fc82b981-b2ab-43dd-8715-1ba08bb307fa · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                     Â

Baudžiamoji byla Nr. 1-61/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.5., 2.1.7.4.,

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              2010 m. liepos 16 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Viktoro Dovidaičio, teisėjų Zenono Birštono, Audronės Kartanienės,

Sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Deimantei Bliekaitei,

Dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, Nerijui Bieliauskui,

Gynėjai Violetai Mikutavičienei,Â

Kaltinamajam N. A.,

teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

N. A. gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, teistas 2005 m. birželio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, atidedant bausmės vykdymÄ 1 metams, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.,

N u s t a t ė :

N. A. 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. Vilniuje (duomenys neskelbtini), visuomeninio transporto sustojime „Sparta“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktÄ su stotelėje stovėjusiu nukentėjusiuoju S. K., pastÅ«mė jį ant Kauno gatvės važiuojamosios dalies, kur nukentėjusysis

pakliuvo po pravažiuojančiu automobiliu „RENAULT ESPACE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo jo partrenktas ir pervažiuotas, dėl

ko patyrė poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairėje, deÅ¡iniame žaste; odos nubrozdinimÄ su aplinkine poodine kraujosruva krÅ«tinės deÅ¡inėje; odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio antakio srityje, deÅ¡inėje paausinėje srityje, apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo srityje, veido kairėje, deÅ¡iniajame klube; muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje; kraujosruvas minkÅ¡tuosiuose audiniuose apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo srityje, nugaros deÅ¡inėje, kairiame sėdmenyje;

krūtinkaulio lūžį; dešiniųjų II-X ir kairiųjų II-IX šonkaulių lūžius; kairiojo

Å¡launikaulio lūžį; abiejų plaučių ir kepenų plyÅ¡imus, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu, dėl ko tÄ pačiÄ dienÄ nukentėjusysis S.

K. mirė, ir tokiu bÅ«du dėl neatsargumo atėmė jam gyvybę, tai yra kaltinamasis N. A. padarė nusikalstimÄ , numatytÄ BK 132 str. 1 d.

N. A. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. tai yra tuo, kad jis 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visuomeninio transporto sustojime „Sparta“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės ir asmens negerbimÄ ir nepaisydamas elementarių elgesio normų,, tyčia, be jokios priežasties sukėlė konfliktÄ su stovėjusiu stotelėje S. K. ir tyčia pastÅ«mė pastarÄ jį ant Kauno gatvės važiuojamosios dalies, kur esant intensyviam eismui, nukentėjusysis pakliuvo po pravažiuojančiu automobiliu RENAULT ESPACE valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo partrenktas ir pervažiuotas, dėl ko patyrė poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairėje, deÅ¡iniame žaste; odos nubrozdinimÄ su aplinkine poodine kraujosruva krÅ«tinės deÅ¡inėje; odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio antakio srityje, deÅ¡inėje paausinėje srityje, apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo srityje, veido kairėje, deÅ¡iniajame klube; muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje; kraujosruvas minkÅ¡tuosiuose audiniuose apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo srityje, nugaros deÅ¡inėje, kairiame sėdmenyje; krÅ«tinkaulio lūžį; deÅ¡iniųjų II-X ir kairiųjų II-IX Å¡onkaulių lūžius; kairiojo Å¡launikaulio lūžį; abiejų plaučių ir kepenų plyÅ¡imus, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu, dėl ko tÄ pačiÄ dienÄ nukentėjusysis S. K. VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, ir tokiu bÅ«du dėl chuliganiÅ¡kų paskatų jį nužudė.

Kaltinamasis N.

A. kaltu, dėl jam paraikšto kaltinimo pagal 129 str. 2 d. 8 p. (S. K. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų), prisipažino iš

dalies ir parodė, kad jis nenorėjo žudyti nukentėjusiojo, tik atstÅ«mė jį nuo savęs ir jis pargriuvo po pravažiuojančio automobilio ratais. Taip pat jis paaiÅ¡kino kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. jis stovėjo visuomeninio transporto sustojime „Sparta“ kuris yra Vilniuje (duomenys neskelbtini). Jis laukė 16-to marÅ¡ruto troleibuso, norėdamas nuvažiuoti iki autobusų stoties. PrieÅ¡ tai jis susipyko su savo mergina ir dėl to iÅ¡gėrė apie 400 g degtinės. Stovint sustojime, jam anksčiau nepažįstamas S. K. kažkÄ grubiai ir nemandagiai pasakė. Jis atsakė ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu prie jų buvo priėję dar du jam nepažįstami jaunuoliai, kurie taip pat pareiÅ¡kė pretenzijas nukentėjusiajam. S. K. stovėjo nugarÄ Ä¯ važiuojamÄ jÄ gatvės dalį ant bordiÅ«ro. Nukentėjusysis pradėjo mosikuoti rankomis ir jis suprato, kad S. K. ketina suduoti jam.

Tada jis ranka pastūmė nukentėjusįjį nuo savęs. Po tokio pastūmimo S. K. padarė žingsnį atgal, pargriuvo ant važiuojamosios

gatvės dalies ir to momentu kai bandė keltis, jį (S. K.) pervažiavo keliu važiavęs automobilis. Kas buvo toliau jis nematė, nes perėjo į kitÄ gatvės pusė, o po to kitame sustojime sėdo į troleibusÄ ir nuvažiavo į autobusų stotį, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo parodymus, taip pat liudytojų V. R., J. S., P. L., P. C.,

V. O. parodymus, įvykio vietos ir transporto priemonės

techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolÄ (b. 1 t. l. 8-9, 10-15),     teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas (b. 1

t. l.18-28, 30-31), teismo specialisto iÅ¡vadÄ (b. 1 t. l. 34-36), asmens parodymo atpažinti protokolus (b. 1 t. l. 80-82, 96-98), parodymų patikrinimo vietoje protokolus (b. 1 t. l. 1, l. 57-60, 101-102), daro iÅ¡vadÄ , kad minėtais įrodymais yra visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamasis N. A. dėl neatsargumo atėmė gyvybę S. K., ir todėl jo veiksmai perkvalifikuotini iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 8 p. į BK 132 str. 1 d.

Liudytojas V.

R. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. važiuodamas savo automobiliu RENAULT ESPACE valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro Å vitrigailos gatve sankryžoje pasuko į Kauno gatvę stoties link. Sankryžoje posÅ«kiui į kairę į Kauno gatvę jis stovėjo ne pirmas, prieÅ¡ jį buvo dar automobilių. Pasukęs į kairę ir pavažiavus apie 20 m. antra juosta ties visuomeninio transporto stovėjimo aikÅ¡tele jis persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ ir pastebėjo nukentėjusįjį, kuris buvo važiuojamojoje gatvės dalyje palinkęs link asfalto apie 1-1,5 m atstumu iki jo automobilio. Nukentėjusysis griuvo veidu į priekį ir tiesiai jam po ratais. Jis spėjo truputi pasukti vairÄ Ä¯ kairę,. Tačiau apvažiuoti S. K. nesugebėjo. Jis pajuto, kad žmogus atsitrankė kažkur į jo automobilio priekinį deÅ¡inį sparnÄ ar ratÄ ir po to jį pervažiavo. Sustojęs ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, jis priėjo prie nukentėjusiojo, kuris susirietęs gulėjo ant Å¡ono. Tokius savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. 1 t. l. 57-60).

Liudytojai J.

S. ir P. L. parodė, kad jie stovėjo visuomeninio transporto stotelėje „Sparta“ ir matė kaip kaltinamasis su dar keliais vaikinais ir mergina stumdė nukentėjusįjį, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Jie visi buvo neblaivÅ«s. Nukentėjusysis buvo stumdomas į stotelėje įrengtÄ stiklinę pavėsinę. Kažkas iÅ¡ stotelėje buvusių žmonių paprašė pasitraukti toliau nuo stiklo. Kažkas iÅ¡ besikonfliktuojančių vaikinų nutempė S. K. toliau nuo stiklinės pavėsinės ir nukentėjusysis atsistojo nugara į važiuojamÄ jÄ gatvės dalį maždaug 0,5 – 1 m atstumu nuo Å¡aligatvio kraÅ¡to. Kai vyrai stumdėsi sankryžoje degė raudona Å¡viesa ir todėl automobilių važiuojamojoje dalyje nebuvo. Liudytoja J. S. parodė, kad S.

K. rankomis į krÅ«tinę į važiuojamÄ jÄ gatvės dalį pastÅ«mė kaltinamasis. Liudytojas P. L. negalėjo tai kategoriÅ¡kai patvirtinti. Po pastÅ«mimo S. K. padarė kelis žingsnius atgal ir aukÅ¡tielninkas pargriuvo ant važiuojamuosius gatvės dalies. Ten jį ir pervažiavo automobilis. Po įvykio kaltinamasis ir kiti pabėgo, tačiau jiems važiuojant į stotį, kitoje stotelėje į troleibusÄ Ä¯lipo tas pats kaltinamasis, apie kÄ jie pranešė stoties teritorijoje buvusiems apsaugos darbuotojams. Tokius parodymus liudytojas P. L. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. 1 t. l. 101-102). Asmens parodymų atpažinti metu minėti liudytojai atpažino kaltinamÄ jį, kaip asmenį, kuris konfliktavo su nukentėjusiuoju visuomeninio transporto stovėjimo aikÅ¡telėje ir pastÅ«mė pastarÄ jį į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį (b. 1 t. l. 80-82, 96-98).

Liudytojas P.

C. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val., jis, važiuodamas savo automobiliu AUDI 80 iš Švitrigailos gatvės pasuko į Kauno gatvę. Prieš jį

sankryžoje buvo sustojęs automobilis RENAULT ESPACE, kurį vairavo V. R.. Pasukus į Kauno gatvę ir važiuojant jÄ Å¡alia

„Spartos“ visuomeninio transporto stovėjimo aikÅ¡telę, joje pamatė daug stovinčių žmonių, o už pavėsinės, visai Å¡alia Å¡aligatvio, nugara į važiuojamÄ jÄ dalį, stovėjo nukentėjusysis, prieÅ¡ kurį stovėjo du jaunuoliai. Jis suprato, kad tarp jų vyko konfliktas, nes buvo mojuojama rankomis. Rankomis mojavo ir nukentėjusysis, atrodė, kad jis ginasi nuo smÅ«gių. Vienu momentu jis pamatė, kaip vienas iÅ¡ jaunuolių abiem rankom į krÅ«tinę pastÅ«mė nukentėjusįjį, po ko pastarasis sulingavo ir neiÅ¡laikęs pusiausvyros, griuvo po važiuojančio automobilio RENAULT ESPACE ratais ir buvo pervažiuotas. Automobilių greitis buvo apie 20 km/h.

Liudytojas V.

O. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.00 val., jo ekipažui stovint Vilniaus stotyje prie „T“ (duomenys pakeisti), prie jų priėjo vyras ir moteris, kurie pasakė, kad tapo incidento, įvykusio prie „Spartos“ visuomeninio transporto stotelės, kai po pravažiuojančio automobilio ratais buvo pastumtas vyriÅ¡kis, ir parodė einantį link autobusų stoties kaltinamÄ jį, paaiÅ¡kindami,

kad būtent jis pastūmė nukentėjusįjį po pravažiuojančio automobilio ratais. N. A. buvo neblaivus ir nieko dėl incidento nepaaiškino.

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros ir transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolų matyti, kad nukentėjusysis buvo pervažiuotas toje vietoje kur po įvykio buvo aptiktas automobilis RENAULT ESPACE, tai yra 7 m atstumu nuo „Spartos“ visuomeninio transporto stotelės Kauno gatvėje (Vilniaus stoties kryptimi) ir 3,1 m - 3,2 m nuo kelkraščio (Å¡aligatvio). Taip pat įvykio vietoje 8,9 m atstumu nuo minėto automobilio galo ir 2,5 m nuo Å¡aligatvio ant važiuojamosios dalies buvo aptikta dėmė panaÅ¡i į kraujÄ (b. 1 t. l. 8-9, 10-15).

Kaip matyti iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, nukentėjusiojo lavone aptikta: poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairėje, deÅ¡iniame žaste; odos nubrozdinimÄ su aplinkine poodine kraujosruva krÅ«tinės deÅ¡inėje; odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio antakio srityje, deÅ¡inėje paausinėje srityje, apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo srityje, veido kairėje, deÅ¡iniajame klube; muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje; kraujosruvas minkÅ¡tuosiuose audiniuose apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo srityje, nugaros deÅ¡inėje, kairiame sėdmenyje; krÅ«tinkaulio lūžį; deÅ¡iniųjų II-X ir kairiųjų II-IX Å¡onkaulių lūžius; kairiojo Å¡launikaulio lūžį; abiejų plaučių ir kepenų plyÅ¡imus. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kuriais galėjo bÅ«ti ir automobilio dalys. Sužalojimai padaryti vienos autotraumos metu, skirtingose jos fazėse. S. K. mirė nuo liemens sužalojimų visumos. Taip pat S. K. kraujyje rasta 2,7 promilės etilo alkoholio (b. 1 t. l. 18-28). Taip pat papildomos teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į sužalojimų, konstatuotų S. K. lavone lokalizacijÄ , pobÅ«dį bei makromorfologinį vaizdÄ tyrimo metu, iÅ¡orinių sužalojimų apatiniuose galÅ«nėse nebuvimÄ , S. K. kontakto su automobiliu metu buvo horizontalioje ar artimoje jai padėtyje ir kad visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam kontaktuojant su jį pervažiavusiu automobiliu (b. 1 t. l. 30-31).

Remiantis specialisto (autotechniko) išvada automobilis RENAULT ESPACE nukentėjusįjį S.

K. pervažiavo apie 2,5 m atstumu nuo deÅ¡iniojo Å¡aligatvio prieÅ¡ dėmę panaÅ¡iÄ Ä¯ kraujo, kuri užfiksuota ant važiuojamosios dalies. IÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados taip pat matyti, kad automobilio RENAULT ESPACE vairuotojas

V. R., važiuodamas 25-30 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti užvažiavimo ant nukentėjusiojo S. K., su sÄ lyga, kad automobilio užvažiavimo ant nukentėjusiojo iÅ¡ karto, kai jis nukrito ant važiuojamosios dalies, tai yra nukentėjęs prieÅ¡ tai kurį laikÄ negulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, nes tuo momentu, kai jį pastÅ«mė nuo Å¡aligatvio, automobilis nuo užvažiavimo vietos buvo arčiau nei minimalus sustabdymo kelias buvusiomis eismo sÄ lygomis. S. K. užvažiavimo momentu buvo horizontalioje ar artimoje jai padėtyje (b. 1 t. l. 34-36).

N. A. veiksmų perkvalifikavimÄ teisėjų kolegija grindžia sekančiais argumentais. Netiesioginė tyčia nužudant kitÄ Å¾mogų – tokia N. A. kaltės formÄ siÅ«lė nustatyti valstybės kaltintojas (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnio 2 dalis 8 punktas) – yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į žmogaus gyvybę, numato, kad gali jÄ atimti ir, nors ir nenori tokių pasekmių, sÄ moningai leidžia joms kilti. Kitaip tariant, kaltininkas abejingas nukentėjusiojo gyvybės atėmimui dėl savo veikos, jam nesvarbÅ«s kilsiantys padariniai, tačiau nors jis ir neturi tikslo atimti gyvybės, suvokia, kad atitinkamai veikdamas gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra objektyvusis priežastinis ryÅ¡ys.

Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis, 132 straipsnio 1 dalis) yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiÅ¡kia, kad darydamas veikÄ kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti mirties pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga bÅ«ti atsargiam. Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiÅ¡ko patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamÄ pareigÄ ) reali galimybė suprasti veikos pavojingumÄ bei numatyti pasekmes (gyvybės atėmimÄ ).

Tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės tyčios kaltės formai, BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje numatytų veikų sukelti padariniai – kito žmogaus gyvybės atėmimas – sutampa, tačiau veikos ir jų motyvacija – skiriasi. Atribojant Å¡ias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi bÅ«ti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis įvykio situacijÄ , kaltininko veiksmus, panaudotÄ Ä¯rankį, elgesį prieÅ¡ ir po nusikaltimo padarymo ir kt.

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. Vilniuje (duomenys neskelbtini), visuomeninio transporto sustojime „Sparta“. Šias aplinkybes patvirtina pats kaltinamasis, liudytojai V. R., J. S., P. L.,

P. C., įvykio vietos apžiūros protokolas (b. 1 t. l.

10-15). Taip pat nustatyta, kad nei kaltinamasis nei nukentėjusysis S. K. vienas kito nepažinojo ir tai reiškia, kad kaltinamasis

iki jų tarpusavio konflikto, kilusio minėtame visuomeninio transporto sustojime, neturėjo jokio motyvo atimti gyvybę nukentėjusiajam. Tokių motyvų jam neatsirado ir kilusio konflikto metu. Objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti dėl ko prasidėjo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, byloje nėra. Liudytojai J. S. ir P. L. matė konfliktÄ ne nuo pat pradžios, o pats kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti dėl ko prasidėjo konfliktas. Sprendžiant iÅ¡ liudytojų J. S.,

P. L., stebėjusių konfliktÄ , parodymų, nukentėjusiojo S. K. dalyvavimas Å¡ioje konfliktinėje situacijoje buvo

pasyvus. Jis buvo stumdomas į pavėsinę, tÄ somas kaltinamojo minėtame sustojime, galiausiai jo buvo pastatytas netoli Å¡aligatvio kraÅ¡to, tačiau Å¡iais veiksmais kaltinamasis nesiekė sužaloti nukentėjusįjį. Kaip parodė pats kaltinamasis, bei liudytojai J. S., P. L., V. R., P. C., nukentėjusiajam nebuvo suduodami smÅ«giai, nei paties kaltinamojo, nei kitų Å¡alia stovėjusių ir žodiniame konflikte su nukentėjusiuoju dalyvavusių jaunuolių, kurių asmenybės nenustatytos, prieÅ¡ jį taip pat nebuvo naudojami jokie įrankiai, daiktai specialiai pritaikyti kÅ«nui sužaloti. Stovėjusį prie pat Å¡aligatvio kraÅ¡to nukentėjusįjį į krÅ«tinę dviem rankomis kaltinamasis pastÅ«mė į važiuojamÄ gatvės dalį, ir jis (nukentėjusysis) padarė vienÄ Å¾ingsnį atgal atsidÅ«rė ant važiuojamosios dalies, kurioje padarė dar kelis žingsnius ir pagriuvo aukÅ¡tielninkas ant važiuojamosios gatvės dalies, kur automobilio RENAULT ESPACE buvo pervažiuotas. Tai, kad N. A. pastÅ«mė nukentėjusįjį dviem rankomis, bet ne viena, kaip aiÅ¡kino kaltinamasis, į krÅ«tinę, patvirtino liudytojai J. S., P. C.. Didelė reikÅ¡mę, vertinant N. A. veiksmus Å¡ioje situacijoje, turi vieta, kurioje atsidÅ«rė nukentėjusysis S. K. prieÅ¡ pat pastÅ«mimÄ ir kurioje vietoje jį pervažiavo automobilis. Byloje nustatyta, kad Å¡alia Å¡aligatvio kraÅ¡to, nugara į važiuojamÄ jÄ gatvės dalį nukentėjusįjį nutempė kaltinamasis. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai J.

S. ir P. L.. Liudytoja J. S. parodė, kad nukentėjusysis stovėjo maždaug 1-0,5 m iki Å¡aligatvio bordiÅ«ro kraÅ¡to ir po pastÅ«mimo nukentėjusysis padarė vienÄ Å¾ingsnį atgal, pradėjo kristi ir

važiuojamojoje gatvės dalyje, padarė dar du žingsnius ir pagriuvo. Liudytojas P. L. paaiškino, kad nukentėjusysis stovėjo ant šaligatvio

bordiÅ«ro kraÅ¡to ir po to, kai buvo pastumtas kaltinamojo padarė porÄ Å¾ingsnių atgal ir nugriuvo ant važiuojamosios gatvės dalies. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis stovėjo maždaug 1 m atstumu nuo Å¡aligatvio bordiÅ«ro kraÅ¡to. Liudytojas P. C., kuris vairavo automobilį, važiavusį paskui RENAULT ESPACE, aiÅ¡kino, kad nukentėjusysis stovėjo prie pat važiuojamosios kelio dalies. Teismo specialistas (autotechnikas) savo iÅ¡vadoje patvirtino, kad automobilis pervažiavo S. K. apie 2,5 atstumu nuo deÅ¡iniojo Å¡aligatvio (b. 1 t. l. 34-36). Ä®vertinusi Å¡iuos įrodymus kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad po N. A. pastÅ«mimo į krÅ«tinę nukentėjusysis įveikė apie 3 m atstumÄ (1 m. (iki kelkraščio, kur stovėjo nukentėjusysis) + 2,5 m (vieta kur jis buvo pervažiuotas automobilio). Po pastÅ«mimo jis vienÄ Å¾ingsnį, dar nekrisdamas, padarė Å¡aligatvyje, bet nuslydo nuo 0,2 m aukščio bordiÅ«ro ir padaręs dar du žingsnius važiuojamojoje dalyje pargriuvo po automobilio RENAULT ESPACE ratais, kuris jį ir pervažiavo Nemažai reikÅ¡minga, siekiant tinkamai įvertinti kaltinamojo veiksmus, Å¡ioje byloje nustatyti kokio intensyvumo eismas buvo 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. Vilniuje (duomenys neskelbtini), ties visuomeninio transporto sustojimÄ â€žSparta“. Liudytojai J. S., P. L., V. R., P. C. patvirtino, kad eismas

buvo pakankamai intensyvus, tačiau liudytojai J. S. ir P. L., kurie betarpiškai stebėjo įvykio situacija, parodė,

jog tuo momentu kai kaltinamasis ir nukentėjusysis atsistojo vienas prieÅ¡ais kita prie Å¡aligatvio kraÅ¡to automobilių važiuojamojoje gatvės dalyje nebuvo, nes degė raudona Å¡viesa ir automobiliai Kauno gatve pro visuomeninio transporto sustojimÄ nevažiavo. Å iuos parodymus patvirtina ir liudytojų P.

C. bei V. R. parodymai, kurie aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ įvažiuojant į Kauno gatvę, jie vienas paskui kitÄ stovėjo sankryžoje ir iÅ¡ Å vitrigailos gatvės pasuko į kairę, tai yra į Kauno gatvę. Tai reiÅ¡kia, kad eismas važiuojantiems tiesiai Kauno gatve Å¡ioje sankryžoje buvo sustabdytas dėl raudonojo Å¡viesoforo signalo. Taip pat liudytojas V. R. parodė, kad prieÅ¡ pat autoavarijÄ jis persirikiavo į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , kuri ribojasi su sustojimu „Sparta“. Minėtas liudytojas teisme negalėjo kategoriÅ¡kai pasakyti, ar prieÅ¡ persirikiuodamas į pirmÄ jÄ juostÄ jis praleido jÄ važiavusį automobilį, ar ne. Kiti liudytojai Å¡ių aplinkybių taip pat negalėjo patvirtinti.

Esant šioms aplinkybėms

akivaizdu, kad N. A., pastumdamas nukentėjusįjį S. K., stovėjusį 1 m atstumu nuo šaligatvio krašto, į

važiuojamÄ jÄ gatvės dalį, kurios pirmoje juostoje, tuo metu (pastÅ«mimo) nevažiavo automobiliai, nenumatė, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajam, tačiau pagal veikos aplinkybes (didesnio pavojaus Å¡altinių veiklos zona, nukentėjusysis buvo vyresnio amžiaus, girtas, jo kraujyje rasta 2,7 promilių alkoholio), savo asmenines savybes (suaugęs, stiprios fizinės sveikatos) turėjo

ir galėjo tai numatyti, tai yra dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo atėmė gyvybę S. K., tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 132 str. 1

d. Â

N. A. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. tai yra tuo, kad jis 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visuomeninio transporto sustojime „Sparta“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės ir asmens negerbimÄ ir nepaisydamas elementarių elgesio normų,, tyčia, be jokios priežasties sukėlė konfliktÄ su stovėjusiu stotelėje S. K. ir tyčia nužudė pastarÄ jį dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamojo veiksmai nurodyti minėtame kaltinime: aiÅ¡kaus visuomenės ir asmens negerbimo rodymas, elementarių elgesio normų, nepaisymas, tyčinis, be jokios priežasties konflikto su stovėjusiu stotelėje S. K. sukėlimas, nekonkretizuojant N. A. veiksmų, neleidžia teismui kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 284 str. 1 d., neiÅ¡einant iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo ribų, todėl remiantis BPK 257 str. tikslinga atskirai praneÅ¡ti prokurorui apie N. A. galimai padarytÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Skiriant bausmę kaltinamajam N. A. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , kuris sukėlė itin neigiamas pasekmes – mirė žmogus. Kaltinamasis iÅ¡ esmės prisipažino, padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jis anksčiau teistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs. PrieÅ¡ingai negu nurodyta kaltinamajame akte N. A. administracine tvarka nebaustas (nes nėra duomenų apie asmens nubaudimÄ (b. 2 t. 37-39 l.). Jis narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, niekur nedirba. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad jis padarė nusikaltimÄ apsvaigęs nuo alkoholio 2,13 promilių alkoholio (b. 1 t. l. 123) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti skiriant N. A. su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, didesnė negu bausmės, numatytos normos sankcijoje už kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkis. Taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylÄ teisme, kolegija mano, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. kaltinamajam N.

A. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 7011,00 litų turtinės žalos atlyginimo ir 100000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl jos sÅ«naus S. K. mirties ji patyrė turtinę nurodyto dydžio žalÄ . Ji turėjo: 2235 Lt sÅ«naus laidojimo iÅ¡laidų ir 3976 Lt paminko pastatymo iÅ¡laidų, kurių dydį patvirtina byloje esantis

fiskalinis kvitas, PVM sÄ skaitafaktÅ«ra ir kasos pajamų orderis; bei 800,00 litų su laidotuvėmis susijusių

iÅ¡laidų (apeigos cerkvėje, gėlės), kurių patvirtinančių dokumentų ji negali pateikti. Taip pat dėl sÅ«naus mirties jai padaryta 100000,00 litų neturtinė žala, nes po nusikaltimo ji patyrė didžiulius nepatogumus, stresÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , prarado galimybę pilnavertiÅ¡kai bendrauti su draugais, kaimynais, pažįstamais bei giminėmis.

Civilini ieÅ¡kovė ir nukentėjusioji į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas jos praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. mirė nuo N.

A. nusikalstamu veiksmų, todėl jis ir privalo atlyginti nusikaltimu padaryta žalÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. K.. Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai. Civilinė ieÅ¡kovė pateikė jai padarytų nuostolių pagrindžiančius įrodymus. Jos nurodyta 800,00 litų sumÄ , nors ir nepagrįsta dokumentais, tačiau remiantis jos civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytais paaiÅ¡kinimais, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jai priteistina ir Å¡i sumÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl N. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijus, besiformuojančiÄ teismų praktikÄ , kaltinamojo turtinę padėtį (byloje nėra jokių duomenų apie jo turimÄ turtÄ .), daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas, priteisiant nukentėjusiojo motinai A. K. 25000,00 litų.

 Kompaktinis diskas paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-305, 307, 308 str.

N u s p r e n d ė:

N. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK

132 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ .

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2010 m,. balandžio 22 d. iki 2010 m. liepos 16 d. ir bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2010 m. liepos 16 d.

Priteisti iš N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7011,00 (septynis tūkstančius vienuolika litų) litų turtinės žalos atlyginimo ir 25000,00 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

 Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                                     Â

Viktoras Dovidaitis

Teisėjai                                                                                                            Audronė Kartanienė

   Zenonas Birštonas

Nuorašas tikras: teisėjas Viktoras Dovidaitis