar 2019 m. lapkričio pabaigoje buvo žinoma, kas nebuvo perimta iÅ¡ atsakovo Å¡iame Klaipėdos „Regitros“ objekte, tačiau į bylÄ teismui nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų raginusi atsakovÄ pasiaiÅ¡kinti dėl nenuraÅ¡ytų medžiagų ar įrankių. 4.19. Nurodė, kad ieÅ¡kovės, kaip įmonės, kuri užsiima statybos verslu, vadovai iÅ¡ esmės patys prisiėmė rizikÄ , jog, skirdami atsakovÄ Ä¯ dviejų didelės vertės statybos objektų, kurie vienas nuo kito yra dideliu atstumu, statinio vadovo pareigas, turėjo numatyti, kad dėl objektyvių priežasčių realiai atsakovas negalės tinkamai vykdyti visų savo darbo funkcijų, tai yra tuo pačiu metu bÅ«ti dvejuose skirtinguose objektuose Klaipėdoje ir Kaune.

Be to, kaip tvirtino atsakovas, jis tik pagal įsakymÄ buvo paliktas Klaipėdos „Regitros“ objekto statybos vadovu, kol kitas ieÅ¡kovės statybos vadovas užbaigs ir galės perimti iÅ¡ jo objektÄ , nes tuo metu ieÅ¡kovei trÅ«ko žmonių. 4.20. Konstatavo, kad, keičiantis už objektÄ materialiai atsakingiems asmenims, privalėjo bÅ«ti atlikta materialinių vertybių inventorizacija ir materialinės vertybės perduotos pagal aktÄ . Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719) (toliau – Taisyklės) 9.2 punkte nurodyta, kad „subjektai inventorizuoja turtÄ ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai keičiasi atsakingi asmenys, – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos bÅ«klę)“.

Vadovaujantis Taisyklėmis ieÅ¡kovės atsakingi asmenys privalėjo atlikti iÅ¡samiÄ inventorizacijÄ perkeliant atsakovÄ dirbti iÅ¡ Klaipėdos „Regitros“ objekto į Kauno sporto halės objektÄ . Toks inventorizacijos aktas nei paskiriant atsakovÄ Ä¯ Kauno sporto halės objektÄ , nei vėliau paskiriant kitÄ Klaipėdos „Regitros“ objekto statinio statybos vadovÄ nebuvo sudarytas. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos imperatyvios normos dėl inventorizacijos atlikimo, todėl dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti, kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko objekte Klaipėdos „Regitroje“ po to, kai Å¡is objektas nuo 2020 m. sausio buvo perduotas P. J. 4.21.

Konstatavo, kad 2020 m. lapkritį ieÅ¡kovės inicijuotas materialinių vertybių Klaipėdos „Regitroje“ panaudojimo pagal paskirtį patikrinimas, neturint duomenų apie jų likutį atsakovui paliekant objektÄ , negalėjo įvykdyti keliamos užduoties – nustatyti atsakovo materialinės atsakomybės ribų, be to, jis buvo atliktas jau perdavus objektÄ užsakovui. Po pusantrų metų neįmanoma nustatyti, kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko Å¡iame objekte. Atsakovas tvirtino ir ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas apie tai, kad buvo atliekama inventorizacija Klaipėdos objekte.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų buvęs raginamÄ laiku nuraÅ¡yti ar perduoti Klaipėdos „Regitroje“ nepanaudotas medžiagas, įrankius ar mechanizmus, nors Å¡is objektas buvo perduotas užsakovui 2020 m. rugsėjo mėn. Liudytojas N. N. patvirtino, kad jis informavo ieÅ¡kovės buhalterijÄ apie tai, ko jis neperėmė iÅ¡ atsakovo. Padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad atsakovas po perkėlimo į Kauno sporto halės objektÄ realiai jokių darbų Klaipėdos „Regitros“ objekte neatliko ir tai buvo su ieÅ¡kovės žinia, nes buvo tik formalus Å¡io objekto statybos darbų vadovas, nors realiai jam pavestas funkcijas atliko kiti asmenys ir ieÅ¡kovė jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. 4.22.

Konstatavo, kad atsakovas sutikdamas bÅ«ti paskirtas į du skirtingus objektus iÅ¡ esmės prisiėmė atsakomybę už Å¡iuos du statybos objektus ir bÅ«damas statinio statybos vadovas iÅ¡ esmės privalėjo suprasti, kad jam tenka didelė atsakomybė, tačiau visuma byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡ esmės patvirtina, kad pati ieÅ¡kovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir nesiėmė jokių priemonių, kad tinkamai ir laiku bÅ«tų vykdytos atsakovo funkcijos, tai yra laiku nuraÅ¡omas kuras ar statybinės medžiagos, nors, kaip patvirtina byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga, ieÅ¡kovė savo vidiniuose aktuose yra griežtai reglamentavusi, kaip ir kokia tvarka turi bÅ«ti nuraÅ¡omos statybinės medžiagos ar kuras, tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad atsakovas buvo nors kartÄ ragintas dėl to, kad laiku nenurašė statybinių medžiagų ar kuro.

IeÅ¡kovės įmonėje veikė Audito skyrius, kuris turėjo visas galimybes kontroliuoti, kaip yra vykdoma materialinių vertybių apskaita ir nuraÅ¡ymas. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad neretai pasitaikydavo atvejų, kad medžiagas jie nuraÅ¡ydavo, tačiau kitÄ mėnesį jos vėl patekdavo į nenuraÅ¡ytas medžiagas ir reikėdavo aiÅ¡kintis dėl Å¡ių medžiagų ir dar kartÄ Ä¯rodinėti, kad medžiagos buvo panaudotos. 4.23. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė, kaip darbdavys, privalantis tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ bei materialinių vertybių apskaitÄ , to nepadarė laiku, todėl inventorizacijos atlikimo dienÄ (2020 m. lapkričio 3 d.) nustatytas materialinių vertybių trÅ«kumas negali bÅ«ti pripažįstamas pagrindu atsakovo turtinei (materialiniai) atsakomybei atsirasti.

Atsakovas vienerius metus ir beveik Å¡eÅ¡is mėnesius (nuo 2019 m. gegužės 22 d.) jau faktiÅ¡kai nedirbo Klaipėdos „Regitros“ objekte, netvarkė materialinių vertybių ir jų panaudojimo apskaitos ir neatliko kitų veiksmų, todėl nebebuvo atsakingas už Klaipėdos „Regitros“ objektÄ , kai jame buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas trÅ«kumas. Tai, kad atsakovas laiku nepateisino, kur buvo sunaudotos medžiagos, ar nenurašė įrankių, neįrodo, kad realiai ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, nes nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pasisavino kokias medžiagas ar įrankius. 4.24.

Konstatavo, kad statyba objekte Klaipėdos „Regitroje“ buvo pabaigta 2020 m. liepÄ ir objektas buvo atiduotas eksploatuoti, t. y. perduotas klientui. Todėl faktiÅ¡kai jau iki tokio objekto perdavimo visos likusios medžiagos bei įranga, kitas turtas turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ statybų objekto, kas ir buvo padaryta be atsakovo žinios ir dalyvavimo. IeÅ¡kovė bÅ«dama atsakinga turėjo dar iki perduodant Klaipėdos „Regitros“ objektÄ nustatyti ir apskaičiuoti visus nuostolius, dėl kurių kaltas atsakovas, tačiau į bylÄ tokių įrodymų nepateikta, ieÅ¡kovė net nereiÅ¡kė jokių pretenzijų atsakovui dėl medžiagų ar technikos trÅ«kumų. 4.25.

Konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti, jog teisėtai iÅ¡skaičiavo iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio žalÄ už Klaipėdos „RegitrÄ â€œ, yra neįrodytas ir nepagrįstas, kaip ir reikalavimas priteisti likusiÄ neatlygintos žalos dalį. Dėl Kauno sporto halės objekto 4.26. Nurodė, kad, pagal Taisyklių 29 punktÄ , jeigu sandėliuose arba kitose uždarose patalpose esantis turtas nebaigiamas inventorizuoti per vienÄ dienÄ , išėjus inventorizacijos komisijai patalpos turi bÅ«ti užantspauduojamos (užplombuojamos) arba kitaip užtikrinama jų apsauga.

Apsaugos užtikrinimo priemonės atliekant inventorizacijÄ turi bÅ«ti komisijos pirmininko žinioje. Iki darbo dienos pabaigos užpildomi tÄ dienÄ patikrinto turto inventorizavimo apraÅ¡ai ir paliekami toje patalpoje, kurioje saugomas turtas. KitÄ dienÄ atsakingi asmenys ir inventorizacijos komisija į patalpas įeina tik kartu su komisijos pirmininku. Taisyklių 33 punkte numatyta, kad prireikus per inventorizacijÄ turtas gali bÅ«ti priimamas ir iÅ¡duodamas, tačiau tai atliekama inventorizacijos komisijos akivaizdoje. 4.27.

Teismas sutiko su atsakovo ir jo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad inventorizacija buvo atlikta netinkamai, nes nebuvo sustabdyti darbai statybos objekte, be to, komisija buvo pasiskirsčiusi į grupeles, todėl atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti ir paaiškinti kiekvienam komisijos nariui, kur galbūt yra vieni ar kiti įrankiai, įrenginiai ar medžiagos, be to, inventorizacijos metu nedalyvavo inventorizacijos komisijos pirmininkas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė dalies reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nes paaiškėjo, kad visi šviestuvai buvo sumontuoti, tik netinkamai apskaičiuota.

Nurodė, kad tai tik patvirtina, jog ieÅ¡kovės pateiktas inventorizacijos aktas nepatvirtina realios ieÅ¡kovės nurodytos žalos dydžio. Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, buvę ieÅ¡kovės darbuotojai iÅ¡ esmės taip pat patvirtino, kad statybos objektų nėra galimybės pastatyti pagal parengtas sÄ matas, nes atsiranda nenumatytų darbų ar nuostolių, kurie yra neiÅ¡vengiami. 4.28. Aplinkybė, kad atsakovas galbÅ«t neteikė periodiÅ¡kai nuraÅ¡ytų materialinių vertybių aktų, savaime nereiÅ¡kia, kad jos nebuvo panaudotos įmonės reikmėms.

Akivaizdu, kad, įmonei siekiant išvengti materialinių vertybių nuostolių, organizacinėmis priemonėmis yra sukuriamas jų panaudojimo kontrolės mechanizmas, o jam neveikiant, yra operatyviai reaguojama. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo raginamas teikti laiku ataskaitas apie panaudotas objekte statybines medžiagas ir pan. Šis darbdavio neveikimas gali būti traktuojamas kaip faktas, jog darbdavį esama padėtis tenkino. Dėl automobilio „Dacia Dokker“ apgadinimo 4.29.

Atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad jis automobilio neperdavė paskutinę darbo dienÄ , o jį paliko prie ieÅ¡kovės teritorijos tvoros (duomenys neskelbtini). Taip pat neginčijo aplinkybių, kad galbÅ«t automobilis buvo apgadintas, ir negalėjo nurodyti, kaip ir kada automobilis buvo apgadintas. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad automobiliu naudojosi ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai, kuriems jis leisdavo darbo reikalais nuvykti parvežti kuro ar medžiagų. Atsakovas mano, kad automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas ir statybų aikÅ¡telėje, kol jis dirbo. 4.30.

Ä®vertinęs tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent atsakovui vairuojant šį automobilį įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, apgadinimų pobÅ«dį, tai, kad ieÅ¡kovės automobilis buvo draustas kasko draudimu, konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad bÅ«tent atsakovas savo veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovės transporto priemonei, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 90 Eur žalos atlyginimo už automobilio franÅ¡izę atmetė kaip neįrodytÄ .

Dėl iÅ¡skaitų 4.31. Nustatęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog pagrįstai atsakovui buvo taikyta materialinė atsakomybė, nes nenustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti, pripažino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡skaitas iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio atliko neturėdama tam teisinio pagrindo. Dėl delspinigių 4.32. IeÅ¡kovė su atsakovu darbo santykius nutraukė 2020 m. kovo 23 d., todėl delspinigiai turi bÅ«ti apskaičiuoti už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Pagal tarp Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį atlyginimas atsakovui turėjo bÅ«ti mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį kito mėnesio 20–30 dienomis grynaisiais arba į banko kortelę, todėl yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 36,42 Eur delspinigių už 2020 m. gruodžio mėnesio viso darbo užmokesčio nesumokėjimÄ (867,24 Eur x 0,07 proc. x 60 k. d.), 15,97 Eur delspinigių už 2021 m. sausio mėn. (912,39 Eur x 0,07 proc. x 25 k. d.), tai yra iÅ¡ viso 52,39 Eur delspinigių.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio 4.33. Konstatavo, kad pasibaigus Å¡alių darbo santykiams ieÅ¡kovė su atsakovu neatsiskaitė atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , o duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovo kaltės, byloje nėra. Sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalį iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisiamos netesybos turėtų bÅ«ti apskaičiuotos pagal vidutinį atsakovo darbo užmokestį be mokesčių. 4.34. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktų žiniaraščių bei pažymos apie darbo užmokestį nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis su mokesčiais 2020 m. gruodžio mėnesį buvo 4 231,84 Eur, o atsakovui turėjo bÅ«ti sumokėtas 2 589,95 Eur darbo užmokestis, už 2021 m. sausio mėnesį priskaičiuotas 3 936,36 Eur darbo užmokestis, o iÅ¡mokėti turėjo 2 412,73 Eur, vasario mėnesį priskaičiuota 2 760,39 Eur, o iÅ¡mokėta 1737,20 Eur, todėl laikė, kad vidutinis atsakovo darbo užmokestis buvo 2 246,62 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius.

IeÅ¡kovei pažeidus pareigÄ laiku atsiskaityti su atsakovu yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 13 479,72 Eur (2 246,62 Eur x 6 mėn.) (DK 147 straipsnio 2 dalis). 4.35. Nurodė, kad ieÅ¡kovė vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl skubaus vykdymo atsakovui pervedė 2 053 Eur, todėl Å¡ia suma mažintinas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinų iÅ¡mokų dydis, ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 15 644,07 Eur sumÄ (17 697,07 Eur (867,24 Eur + 912,39 Eur + 635,50 Eur + 1 749,83 Eur + 52,39 Eur + 13 479,72 Eur) – 2 053 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Perskirstyti pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1.

Atsakovas, negalintis grÄ Å¾inti (pateikti) arba nurodyti jam (raÅ¡ytiniais įrodymais fiksuojant) perduoto ir jo žinioje buvusio turto panaudojimo pagal paskirtį aplinkybės, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti (pateisinti) jam patikėto ir jo žinioje buvusio ieÅ¡kovės turto tinkamo panaudojimo pagal paskirtį arba bent jau buvimo vietos aplinkybes, o ne vien tik teikti abejonėmis motyvuojamus teiginius. Teismas negalėjo vien tik abejonių pagrindu ar abstrakčių liudininkų parodymų pagrindu padaryti iÅ¡vados, jog iÅ¡ esmės pati ieÅ¡kovė yra kalta dėl žalos ir (ar) kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai paneigė atsakovo, kaip darbuotojo, pareigas ir atsakomybę ieÅ¡kovei, kaip darbdavei, ir nesivadovavo DK 24 straipsnio 6 dalies ir 31 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepagrįstai netaikė atsakovui DK 151 straipsnyje ir 152 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ . 5.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ir iÅ¡kėlė reikalavimÄ , jog tiesiogiai darbuotojui perduotų materialinių vertybių trÅ«kumas gali bÅ«ti nustatytas tik atlikus inventorizacijÄ ir tik tokie įrodymai byloje gali pagrįsti atsakovo žinioje buvusio materialiojo turto trÅ«kumÄ .

Teismas netinkamai vertino, jog iš esmės dėl pačios ieškovės veiksmų (teismo vertinimu, netinkamos kontrolės) atsakovui neturėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Šiais aspektais sprendimas nepagrįstas, kadangi šiuo atveju leistini visi įrodymai ir vien tik įrodymo ar jo rinkimo formalūs trūkumai savaime nereiškia, jog šis įrodymas neturi jokios įrodomosios reikšmės, taip pat darbo santykiuose ne vien tik darbdavys turi pareigas, tačiau ir darbuotojas turi savo pareigas saugoti darbdavio turtinius interesus, todėl vien tik darbdavio (galbūt) netinkamas savo pareigos vykdymas savaime nepaneigia darbuotojo pažeidimų. 5.3.

Teismas netinkamai įvertino bylos medžiagÄ , įrodymus ir nepagrįstai nenustatė faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ â€“ taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl apeliantė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo įvertinti sprendimÄ faktiniu ir teisės taikymo aspektais. 5.4. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados motyvuojamos aplinkybe, jog atsakovas vienu metu vykdė statinio statybos vadovo pareigas Klaipėdos „Regitros“ ir Kauno sporto halės rekonstrukcijos objektuose.

Å i aplinkybė niekaip neužkerta kelio atsakovui vykdyti SSVP numatytas funkcijas, įskaitant SSVP (2.1.11 p.) tÄ pačiÄ funkcijÄ , numatytÄ atsakovo pareigas reglamentuojančiame ir tiesiogiai taikytiname Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ patvirtinimo“ (žr. IX skirsnį). Atsakovas turėjo pavaldžių darbuotojų, todėl jam nėra privaloma fiziÅ¡kai ir tiesiogiai bÅ«ti statybos objektuose.

Atsakovas sutiko ir dirbo ieÅ¡kovės nustatytomis darbo sÄ lygomis, nereiÅ¡kė jokių esminių priekaiÅ¡tų ar pretenzijų dėl darbo organizavimo tvarkos vykdant statinio statybos vadovo pareigas Klaipėdos „Regitros“ ir (ar) Kauno sporto halės statybos objektuose. Atsakovas nėra paprastas nekvalifikuotas darbuotojas, o yra specialų kvalifikacijos atestatÄ turintis ir nuolat kvalifikacijÄ privalantis kelti specialusis statybos proceso subjektas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog tam, kad gautų atestatÄ , laikė specialų egzaminÄ , taip pat ir teisinių žinių.

Todėl Å¡iuo atveju Å¡i aplinkybė svarbi ir leidžia spręsti, kad atsakovas, prisiimdamas pareigÄ vykdyti statinio statybos vadovo funkcijas dviejuose statybos objektuose ir gaudamas už tai darbo užmokestį, įvertino rizikÄ ir savo galimybes, žinojo ieÅ¡kovės lokaliuosius teisės aktus, reglamentuojančius pareigÄ organizuoti statybinių medžiagų apsaugÄ , atitinkamas medžiagų nuraÅ¡ymo, įrankių, kuro panaudojimo ir pateisinimo tvarkas, galėjo tvarkyti ir tvarkė jam patikėto turto apskaitÄ ir galėjo kontroliuoti ir kontroliavo statybinių medžiagų panaudojimÄ statyboje. 5.5.

Vien tai, kad Klaipėdos „Regitros“ statybos objektui priskirtas atsakovui patikėtas statybines medžiagas ir įrankius, kurių ieÅ¡kovei nepavyko rasti ir kurių trÅ«kumo atsakovas nepateisino, ieÅ¡kovė užfiksavo dokumentu, pavadintu „inventorizacijos apraÅ¡as“, nereiÅ¡kia, jog Å¡io dokumento negalima vertinti kaip dokumento, kuriame užfiksuotos ieÅ¡kovės nerandamos ir atsakovo nepateisinamos materialinės vertybės. Esmė yra tai, jog, esant raÅ¡ytiniams įrodymams dėl ieÅ¡kovės turto perdavimo atsakovui, ieÅ¡kovei pakanka, pateikiant bet kokį dokumentÄ , kuriame bÅ«tų nurodytos trÅ«kstamos medžiagos (turtas), pareikalauti iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinti dėl materialinių vertybių panaudojimo pagal paskirtį, o atsakovas privalo arba įrodyti, kad materialinės vertybės sunaudotos pagal paskirtį, arba įrodyti, jog jos nėra dingusios (jų netrÅ«ksta) ir vis dar yra atsakovo žinioje.

Apie atliktÄ patikrinimÄ atsakovas žinojo, teikė paaiÅ¡kinimus, prašė pratęsti terminÄ paaiÅ¡kinimams dėl medžiagų panaudojimo pateikti, tačiau galiausiai taip ir nepavyko nustatyti trÅ«kstamų medžiagų panaudojimo pagal paskirtį aplinkybių. Nėra įstatymo, įpareigojančio ieÅ¡kovę nurodytas aplinkybes aiÅ¡kintis bÅ«tent tik inventorizacijos bÅ«du ar nurodančio, jog tik inventorizacijos aktas yra leistinas įrodymas darbuotojui perduotų materialinių vertybių trÅ«kumui nustatyti, todėl Å¡iuo aspektu teismo motyvai yra be teisinio pagrindimo. 5.6.

Vien tai, kad ieÅ¡kovė primygtinai arba raÅ¡tu neragino atsakovo laiku pateisinti medžiagų panaudojimÄ , nereiÅ¡kia, kad atsakovas atleidžiamas nuo iÅ¡saugojimo, turto panaudojimo pagal paskirtį pareigų arba nuo materialinės atsakomybės už savo pareigų pažeidimus. Apeliantė laikosi nuomonės, jog bÅ«tent Å¡iuo aspektu atsakovui taip pat teko įrodinėjimo naÅ¡ta įrodyti statybinių medžiagų ir trÅ«kstamų įrankių panaudojimo pagal paskirtį aplinkybę, o ne vien tik pateikti abejones apie ieÅ¡kovės neva nepakankamÄ atsakovo kontrolę. 5.7.

IÅ¡ esmės tais pačiais argumentais (dėl inventorizacijos formalių aspektų ir ieÅ¡kovės nepakankamos kontrolės) motyvuodamas teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nėra atsakingas ir jam negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė dėl ieÅ¡kovės atliktų iÅ¡skaitų ir ieÅ¡kiniu reikalaujamos priteisti likusios neatlygintos nuostolių dalies (1 217,74 Eur), susijusios su Kauno sporto halės rekonstrukcijos objektu. Atsakovas dalyvavo 2021 m. vasario 5–8 d. inventorizacijoje ir nustatė bei savo paraÅ¡u kiekviename inventorizacijos akte patvirtino nustatytus medžiagų trÅ«kumus arba medžiagų kiekių atitiktį savo žinioje esantiems medžiagų / įrankių kiekiams.

Dabar neigti Å¡iÄ aplinkybę įvairiomis abejonėmis ar formaliais teiginiais nėra pagrindo. Tai, kad fiziÅ¡kai patikrinimo metu nedalyvavo komisijos pirmininkas arba nebuvo sustabdyta statyba arba patalpų neužplombavimo formali aplinkybė ar kt. negali reikÅ¡ti, jog ieÅ¡kovės nustatytas trÅ«kumas nepagrįstas arba jog atsakovas atleistinas nuo materialinės atsakomybės už savo žinioje buvusio turto dingimÄ . Nėra įstatymo, įpareigojančio ieÅ¡kovÄ nurodytas aplinkybes aiÅ¡kintis bÅ«tent tik inventorizacijos bÅ«du, ar nustatančio, jog tik inventorizacijos aktas yra leistinas įrodymas darbuotojui perduotų materialinių vertybių trÅ«kumui nustatyti.

Apeliantė laikosi nuomonės, jog bÅ«tent Å¡iuo aspektu atsakovui taip pat teko įrodinėjimo naÅ¡ta įrodyti statybinių medžiagų ir trÅ«kstamų įrankių panaudojimo pagal paskirtį aplinkybę. 5.8. IeÅ¡kovė pagrįstai ir teisėtai atliko nustatyto trÅ«kumo (nuostolių) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atlikdama atitinkamas iÅ¡skaitas iÅ¡ darbo užmokesčio, o po to kreipėsi į teismÄ dėl likusios nuostolių dalies priteisimo. 5.9. IeÅ¡kovė pagrįstai ir teisėtai atliko nustatyto kuro trÅ«kumo (nuostolių) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atlikdama atitinkamÄ iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbo užmokesčio.

Pirma, atsakovas nebuvo „perkeltas“, o pats sutiko ir turėjo pareigÄ (darbo sutartimi susitarta dėl kilnojamojo darbo pobÅ«džio), kuriÄ vykdė bemaž metus, statinio statybos vadovo funkcijas vykdyti Klaipėdos „Regitros“ ir Kauno sporto halės objektuose ir jam iÅ¡liko pareiga organizuoti materialinių vertybių (medžiagų, įrankių ir kt.) apsaugÄ statybos objektuose, atsakyti už statybinių medžiagų, priemonių, įrankių, įskaitant kurÄ , tinkamÄ panaudojimÄ pagal paskirtį ieÅ¡kovės interesams tenkinti.

Antra, akcentuojama 2019 m. gegužės 22 d. datos (pradėjus vykdyti darbo funkcijas Kauno sporto halės objekte) aplinkybė nėra reikÅ¡minga, nes bÅ«tent, kÄ ir akcentavo ieÅ¡kovė, atsakovas vilkino bei tinkamai nevykdė jam tenkančios pareigos turtÄ naudoti pagal paskirtį ir laiku pateisinti jo sunaudojimÄ , t. y. ieÅ¡kovė turi omenyje tai, kad pats atsakovas delsė pateikti kuro sunaudojimo aktus ir juos už 2019 m. vasario / liepos mėnesius pateikė per pavaldžiÄ inžinierę E. Ž. tik 2020 m. vasario 1 d.

Trečia, atsakovo pateiktuose kuro nuraÅ¡ymo aktuose yra padaryti ieÅ¡kovės darbuotojų (Audito skyriaus darbuotojų) įraÅ¡ai, pagrindžiantys kuro nuraÅ¡ymo aktuose nurodytų duomenų (kuro nuraÅ¡ymo) nepagrįstumÄ , kurio pagrindu atsisakyta priimti atsakovo deklaravimÄ , neva kuras panaudotas pagal paskirtį. Nėra abejonės, kaip klaidingai nurodė teismas, o objektyviai pagrįstos yra iÅ¡vados, jog atsakovas negali pateisinti / nurodyti atitinkamo kuro kiekio panaudojimo pagal paskirtį statybos objekte.

Kitas kuro kiekis nuraÅ¡ytas kaip pateisintas. Ketvirta, kurÄ naudojančiose transporto priemonėse / mechanizmuose sumontuota Lietuvos darbdavių naudojama speciali įranga „LockTracker“ ir transporto priemonių / mechanizmų veikla bei kuro sunaudojimas Å¡ia įranga stebimi. Å ios sistemos veikimo principus, konkrečiai susiedamas su atsakovu, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino apklaustas ieÅ¡kovės Audito skyriaus vadovas A. I., kuris įformino atsakovo pateiktų dalies kuro nuraÅ¡ymo aktų atmetimÄ dėl jų nepagrįstumo ir pateikė savo liudijimus teismui, kodėl tai padaryta.

Teismas sprendime nepaaiÅ¡kina, kuo remiantis darytina iÅ¡vada, jog „LockTracker“ yra nepatikima įranga, taip pat teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl nevertinami to paties liudytojo pateikti liudijimai dėl kuro nuraÅ¡ymo aktų atmetimo. Penkta, teismas iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei neįmanomÄ Ä¯veikti „įrodinėjimo kartelę“ ir kelia reikalavimÄ ieÅ¡kovei, kaip darbdavei, įrodyti tai, ko Å¡iuo atveju objektyviai negalima įrodyti, kartu visiÅ¡kai atleisdamas atsakovÄ nuo įrodinėjimo pareigos.

Atsakovas teigdamas, kad kurÄ panaudojo pagal paskirtį, privalo tai ir įrodyti. Atsakovui buvo suteikta speciali kuro pirkimo kortelė ir teisė pirkti kurÄ , tačiau taip pat, naudojant kuro kortelę, bÅ«tent pačiam atsakovui ir tenka pareiga kurÄ panaudoti pagal paskirtį statybos objektuose, todėl ir pareiga įrodyti kuro panaudojimo pagal paskirtį aplinkybę tenka atsakovui. IeÅ¡kovės lokaliniai teisės aktai, numatantys kuro nuraÅ¡ymo tvarkÄ , atsakovui buvo žinomi ir jis jais iki tol vadovavosi, todėl, pagal kuro nuraÅ¡ymo tvarkÄ nepateisinus kuro panaudojimo, laikytina, kad jis darbuotojo (atsakovo) panaudotas ne pagal paskirtį ir, jeigu darbuotojas (atsakovas) neįrodo prieÅ¡ingai, jis turi už tai materialiai atsakyti.

Å eÅ¡ta, tai, kad atsakovas pasiraÅ¡ytinai nėra supažindintas su atitinkamu įsakymu dėl iÅ¡skaičiavimo, objektyviai nieko nekeičia ir nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovÄ nuo pareigos atlyginti ieÅ¡kovei nuostolius dėl nepateisinto kuro panaudojimo. 5.10. Teismas teisingai nustatė, jog, be kitų materialinių reikalavimų, ieÅ¡kovė reikalavo priteisti likusiÄ neatlygintÄ (iÅ¡ darbo užmokesčio neiÅ¡skaičiuotÄ ) 67,88 Eur nuostolių dalį. Å is nuostolis pasireiÅ¡kia tuo, jog atsakovui, darbo santykių pabaigoje (2021 m. kovo 23 d.) vienaÅ¡aliÅ¡kai grÄ Å¾inus jam patikėtÄ automobilį „Dacia Dokker“, nustačius kuro likutį jame ir patikrinus grÄ Å¾intos kuro kortelės duomenis bei nesant jokių atsakovo ieÅ¡kovės nustatyta tvarka pateiktų paaiÅ¡kinimų dėl kuro sunaudojimo kelionėms darbo tikslais, liko nepateisintas (nurodytos vertės) kuro sunaudojimas.

Teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė, tačiau dėl Å¡io epizodo (reikalavimo) nepateikė jokių motyvų, todėl toks teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir dėl to negali bÅ«ti laikomas pagrįstu bei teisėtu. 5.11. IeÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti likusiÄ neatlygintÄ (iÅ¡ darbo užmokesčio neiÅ¡skaičiuotÄ ) 90 Eur nuostolių dalį. Å is nuostolis pasireiÅ¡kia tuo, jog, atsakovui darbo santykių pabaigoje (2021 m. kovo 23 d.) vienaÅ¡aliÅ¡kai grÄ Å¾inus jam patikėtÄ automobilį „Dacia Dokker“, nustatyta, jog galinis automobilio bamperis ir bagažinės durelės yra sugadinti, todėl, draudimo įmonei atlyginus tik dalį remonto iÅ¡laidų, liko neatlyginta 90 Eur remonto iÅ¡laidų, t. y. ieÅ¡kovei tenkanti atlyginti franÅ¡izės suma.

Å ioje situacijoje bÅ«tent atsakovas privalėjo įrodyti, jog žala automobiliui padaryta dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos (autoįvykis, vandalizmas ar pan.), o ne dėl jo paties veiksmo. Jokių duomenų, praneÅ¡imų iÅ¡ atsakovo, jog automobilis buvo patekęs į autoįvykį arba kad aptikta kitų asmenų padarytų automobilio apgadinimų, nėra. Taigi, bÅ«tų nelogiÅ¡ka ir neteisinga atleisti darbuotojÄ nuo žalos atlyginimo vien tuo pagrindu, jog darbuotojas negali nurodyti žalos atsiradimo aplinkybių, o darbdavys objektyviai negali įrodyti, jog apgadinimÄ padarė bÅ«tent darbuotojas savo tiesioginiais veiksmais.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė niekaip (objektyviai) negali įrodyti, kaip ir kokiu bÅ«tent konkrečiu veiksmu atsakovas sugadino automobilį, tačiau ir atsakovas neįrodo, jog sugadinimus padarė tretieji asmenys, todėl logiÅ¡ka ir pagrįsta bei laikytini įrodytais ieÅ¡kovės argumentai dėl to, jog atsakovas laikytinas kaltu ir turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . 5.12. Teismas ieÅ¡kovės ir atsakovo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡sprendė nepagrįstai. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų atsakovo pareikÅ¡tų pagrindinių reikalavimų nepagrįstumÄ ir panaikintų sprendimÄ , tuomet tais pačiais pagrindais nepagrįstu pripažintinas ir iÅ¡vestinis atsakovo reikalavimas priteisti delspinigius.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo, įskaitant jo dalį dėl atsakovo reikalavimo priteisti delspinigius, Å¡ioje dalyje teismas neteisingai (nepagrįstai) nustatė ir priteisė 36,42 Eur delspinigių sumÄ už vėlavimÄ sumokėti darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį ir 15,97 Eur delspinigių sumÄ už vėlavimÄ sumokėti darbo užmokestį už 2021 m. sausio mėnesį, todėl Å¡ia dalimi priteistos delspinigių sumos turėtų bÅ«ti sumažintos.

Teismas teisingai nustatė, jog pagal su atsakovu sudarytÄ 2018 m. spalio 8 d. darbo sutartį (1.3 p.) ieÅ¡kovė už praėjusį mėnesį darbo užmokestį turi sumokėti einamojo mėnesio 20–30 dienomis, o darbo santykiai yra pasibaigę 2021 m. kovo 23 d. Vadinasi, susitarta paskutinė darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo diena yra ne vėlesnė kaip kalendorinio mėnesio 30 diena ir laikotarpis, už kurį gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai, pradedamas skaičiuoti einamojo mėnesio 30 dienÄ iki darbo santykių pabaigos datos – 2021 m. kovo 23 d.

Atsižvelgiant į tai, ieškovė darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį turėjo sumokėti iki 2021 m. sausio 30 d., todėl skaičiuotina delspinigių suma nuo uždelstos 867,24 Eur sumos būtų 31,57 Eur (867,24 Eur x 0,07 proc. (2021 m. kovo 23 d. – 2021 m. sausio 30 d.)). O darbo užmokestį už 2021 m. sausio mėnesį ieškovė turėjo sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d., todėl skaičiuotina delspinigių suma nuo uždelstos 912,39 Eur sumos būtų 14,68 Eur (912,39 Eur x 0,07 proc. (2021 m. kovo 23 d.

– 2021 m. vasario 28 d.)). 5.13. Teismas ieÅ¡kovės ir atsakovo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡sprendė neteisingai, t. y. priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų atsakovo pareikÅ¡tų pagrindinių reikalavimų nepagrįstumÄ ir panaikintų sprendimÄ , tuomet tais pačiais pagrindais nepagrįstu pripažintinas ir iÅ¡vestinis atsakovo reikalavimas priteisti netesybas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo, įskaitant jo dalį dėl atsakovo reikalavimo priteisti netesybas, Å¡ioje dalyje teismas neteisingai (nepagrįstai) nustatė ir priteisė 13 479,72 Eur (2 246,62 Eur x 6 mėn.) netesybų sumÄ (be mokesčių), todėl Å¡ia dalimi priteista netesybų suma turėtų bÅ«ti sumažinta.

Teismas klaidingai apskaičiavo ir neteisingai nurodė atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydį, kadangi dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio reikÅ¡mės sprendė žiÅ«rėdamas į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio 24 priedÄ , kur pateiktoje pažymoje nurodyta bendra (priskaičiuota ir iÅ¡mokėta) pinigų suma atsakovui, o iÅ¡mokėtos bendros sumos sudėtis yra atskleista žiniaraščiuose ir iÅ¡ jų matyti, kad 2020 m. gruodžio mėnesį atsakovui papildomai mokėti dienpinigiai – 285 Eur, papildomų atostogų kompensacija – 679,24 Eur, 2021 m. sausio mėnesį mokėti dienpinigiai – 300 Eur, 2022 m. vasario mėnesį mokėti dienpinigiai – 285 Eur.

Pagal DK 139 straipsnio 2 dalį dienpinigiai ir (ar) kiti minėtoje dalyje nenurodyti mokėjimai (kompensacijos ir kt.) nepatenka į darbo užmokesčio sÄ vokÄ , o vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti yra aktualÅ«s ir taikytini bÅ«tent darbo užmokestį sudarantys mokėjimai. Dienpinigiai ir (ar) kiti mokėjimai, kompensacijos nėra naudojami apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 3 punktÄ matyti, kokie mokėjimai įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį, ir jie iÅ¡ esmės atitinka DK 139 straipsnio 2 dalį, t. y. dienpinigiai ir kiti ApraÅ¡o 3 punkte nenurodyti mokėjimai nėra įtraukiami į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimÄ .

Teismas nepagrįstai ir klaidingai apskaičiavo atsakovo vidutinį darbo užmokestį atitinkamai padidindamas sumas atsakovo gautais dienpinigiais ir kitais mokėjimais, kurie nepatenka į darbo užmokesčio sÄ vokÄ , todėl atitinkamai teismo gauta netesybų suma yra neteisinga. Teisingas atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydis nurodytas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio 23 priede pateiktuose vidutinio atlyginimo skaičiavimo lapeliuose ir dėl vidutinio darbo užmokesčio detaliai paaiÅ¡kinta ieÅ¡kovės 2022 m. birželio 30 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, t. y. atsakovo vidutinio darbo užmokesčio suma (be mokesčių) yra 1 816,47 Eur.

Atsižvelgiant į tai, pagal DK 147 straipsnio 2 dalį skaičiuotina ir priteistina maksimali netesybų suma būtų 10 898,82 Eur (1 816,47 Eur x 6 mėn.), todėl sprendimu priteistų netesybų suma mažintina.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 6.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo itin aktyvus ir kiek įmanoma ne tik pats teikė turimus įrodymus, bet ir bandė pats ir (arba) per teismÄ iÅ¡reikalauti maksimalų kiekį įrodymų, kurie paneigia ieÅ¡kovės argumentus, apie tariamai atsakovo padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui ir neteisėtų iÅ¡skaitų pagrįstumÄ .

Teismas, priimdamas sprendimÄ , nesirėmė prielaidomis ar abejonėmis motyvuojamais teiginiais, tačiau vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma ir pagal juos priėmė teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ objektyvų ir motyvuotÄ sprendimÄ . Atsakovo atsakomybę buvo bandoma įrodyti iÅ¡ esmės tik lokalių teisės aktų reikalavimų bei darbdavio padarytų apskaičiavimų ir neteisėtų inventorizacijos aktų pagrindu. Atsakovas pateikė faktinius duomenis apie tai, kad darbdavys savo priimtų vidaus teisės aktų reikalavimų pats tinkamai neįgyvendino ir neužtikrino tinkamos jų laikymosi kontrolės, jokių pretenzijų darbuotojui dėl Å¡ių aktų pažeidimų niekada neteikė, be to, atsakovo perkėlimas į kitÄ objektÄ , inventorizacijos perduodant objektÄ eksploatuoti, apsaugos nebuvimas ir kt. aplinkybės patvirtino, kad atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už kuro ir medžiagų bei mechanizmų tariamÄ trÅ«kumÄ , todėl nebuvo jokio pagrindo iÅ¡ jo darbo užmokesčio daryti iÅ¡skaitas už tariamÄ Å¾alÄ . 6.2.

Vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, teismas tinkamai ir pagrįstai nurodė, jog darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, kaip darbdavys, privalantis tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ bei materialinių vertybių apskaitÄ , to nepadarė laiku, todėl inventorizacijos atlikimo dienÄ (2020 m. lapkričio 3 d.) nustatytas materialinių vertybių trÅ«kumas negali bÅ«ti pripažįstamas pagrindu atsakovo turtinei (materialiniai) atsakomybei atsirasti. Atsakovas vienerius metus ir beveik Å¡eÅ¡is mėnesius (nuo 2019 m. gegužės 22 d.) jau faktiÅ¡kai nedirbo Klaipėdos „Regitros“ objekte, netvarkė materialinių vertybių ir jų panaudojimo apskaitos ir neatliko kitų veiksmų, todėl nebebuvo atsakingas už Klaipėdos „Regitros“ objektÄ , kai jame buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas trÅ«kumas.

Tai, kad atsakovas laiku nepateisino, kur buvo sunaudotos medžiagos, ar nenurašė įrankių, teismo vertinimu, neįrodo, kad realiai ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, nes nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pasisavino kokias medžiagas ar įrankius. 6.3. Teismas nuodugniai iÅ¡analizavo visas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, nors atsakovas sutikdamas bÅ«ti paskirtas į du skirtingus objektus iÅ¡ esmės prisiėmė atsakomybę už Å¡iuos du statybos objektus ir bÅ«damas statinio statybos vadovas iÅ¡ esmės privalėjo suprasti, kad jam tenka didelė atsakomybė, tačiau visuma byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡ esmės patvirtina, kad pati ieÅ¡kovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir nesiėmė jokių priemonių, kad tinkamai ir laiku bÅ«tų vykdytos atsakovo funkcijos, tai yra laiku nuraÅ¡omas kuras ar statybinės medžiagos, nors, kaip patvirtina byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga, ieÅ¡kovė savo vidiniuose aktuose yra griežtai reglamentavusi, kaip ir kokia tvarka turi bÅ«ti nuraÅ¡omos statybinės medžiagos ar kuras, tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad atsakovas buvo nors kartÄ ragintas dėl to, kad jis laiku nenurašė statybinių medžiagų ar kuro.

IeÅ¡kovės įmonėje veikė Audito skyrius, kuris turėjo visas galimybes kontroliuoti, kaip yra vykdoma materialinių vertybių apskaita ir nuraÅ¡ymas. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad neretai pasitaikydavo atvejų, kad medžiagas jie nuraÅ¡ydavo, tačiau kitÄ mėnesį jos vėl patekdavo į nenuraÅ¡ytas medžiagas ir reikėdavo aiÅ¡kintis dėl Å¡ių medžiagų ir dar kartÄ Ä¯rodinėti, kad medžiagos buvo panaudotos. 6.4. Å ioje situacijoje darbdavys reikalavimus bando pagrįsti savo paties parengtais ir patvirtintais dokumentais, naudodamas tik jam pačiam prieinamÄ informacijÄ , kuriÄ jis gali koreguoti taip, kaip jam tai atrodo priimtina ir naudinga.

Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, įskaitant duomenis apie inventorizacijos aktų taisymus, materialinių vertybių trūkumo skirtingas sumas, kurios iš pradžių siekė dešimtis tūkstančių, galiausiai sumažėjo iki kelių tūkstančių (akivaizdžiai matyti netvarka įmonės medžiagų apskaitoje ir jas nurašant), inventorizacijų atlikimas nesilaikant jokių reikalavimų ne tik laikotarpio (periodo) požiūriu, jas atliekant praėjus daug laiko po objekto perdavimo eksploatuoti, galbūt nenurašant darbuotojo pateiktų kaip sunaudotų medžiagų ir t. t. 6.5.

IeÅ¡kovės pažeidimai atliekant materialinių vertybių apskaitÄ tik patvirtina pagrįstas prielaidas, kad ieÅ¡kovė nesilaiko norminių aktų reikalavimų, todėl negali pateikti objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl žalos padarymo. 6.6. Vien pats faktas, kad pas darbdavį liko dalis medžiagų, kurios buvo perduotos atsakovui, ir atsakovas neturi raÅ¡ytinių duomenų, kad jos visos buvo nuraÅ¡ytos, nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginių, kad atsakovas netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeidė pareigas.

Apeliantė tik pati turėdama galimybę pateikti bet kokius dokumentus ir įrodymus, kad atsakovas piktybiÅ¡kai nevykdė savo pareigų, tokių įrodymų nepateikė, o atsakovo iniciatyva iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės tik patvirtino, kad atsakovas niekada nebuvo baustas už pareigų pažeidimÄ , tinkamu laiku jokie trÅ«kumai jam nebuvo užfiksuoti, tariami trÅ«kumai patvirtinami tik darbdavio žinioje esančiais dokumentais, kuriuos jis bet kada gali koreguoti, todėl, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, mano, kad apeliantė neįrodė pareigai atlyginti žalÄ kylančios darbuotojo atsakomybės. 6.7.

Byloje pateikti duomenys, kad dalis tariamai nepagrįsto kuro pagal aktus net nebuvo atsakovo atsakomybė, akte nurodomi visai kito atsakingo darbuotojo duomenys, tačiau žalos reikalaujama iš atsakovo. Iš įsakymo Nr. K-1008-27, kuriuo remiantis iš atsakovo buvo išskaičiuota 883,13 Eur suma, matyti, kad jame taip pat tik nurodyta iš M. S. atlyginimo išskaičiuoti 883,13 Eur. Prie įsakymo pridėti nurašymo aktai Nr. 2012817 ir Nr. 2012523. Nurašymo akte Nr. 2012817 nurodyta: „Objektas: SMAID“, ,,Patalpa: 201-MECHA“, ,,Kontaktas:

Statinio statybos vadovas S. M.“, degalų kiekis ir galutinė suma – 487,15 Eur. NuraÅ¡ymo akte Nr. 2012523 nurodyta: „Objektas: SMAID“, ,,Patalpa: 236-MECHA“, ,,Kontaktas: Darbų vadovas A. M.“, „Komentaras: 4900, M. S., nepateisintas kuras Klaipėda „Regitra“, degalų kiekis ir galutinė suma – 395,98 Eur. NuraÅ¡ymo aktuose nėra M. S. paraÅ¡o, aktÄ suraÅ¡iusio asmens paraÅ¡o ir detalių apskaičiavimų, todėl taip ir lieka neaiÅ¡ku, kas ir pagal kokius skaičiavimus atliko nuraÅ¡ymÄ ir konstatavo, kad akte nurodytas degalų kiekis buvo panaudotas netinkamai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuraÅ¡ymo akte Nr. 2012523 nurodytas „darbų vadovas A. M.“ ir „nepateisintas kuras Klaipėdos Regitra“ tik dar kartÄ patvirtina, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡skaičiavo pinigus už kurÄ iÅ¡ M. S., nors jis Klaipėdos „Regitros“ objekte nedirbo nuo 2019 m. gegužės 22 d., o už mechanizmų kortelę tuo metu buvo atsakingas M. A.. 6.8. Atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas nei su įsakymais dėl kuro iÅ¡skaičiavimo, nei turėjo galimybę esant bÅ«tinumui prieÅ¡tarauti ar pateikti paaiÅ¡kinimus. 6.9.

Atsakovui perduotos degalų kortelės buvo naudojamos ne tik tarnybinio automobilio reikmėms, bet ir mechanizmams, kurie buvo naudojami statybų aikÅ¡telėse darbo metu, todėl skaičiuojant nepateisinto kuro iÅ¡naudojimÄ turėjo bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokie mechanizmai ir kiek darbo laiko jie veikė statybų aikÅ¡telėse. Dalis objektuose naudojamų mechanizmų neturėjo „LocTracker“ įrenginių arba jie buvo sugedę, todėl nebuvo galimybės nustatyti, koks kiekis degalų buvo sunaudotas naudojant tokius mechanizmus.

IÅ¡samÅ«s degalų sunaudojimo skaičiavimai nebuvo atlikti. NeaiÅ¡ku, kada byloje pateikti įrodymai su įraÅ¡ais apie tariamai nepagrįstus kuro nuraÅ¡ymus atlikti, jie nepatvirtinti objektyviais įrodymais iÅ¡ „LocTracker“ sistemos. IeÅ¡kovė, pristatydama į objektÄ Ä¯rangÄ ir įrenginius, turėjo tokį faktÄ užfiksuoti perdavimo–priėmimo aktais, taip pat ir tokiÄ Ä¯rangÄ iÅ¡vežant iÅ¡ objekto. Tačiau, kaip matyti, tokių dokumentų į bylÄ taip pat nepateikė, nes tikėtina, kad Å¡ie įrodymai jai bÅ«tų buvę nepalankÅ«s. 6.10.

Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad atsakovas tinkamai ir laiku teikė ataskaitas apie turto nuraÅ¡ymus (jų panaudojimÄ statybose), tačiau pats darbdavys jų tinkamai neužfiksuodavo. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų galima daryti prieÅ¡ingÄ prielaidÄ , kad labiau tikėtina, jog darbdavys tinkamai netvarkė materialinių vertybių panaudojimo apskaitos, o atsakovui siekiant nutraukti darbo santykius ėmėsi neteisėto darbuotojo Å¡antažo, žinodamas, kad atsakovas neturės galimybės apsiginti, nes visas susiraÅ¡inėjimas ir didžioji dalis dokumentų buvo perduodama darbdavio el. paÅ¡to sistema. 6.11.

IeÅ¡kovės pateikti inventorizacijos aktai ne tik buvo pateikti pavėluotai, bet ir formalÅ«s, netikslÅ«s, visiÅ¡kai nieko bendro neturintys su faktinės turto situacijos nustatymu objekte. 6.12. Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog pagrįstai atsakovui buvo taikyta materialinė atsakomybė, nes nenustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti, pagrįstai buvo konstatuota ir tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡skaitas iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio atliko neturėdama tam teisinio pagrindo.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl apeliacinio skundo argumentų 9. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ , ieÅ¡kinį tenkinti. IÅ¡ esmės apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis.

10. Apeliantė nurodė, kad ji pagrįstai ir teisėtai atliko nustatyto trÅ«kumo (nuostolių) dėl Klaipėdos „Regitros“ ir Kauno sporto halės objektų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atlikdama atitinkamas iÅ¡skaitas iÅ¡ darbo užmokesčio, o po to ir kreipėsi į teismÄ dėl likusios nuostolių dalies priteisimo. Å ie apeliantės argumentai yra nepagrįsti dėl toliau nurodytų aplinkybių: 10.1 Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog atsakovui kaip statinio statybos vadovui buvo perduotos statybos objekte (Klaipėdos „Regitra“ ir Kauno sporto halė) esančios medžiagos, įrenginiai, atsakovas buvo atsakingas už medžiagų, įrenginių sandėliavimÄ bei jų apsaugÄ statybos aikÅ¡telėje. 10.2 Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas vienu metu vykdė statinio statybos vadovo pareigas dviejuose skirtinguose ieÅ¡kovės objektuose, tai yra Klaipėdoje „Regitroje“ ir nuo 2019 m. gegužės 22 d.

Kaune sporto halėje. Dėl Klaipėdos „Regitros“ objekto 10.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos „Regitros“ objektas buvo užbaigtas ir perduotas 2020 m. rugsėjo mėn., perduodant šį objektÄ atsakovas nebeatliko Å¡io objekto statinio statybos vadovo pareigų ir objektas buvo perduotas esant paskirtam kitam statinio statybos vadovui P. J., kuris paskirtas Å¡io objekto statinio statybos vadovu nuo 2020 m. sausio 27 d. 10.4. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, keičiantis už objektÄ materialiai atsakingiems asmenims, privalėjo bÅ«ti atlikta materialinių vertybių inventorizacija ir materialinės vertybės perduotos pagal aktÄ .

Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719) (toliau – Taisyklės) 9.2 punkte nurodyta, kad „subjektai inventorizuoja turtÄ ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai keičiasi atsakingi asmenys, – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos bÅ«klę)“. Vadovaujantis Taisyklėmis ieÅ¡kovės atsakingi asmenys privalėjo atlikti iÅ¡samiÄ inventorizacijÄ perkeldami atsakovÄ dirbti iÅ¡ Klaipėdos „Regitros“ objekto į Kauno sporto halės objektÄ .

Toks inventorizacijos aktas nei paskiriant atsakovÄ Ä¯ Kauno sporto halės objektÄ , nei vėliau paskiriant kitÄ Klaipėdos „Regitra“ objekto statinio statybos vadovÄ nebuvo atliktas. Taigi buvo pažeistos imperatyvios normos dėl inventorizacijos atlikimo, todėl dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti, kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko objekte – Klaipėdoje „Regitroje“ po to, kai Å¡is objektas nuo 2020 m. sausio buvo perduotas P. J.. 10.5. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2020 m. lapkritį ieÅ¡kovės inicijuotas materialinių vertybių Klaipėdos „Regitroje“ panaudojimo pagal paskirtį patikrinimas, neturint duomenų apie jų likutį atsakovui paliekant objektÄ , negalėjo įvykdyti keliamos užduoties – nustatyti atsakovo materialinės atsakomybės ribų, be to, jis buvo atliktas jau perdavus objektÄ užsakovui.

Todėl faktiÅ¡kai jau iki tokio objekto perdavimo visos likusios medžiagos bei įranga, kitas turtas turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ statybų objekto, kas ir buvo padaryta be atsakovo žinios ir dalyvavimo. IeÅ¡kovė, bÅ«dama atsakinga, turėjo dar iki perduodant Klaipėdos „Regitros“ objektÄ nustatyti ir apskaičiuoti visus nuostolius (tarp jų ir kuro trÅ«kumo nuostolius), dėl kurių kaltas atsakovas, tačiau į bylÄ tokių įrodymų nepateikta, ieÅ¡kovė net nereiÅ¡kė jokių pretenzijų atsakovui dėl medžiagų, technikos ar kuro trÅ«kumų.

Po pusantrų metų neįmanoma nustatyti, kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko Å¡iame objekte. 10.6. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo labiau tikėtina iÅ¡vada, kad atsakovas po perkėlimo į Kauno sporto halės objektÄ realiai jokių darbų Klaipėdos „Regitros“ objekte neatliko, buvo tik formalus Å¡io objekto statybos darbų vadovas, nors realiai jam pavestas funkcijas įgyvendino kiti asmenys, ir tai buvo su ieÅ¡kovės žinia arba ieÅ¡kovę tokia padėtis tenkino, nes ieÅ¡kovė jokių pretenzijų nereiÅ¡kė (byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų buvęs raginamas laiku nuraÅ¡yti ar perduoti Klaipėdos „Regitros“ objekte nepanaudotas medžiagas, įrankius ar mechanizmus), nors savo vidiniuose aktuose yra griežtai reglamentavusi, kaip ir kokia tvarka turi bÅ«ti nuraÅ¡omos statybinės medžiagos ar kuras. 10.7.

Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasisavino medžiagas, įrankius, kurÄ . 10.8. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visuma byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡ esmės patvirtina, kad pati ieÅ¡kovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir nesiėmė jokių priemonių, kad tinkamai ir laiku bÅ«tų vykdytos atsakovo funkcijos, tai yra laiku bÅ«tų nuraÅ¡ytas kuras ar statybinės medžiagos, nors, kaip patvirtina byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga, ieÅ¡kovė savo vidiniuose aktuose yra griežtai reglamentavusi, kaip ir kokia tvarka turi bÅ«ti nuraÅ¡omos statybinės medžiagos ar kuras, tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad atsakovas buvo nors kartÄ ragintas dėl to, kad jis laiku nenurašė statybinių medžiagų ar kuro.

IeÅ¡kovės įmonėje veikė Audito skyrius, kuris turėjo visas galimybes kontroliuoti, kaip yra vykdoma materialinių vertybių apskaita ir nuraÅ¡ymas. IeÅ¡kovė, kaip darbdavys, privalantis tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ bei materialinių vertybių apskaitÄ , to nepadarė laiku, todėl inventorizacijos atlikimo dienÄ (2020 m. lapkričio 3 d.) nustatytas materialinių vertybių trÅ«kumas negali bÅ«ti pripažįstamas pagrindu atsakovo turtinei (materialiniai) atsakomybei atsirasti. 10.9. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti, kad teisėtai iÅ¡skaičiavo iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio žalos už Klaipėdos „Regitros“ objektÄ atlyginimÄ , yra neįrodytas ir nepagrįstas, kaip ir reikalavimas priteisti likusiÄ neatlygintÄ Å¾alos dalį (CPK 178, 185 straipsniai). 10.10.

Dėl kitų Å¡alių argumentų, iÅ¡dėstytų procesiniuose dokumentuose, susijusių su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumu dėl Klaipėdos „Regitros“ objekto, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Dėl Kauno sporto halės objekto 10.11 Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad inventorizacija buvo atlikta netinkamai, nes nebuvo sustabdyti darbai statybos objekte, be to, komisija buvo pasiskirsčiusi į grupeles, todėl atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti ir paaiÅ¡kinti kiekvienam komisijos nariui, kur galbÅ«t yra vieni ar kiti įrankiai, įrenginiai ar medžiagos, be to, inventorizacijos metu nedalyvavo inventorizacijos komisijos pirmininkas. 10.12 Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasisavino medžiagas, įrankius. 10.13 Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti, kad teisėtai iÅ¡skaičiavo iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio žalos už Kauno sporto halės objektÄ atlyginimÄ , yra neįrodytas ir nepagrįstas, kaip ir reikalavimas priteisti likusiÄ neatlygintÄ Å¾alos dalį (CPK 178, 185 straipsniai). 10.14 Dėl kitų Å¡alių argumentų, iÅ¡dėstytų procesiniuose dokumentuose, susijusių su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumu dėl Kauno sporto halės objekto, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Dėl iÅ¡skaitų 4. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantė neįrodė, jog pagrįstai atsakovui buvo taikyta materialinė atsakomybė, nes nenustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti, pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡skaitas iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio atliko neturėdama tam teisinio pagrindo. Dėl automobilio „Dacia Dokker“ apgadinimo 5. Apeliantė nurodė, kad ji pagrįstai reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti likusiÄ neatlygintÄ (iÅ¡ darbo užmokesčio neiÅ¡skaičiuotÄ ) 90 Eur nuostolių dalį.

Å ie apeliantės argumentai yra pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Å¡ioje situacijoje bÅ«tent atsakovas laikytinas kaltu ir turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Å is nuostolis pasireiÅ¡kia tuo, jog, atsakovui darbo santykių pabaigoje (2021 m. kovo 23 d.) vienaÅ¡aliÅ¡kai grÄ Å¾inus jam patikėtÄ automobilį „Dacia Dokker“, nustatyta, jog galinis automobilio bamperis ir bagažinės durelės yra sugadinti. Atsakovas apeliantei jokių paaiÅ¡kinimų dėl automobilio apgadinimo nepateikė, nors apeliantė po automobilio grÄ Å¾inimo iki jo remonto to prašė.

Draudimo įmonei atlyginus tik dalį remonto iÅ¡laidų, liko neatlyginta 90 Eur remonto iÅ¡laidų, t. y. ieÅ¡kovei tenkanti atlyginti franÅ¡izės suma. Atsakovui nepateikus duomenų, kad žala automobiliui padaryta dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra pagrindas konstatuoti, kad bÅ«tent atsakovas savo veiksmais padarė žalÄ apeliantės transporto priemonei.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas jokių prieÅ¡taravimų dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento nepateikė.

7. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl automobilio „Dacio Dokker“ apgadinimo ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl Å¡i sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas, apeliantės reikalavimas dėl 90 Eur žalos atlyginimo už automobilio franÅ¡ižę yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl 67,88 Eur nuostolių atlyginimo už virÅ¡ytÄ kuro likutį 8.

Apeliantė nurodė, kad ji pagrįstai reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti likusiÄ neatlygintÄ (iÅ¡ darbo užmokesčio neiÅ¡skaičiuotÄ ) 67,88 Eur nuostolių dalį. Å ie apeliantės argumentai yra pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Å¡ioje situacijoje bÅ«tent atsakovas laikytinas kaltu ir turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Å is nuostolis pasireiÅ¡kia tuo, jog, atsakovui darbo santykių pabaigoje (2021 m. kovo 23 d.) vienaÅ¡aliÅ¡kai grÄ Å¾inus jam patikėtÄ automobilį „Dacia Dokker“, nustačius kuro likutį jame ir patikrinus grÄ Å¾intos kuro kortelės duomenis bei nesant jokių atsakovo ieÅ¡kovės nustatyta tvarka pateiktų paaiÅ¡kinimų dėl kuro sunaudojimo kelionėms darbo tikslais, liko nepateisintas (nurodytos vertės) kuro sunaudojimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas jokių prieÅ¡taravimų dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento nepateikė.

10. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl 67,88 Eur nuostolių ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl Å¡i sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas, apeliantės reikalavimas dėl 67,88 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl procesinių palÅ«kanų 11. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo yra iÅ¡vestinis, iÅ¡ dalies patenkinus reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo priteistos 157,88 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo (2021 m. birželio 28 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl delspinigių 12. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai (nepagrįstai) nustatė ir priteisė 36,42 Eur delspinigių sumÄ už vėlavimÄ sumokėti darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį ir 15,97 Eur delspinigių sumÄ už vėlavimÄ sumokėti darbo užmokestį už 2021 m. sausio mėnesį, iÅ¡ viso 52,39 Eur delspinigių, todėl Å¡ioje dalyje priteistos delspinigių sumos turėtų bÅ«ti sumažintos iÅ¡ viso iki 46,25 Eur.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nesutikimo su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nepareiÅ¡kė. Å ie apeliantės argumentai yra pagrįsti iÅ¡ dalies dėl toliau nurodytų aplinkybių: 19.1 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal tarp Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį atlyginimas atsakovui turėjo bÅ«ti mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį kito mėnesio 20–30 dienomis grynaisiais arba į banko kortelę (ginčo dėl to byloje nėra). 19.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suskaičiavo, kad yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 36,42 Eur delspinigių už 2020 m. gruodžio mėnesio viso darbo užmokesčio nesumokėjimÄ (867,24 Eur x 0,07 proc. x 60 k. d.).

Atsižvelgiant į tai, ieškovė darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį turėjo sumokėti iki 2021 m. sausio 30 d., todėl skaičiuotina delspinigių suma nuo uždelstos 867,24 Eur sumos būtų 31,57 Eur (867,24 Eur x 0,07 proc. (2021 m. kovo 23 d. – 2021 m. sausio 30 d., t. y. 52 k. d.)). 19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suskaičiavo, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 15,97 Eur delspinigių už 2021 m. sausio mėn. (912,39 Eur x 0,07 proc. x 25 k. d.).

Atsižvelgiant į tai, ieškovė darbo užmokestį už 2021 m. sausio mėnesį turėjo sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d., todėl skaičiuotina delspinigių suma nuo uždelstos 912,39 Eur sumos būtų 15,32 Eur (o ne 14,68 Eur, kaip suskaičiavo ir apeliantė) (912,39 Eur x 0,07 proc. (2021 m. kovo 23 d. – 2021 m. vasario 28 d.), t. y. 24 k. d. (o ne 23 k. d., kaip skaičiavo apeliantė)).

13. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti sumažinant priteistÄ delspinigių sumÄ nuo 52,39 Eur iki 46,89 Eur. Dėl netesybų 14. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir priteisė 13 479,72 Eur (2 246,62 Eur x 6 mėn.) netesybų sumÄ be mokesčių, todėl Å¡ia dalimi priteista netesybų suma turėtų bÅ«ti sumažinta. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nesutikimo su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nepareiÅ¡kė. Å ie apeliantės argumentai yra pagrįsti iÅ¡ dalies dėl toliau nurodytų aplinkybių:

15. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad pagal DK 139 straipsnio 2 dalį dienpinigiai ir (ar) kiti minėtoje dalyje nenurodyti mokėjimai (kompensacijos ir kt.) nepatenka į darbo užmokesčio sÄ vokÄ , o vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti yra aktualÅ«s ir taikytini bÅ«tent darbo užmokestį sudarantys mokėjimai. Dienpinigiai ir (ar) kiti mokėjimai, kompensacijos nėra naudojami apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkto matyti, kokie mokėjimai įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį, ir jie iÅ¡ esmės atitinka DK 139 straipsnio 2 dalį, t. y. dienpinigiai ir kiti ApraÅ¡o 3 punkte nenurodyti mokėjimai nėra įtraukiami į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimÄ .

16. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir klaidingai apskaičiavo atsakovo vidutinį darbo užmokestį atitinkamai padidindamas sumas atsakovo gautais dienpinigiais ir kitais mokėjimais, kurie nepatenka į darbo užmokesčio sÄ vokÄ , t. y. 2020 m. gruodžio mėnesį atsakovui papildomai mokėti dienpinigiai – 285 Eur, papildomų atostogų kompensacija – 679,24 Eur; 2021 m. sausio mėnesį mokėti dienpinigiai – 300 Eur; 2021 m. mėnesį mokėti dienpinigiai – 285 Eur, todėl atitinkamai teismo gauta netesybų suma yra neteisinga.

17. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovo vidutinio darbo užmokesčio suma (be mokesčių) yra 1816,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, pagal DK 147 straipsnio 2 dalį skaičiuotina ir priteistina maksimali netesybų suma būtų 10 898,82 Eur (1 816,47 Eur x 6 mėn.).

18. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo pakeisti sumažinant priteistÄ netesybų sumÄ nuo 13 479,72 Eur iki 10 898,82 Eur.

19. Apeliantė vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl skubaus vykdymo atsakovui pervedė 2 053 Eur, todėl Å¡ia suma sumažintinas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinų iÅ¡mokų dydis ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 13 057,67 Eur suma (15 110,67 Eur (867,24 Eur (darbo iÅ¡moka už 2020 m. gruodį) + 912,39 Eur (darbo iÅ¡moka už 2021 m. sausį) + 635,50 Eur (darbo iÅ¡moka už 2021 m. vasarį) + 1 749,83 Eur (darbo iÅ¡moka už 2021 m. kovÄ ) + 46,89 Eur (delspinigiai) + 10 898,82 Eur (netesybos) – 2 053 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties 20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas: dėl automobilio „Dacia Dakkar“ apgadinimo, Å¡i sprendimo dalis naikintina, priimtinas naujas sprendimas – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 90 Eur žalos atlyginimas už automobilio (franÅ¡ižę); dėl 67,88 Eur nuostolių priteisimo, Å¡i sprendimo dalis naikintina, priimtinas naujas sprendimas – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 67,88 Eur nuostolių atlyginimas; dėl delspinigių priteisimo, Å¡i sprendimo dalis keistina, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinas delspinigių dydis sumažintinas iki 46,89 Eur; dėl netesybų priteisimo, Å¡i sprendimo dalis keistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina netesybų suma sumažintina iki 10 898,82 Eur; pirmosios instancijos teismas kitas bylos aplinkybes nustatė tinkamai, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

22. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 453 Eur žyminis mokestis ir 1 680 Eur advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 2 133 Eur. Atsakovas į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme sudaro 847 Eur advokato pagalbai apmokėti.

24. Ieškovė byloje pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, kurių bendra suma, ginčo suma – 9 479,85 Eur (5 314,89 Eur (6 224,31 Eur (ieškiniu prašoma priteisti žalos atlyginimo suma) – 909,42 Eur (ieškinio dalis, kurios ieškovė atsisakė)) + 4 164,96 Eur (867,24 Eur + 912,39 Eur + 635,50 Eur +1 749,83 Eur, t. y. ieškovės atliktos sumos išskaičiavimas iš darbo užmokesčio, kurį ieškovė prašė pripažinti teisėtu). Kiti byloje išnagrinėti reikalavimai (dėl delspinigių, netesybų, procesinių palūkanų) yra išvestiniai ir neturi esminės reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

Ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 1,67 proc. ieškovės reikalavimo (157,88 Eur (priteista suma) x 100 : 9 479,85 Eur (ieškovės pareikšto turtinio reikalavimo suma)). Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistas 35,62 Eur (2 133 Eur x 1,67 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš ieškovės – 832,86 Eur (847 Eur x 98,33 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įskaičius šalių tarpusavio mokėtinas sumas iš ieškovės atsakovui priteistinas 797,24 Eur (832,86 Eur – 35,62 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme.

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra susidariusios 40,32 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinas 39,65 Eur (40,32 Eur x 98,33 proc.) minėtų iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis). IÅ¡ atsakovo valstybei nepriteistina 0,67 Eur minėtų iÅ¡laidų suma, nes Å¡i suma yra mažesnė už minimaliÄ priteistinÄ 5 Eur sumÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 26. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 471 Eur žyminis mokestis ir 680 Eur advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 1 151 Eur. Atsakovas į bylÄ nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tais pačiais argumentais, nurodytais nutarties 31 punkte, konstatuoja, kad apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 1,67 proc., todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinas 19,22 Eur (1 151 Eur x 1,67 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti neteisėta ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 867,24 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį. Pripažinti neteisėta ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 912,39 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėnesį. Pripažinti neteisėta ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 635,50 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo M.

S. darbo užmokesčio už 2021 m. vasario mėnesį. Pripažinti neteisėta ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 1 749,83 Eur darbo iÅ¡mokos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėnesį ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atsakovui M. S. 867,24 Eur darbo iÅ¡mokÄ už 2020 m. gruodžio mėnesį, 912,39 Eur darbo iÅ¡mokÄ už 2021 m. sausio mėnesį, 635,50 Eur darbo iÅ¡mokÄ už 2021 m. vasario mėnesį ir 1 749,83 Eur darbo iÅ¡mokÄ už 2021 m. kovo mėnesį, 46,89 Eur delspinigius ir 10 898,82 Eur netesybų, įskaičius ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atsakovui sumokėtÄ 2 053 Eur sumÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti bendrÄ 13 057,67 Eur sumÄ (suma nurodyta atskaičius visus privalomuosius mokesčius).

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. S. ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ 90 Eur žalos atlyginimo už automobilio franÅ¡ižę ir 67,88 Eur nuostolių atlyginimo už virÅ¡ytÄ kuro limitÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 157,88 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo (2021 m. birželio 28 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atsakovui M. S. 797,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 39,65 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteisti pinigai turi bÅ«ti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5662). Priteisti iÅ¡ atsakovo M. S ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ 19,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė