fc85601f-440a-4e3d-95f0-c9d553d9c39b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-626-467/2011

                               Procesinio sprendimo kategorijos 121.15.; 121.18.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų        Virginijos Volskienės,  Algirdo Auruškevičiaus,   sekretoriaujant           Arvydui Ivanovui,

dalyvaujant ieškovo atstovei Ž. A.,

atsakovo atstovei        A. G.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo ir apelianto praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Urbico“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.Â

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

                     IeÅ¡kovas UAB „Urbico“ 2009 m. spalio 13 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, prašė: pripažinti tarp ieÅ¡kovo UAB „Urbico“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytų 2006 gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutarčių Nr.A169-6/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06 nutraukimÄ neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti, kad ieÅ¡kovas neturi Å¡ių sutarčių 4.2.1 punkte numatytos prievolės pateikti atsakovui sutarties įvykdymo užtikrinimÄ (banko garantijÄ ); priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 79496,60 litų atlyginimÄ pagal Å¡ias tris sutartis Nr.A169-6/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06 už 2009 m. spalio mėnesį; priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Â

Nurodė, kad su atsakovu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 gegužės 26 d. sudarė atsakovo parengtas, jo nurodyto turinio vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutartis Nr.A169-6/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06, kuriomis iki 2010 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui parduoti įrengtus savo lėšomis vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginius ir juos prižiÅ«rėti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už įrenginius ir mokėti atitinkamo dydžio mėnesinį priežiÅ«ros mokestį per 30 dienų nuo įrenginių pirkimo akto ir/ar priežiÅ«ros akto ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pateikimo.

Nuo pat sutarčių galiojimo pradžios ieÅ¡kovas tinkamai ir laiku įrengė ir perdavė atsakovui sutartyse numatyta tvarka visÄ atsakovo nurodytÄ reikalingÄ Ä¯rengti įrenginių skaičių, o atsakovas juos priėmė ir neturėjo dėl jų jokių pretenzijų. Nuo žaidimų aikÅ¡telių įrengimo ieÅ¡kovas pradėjo vykdyti atsakovui perduotų įrenginių priežiÅ«rÄ ir jÄ vykdė iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui nepertraukiamai. Tačiau atsakovas nuo 2007 m. sausio mėnesio pradėjo nebeatsiskaityti už minėtus darbus ir teikiamÄ priežiÅ«rÄ sutartyse numatyta tvarka ir iki 2009 m. rugsėjo mėnesio liko ieÅ¡kovui skolingas 1722562,61 Lt.

Atsakovui pradėjus vėluoti atsiskaityti su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovas turėjo sudaryti su bankais faktoringo sutartis, kad gautų apyvartinių lėšų. Tokiu bÅ«du atsakovas pagal faktorizuotas bankams skolas yra skolingas AB SEB faktoringui 2039442,48 Lt, Nordea faktoringui – 2190566,42 Lt. Apie su bankais sudarytas faktoringo sutartis atsakovui buvo žinoma. Atsakovas 2009 m. pirmÄ jį pusmetį ne kartÄ rengė susitikimus su ieÅ¡kovu, kurių metu atsakovas pripažino susidariusias skolas, nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui jokių pretenzijų dėl sutarčių vykdymo ir prašė atidėti skolų mokėjimÄ kitiems metams.

Atsakovui nevykdant mokėjimo pareigos, esant apyvartinių lėšų poreikiui, dalį atsakovo skolų padengė bankai. Be to ieÅ¡kovas negalėjo laiku grÄ Å¾inti Nordea Bank Finland Plc gauto finansavimo kitiems projektams vykdyti pagal ilgalaikio kredito sutartį ir banko sÄ skaitos kredito sutartį. Paminėtų faktoringo ir kreditavimo sutarčių pagrindu ieÅ¡kovui bankai priskaičiavo ir pareikalavo mokėti bei nurašė iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitų apie 500000 Lt palÅ«kanų, beveik 900000 Lt baudÄ bei pateikė įspėjimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Bankai ir kiti kreditoriai pradėjo nepasitikėti ieÅ¡kovo finansine situacija, dėl ko ieÅ¡kovo veikla tapo ypatingai suvaržyta. Todėl ieÅ¡kovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu pareikalavo atsakovo sumokėti skolas bei nurodė, jog, prieÅ¡ingu atveju, bus priverstas kreiptis į teismÄ , stabdydamas prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių vykdymÄ . Atsakovas 2009 m. rugsėjo 25 d. atsakomajame raÅ¡te nurodė, jog nuo 2009 m. spalio 15 d. nutraukia sutartis, vadovaudamasis CK 6.200 ir 6.217 straipsniais bei sutarčių 8 punktu, kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė sutarčių sÄ lygas pagal sutarčių 4.2.1 punktÄ , iki 2007 m. balandžio 18 d. nepateikęs naujos sutarties sÄ lygų vykdymo garantijos, bei CK 6.721 straipsnio

1 dalimi. Atsakovo vienaÅ¡alis sutarčių nutraukimas abiem nurodytais pagrindais yra nepagrįstas, pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Sutarčių 8.4 punkte nustatyta, jog esminiu sutarčių pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymas arba netinkamas vykdymas, tačiau sutarčių nutraukimas dėl bet kurio įsipareigojimo nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo neatitiktų ne tik įstatyminių sutarties Å¡alių pareigų, bet ir sutarčių ketinimų vykdyti sutartis ilgÄ laikÄ nepertraukiamai. Tai, jog ieÅ¡kovas turėjo pateikti naujÄ garantijÄ iki 2007 m. balandžio 18 d. ir dėl to įsipareigojimo nevykdymo atsakovas nutraukia sutartis, paneigia atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais, kuriais jis daugiau nei du metus priėmė ieÅ¡kovo sutarčių vykdymÄ , nereiÅ¡kė dėl ginčo įsipareigojimo nevykdymo jokių pretenzijų bei nurodė vykdyti sutartis. Be to banko garantijos pateikimas atsakovui neturi prasmės, kadangi atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui. Nutraukimas pateiktas, neesant įstatyminės sutarčių nutraukimo sudėties, kadangi ieÅ¡kovas vykdė sutarčių sÄ lygas. Dėl naujos garantijos nepateikimo nebuvo pažeisti atsakovo interesai, jis gavo viskÄ , ko tikėjosi iÅ¡ sutarties. Pagal CK 6.721 straipsnį sutartys negalėjo bÅ«ti nutrauktos, kadangi jos nebuvo paslaugų sutartys. Neesant esminio sutarčių pažeidimo bei protingai, sÄ Å¾iningai, proporcingai nepateisinant nutraukimo, atsakovo reakcija į banko garantijos termino nepratęsimÄ prieÅ¡ daugiau nei du metus negali bÅ«ti laikoma adekvačia. Pripažintina, kad ieÅ¡kovas neturi prievolės pateikti banko garantijÄ pagal sutarčių 4.2.1 punktÄ , kadangi, atsakovui pažeidus sutartis (atsiskaitytu su ieÅ¡kovu), ieÅ¡kovas sustabdė savo prievolių dėl garantijos pateikimo vykdymÄ . O skolininkas negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu prievolę, jei kreditorius prievolėje (atsakovas) pažeidžia prievolę. Teismui pripažinus, kad atsakovo sprendimas nutraukti sutartį yra neteisėtas ir negaliojantis ab initio, ieÅ¡kovas turi teisę į pagal sutartis nesumokėtÄ atlyginimÄ už suteiktÄ priežiÅ«rÄ ir atliktus darbus.

  Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė sutartis. Viešųjų pirkimo įstatymo 30 straipsnis nustatė garantijÄ , numatytÄ CK pirkimo-pardavimo sutarčiai užtikrinti, ir Å¡i garantija buvo numatyta pirkimo sÄ lygų 47 punkte. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimo įstatymo 120 straipsniu, nepateikė pretenzijos. IeÅ¡kovui nevykdant sutarčių

4.2.1. punkto, atsakovas, vadovaudamasis sutarčių 8.4. punktu ir CK 6.217 str., nutraukė sutartis, nes Å¡alys buvo susitarę dėl esminio sutarties pažeidimo. Sutarčių 4.2.1. punkte Å¡alys buvo susitarę dėl sutarties sÄ lygų įvykdymo užtikrinimo garantijų. Tarp Å¡alių buvo sudaryta miÅ¡ri pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutartis. IeÅ¡kovas įvykdė pirkimo-pardavimo sutarties dalį, todėl pirkimo-pardavimo santykiai pasibaigė. Ginčas vyksta dėl paslaugų sutarties nutraukimo, kuriÄ atsakovas, vadovaudamasis CK 6.721 str., turi teisę nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai. Sutartys buvo nutrauktos 2009 m. spalio 15 d., todėl ieÅ¡kovas spalio mėnesį paslaugas teikė savo rizika. Atsakovas yra vieÅ¡as juridinis asmuo, todėl ieÅ¡kovo reikalaujamos 6 procentų metinės procesinės palÅ«kanos yra neteisėtos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino neteisėtu ir negaliojančia ab initio Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ raÅ¡te Nr.A51-21605-(3.3.10.5.-PD4),

 nutraukti 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutartį Nr.A169-6/TAS-06, sudarytÄ tarp UAB „Urbico“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; pripažino neteisėtu ir negaliojančia ab initio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ raÅ¡te Nr.A51-21605-(3.3.10.5.-PD4),  nutraukti 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutartį Nr.A169-7/TAS-06, sudarytÄ tarp UAB „Urbico“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; pripažino neteisėtu ir negaliojančia ab initio Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ raÅ¡te Nr.A51-21605-(3.3.10.5.-PD4),

nutraukti 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutartį Nr.A169-8/TAS-06, sudarytÄ tarp UAB „Urbico“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; pripažino, kad UAB „Urbico“ neturi 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutartyje Nr.A169-6/TAS-06 punkte 4.2.1 numatytos prievolės pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Å¡ios sutarties sÄ lygų įvykdymo garantijÄ (banko garantijÄ ); pripažino, kad UAB „Urbico“ neturi 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutartyje Nr.A169-7/TAS-06 punkte 4.2.1 numatytos prievolės pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Å¡ios sutarties sÄ lygų įvykdymo garantijÄ (banko garantijÄ ); pripažino, kad UAB „Urbico“ neturi 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutartyje Nr.A169-8/TAS-06 punkte

4.2.1 numatytos prievolės pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Å¡ios sutarties sÄ lygų įvykdymo garantijÄ (banko garantijÄ ); priteisė iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Urbico“ naudai 79496,60 litų skolÄ už 2009 m. spalio mėnesį pagal 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutartis Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06, penkis procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 784,80 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus vykdė, o atsakovas nevykdė. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovas vykdytų prievolinius įsipareigojimus ir, vadovaudamasis CK 6.207 straipsniu, sustabdė sutarties

4.2.1 punkte numatytos garantijos pateikimo vykdymÄ . Toks ieÅ¡kovo veiksmas yra pagrįstas ir sÄ Å¾iningas, nes atsakovo atsisakymas sumokėti ieÅ¡kovui už įvykdytus prievolinius įsipareigojimus turi įtakos ieÅ¡kovo mokumui ir garantijų gavimui. Atsakovas, bÅ«damas sutartinių prievolinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties pusė, kuri gavo sutartyje sutartÄ prekę ir rangos darbus, tai yra sutarties rezultatÄ , sukÅ«rė dirbtinį pagrindÄ ir kriterijų, kurį įvardijo esminiu sutarties pažeidimu – garantijos nepateikimÄ . Teismas pripažino, kad atsakovas sutartis nutraukė be jokio teisinio pagrindo. Sutarties Å¡alys susitarė dėl vaikų žaidimo aikÅ¡telės įrenginių pirkimo-pardavimo ir paslaugos – rangos darbų, Å¡alinant sugadintus ar dingusius vaikų žaidimo aikÅ¡telės įrenginius, jų elementus. IeÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai vykdant prievolinius įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ sutarties, atsakovui nevykdant pareigos sumokėti ieÅ¡kovui už prekę ir rangos darbus, įsiskolinus 1722562,61 Lt ieÅ¡kovui, nebuvo jokio pagrindo reikalauti pateikti garantijÄ . Sutarties nevykdymas pasireiÅ¡kė iÅ¡ atsakovo pusės, nes atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo sutartyje sutartÄ prekę ir rangos paslaugas gavo. IeÅ¡kovas pretenzijoje atsakovui nustatė terminÄ prievolei įvykdyti iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Atsakovas prievolės neįvykdė, todėl laikytina, kad sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu nutraukė skolininkas, nevykdantis prievolinių įsipareigojimų, neesant iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės esminio sutarties pažeidimo. Teismas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-09-25 sprendimÄ Nr.A51-21605-(3.3.10.5.-PD4) dėl sutarčių Nr.A169-6/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06 nutraukimo, vadovaudamasis CK 1.63 straipsnio

3 dalimi, 1.78 straipsnio 2 dalimi, 1.95 straipsniu, pripažino neteisėtu ir negaliojančiu ab initio. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimÄ , kad Å¡alių sutartys laikytinos paslaugos sutartimis, todėl atsakovas, vadovaudamasis CK 6.721 straipsniu, turėjo teisę jas nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai. IÅ¡ sutarčių 4.2.8 punkto teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas privalėjo atlikti remonto darbus, paÅ¡alinti trÅ«kumus pastatytų įrenginių vaikų žaidimo aikÅ¡telėse. Tai buvo rangos teisiniai santykiai, reguliuojami CK 6.644 straipsnyje, nes susiję su materialaus pobÅ«džio paslaugų teikimu – materialaus daikto pastatymu, paÅ¡alinimu, remontu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, jog ieÅ¡kovas neturi prievolės pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimÄ (banko garantijÄ ), yra pagrįstas ir teisėtas, nes atsakovo neteisėti ir kalti veiksmai, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sÄ lygojo aplinkybę, kad ieÅ¡kovas prarado kreditorių pasitikėjimÄ ir neteko bankų reikalaujamo kreditabilumo. Taip pat teismas patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 79496,60 litų, nurodydamas, kad įstatymų leidėjas draudžia vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ir numato pareigÄ dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti. Atsakovas, kuris neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis nuo 2009 m. spalio 15 d., atsisakė ieÅ¡kovui apmokėti už iki 2009 m. spalio 15 d. įvykdytus darbus, taip pažeisdamas CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sutarties vykdymo principÄ - sutartis vykdyti tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 5 procentų palÅ«kanas, kadangi atsakovas yra vieÅ¡as juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti sprendimÄ dalyje, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad savivaldybė

turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis, o teismo argumentai, jog atsakovas nutraukė šias sutartis, neturėdamas

teisinio pagrindo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Sutarčių 4.2.1 punkte buvo numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja pateikti sutarties sÄ lygų įvykdymo garantijÄ tokiÄ , kokia nurodyta pirkimų sÄ lygų 47 punkte. Likus 30 dienų iki sutarties sÄ lygų įvykdymo garantijos pabaigos, pateikti pirkėjui naujÄ iÅ¡duotÄ

sutarties sÄ lygų įvykdymo garantijÄ . Å iuo atveju pardavėjas dėl visų trijų sutarčių buvo pateikęs banko garantijas, kurios

galiojo iki 2007 m. gegužės 18 d. Taigi pardavėjas turėjo pareigÄ pateikti naujas sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantijas iki 2007 m. balandžio

18 d., tačiau ieÅ¡kovas naujų sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijų Vilniaus miesto savivaldybei nepateikė, t.y. neįvykdė savo pareigos, numatytos Sutarčių 4.2.1 punkte, ir taip pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Sutarčių 8.4 punkte buvo numatyta, kad pirkėjas turi teisę, įspėjęs pardavėjÄ prieÅ¡ 15 dienų, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iÄ sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Esminiu Å¡ios sutarties pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas.

Taigi atsakovui sutartimi suteikiama teisė nutraukti sutartį dėl bet kokių ieÅ¡kovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (CK 6.217 str. 5 d.). Teismas, nurodydamas sutarčių vykdymo principus, ignoravo CK 6.156 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Teismas pažymėjo, kad sutarties Å¡alys turi teisę nutraukti sutartį sutartyje numatytu atveju, net, jei pažeidimas nėra esminis, tačiau konstatavęs, jog Å¡iuo atveju pažeidimas nėra esminis, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad savivaldybė neturėjo tokios teisės. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo padarytas sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu, yra nepagrįsta, nes, sudarant minėtÄ sutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tikslas buvo įgyvendinti įstatymų jai pavestas funkcijas, susijusias su vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo ir užimtumo, gyventojų poilsio organizavimu.

Sutarties sÄ lygų įvykdymo užtikrinimo garantija yra skirta užtikrinti, kad pardavėjas tinkamai vykdys savo sutartinius įsipareigojimus, o jų tinkamai nevykdant, savivaldybė turės teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija ir padengti dėl netinkamo sutarties vykdymo atsiradusius nuotolius. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju sutarčių objektas buvo glaudžiai susijęs su gyventojų interesais, jų saugumu, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas banko garantija buvo bÅ«tinas, o banko garantijos nepateikusi Å¡alis iÅ¡ esmės pažeidė sutartį.

Sutarties vykdymo garantija yra reikalinga, siekiant užtikrinti nepertraukiamÄ ir kokybiÅ¡kÄ sutartyje numatytų paslaugų teikimÄ . Garantijos nepateikimas negali bÅ«ti vertinamas tik kaip formalus sutarties nuostatų pažeidimas, nedarantis jokios žalos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiga užtikrinti sutarties įvykdymÄ buvo

numatyta ne tik sutartyje, bet ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Teismo argumentai, kad ieškovas savo sutartinius

įsipareigojimus vykdė, o atsakovas nevykdė, todėl ieÅ¡kovas, remiantis CK 6.207 straipsniu, sustabdė sutarties 4.2.1 punkte numatytos garantijos pateikimo vykdymÄ ir kad bÅ«tent dėl savivaldybės kaltės ieÅ¡kovas negalėjo pateikti garantijos, yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Minimos teisės normos gali bÅ«ti taikomos tik kai yra prieÅ¡prieÅ¡inės Å¡alių prievolės. Å iuo atveju atsakovo pareiga atsiskaityti už teikiamas paslaugas bei ieÅ¡kovo pareiga pateikti sutarties sÄ lygų įvykdymo užtikrinimo garantijÄ nėra laikomos prieÅ¡prieÅ¡inėmis prievolėmis.

IeÅ¡kovas galėjo stabdyti savo prievolės vykdymÄ ir neteikti paslaugų savivaldybei, tačiau jeigu ieÅ¡kovas nusprendė toliau teikti paslaugas ir nestabdyti Å¡ios prievolės, tai teikdamas paslaugas privalo vykdyti ir kitas savo sutartines prievoles, t.y. pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimÄ . Savivaldybės pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra nesusijusi su UAB „Urbico“ pareiga pateikti sutarties sÄ lygų įvykdymo užtikrinimo garantijÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl atsakovui atsirado teisė nutraukti sutartį sutarties 8.4 punkte bei CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais.

Teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius. Å iuo atveju sutarties Å¡alys susitarė ir sudarė miÅ¡riÄ pirkimo - pardavimo bei paslaugų sutartį. IeÅ¡kovas jau yra pardavęs savivaldybei visus įrengtus vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginius pagal konkurso sÄ lygų 19 punkte numatytus orientacinius aikÅ¡telių skaičius. Å iuo metu ieÅ¡kovas teikia tik vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros paslaugas, todėl pirkimo - pardavimo santykiai tarp Å¡alių yra pasibaigę ir teisine prasme nereikÅ¡mingi.

IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl savivaldybė turėjo teisę pasinaudoti CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta teise nutraukti sutartį. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog tolesnis sutarties vykdymas joje nustatyta kaina bÅ«tų pažeidęs teisėtus atsakovo interesus. Pagal sudarytas sutartis vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ra savivaldybei kainuoja daugiau nei 160000 Lt per mėnesį, todėl yra neadekvati teikiamoms paslaugoms, savivaldybės finansinei padėčiai, o tolimesnis sutarties vykdymas pažeistų ne tik savivaldybės, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teismas Å¡ių aplinkybių. Teismas, įvertinęs, jog tarp Å¡alių yra susiklostę ne atlygintinų paslaugų, o rangos teisiniai santykiai, taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, ar savivaldybė neturėjo teisės nutraukti sutarties kitais teisės aktų numatytais atvejais (CK 6.658 str. 4 d.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad neturi prievolės pateikti banko garantijÄ pagal sutarčių

4.2.1 punktÄ . Teismas nepagrįstai tenkino šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , neįvertinęs aplinkybės, kad tokiu savo reikalavimu pardavėjas iÅ¡ esmės ginčija sudarytos sutarties sÄ lygas, kadangi sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovui laimėjus vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ . Atviro konkurso sÄ lygų sudėtinė dalis buvo su konkurso laimėtoju sudaromos sutarties projektas. Todėl ieÅ¡kovas, dalyvaudamas konkurse, buvo supažindintas su sutarties

sÄ lygomis ir pats prisiėmė rizikÄ dėl jų vykdymo. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad kreditorius buvo

pažeidęs prievolę ir kad bÅ«tent dėl savivaldybės kaltės UAB „Urbico“ negalėjo įvykdyti savo prievolės. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų kreipęsis į bankÄ dėl garantijos iÅ¡davimo ir kad bÅ«tent dėl Savivaldybės veiksmų bankas atsisakė tokiÄ garantijÄ iÅ¡duoti. Teismas

nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 79496, 60 Lt atlyginimÄ už suteiktas paslaugas už pusę spalio

mėnesio, nes savivaldybė informavo ieÅ¡kovÄ , kad nuo 2009 m. spalio 15 d. nutraukia vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros sutartis. Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas galėtų reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas tik iki 2009 m. spalio 15 d. Remiantis CK 6.221 straipsniu po sutarčių nutraukimo, t.y. po 2009 m. spalio 15 d., ieÅ¡kovas neturi jokios teisės teikti vaikų žaidimo aikÅ¡telės priežiÅ«ros paslaugų, o jeigu net jei ieÅ¡kovas ir teikė tokias paslaugas savo rizika, savivaldybė neturi pareigos už jas atsiskaityti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. priėmė nutartį civ. byloje Nr. 2-2588-599/2010, kuria uždraudė UAB „Urbico“ vykdyti 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginių pirkimo ir priežiÅ«ros sutartis Nr. Al69-6, Nr. Al69-7, Nr. 169-8. Teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 6 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, turėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Urbico“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde remiasi tik prielaidomis, jog negavo to, kÄ pagal sutartis pagrįstai tikėjosi gauti (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Sutartys atsakovo iniciatyva sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du ilgam laikotarpiui (iki 2010 m. gruodžio 31 d.) su galimybe pratęsti jas 5 metų laikotarpiui (sutarčių 8.1 p.) tikslu vykdyti tęstines, o ne vienadienes atsakovo įstatymines

vieÅ¡Ä sias savarankiÅ¡kas funkcijas, susijusias su vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo ir užimtumo, gyventojų

poilsio organizavimu. Ieškovas tinkamai

vykdė sutartis, t.y. įrengė vaikų žaidimo aikÅ¡teles ir vykdė kasmėnesinę jų priežiÅ«rÄ ,

o, nustatęs vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrangos sugedimo ar sugadinimo atvejus, atliko Å¡ios įrangos remontÄ arba atstatydavo prarastÄ Ä¯rangÄ (sutarčių 1.1 p.). Å iuo metu už pagal sutartis atliktus darbus atsakovas vis dar skolingas ieÅ¡kovui, dėl ko atsakovui yra iÅ¡kelta atskira civilinė byla (Nr.2-5442-585/2010), kurioje patenkintas ieÅ¡kovo UAB „Urbico" ieÅ¡kinys ir iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 2515481,54 Lt skolos,

48602,14 Lt sutartinių delspinigių, 162891,54 Lt įstatyminių palūkanų. Atsakovas nurodytoje byloje neginčijo fakto, kad

netinkamai vykdė sutartis, pagal jas neatsiskaitydamas su ieÅ¡kovu, taip pat neginčijo priteistinų pagal nurodytas sutartis sumų. Pagal sutarčių esmę prievolės pateikti banko garantijÄ pagal sutarčių 4.2.1. punktus laikymasis

neturi esminės reikÅ¡mės (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ beveik 2,5 metų dėl garantijų pratęsimo,

todėl atsakovo pretenzijų ar reikalavimų dėl garantijos pratęsimo nepateikimas tokį ilgÄ laikotarpį laikytinas konkliudentiniais veiksmais dėl teisės atsisakymo. Atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui beveik du milijonus litų, kas rodo, jog sutarčių nevykdymo ar net nuostolių atveju atsakovas gali patenkinti savo reikalavimus įskaitymu, nereikalaujant banko garantijos. Pagal sutartis prievolė pateikti banko garantijÄ neįvykdyta, nes egzistavo teisėtas pagrindas jos nevykdyti (CK 6.206 str., 6.217 str. 2 d. 3 p.). Atsakovui nepagrįstai nutraukus sutartis anksčiau jų galiojimo laiko pabaigos, ieÅ¡kovas ne tik negavo

pagrįstais lÅ«kesčiais paremtų ir sÄ Å¾iningai planuotų pajamų, bet ir patyrė tiesioginių nuostolių, o atsakovas be

teisėto pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Atsakovas gavo viskÄ , kÄ pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartis. Tuo tarpu pareiga pateikti banko garantijas pagal sutarčių 4.2.1 punktus yra ne pagrindinė, o Å¡alutinė prievolė, padedanti užtikrinti pagrindinės ieÅ¡kovo prievolės vykdymÄ . Todėl

ieÅ¡kovui įvykdžius pagrindinę sutartyse numatytÄ prievolę, nesÄ Å¾ininga, neprotinga ir neteisinga nutraukti sutartis tuo

pagrindu, kad Å¡alis neįvykdė Å¡alutinės prievolės, motyvuojant neva esminiu sutarčių sÄ lygų pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009). Nors sutarčių 8.4 punkte nustatyta, kad

esminiu sutarčių pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymas arba netinkamas vykdymas,

tačiau tokia sutarčių nuostata nėra konkreti, dėl ko jos turinys atskleistinas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir atsižvelgus į imperatyvias įstatymines nuostatas, kurioms negali prieštarauti sutarčių nuostatos (CK 1.5 str., 6.193 str., 6.217 str. 2 d.). Atsakovas nutraukė sutartis ne CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu joje nurodytu atveju, o dėl esminio sutarties pažeidimo. Nors atsakovas ir nurodo, kad jis

pats toliau vykdys sutartyse numatytÄ vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ ir remontÄ , tačiau akivaizdu, kad tam atsakovas

neturi pakankamos kvalifikacijos, juolab, kad kai kurias įrenginių dalis gali pakeisti ir jas gauti iÅ¡ gamintojo „Hags" tik oficialus Å¡io gamintojo atstovas Lietuvoje UAB „Urbico". Be to įrenginių priežiÅ«ra ir remontas atliekami pagal įrangos gamintojo „Hags" nustatytas sÄ lygas, kurių atsakovas nėra įsipareigojęs laikytis. Atsakovo argumentai, jog jis taip pat turėjo teisę nutraukti sutartis ne tik dėl esminio sutarčių pažeidimo, bet ir CK 6.721 straipsnio pagrindu, yra neįrodyti. Sutartys nelaikytinos iÅ¡imtinai paslaugų teikimo sutartimis, prieÅ¡ingai, sutartys turi daugiau pirkimo-pardavimo ir rangos požymių, kÄ patvirtina kiekvienÄ mėnesį sudaryti ir dar vis sudaromi priežiÅ«ros aktai, kurių pagrindu atliekami darbai (CK 6.644 str.) ir keičiami bei remontuojami įrenginiai, kuriems taikoma tiek garantinė, tiek negarantinė priežiÅ«ra (CK 6.305 str., 6.644 str.). Atmestini atsakovo argumentai dėl to, jog teismas nepagrįstai nevertino, ar atsakovas turėjo teisę nutraukti ginčo sutartis CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi Å¡ios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sutarčių Å¡alutinės

prievolės - pateikti banko garantijÄ pagal jų 4.2.1 punktus neįvykdymas, pažeidžia viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas,

nes pagal CK 6.382 straipsnį viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Ieškovas, nepateikdamas

banko garantijos, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, kadangi pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms - sudarius

vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, jos galiojimo ir vykdymo tvarkÄ nustato ne LR Viešųjų pirkimų įstatymas, o CK ir sutartinės nuostatos (CK 6.382 str., LR

Viešųjų pirkimų įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 28 d. 1 p., 7 str. 2 d.). Atmestini atsakovo argumentai, kad teismas nevertino,

ar pagal sutartis mokėtina kaina atitinka realias vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros ir remonto kainas, kadangi Å¡ios aplinkybės taip pat nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ra ir remontas, praėjus vos metams nuo sutarčių sudarymo, tapo pernelyg brangus ir neatitinkantis rinkos kainų, taip pat, kad jis pats vykdo vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ arba jÄ realiai vykdo seniÅ«nijos (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas vykdo kelias sutartis ir pagal jas įrengia atsakovui vaikų žaidimo aikÅ¡teles ir

jas atnaujina, prižiÅ«ri. Taip pat pagal kitas su atsakovu sudarytas sutartis ieÅ¡kovas prižiÅ«ri eismo reguliavimÄ , remontuoja,

įrengia automobilių atitvarus eismui pavojingose vietose, atlieka kitus darbus komunalinėje srityje. Atsakovas jau nuo 2007 m. sausio mėnesio nevykdo savo prievolės laiku ir tinkamai mokėti ieÅ¡kovui pagal sutartis už atliktus darbus ir priežiÅ«rÄ . Atsakovo pareiga atsiskaityti ir ieÅ¡kovo prievolė pateikti banko garantijÄ yra prieÅ¡prieÅ¡inės, kurių vykdymas tarpusavyje yra susiję. Pripažinimas, kad ieÅ¡kovas esamomis sÄ lygomis, privalo pateikti prievolių atlyginimo užtikrinimÄ ieÅ¡kovui skolingam atsakovui labai didelę sumÄ , pažeistų ieÅ¡kovo teisę į prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių vykdymo sustabdymÄ , Å¡alių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, vykdytinumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str., 6.158 str. 1 d., 6.156 str. 4 d., 6.200 str.). Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į atlyginimÄ už pagal sutartis 2009 m. spalio mėnesį suteiktas vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros ir įrangos remonto paslaugas, nes, įrengęs sutartimis numatytus objektus ir atlikęs jų priežiÅ«rÄ , ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovÄ , o atsakovas tapo skolingu ieÅ¡kovui Atsakovas taip pat nepagrįstai praÅ¡o perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskiru praÅ¡ymu, paduotu 2011-01-20 apeliacinės instancijos teismui, atsakovas (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-23 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje yra nebetikslingas. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-09-25 sprendimÄ Nr.A51-21605(3.310.5-PD4), kuriuo nutrauktos tarp UAB „Urbiko“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros sutartys Nr.A169-6, A169-7, A169-8, kurios galiojo iki 2010-12-31. Å alys nėra pasiraÅ¡iusios papildomų susitarimų dėl minėtų sutarčių pratęsimo, todėl nuo 2011-01-01, netgi ir patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, UAB „Urbiko“ nebeturėtų teisės tokių paslaugų teikti. Dėl to iÅ¡nyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 150 str.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo palaikė ir prašė juos tenkinti, ieÅ¡kovo atstovė – prašė atmesti.

          Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių

sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio

skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad savivaldybė (atsakovas) neturėjo teisės nutraukti sutarčių CK 6.217 straipsnio pagrindu, kadangi ieÅ¡kovo padarytas sutarties pažeidimas buvo neesminis, be to ieÅ¡kovas turėjo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymÄ , nes atsakovas pats netinkamai vykdė savo prievoles pagal sutartį. Savo nesutikimÄ apeliantas grindžia tuo, jog atsakovui pagal sutarčių 8.4 punktÄ suteikiama teisė nutraukti sutartį dėl bet kokių ieÅ¡kovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nes Å¡alių susitarimu esminiu sutarties pažeidimu laikomas bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, nepateikdamas garantijos pagal sutarčių 4.2.1 punktus, esminiai pažeidė sutartis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir netinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Minima CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tai yra vienas iÅ¡ atvejų, kai Å¡alis turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, o bÅ«tent – kai kita Å¡alis pažeidžia sutartį iÅ¡ esmės. Å alies teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, kai kita Å¡alis jÄ iÅ¡ esmės pažeidžia, aiÅ¡kinama sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, vykdytinumo ir kitais principais. Kriterijai, pagal kuriuos teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas atsikirtimuose ir apeliaciniame skunde remiasi tvirtinimu, kad negavo to, kÄ pagal sutartis pagrįstai tikėjosi gauti (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, ginčo sutartys buvo sudarytos atsakovo iniciatyva vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du ilgam laikotarpiui (iki 2010 m. gruodžio 31 d.) su galimybe pratęsti jas 5 metų laikotarpiui (sutarčių 8.1 p.) tikslu vykdyti tęstines, o ne vienadienes atsakovo įstatymines vieÅ¡Ä sias savarankiÅ¡kas funkcijas, susijusias su vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo bei užimtumo, gyventojų poilsio organizavimu, konkrečiai, įrengti vaikų žaidimo aikÅ¡teles ir vykdyti jų

priežiÅ«rÄ , o priežiÅ«ros metu, nustačius vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrangos sugedimo ar sugadinimo atvejus, atlikti Å¡ios

įrangos remontÄ . IeÅ¡kovas tinkamai vykdė sutartis, t.y. įrengė vaikų žaidimo aikÅ¡teles ir vykdė kasmėnesinę jų priežiÅ«rÄ , o, nustatęs vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrangos sugedimo ar sugadinimo atvejus, atliko Å¡ios įrangos remontÄ

arba atstatydavo prarastÄ Ä¯rangÄ (sutarčių 1.1 p.). Å ių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Tačiau atsakovas ilgÄ laikÄ

delsė pilnai atsiskaityti su ieÅ¡kovu, prašė atidėti 1695398,35 Lt skolos mokėjimÄ , galiausiai Vilniaus apygardos teismas 2009-10-22 preliminariu sprendimu ir 2010-06-28 galutiniu sprendimu (civilinė byla Nr.2-5442-585/2010) priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 2515481,54 Lt skolos, 48602,14 Lt delspinigių ir 162891,54 Lt įstatyminių palÅ«kanų. Taigi kitoje byloje yra konstatuota faktinės aplinkybės, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartis, pagal jas neatsiskaitydamas su ieÅ¡kovu.

Prievolės pateikti banko garantijÄ pagal sutarčių 4.2.1 punktus vykdymas yra skirtas užtikrinti pagrindinių sutarties prievolių vykdymÄ , t.y. prievolių, dėl kurių vykdymo ir buvo sudarytos ginčo sutartys. Kaip jau minėta, ginčo tarp Å¡alių, jog ieÅ¡kovas pagrindines sutartines prievoles vykdė tinkamai, nėra. Todėl prievolės pateikti banko garantijÄ laikymasis neturi esminės reikÅ¡mės (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.) ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepažeidė sutarčių, kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę (CK

6.64 str. 3 d.). Pažymėtina, jog atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ beveik 2,5 metų dėl garantijų pratęsimo (garantijų pateikimo vykdymo), todėl atsakovo pretenzijų ar reikalavimų dėl garantijos pratęsimo nepateikimÄ tokį ilgÄ laikotarpį ieÅ¡kovas pagrįstai laikė atsakovo konkliudentiniais veiksmais dėl teisės atsisakymo. Atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui apie du milijonus litų, kas rodo, jog sutarčių nevykdymo ar net nuostolių atveju atsakovas gali patenkinti savo reikalavimus įskaitymu, nereikalaujant banko garantijos. Skolos ilgalaikiÅ¡kumas, jos dydžio reikÅ¡mingumas laikytinos aplinkybėmis, dar kartÄ patvirtinančiomis, kad pagal sutarčių esmę prievolės pateikti banko garantijÄ pagal sutarčių 4.2.1 punktus laikymasis neturi atsakovui esminės reikÅ¡mės (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Taigi yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pagal sutartis prievolė pateikti banko garantijÄ nebuvo įvykdyta, nes egzistavo teisėtas pagrindas jos nevykdyti (CK 6.206 str., 6.217 str. 2 d. 3 p.). Atsakovui nepagrįstai nutraukus sutartis anksčiau jų galiojimo laiko pabaigos, ieÅ¡kovas ne tik negavo pagrįstais lÅ«kesčiais paremtų ir sÄ Å¾iningai planuotų pajamų, bet ir patyrė tiesioginių nuostolių iÅ¡ neteisėto nutraukimo. IeÅ¡kovas tinkamai vykdė sutartis, dėl ko nebuvo pagrindo jas nutraukti, motyvuojant esminiu jų pažeidimu, juolab kad atsakovas nereikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo ir nenustatė termino pateikti banko garantijÄ pagal sutarčių 4.2.1 punktus (CK 6.217 str. 3 d.).

Atsakovas gavo viskÄ , kÄ pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartis. Todėl ieÅ¡kovui įvykdžius pagrindinę sutartyse numatytÄ prievolę,

bÅ«tų nesÄ Å¾ininga, neprotinga ir neteisinga nutraukti sutartis tuo pagrindu, kad Å¡alis neįvykdė Å¡alutinės prievolės, užtikrinančios pagrindinės prievolės įvykdymÄ , motyvuojant neva esminiu sutarčių sÄ lygų pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-346/2004, 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-128/2009 ir kt.).

Apeliantas remiasi CK 6.217 straipsnio 4 dalies sÄ lyga, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais, o Å¡alių sutarčių 8.4 punkte nustatyta, kad esminiu Å¡ių sutarčių pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinio skundo nuostata, jog sutarčių

8.4 punkte nustatyta sÄ lyga, kad esminiu sutarčių pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymas arba netinkamas vykdymas, yra nekonkreti, todėl jos turinys atskleistinas remiantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir atsižvelgus į imperatyvias įstatymo nuostatas, kurioms negali prieÅ¡tarauti sutarčių nuostatos (CK 1.5 str., 6.193 str., 6.217 str. 2 d.). Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į įstatymines sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių nuostatas (CK 6.193 str. 1 d.) ir faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes (tikruosius Å¡alių ketinimus tęsti ilgalaikį bendradarbiavimÄ â€“ sutartys sudarytos iki 2010-12-31 su galimybe pratęsti 5 metų laikotarpiuivykdant atsakovo vieÅ¡Ä sias funkcijas, susijusias su vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo ir užimtumo, gyventojų poilsio organizavimu), sutarčių 8.4 punkte nustatyta sÄ lyga neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 6.217 str. 2 d., 6.200 str. 1 ir 4 d., 1.5 str.) ir neužtikrina civilinių teisinių santykių stabilumo. IeÅ¡kovas pateikti naujÄ garantijÄ turėjo iki 2007-04-18, tačiau atsakovas to nereikalavo daugiau nei 2 metus, nes ir pats nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartis -  ilgÄ laikÄ delsė atsiskaityti su ieÅ¡kovu, todėl pastarajam nebuvo pakankamo pagrindo nutraukti sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo, nes pats atsakovas pirmasis pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad atsakovas nenutraukė ir jam nebuvo pagrindo nutraukti ginčo sutartis kitais CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais.

Kitas atsakovo argumentas, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas, yra tai, jog, apelianto teigimu, jis taip pat turėjo teisę nutraukti sutartis ne tik dėl esminio sutarčių pažeidimo, bet ir CK 6.721 straipsnio pagrindu, kadangi ginčo sutartys laikytinos paslaugų teikimo sutartimis. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad ginčo sutartys negali bÅ«ti laikomos iÅ¡imtinai paslaugų teikimo sutartimis, kadangi jos turi daugiau pirkimo-pardavimo ir rangos sutarčių požymių, kÄ patvirtina kiekvienÄ mėnesį sudaryti priežiÅ«ros aktai, kurių pagrindu atliekami darbai (CK 6.644 str.) ir keičiami bei remontuojami įrenginiai, kuriems taikoma tiek garantinė, tiek negarantinė priežiÅ«ra (CK 6.305 str., 6.644 str.). Sutarčių dalykai - konkretÅ«s darbų vienetų įkainiai nurodyti sutarčių prieduose, o konkretus kiekvienÄ mėnesį atliktinų darbų dalykas, susidedantis iÅ¡ vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros darbų ir sugadintos bei remontuotinos ar visiÅ¡kai atstatytinos įrangos darbų, Å¡ių darbų kiekiai nustatytini atlikus įrangos priežiÅ«ros (apžiÅ«ros) ir trÅ«kumų nustatymo darbus bei suraÅ¡ius defektinį aktÄ (sutarčių 4.2.6 p.). Sutartyse nebuvo nustatyti darbų atlikimo terminai, nes įrangos priežiÅ«ros (apžiÅ«ros) darbai atliekami nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos du kartus per mėnesį, o nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos vienÄ kartÄ per mėnesį (sutarčių 4.2.5 p.). Nustatyti įrangos defektai Å¡alinami - remonto ar atstatymo darbai atliekami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (sutarčių 4.2.8 p.). Mokėjimo pareigos vykdymas ir atsakomybė už Å¡ios pareigos nevykdymÄ yra griežtai skolininko atsakomybė, nuo kurios neatleidžiama net ir tokiais kraÅ¡tutiniais atvejais, kaip nenugalima jėga, o reikiamų finansinių iÅ¡teklių neturėjimas nėra priežastis atleisti nuo atsakomybės (CK 6.212 str. 1 d.). Dėl nurodytų aplinkybių ginčo sutartys nelaikytos paslaugų sutartimis. Be to minimos sutartys negalėjo bÅ«ti nutrauktos CK 6.721 straipsnio pagrindu dar ir dėl to, kad pagal jas atsakovas nėra atsiskaitęs.

Atsakovo

apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar atsakovas turėjo teisę nutraukti

ginčo sutartis CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu, nenagrinėtini ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes Å¡iuo klausimu apelianto aptariamos aplinkybės nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to atsakovas Å¡iuo pagrindu ginčo sutarčių ir nenutraukė, todėl teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo sprendimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, ex officio nėra įpareigotas ir neturi teisės aiÅ¡kintis aplinkybės, kas bÅ«tų, jei atsakovas bÅ«tų nutraukęs ginčo sutartis kitokiu įstatyme numatytu pagrindu.

Dar vienu apeliacinio skundo argumentu atsakovas teigia, kad ginčo sutarčių Å¡alutinės prievolės pateikti banko garantijÄ pagal jų 4.2.1 punktus neįvykdymas, pažeidžia LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija ir tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CK 6.382 straipsnį vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Todėl pasibaigus viešųjų pirkimų procedÅ«rai ir įsigaliojus vieÅ¡ojo pirkimo sutartims, jų galiojimui ir vykdymui netaikytinos LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios iÅ¡imtinai sutarčių sudarymo ir jų tam tikrų turinio nuostatų nustatymo procedÅ«rÄ . Dėl to ieÅ¡kovas, nepateikdamas banko garantijos, nepažeidė ir negalėjo pažeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, kadangi pasibaigus vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«roms - sudarius vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, jos galiojimo ir vykdymo tvarkÄ nustato ne Å¡is įstatymas, o CK ir sutartinės nuostatos (CK 6.382 str., LR Viešųjų pirkimų įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 28 d. 1 p., 7 str.

2 d.).

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad už vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ ir remontÄ atsakovui mokėtina kaina neatitinka rinkos kainų, o dalį vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros vykdo seniÅ«nijos, todėl tolesnis ginčo sutarčių vykdymas pažeistų ne tik atsakovo, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tačiau teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl atsakovo argumentų, ar pagal sutartis mokėtina kaina atitinka realias vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros ir remonto kainas, kadangi Å¡ios apeliaciniame skunde aptariamos aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to  atsakovas savo teiginiams, kad vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ra ir remontas, praėjus vos metams nuo ginčo sutarčių sudarymo, tapo pernelyg brangus ir neatitinkantis rinkos kainų, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis pats vykdo vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ arba jÄ realiai vykdo seniÅ«nijos (CPK 178 str.), dėl ko nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas atliko tik dalį, atliktino pagal sutartis, vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros ir remonto. PrieÅ¡ingai, byloje yra duomenys, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo, jog ieÅ¡kovas vykdo ginčo sutartis ir pagal jas įrengia atsakovui vaikų žaidimo aikÅ¡teles bei jas atnaujina, prižiÅ«ri, kad pagal kitas su atsakovu sudarytas sutartis ieÅ¡kovas prižiÅ«ri eismo reguliavimÄ , remontuoja, įrengia automobilių atitvarus eismui pavojingose vietose, atlieka kitus darbus komunalinėje srityje. Tuo tarpu atsakovas jau nuo 2007 m. sausio mėnesio nevykdo savo prievolės laiku ir tinkamai mokėti ieÅ¡kovui už pagal sutartis atliktus darbus ir priežiÅ«rÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovo pareiga atsiskaityti ir ieÅ¡kovo prievolė pateikti banko garantijÄ yra prieÅ¡prieÅ¡inės, nors ir nelygiavertės, prievolės, kurių vykdymas tarpusavyje yra susijęs. CK

6.64 straipsnis numato atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, tarp jų yra, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymÄ . Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės pagrįstai konstatuotos, kadangi atsakovas, pasirinkęs nurodytÄ sutartinių prievolių užtikrinimo bÅ«dÄ - banko garantijos pateikimÄ , suprato, kad Å¡ios prievolės įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo banko, kuris iÅ¡duoda garantijas patikimiems klientams, t.y. tiems kurie turi pakankamo dydžio ir nuolatines sutartines pajamas. Tačiau atsakovui ėmus neatsiskaityti su ieÅ¡kovu, pablogėjo jo finansinė padėtis, dėl ko sumažėjo ir banko pasitikėjimas ieÅ¡kovu, taip pat ieÅ¡kovo galimybės gauti banko garantijÄ . Todėl pripažinimas, kad ieÅ¡kovas, nagrinėjamoje byloje esamomis sÄ lygomis, privalo pateikti prievolių atlyginimo užtikrinimÄ skolingam atsakovui, juolab kad skolos suma pagal sutartis yra labai didelė, pažeistų ieÅ¡kovo teisę į prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių vykdymo sustabdymÄ , Å¡alių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, vykdytinumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str., 6.158 str. 1 d., 6.156 str. 4 d., 6.200 str.), kadangi ieÅ¡kovas neteko bankų reikalaujamo kreditabilumo. Todėl ieÅ¡kovas negali įvykdyti savo įsipareigojimo atsakovui - pateikti banko garantijÄ naujam terminui - dėl kreditoriaus kaltės, kadangi egzistuoja tiesioginis ryÅ¡ys tarp atsakovo pareigos atsiskaityti pagal sutartis nevykdymo ir ieÅ¡kovo pareigos pateikti banko garantijÄ (sutarties 4.2.1 p., CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę neįvykdžius prieÅ¡prieÅ¡inių pareigų skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-553/2007; 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-138/2007 ir kt.).

Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, kad jis neturi prievolės pateikti banko garantijÄ pagal sutarčių 4.2.1 punktÄ . Savo nesutikimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad tokiu sprendimu iÅ¡ esmės yra nuginčijama sutarties sÄ lyga, nors sutartis buvo sudaryta laimėjus vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ , o jos sÄ lygos buvo žinomos visiems Å¡io konkurso dalyviams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog skolininkas gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar besÄ lygiÅ¡kai atleisti jį nuo prievolės, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę (CK 6.64 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė prievolę mokėti laiku ir tinkamai ieÅ¡kovui pagal sutartis, dėl ko ieÅ¡kovas sustabdė savo prievolės dėl garantijos pateikimo vykdymÄ ir atsakovas neturėjo pagrindo remtis Å¡ia sutartine prievole nutraukiant sutartis (CK 6.207 str.). Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad jis neprivalo atsiskaityti pagal sutartis, kol ieÅ¡kovas nepateiks sutarties įvykdymo užtikrinimo, nes savo prievoles pirmasis pažeidė atsakovas.

Nepagrįsti taip pat apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į atlyginimÄ už pagal sutartis 2009 m. spalio mėnesį suteiktas vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros ir įrangos remonto paslaugas. Pagal sutarčių sÄ lygas ieÅ¡kovas įsipareigojo parduoti įrengtus savo lėšomis vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrenginius ir juos prižiÅ«rėti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už įrenginius ir mokėti atitinkamo dydžio mėnesinį priežiÅ«ros mokestį per 30 dienų nuo įrenginių pirkimo akto ir/ar priežiÅ«ros akto ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pateikimo (sutarčių 1.1, 2.5, 8.1 p.). Ä®rengęs sutartimis numatytus objektus ir atlikęs jų priežiÅ«rÄ , ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovÄ , o atsakovas tapo skolingu ieÅ¡kovui sutarčių pagrindu (CK 6.2, 6.59, 6.655, 6.720 str.). Å alių sudarytos sutartys galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. (sutartys nutrauktos neteisėtai), jos yra atlygintinės, pagal jas darbai ir priežiÅ«ra atlikti, dėl to ieÅ¡kovo reikalavimas dėl atlyginimo už atitinkamÄ laikotarpį priteisimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas, nes atsakovas nepaneigė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), jog ieÅ¡kovas nurodytu laikotarpiu sutartyje numatytų pareigų nebÅ«tų vykdęs. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad 2009 m. spalio mėn. ieÅ¡kovas neturėjo teisės vykdyti sutartis, nes atsakovas tik 2009 m. spalio 15 d. informavo ieÅ¡kovÄ , jog nutraukia vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros sutartis. Tuo tarpu pagal sutarčių 4.2.5 punkto b papunktį ieÅ¡kovas pagal sutartis turi pareigÄ nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. vienÄ kartÄ per mėnesį nuvykti į vaikų žaidimo aikÅ¡teles ir suraÅ¡yti defektinį aktÄ . IeÅ¡kovas pateikė įrodymus (b.l. 21-36, t.3), kad 2009 m. spalio mėnesį savo prievolinius įsipareigojimus vykdė. Tai paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir praÅ¡o jas perskirstyti, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra teisinio pagrindo, nes ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ esmės yra patenkinti pilnai. Reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio palÅ«kanas (teismas priteisė 5 procentų dydžio palÅ«kanas) yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pagrindinio reikalavimo dėl atlyginimo už pagal sutartis 2009 m. spalio mėn. suteiktas vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros ir įrangos remonto paslaugas, todėl neapmokestinamas žyminiu mokesčiu ir nelaikytinas reikalavimu, į kurio patenkinimÄ ar atmetimÄ atsižvelgtina paskirstant tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 80 str., 93

str. 2 d.). Kadangi pagrindiniai reikalavimai patenkinti visiškai, iš jų išplaukiantis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo

iÅ¡ esmės taip pat patenkintas (CK 6.210 straipsnis imperatyviai apibrėžia priteistinų palÅ«kanų dydį konkrečiu atveju), o ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmojoje instancijoje sudarė tik 784,80 Lt, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nėra pagrindo jų perskirstyti (CPK 3 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių, tinkamai ir teisingai vadovavosi CPK 93 straipsnio nuostatomis bei jas taikė.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje yra patenkintas (CPK 150 str. 5 d.): teismo sprendimu pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-09-25 sprendimas Nr.A51-21605(3.310.5-PD4), kuriuo nutrauktos tarp UAB „Urbiko“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos vaikų žaidimo aikÅ¡telių priežiÅ«ros sutartys Nr.A169-6, A169-7, A169-8 ab initio (nuo jo sudarymo momento). Todėl, nepriklausomai nuo to, jog minimos sutartys galiojo iki 2010-12-31, jose yra numatyta galimybė (sutarčių 8.1 punktai) pratęsti galiojimÄ 5 metų laikotarpiui. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad visiÅ¡kai iÅ¡nyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                Alma

Urbanavičienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                     Â

Virginija Volskienė

                                                              Â

                                                   Algirdas Auruškevičius