fc83986a-1479-4f1d-8549-eaf17295f1df · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1295-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02403-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Miliuvienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. J. ir jo atstovui advokatui Egidijui Losiui, atsakovės KraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui RamÅ«nui Kučiauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Antrojo operatyvinio tarnybų departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui Giedriui Gauliai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

J. skundÄ atsakovei KraÅ¡to apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyviniam tarnybų departamentui prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas D. J. skunde teismo praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymÄ Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatÅ«ros tikrinimo nutraukimo“;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011-10-27 įsakymo Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“;

3) įpareigoti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrÄ iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros tikrinimÄ darbui ir (ar) susipažinimui su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir po tikrinimo procedÅ«ros atlikimo priimti aiÅ¡kų sprendimÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija iÅ¡davimo ar neiÅ¡davimo;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės teismo iÅ¡laidas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras 2011-10-11 įsakymu Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatÅ«ros tikrinimo nutraukimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) nutraukė jo kandidatÅ«ros tikrinimÄ darbui ir (ar) susipažinimui su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Ä®sakyme dėl jo kandidatÅ«ros tikrinimo nutraukimo pažymėta, kad tikrinimas yra nutrauktas, nes jis tariamai neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPÄ®) 16 str. 1 d. 4 p. nurodytos sÄ lygos.

Taip pat Ä®sakyme pažymėta, kad jo kandidatÅ«ros tikrinimo metu tariamai buvo nustatytos VTPÄ® 16 str. 2 d. 17 p. nurodytos aplinkybės, t. y. piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas arba kai yra nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija. Ä®sakymo preambulėje nurodyta, kad tikrinimo metu buvo nustatytos pareiÅ¡kėjo asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija, t. y. jis neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nustatytus apribojimus, net jei jie susiję su jo paties ir aplinkinių asmenų saugumu, nes ne kartÄ vairavo transporto priemonę esant neblaiviam, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pažeidė administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas elgesio normas ir nesÄ Å¾iningas, nes stodamas į profesinę karo tarnybÄ nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iÅ¡ darbo už girtavimÄ , taip pat, kad buvo baustas administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam, t. y. faktus, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimÄ dėl jo priėmimo į profesinę karo tarnybÄ .

Å ių argumentų pagrindu kraÅ¡to apsaugos ministrė įsakė nutraukti pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros tikrinimÄ . Mano, kad Å¡is Ä®sakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant nei VTPÄ® nei Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) reikalavimų. VAÄ® 8 str. įtvirtina bendruosius reikalavimus, kurie yra keliami individualiam administraciniam aktui. Skundžiamas Ä®sakymas yra individualus administracinis aktas, nes jis yra priimtas jo atžvilgiu, sukelia pareiÅ¡kėjui atitinkamus teisinius padarinius (jis kaip karys negali dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“), t. y. kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms Å¡is individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io akto priėmimo raÅ¡tu praneÅ¡ama apie individualaus administracinio akto priėmimÄ , kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ , jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, kas ir buvo padaryta jo atžvilgiu.

Jis su įsakymu buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas 2011-10-17, pažeidžiant VAÄ® 8 str. 4 d. numatytÄ privalomÄ 3 darbo dienų terminÄ , t. y. su Ä®sakymu turėjo bÅ«ti supažindintas ne vėliau kaip spalio 14 d. Taip pat buvo pažeistas VAÄ® 8 str. 1, 2 ir 3 d. Visi Ä®sakymo turinyje iÅ¡dėstyti samprotavimai (argumentai), kad jis neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nustatytus apribojimus ir kt. nėra patvirtinti jokia faktine medžiaga (objektyviais duomenimis (faktais)). IÅ¡ Ä®sakymo turinio nėra aiÅ¡ku apie kokius padarytus pažeidimus yra kalbama, kada jie buvo padaryti, kaip ir kada jis buvo baustas už Å¡iuos pažeidimus, taip pat nėra pažymėta ar baustumai už administracinius pažeidimus yra pasibaigę ar ne, kaip jie daro ar gali daryti įtakÄ darbui su įslaptinta informacija ir pan.; nėra pateikta jokių faktinių duomenų, įrodančių tariamÄ jo nesÄ Å¾iningumÄ , t. y.

Ä®sakymo tekste yra pateikiami bendro pobÅ«džio, klaidinantys samprotavimai, kad jis tariamai stodamas į profesinę karo tarnybÄ nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iÅ¡ darbo už girtavimÄ , kurie nėra patvirtinti jokia faktine medžiaga, įrodymais kurie tvirtintų, kad jis tikrai yra nuslėpęs tam tikrus savo biografijos faktus. Taigi, tai, kad skundžiamame Ä®sakyme nurodyti pagrindiniai argumentai nėra patvirtinti faktiniais duomenimis, įrodymais bei tai, kad Å¡iame Ä®sakyme nėra pateikiamas iÅ¡samus teisinis vertinimas, yra netoleruotina vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjekto atžvilgiu, kuris priima individualius teisės aktus, o ypač susijusius su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.

įtvirtinta teisės laisvai pasirinkti darbÄ , suvaržymu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į valstybės tarnybÄ sietina inter alia su Konstitucijos 48 str. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbÄ . Konstitucinis Teismas 2004-12-13, 2007-08-13 nutarimuose yra inter alia pažymėjęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ yra kiekvieno asmens konstitucinės teisės pasirinkti darbÄ atmaina.

Neginčijant fakto, kad Konstitucijos 48 str. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbÄ nėra absoliuti, pažymėjo, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime, valstybės nustatomas patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi bÅ«ti toks, kad mažareikÅ¡miai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebÅ«tų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis ir, kad negali bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų įstatymo įgaliotai valstybės institucijai konstatuoti asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nepatikimumÄ (ar nelojalumÄ Lietuvos valstybei) remiantis tik mažareikÅ¡mėmis aplinkybėmis.

Tai, kad skundžiamame Ä®sakyme nurodyti argumentai (aplinkybės) nėra įvertinti remiantis mažareikÅ¡miÅ¡kumo kriterijumi, paremti jokiais įrodymais bei tai, kad nėra pateikiamas iÅ¡samus Å¡ių įrodymų, faktų teisinis vertinimas leidžia teigti, kad priimant Ä®sakymÄ , nebuvo laikomasi individualiam aktui keliamų formos bei turinio formaliųjų reikalavimų, buvo nukrypta nuo Konstitucinio Teismo doktrininio aiÅ¡kinimo ir todėl jo atžvilgiu priimtas Ä®sakymas turėtų bÅ«ti vertintinas kaip neteisėtas, o tuo pačiu ir nepagrįstas.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 str. nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas, Å¡iuo atveju KraÅ¡to apsaugos ministerija, rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Tai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti.

Be to, Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime, kuriame nagrinėjo atskirų VTPÄ® straipsnių atitikimÄ Konstitucijai yra pažymėjęs, kad konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti inter alia suponuoja reikalavimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualiÄ kiekvieno asmens situacijÄ ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones.

Pareiškėjo atžvilgiu niekas nevertinto individualios jo situacijos ir net nebandė atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti vieni ar kiti pažeidimai, jo charakteristikas, skatinimus; nenagrinėjo ir neišaiškino kaip jo praeityje padaryti pažeidimai gali būti siejami su patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei; ar tam tikrų pažeidimų padarymas praeityje, nepaisant, jog baustumas yra išnykęs, gali būti prielaida ir pakankamu pagrindu neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir t. t.

Be Å¡io pažeidimo, priimant skundžiamÄ Ä®sakymÄ , buvo padaryti ir kiti tam tikri formalÅ«s pažeidimai. Priimtas Ä®sakymas nėra patvirtintas atspaudu, tai rodo, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nesilaikė formalių, įstatymo keliamų tokio turinio dokumentui, reikalavimų, nebuvo pakankamai kruopÅ¡tus ir atsakingas, suraÅ¡ydamas tokio turinio dokumentÄ , kuris sukelia pareiÅ¡kėjui tam tikrus neigiamus padarinius. Aplinkybę, kad Ä®sakymas priimtas atmestinai, iÅ¡samiai neiÅ¡analizavus visų su nagrinėjamu klausimu susijusių aplinkybių ir nepateikiant jų vertinimo, patvirtina ir tai, kad 2011-10-28 KraÅ¡to apsaugos ministras priėmė įsakymÄ Nr. P-1239 „Dėl KraÅ¡to apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d.

įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatÅ«ros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ (toliau ir - Ä®sakymo pakeitimas). Ä®sakymo ir Ä®sakymo pakeitimo analizė rodo, kad Ä®sakymas priimtas formaliai, atmestinai, jį suraÅ¡ant tikėtina perraÅ¡ant (kopijuojant) anksčiau buvusių analogiÅ¡kų įsakymų tekstus, dėl ko atsirado klaidos, sÄ lygojusios Ä®sakymo pakeitimo priėmimÄ . VisÄ tai rodo pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«rÄ tikrinusių institucijų neatidumÄ , aplaidų, atmestinÄ pareigų vykdymÄ ir tuo pagrindu nepagrįsto Ä®sakymo priėmimÄ .

Taip pat nurodo, kad Ä®sakymas neatitinka VTPÄ® 15 str. 1 ir 7 d., 16 str. 1 ir 2 d., 17 str. 1, 4 ir 5 d. ir VAÄ® 8 str. 2 d. reikalavimų. VTPÄ® 17 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai kandidatÅ«rÄ patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas kraÅ¡to apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas.

Apie šį sprendimÄ informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatÅ«ra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatÅ«ros netikrina. VTPÄ® 16 str. 2 d. kalba apie leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neiÅ¡davimÄ . IÅ¡ VTPÄ® 17 str. 5 d. ir 16 str. 2 d. turinio analizės yra akivaizdu, jog asmens, pretenduojančio dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatÅ«ros tikrinimo procedÅ«ros nutraukimas yra visų pirma tiesiogiai taikomas ne tam asmeniui, kurio kandidatÅ«ra buvo tikrinama, o toms institucijoms, kurios tÄ asmenį tikrino, Å¡iuo atveju Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD).

KraÅ¡to apsaugos ministras, priimdamas sprendimÄ (Å¡iuo atveju Ä®sakymÄ ) nutraukti jo kandidatÅ«ros tikrinimÄ darbui su įslaptinta informacija, tuo pačiu atleidžia tikrinančiÄ ja institucijÄ , t. y. AOTD, nuo pareigos kreiptis į Valstybės saugumo departamentÄ (toliau – ir VSD) dėl iÅ¡vados, kad asmuo atitinka VTPÄ® 16 str. 1 d. nurodytas sÄ lygas, bÅ«tinas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti (VTPÄ® 15 str. 7 d.). VTPÄ® 15 str. 7 d. numato, kad paslapčių subjektai gali iÅ¡duoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento iÅ¡vadÄ , kad asmuo atitinka Å¡io Ä®statymo 16 str. 1 d. nurodytas sÄ lygas.

Å i nuostata netaikoma iÅ¡duodant leidimus Å¡io Ä®statymo 17 str. 3 d. 4 p. nurodytiems asmenims, o VTPÄ® 17 str. 4 d. numato, kad: jeigu kandidatÅ«rÄ patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, nurodytos Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas, autobiografija ir atlikto tikrinimo iÅ¡vados pateikiamos Valstybės saugumo departamentui.

Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo rezultatus pagal informacijÄ , kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomÄ informacijÄ arba rekomenduoja tai padaryti kandidatÅ«rÄ tikrinusioms institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimÄ arba motyvuotÄ prieÅ¡taravimÄ dėl galimybės asmeniui iÅ¡duoti atitinkamos kategorijos leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tokiu bÅ«du, vadovaujantis VTPÄ® nuostatomis mano, jog skundžiamas KraÅ¡to apsaugos ministro Ä®sakymas, visų pirma turėjo bÅ«ti taikomas ne jam, o AOTD, tam, kad jie dėl pareiÅ¡kėjo nesikreiptų į VSD dėl iÅ¡vados, kad jis atitinka VTPÄ® 16 str. 1 d. nurodytas sÄ lygas, bÅ«tinas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti.

Å iame Ä®sakyme turėjo bÅ«ti suformuluotas sprendimas (arba greta Å¡io Ä®sakymo turėjo bÅ«ti priimtas naujas įsakymas, kuriame bÅ«tų įtvirtintas sprendimas), kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ir (ar) susipažinti su įslaptinta informacija, nes jis tariamai neatitinka VTPÄ® 16 str. 2 d. nurodytų kriterijų, bÅ«tinų darbui su įslaptinta informacija. Tačiau Å¡iuo atveju to padaryta nebuvo, t. y. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo priimtas, kažkoks tarpinis sprendimas, kuris turėtų bÅ«ti adresuotas ne jam, o AOTD, tam, kad, jie dėl pareiÅ¡kėjo nesikreiptų į VSD, o sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, dėl kurios jis ir buvo tikrintas, nebuvo priimtas visai.

Nors, VTPÄ® 15 str. 1 d. imperatyviai numato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „VisiÅ¡kai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys, todėl mano, kad turėjo bÅ«ti jo atžvilgiu priimtas sprendimas ne tik nutraukti jo kandidatÅ«ros tikrinimÄ darbui ar susipažinimui su įslaptinta informacija, bet ir sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ir (ar) susipažinti su įslaptinta informacijÄ , t. y. turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas dėl to, dėl ko jis ir buvo tikrinamas.

Tačiau to nebuvo padaryta. Mano, kad tai neatitinka VTPÄ® įstatymo reikalavimų, kadangi tikrinimo procedÅ«ra turi pasibaigti vienareikÅ¡miÅ¡ku sprendimu, t. y. iÅ¡duoti leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija arba atsisakyti jį iÅ¡duoti, nes vadovaujantis VTPÄ® 17 str. 1 d. pagrindinis asmens kandidatÅ«ros tikrinimo tikslas - nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimÄ , gali bÅ«ti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.

AiÅ¡kinant VTPÄ® 15 str. 1 ir 7 d., 16 str. 1 ir 2 d., 17 str. 1 ir 4 d. santykyje su VTPÄ® 17 str. 5 d. kitaip, susidurtų su VTPÄ® 17 str. 5 d. nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai problema, nes iÅ¡eitų, kad leidimui darbui ar susipažinimui su įslaptinta informacija iÅ¡duoti nereikia priimti jokio atskiro sprendimo, o užtenka tik nutraukti asmens kandidatÅ«ros tikrinimo procedÅ«rÄ . Tikrinimo procedÅ«ros nutraukimas, automatiÅ¡kai, reikÅ¡tų, kad VTPÄ® yra įtvirtinta atskira leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neiÅ¡davimo forma - tikrinimo procedÅ«ros nutraukimas.

Tačiau VTPÄ®, tokios norminės nuostatos, kuri prilygintų tikrinimo procedÅ«ros nutraukimÄ atsisakymui iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra. PareiÅ¡kėjo atveju buvo pasielgta bÅ«tent taip, kuomet vadovaujantis VTPÄ® 17 str. 5 d. nuostatomis, tikrinimo procedÅ«ra buvo nutraukta, t. y. tikrinimo procedÅ«ros nutraukimas buvo prilygintas atsisakymui iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o apie leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo ar neiÅ¡davimo faktÄ , nutraukiant tikrinimo procedÅ«rÄ , Ä®sakyme paprasčiausiai nutylėta.

Akivaizdu, jei VTPÄ® 17 str. 5 d. norma, kuria vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Ä®sakymas, gali bÅ«ti taikoma ir aiÅ¡kinama atsietai nuo kitų VTPÄ® nurodytų normų, ji nesiderina ne tik su Konstitucijos 48 str. įtvirtinta teise, bet ir su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo atskirais elementais ir konstituciniu proporcingumo principu. Tai, jog jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas tik nutraukti tikrinimo procedÅ«rÄ ir nebuvo priimtas sprendimas dėl leidimo iÅ¡davimo arba ne, nesiderina su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementais - teisiniu tikrumu ir aiÅ¡kumu.

Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas privalo bÅ«ti aiÅ¡kus ir darnus, teisės normos turi bÅ«ti formuluojamos tiksliai, jose negali bÅ«ti dviprasmybių, o taip pat, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, paisoma prigimtinio teisingumo, kad visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Mano, kad teisinis tikrumas ir aiÅ¡kumas, kaip teisinės valstybės principo turinio elementai, turi bÅ«ti taikomi ne tik norminiams teisės aktams, bet ir vienkartiniams teisės taikymo aktams, Å¡iuo atveju Ä®sakymui, nes jis turi bÅ«ti paremtas teisės aktų nuostatomis, kurios suteikia teises ir (ar) pareigas arba panaikina esamas tam tikras teises ir (ar) pareigas.

Kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta, Ä®sakyme net nėra užsiminta, jog jis netenka galimybės ateityje pretenduoti į darbÄ , kuriam atlikti yra bÅ«tina turėti leidimÄ , suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tai yra esminis Ä®sakymo trÅ«kumas, užkertantis keliÄ ginčyti jam atimamas teises, nes jis objektyviai gali ginčyti tik tikrinimo procedÅ«ros nutraukimÄ , o ne darbinių jo teisių ribojimÄ , kurios beje yra ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir apie kurių ribojimÄ skundžiamame Ä®sakyme net nėra užsiminta.

Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Konstitucinis proporcingumo principas reiÅ¡kia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Todėl mano, kad VTPÄ® 17 str. 5 d. norma (kuria vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Ä®sakymas), negali bÅ«ti prilyginama atsisakymui iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

PrieÅ¡ingu atveju, dėl Å¡ios normos neaiÅ¡kumo, nekonkretumo ir dėl to, kad jos taikymas gali sukelti arba sukelia atskirų konstitucinių teisių suvaržymus, Å¡ios normos konstitucingumas keltų pagrįstų abejonių. Taip pat, įvertinant tai, kad nors skundžiamame Ä®sakyme nėra užsiminta apie sprendimÄ neiÅ¡duoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau a priori, iÅ¡ skundžiamo Ä®sakymo turinio galima nuspėti, kad Å¡is Ä®sakymas tuo pačiu reiÅ¡kia ir atsisakymÄ iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, mano, kad skundžiamas Ä®sakymas, ta apimtimi, kuria jame nebuvo aptartos jam nustatomos darbinės teisės, nebuvo pasiremta teisės aktais, kuriais vadovaujantis tokios teisės yra nustatomos arba jos lyginant su tuo kÄ jis turėjo yra siaurinamos, nesiderina nei su VTPÄ® 15 str. 1 ir 7 d., 16 str. 1 ir 2 d., 17 str. 1, 4 ir 5 dalių, nei su VAÄ® 8 str. 2 d. reikalavimu numatančiu, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nes nutraukiant jo tikrinimo procedÅ«rÄ , Ä®sakyme buvo privalu aptarti pareiÅ¡kėjui suteikiamas darbines teises, kurias jis įgyja (netenka), jei jo tikrinimo procedÅ«ra, susijusi su leidimu, suteikiančiu jam teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra nutraukiama, o tai Å¡iuo atveju nebuvo padaryta (b. l. 1-11).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad įsakymas, kuris yra individualus administracinis aktas, yra pagrįstas įrodymais, teisės aktais, todėl yra teisėtas. VAÄ® 2 str. 9 d. nustato, kad individualus administracinis aktas - vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. To paties įstatymo 8 str. nustato bendruosius reikalavimus, keliamus tokiam aktui ir praneÅ¡imo apie jo priėmimÄ tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 89 str. numato pagrindus, kuriems esant skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas. Mano, kad skundžiamas įsakymas atitinka visus pagrindinius VAÄ® 8 str. nustatytus reikalavimus, todėl nėra ABTÄ® 89 str. numatytų juridinių pagrindų jo naikinti. Skundžiamo įsakymo preambulėje jo teisiniu pagrindu nurodytos teisės normos. Pagal VTPÄ® 17 str. 3 d. 1 p., dirbančių arba pretenduojančių dirbti kraÅ¡to apsaugos sistemoje asmenų patikrinimÄ atlieka Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau - AOTD).

Nustatyta tvarka AOTD atliko pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros patikrinimÄ ir nustatė, kad jis pagal asmenines ir dalykines savybes netinka darbui su įslaptinta informacija (buvo nustatytos VTPÄ® 16 str. 2 d. 17 p. nurodytos aplinkybės), todėl vadovaudamasis VTPÄ® 17 str. 5 d., pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros patikrinimÄ nutraukti (2011-06-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gr. D. J.“ (raÅ¡tas žymimas slaptumo žyma „Riboto naudojimo“)). Pažymėjo, kad aptariamÄ klausimÄ nagrinėjo ir kraÅ¡to apsaugos ministerijos Specialioji personalo ekspertų komisija (toliau – ir SPEK), kuri 2011-08-18 protokoliniu nutarimu Nr. NRN-14RN nutarė pritarti AOTD siÅ«lymui nutraukti D.

J. kandidatÅ«ros patikrinimÄ . KraÅ¡to apsaugos ministrė, neturėdama pagrindo kvestionuoti AOTD nustatytas faktines aplinkybes (pareiÅ¡kėjo asmeninio gyvenimo faktus), atsižvelgdama į Å¡ios institucijos, taip pat SPEK siÅ«lymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 5 d., 16 str. 1 d. 4 p. bei 2 d. 17 p., ginčijamu įsakymu pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros tolimesnį patikrinimÄ nutraukė. Taip pat nurodo, kad teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui suteikimas yra privilegija ir besÄ lygiÅ¡ko valstybės pasitikėjimo Å¡iuo asmeniu iÅ¡raiÅ¡kos forma, todėl visa asmenį apibÅ«dinanti informacija neturi kelti jokių abejonių dėl asmens patikimumo.

Teismai ne kartÄ yra pažymėję, jog asmens teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nėra jo konstitucinė teisė, o yra speciali teisė, tam tikram asmeniui valstybės suteikta dėl to, kad jam skiriama ypatinga, valstybinės reikÅ¡mės misija. Kadangi tai ypatinga teisė, valstybė, esant bÅ«tinybei, gali jÄ apriboti. Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime pažymėjo, kad pagal KonstitucijÄ valstybė turi pareigÄ garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumÄ , bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugÄ , bÅ«tent tai, kad nebÅ«tų savavaliÅ¡kai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams, kitoms konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.

Asmenini, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimÄ tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės apžeidimai, taip pat to asmens savybės, ryÅ¡iai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimi gali bÅ«ti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryÅ¡iai ir kt. negali duoti pagrindo nuogÄ stauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.

Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, bÅ«tina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokiÄ teisę, valstybė turi besÄ lygiÅ¡kai pasitikėti juo, taigi ir kad asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimÄ minėta teisė turi bÅ«ti atimama. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neiÅ¡duodamas, jeigu jis neatitinka bent vienos Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos.

Minėto VTPÄ® 16 str. 1 d. 4 p. numato sÄ lygÄ , kad tikrinimo metu surinkti faktai neturi kelti abejonių dėl asmens patikimumo. AOTD, siÅ«lydamas nutraukti pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros patikrinimÄ , minėtoje pažymoje chronologiÅ¡kai įvardijo Å¡ios institucijos nustatytas faktines aplinkybes (pareiÅ¡kėjo biografijos faktus), pagrindžiančias tokį pasiÅ«lymÄ . Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, AOTD nurodė, kad tai, kad D. J., stodamas į profesinę karo tarnybÄ nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iÅ¡ darbo už girtavimÄ , taip pat, jog ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka vairavimÄ esant neblaiviam, t. y. faktus, kurie galėjo turėti įtakos sprendžiant klausimÄ dėl jo priėmimo į profesinę tarnybÄ , sudaro prielaidas abejoti D.

J. sÄ Å¾iningumu ir patikimumu, taip pat tai, kad D. J. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta bei ne kartÄ pažeidė administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas elgesio normas, rodo jo netinkamÄ ir neatsakingÄ požiÅ«rį į teisės aktuose nustatytas elgesio normas. Taigi, AOTD padarė iÅ¡vadÄ , kad patikrinimo metu nustatytos D. J. asmeninės ir dalykinės savybės kelia nepasitikėjimÄ tikrinamuoju asmeniu ir sudaro pagrindÄ abejoti, kad jis atsakingai laikysis įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.

Pažymėjo, kad AOTD, kaip institucija, atsakinga už įslaptintos informacijos apsaugÄ , privalo vertinti asmenis jų patikimumo požiÅ«riu. Bet kurie žmogaus, kaip mÄ stančios asmenybės, subjektyvÅ«s požymiai (savybės) atskleidžiamos tik per objektyviai pasireÅ¡kiančius poelgius. Mano, kad Å¡iuo atveju nėra svarbu, ar pareiÅ¡kėjo padaryti veiksmai yra įvertinti baudžiamÄ jÄ ar kitokia atsakomybe (administracine ar drausmine), taip pat padarytų teisės aktų pažeidimų „mažareikÅ¡mingumas“.

Svarbiausias klausimas, suteikiant (atimant) leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija, yra asmens patikimumas ir besÄ lygiÅ¡kas pasitikėjimas Å¡iuo asmeniu, kuris nustatomas vertinant objektyviai pasireÅ¡kiančias asmens savybes, jo charakterio ypatybes. Taigi, AOTD, vertindamas pareiÅ¡kėjo padarytus veiksmus (teisės aktų pažeidimus), jų sistemiÅ¡kumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir kraÅ¡to apsaugos ministras tam pritarė, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo veiksmai pakankamai apibÅ«dina jį kaip asmenį, kuriam negali bÅ«ti patikėtas darbas su įslaptinta informacija.

Taip pat pažymėjo, kad motyvai, jog asmuo Å¡iuo metu neturi jokios galiojančios administracinės ar drausminės nuobaudos, yra teigiamai vertinamas tarnyboje ir kolektyve, kad jo praeityje padaryti teisės aktų pažeidimai prarado pavojingumÄ , negali bÅ«ti laikomi reikÅ¡mingais sprendžiant leidimo susipažinti su įslaptintÄ informacija iÅ¡davimo klausimÄ (t. y. privilegijos suteikimÄ ), kadangi savaime nepaÅ¡alina padarytų veikų fakto ir nepatvirtina, jog asmuo nedarys jų ateityje (b. l. 21-24).Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad AOTD vadovaudamasis Ä®statymu bei Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų iÅ¡davimo ir apskaitos organizavimo kraÅ¡to apsaugos sistemoje tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu kraÅ¡to apsaugos ministro 2005-02-28 įsakymu Nr. V-223 (toliau – ir ApraÅ¡as) atliko pareiÅ¡kėjo, pretendavusio gauti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatÅ«ros patikrinimÄ ir pateikė informacijÄ KraÅ¡to apsaugos ministerijos Specialiajai ekspertų komisijai.

KraÅ¡to apsaugos ministras, atsižvelgdamas į minėtos komisijos rekomendacijas ir vadovaudamasis Ä®statymo 17 str. 5 d., priėmė sprendimÄ nutraukti pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros patikrinimÄ . PareiÅ¡kėjo padarytų pažeidimų pobÅ«dis Ä®sakyme įvardytas aiÅ¡kiai, o sprendimas nutraukti jo kandidatÅ«ros tikrinimÄ buvo priimtas remiantis surinktais faktiniais įrodymais bei paties pareiÅ¡kėjo tikrinimo metu pateikta informacija. Ä®galiotų policijos padalinių pateikta informacija patvirtino, kad D.

J. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis - 2000-09-20, 2006-01-03 ir 2006-09-15 už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, 2006-07-19 už tai, kad perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti bei 2007-03-21 už tai, kad pats vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. ŽŪB „Agrowill VėriÅ¡kės“ 2009-12-18 raÅ¡tu Nr. 242 pateikta informacija patvirtino, kad 1995-05-16 D. J., tuomet dirbusiam minėtoje bendrovėje, buvo pareikÅ¡tas griežtas papeikimas už bendrovės turto grobstymÄ , o 1996-08-02 už grubų darbo drausmės pažeidimÄ (girtavimÄ ) jis buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Patikrinus D. J. tarnybinę asmens bylÄ buvo nustatyta, kad 2002-03-19 priėmimo į profesinę karo tarnybÄ anketoje jis nenurodė turėtų drausminių nuobaudų buvusioje darbovietėje. Pokalbio su AOTD pareigÅ«nu, atliekančiu patikrinimÄ , metu D. J. nurodė norėjęs nuslėpti informacijÄ apie minėtas drausmines nuobaudas, nes tai galbÅ«t galėjo užkirsti jam keliÄ stoti į profesinę karo tarnybÄ . Taip pat toje anketoje nenurodė jam skirtų administracinių nuobaudų, nors tuo metu jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam.

Pokalbio su AOTD pareigÅ«nu metu D. J. pasakojo apie jam skirtas administracines nuobaudas ir prisipažino, kad vairavo transporto priemones bÅ«damas neblaivus dar pora kartų, taip pat apie 10 kartų vairavo transporto priemonę, nors teisė vairuoti tuo metu buvo atimta, tačiau policijos patikrinimo, tokiu bÅ«du ir administracinių nuobaudų, pasisekdavo iÅ¡vengti. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad D. J. veiksmai tiek pagal įgaliotų institucijų, tiek pagal jo paties pateiktÄ informacijÄ sukėlė pagrįstas abejones dėl jo patikimumo, t. y. neatsakingo elgesio, pasireiÅ¡kusio pakartotinu teisės normomis nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymu bei nesÄ Å¾iningumo - teisės aktuose nustatytos bÅ«tinos pateikti informacijos sÄ moningo nepateikimo.

Tai, kad asmenį, tikrinamÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo, apibÅ«dinanti informacija neturi kelti abejonių asmens patikimumu yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, kuris 2007-05-15 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su įslaptinta informacija, keliami tam tikri reikalavimai susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimÄ tam tikru asmeniu gali lemti paties asmens veikla, inter alia padaryti pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryÅ¡iai, kitos svarbios aplinkybės; su įslaptinta informacija gali bÅ«ti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryÅ¡iai ir kt. negali duoti pagrindo nuogÄ stauti, kad jam sužinojus įslaptintÄ informacijÄ , kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad jo atžvilgiu niekas nevertino individualios situacijos, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti vieni ar kiti pažeidimai, jo charakteristikos ir skatinimai, taip pat nebuvo atsižvelgta, kad pažeidimai buvo padaryti praeityje ir baustumas už juos yra iÅ¡nykęs. Nuobaudų už teisės aktų pažeidimus galiojimo pasibaigimas ar skirti paskatinimai negalėjo paneigti pažeidimų padarymo fakto, tuo pačiu ir abejonių dėl pareiÅ¡kėjo patikimumo. Teisės aktai nenustato, kokios konkrečiai asmeninės tikrinamojo savybės sudaro prielaidas abejoti jo patikimumu ir tinkamumu dirbti su įslaptinta informacija, todėl paslapčių subjektas, kaip įslaptintos informacijos apsaugÄ užtikrinanti institucija, turėjo pareigÄ nuspręsti, ar informacija, surinkta apie tikrinamÄ jį asmenį, sudaro prielaidas abejoti asmens patikimumu.

Patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visetas pareiÅ¡kėjo asmenybę visumoje charakterizavo neigiamai, o nepasitikėjimÄ pareiÅ¡kėju nulėmė jo paties veikla ir asmeninės savybės. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime akcentavo, kad pagal KonstitucijÄ asmenims, siekiantiems eiti pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sÄ lyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Asmens patikimumas ir lojalumas turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas tÄ asmenį apibÅ«dinančias aplinkybes - padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputacijÄ ir kitas aplinkybes, liudijančias jo nesÄ Å¾iningumÄ , nepatikimumÄ ar neapdairumÄ , taip pat jo pažeidžiamumÄ per su juo susijusius asmenis.

Vertindama Å¡ias aplinkybes įstatymo įgaliota institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo klausimo. Mano, kad kraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas nutraukti D. J. kandidatÅ«ros tikrinimÄ , nesuteikiant jam teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra tinkamai pagrįstas ir negali bÅ«ti naikinamas (b. l. 42-44).Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais.

Skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjo, jo, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiÅ¡kinimais ir byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras 2011-10-11 įsakymu Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatÅ«ros tikrinimo nutraukimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 5 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad asmuo neatitinka 16 str. 1 d. 4 p. nurodytos sÄ lygos – tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo, kad nustatytos 16 str. 2 d. 17 p. nurodytos aplinkybės (nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo neatitinka darbui su įslaptinta informacija – yra neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nustatytus apribojimus, net jei jie susiję su jo paties ar aplinkinių asmenų saugumu, nes ne kartÄ vairavo transporto priemonę esant neblaiviam, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pažeidė administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas elgesio normas ir nesÄ Å¾iningas, nes stodamas į profesinę karo tarnybÄ nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iÅ¡ darbo už girtavimÄ , taip pat, kad buvo baustas administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam, t. y. faktus, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimÄ dėl jo priėmimo į profesinę karo tarnybÄ ), remdamasi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) 2011 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gr.

D. J.“ iÅ¡dėstytais faktais ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos specialiosios personalo ekspertų komisijos (2011 m. liepos 27 d. protokolas Nr. SPEK-3) iÅ¡vada, įsakė AOTD nutraukti Karo policijos Vilniaus įgulos 2 karo policijos bÅ«rio 2 skyriaus vyr. karo policininko gr. D. J., pretenduojančio gauti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatÅ«ros tikrinimÄ . Nurodė Lietuvos kariuomenės vadui įpareigoti Karo policijos vadÄ užtikrinti, kad gr. D. J. bÅ«tų pasiraÅ¡ytinai supažindintas su Å¡iuo įsakymu (b. l. 12).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2011-10-27 įsakymu Nr. P-1239 „Dėl krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo pakeitė krašto apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ preambulę ir vietoj žodžių 2011 m. liepos 27 d. protokolas Nr. SPEK-3“ įrašė žodžius „2011 m. rugpjūčio 18 d. protokolas NRN-14RN“ (b. l. 13).

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatÅ«ros tikrinimo nutraukimo“ ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2011-10-27 įsakymo Nr. P-1239 „Dėl KraÅ¡to apsaugos ministro 2011-10-11 įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatÅ«ros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo: pareiÅ¡kėjas D. J., ginčydamas įsakymÄ , kuriuo nutrauktas jo kandidatÅ«ros tikrinimas, teigia, kad jis yra neteisėtas, kadangi buvo pažeista įstatymu nustatyta asmens tikrinimo tvarka, įsakymas neatitinka reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, taip pat nepagrįstas, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.       Pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, iÅ¡slaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarkÄ , minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – ir VTPÄ®), kurio 15 str. 1 d. numato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „VisiÅ¡kai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.

Eiti pareigas, susijusias su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „VisiÅ¡kai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus turintys asmenys. Pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į Å¡ias pareigas gali bÅ«ti skiriami prieÅ¡ tai patikrinus jų kandidatÅ«ras ir gavus iÅ¡vadÄ , kad asmuo atitinka Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas.

VTPĮ 15 str. 7 d. numato, kad paslapčių subjektai gali iÅ¡duoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento iÅ¡vadÄ , kad asmuo atitinka Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas. Å i nuostata netaikoma iÅ¡duodant leidimus Å¡io Ä®statymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims. VTPÄ® 16 str. 1 d., kurioje iÅ¡vardytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo iÅ¡davimo sÄ lygos, nustato, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimÄ , toks leidimas ar pažymėjimas iÅ¡duodamas, jeigu:

1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo pateikia užpildytÄ nustatytos formos klausimynÄ ir raÅ¡tiÅ¡kai sutinka, kad bÅ«tų tikrinama jo kandidatÅ«ra;

3) asmuo raÅ¡tiÅ¡kai pasižada saugoti įslaptintÄ informacijÄ ;

4) tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei;

5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. VTPÄ® 16 str. 2 d. 1-18 p.  numatyti atvejai, kai asmeniui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas neiÅ¡duodami, tame tarpe ir 1 p. numatytas atvejis – jei asmuo neatitinka bent vienos Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos, bei 17 p. – jei asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

VTPÄ® 17 str., nustatantis asmens tikrinimo tvarkÄ , 1-2 d. numato, kad pagrindinis asmens kandidatÅ«ros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimÄ , gali bÅ«ti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. KandidatÅ«ros tikrinamos paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu. Asmuo, pretenduojantis gauti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimÄ , atsakingam asmeniui pateikia užpildytÄ nustatyto pavyzdžio klausimynÄ , raÅ¡ytinį sutikimÄ bÅ«ti tikrinamam.

Å is asmuo taip pat pateikia iÅ¡samiÄ autobiografijÄ , jei pretenduoja gauti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „VisiÅ¡kai slaptai“ arba „Slaptai“. KandidatÅ«ros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sÄ lygų. Patikrinimo metu negali bÅ«ti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, iÅ¡skyrus operatyvinę apklausÄ ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiÅ«rÄ .

PrieÅ¡ priimdamos sprendimÄ , kandidatÅ«rÄ tikrinančios institucijos asmenį gali iÅ¡kviesti pokalbio, pareikalauti raÅ¡tiÅ¡kų asmens paaiÅ¡kinimų ir prireikus, jei Å¡is asmuo sutinka, patikrinti poligrafu. VTPÄ® 17 str. 3 d. numato, kad asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatÅ«ras tikrina:

1) dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas;

2) dirbančių arba pretenduojančių dirbti vidaus reikalų sistemoje – vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ir Valstybės saugumo departamentas;

3) dirbančių arba pretenduojančių dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje – Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas;

4) slaptųjų operatyvinės veiklos dalyvių, įslaptintų žvalgybos tarnautojų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių – patys paslapčių subjektai;

5) Valstybės saugumo departamentas, jei leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimÄ pretenduoja gauti asmuo, nenurodytas Å¡ios dalies 1–4 punktuose. VTPÄ® 17 str. 4 d. numato, kad jeigu kandidatÅ«rÄ patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, nurodytos Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas, autobiografija ir atlikto tikrinimo iÅ¡vados pateikiamos Valstybės saugumo departamentui.

Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo rezultatus pagal informacijÄ , kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomÄ informacijÄ arba rekomenduoja tai padaryti kandidatÅ«rÄ tikrinusioms institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimÄ arba motyvuotÄ prieÅ¡taravimÄ dėl galimybės asmeniui iÅ¡duoti atitinkamos kategorijos leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. VTPÄ® 17 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai kandidatÅ«rÄ patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas kraÅ¡to apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas.

Apie šį sprendimÄ informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatÅ«ra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatÅ«ros netikrina.Atsižvelgiant į minėtÄ reglamentavimÄ , galima teigti, kad tuo atveju, kai asmens, dirbančio arba pretenduojančio dirbti kraÅ¡to apsaugos sistemoje, kandidatÅ«rÄ patikrinęs Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos nustato aplinkybes, nurodytas VTPÄ® 16 str. 2 d., tikrinimas kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu nutraukiamas, Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatÅ«ros netikrina, todėl atsakovė, kaip matyti iÅ¡ ginčijamo 2011-10-11 įsakymo turinio, jos ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimo, manydama, kad yra nustatytos VTPÄ® 16 str. 2 d. 1 ir 17 p. numatytos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjos atstovas, nebeturėjo pagrindo, tęsiant pareiÅ¡kėjo D.

J. kandidatÅ«ros tikrinimÄ , atlikto tikrinimo iÅ¡vadas pateikti Valstybės saugumo departamentui, t. y. galėjo ir turėjo kandidatÅ«ros tikrinimÄ nutraukti. Teiginiai, kad tokiu sprendimu sukuriamas tam tiktas neapibrėžtumas, niekuo nepagrįsti, kadangi sprendimas nutraukti asmens kandidatÅ«ros tikrinimÄ savo esme ir pasekmėmis tapatus sprendimui atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimÄ .   Byloje pateiktų įrodymų visuma pavirtina, kad priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , atsakovė turimų duomenų pagrindu pagrįstai konstatavo esant nustatytas VTPÄ® 16 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. abejones dėl pareiÅ¡kėjo D.

J. patikimumo VTPÄ® prasme (VTPÄ® str. 16 str. 2 d. 1 p. (VTPÄ® str. 16 str. 1 d. 4 p.)) bei asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių D. J. netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPÄ® str. 16 str. 2 d. 17 p.): Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimÄ tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryÅ¡iai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali bÅ«ti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryÅ¡iai ir kt. negali duoti pagrindo nuogÄ stauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimÄ , teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi bÅ«ti atimama.

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas D. J. 2000-2008 m. 9 kartus buvo patrauktas atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų padarymÄ , tame tarpe – 3 kartus už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, po kartÄ â€“ už transporto priemonės vairavimÄ , kai teisė vairuoti yra atimta, ir už perdavimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti (b. l. 30, 64-66, 69-74), stodamas į profesinę karo tarnybÄ nuslėpė, kad buvo patrauktas administracinėn ir drausminėn atsakomybėn (b. l. 30, 58-63), jis pagrįstai apibÅ«dintas kaip neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nuostatas, taip pat pagrįstai suabejota jo sÄ Å¾iningumu, kas savo ruožtu daro pagrindÄ konstatuoti abejones dėl pareiÅ¡kėjo D.

J. patikimumo VTPÄ® prasme ir esant asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo teiginiai, kad aplinkybė, susijusi su faktų nuslėpimu, negalėjo bÅ«ti konstatuota neatlikus detalesnio tyrimo dėl D. J. skirtų drausminių ir administracinių nuobaudų, yra nepagrįsti: anketų, kurios pildomos stojant į profesinę karo tarnybÄ , turinys, taip pat formuluojamų klausimų dėl patraukimo drausminėn ir administracinėn atsakomybėn tikslas yra aiÅ¡kus (b. l. 61-63), todėl pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas, kad nežinojo, jog reikia nurodyti administracines nuobaudas pasibaigus administraciniam baustumui, t. y. terminui, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, yra nepagrįstas; tai, kad buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn dirbdamas ŽŪB „Agrowill VėriÅ¡kės“, kaip matyti iÅ¡ 2009-12-09 paaiÅ¡kinimo, pareiÅ¡kėjui buvo žinoma iki dokumentų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes gavimo Antrajame operatyviniame tarnybų departamente prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (b. l. 58-60, 69-74), todėl pareiÅ¡kėjo atstovo teiginiai, kad turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar pareiÅ¡kėjas, anketoje nenurodęs Å¡ios aplinkybės, buvo supažindintas su įsakymais dėl drausminių nuobaudų, nėra pagrįstas, be to, 2009-12-09 paaiÅ¡kinime, atsakydamas į 6 klausimÄ , pareiÅ¡kėjas pats pripažino, kad sÄ moningai Å¡ias aplinkybes nuslėpė (b. l. 71).

Teiginiai, kad ginčijamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, yra nepagrįsti: atsakovės 2011-10-11 įsakymas Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatÅ«ros tikrinimo nutraukimo“, pakeistas 2011-10-27 įsakymu Nr. P-1239, kaip jau minėta, pagrįstas faktais, su kuriais pareiÅ¡kėjui ir jo atstovui buvo sudaryta galimybė susipažinti (b. l. 36)  ir kurie pareiÅ¡kėjui ir taip buvo žinomi, ir teisės aktų normomis, taikoma poveikio priemonė iÅ¡ esmės yra motyvuota, o aplinkybė, kad pateiktas įsakymo egzempliorius nėra patvirtintas anspaudu, nėra joks pagrindas jį naikinti.   Nesant pagrindo naikinti 2011-10-11 įsakymÄ Nr. P-1190 „Dėl gr.

D. J. kandidatÅ«ros tikrinimo nutraukimo“, nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo įpareigoti iÅ¡ naujo atlikti jo kandidatÅ«ros tikrinimÄ darbui ir (ar) susipažinimui su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, ir po tikrinimo procedÅ«ros atlikimo priimti aiÅ¡kų sprendimÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija iÅ¡davimo ar neiÅ¡davimo.  PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės turėtas teismo iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti ir teismo iÅ¡laidas.   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Arūnas Dirvonas                                                                                                                                  Rūta Miliuvienė                   Milda Vainienė