2021-06-09 Nr. AB-13946-3-61-3-03017-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-335-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03017-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Š. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas, kuris ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas suimtojo statusu, nurodė, kad su 2019 m. balandžio 24 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl leidimo suteikimo ilgalaikiam pasimatymui su žmona J. P. (toliau – ir žmona), tačiau Vilniaus PN direktorius 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 42-1790 atsisakė suteikti ilgalaikį pasimatymą. Taip jo teisė pasimatyti su artimaisiais buvo nepagrįstai apribota. Lukiškių TI-K administracija, netinkamai aiškindama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias suimtųjų teisę matytis su savo artimaisiais, diskriminavo pareiškėją prieš tuos asmenis, kurie turi nuteistojo statusą. Suimtajam, kuris turi galiojančią nuobaudą už bet kokį pažeidimą yra ribojama teisė matytis su savo artimaisiais, o nuteistajam – tokia teisė ribojama tik už pažeidimus padarytus pasimatymo nustatytai tvarkai. Tai reiškia, kad nuteistasis turi teisę matytis su savo artimaisiais, net ir turėdamas galiojančias nuobaudas už kitus pažeidimus, nesusijusius su pasimatymo tvarka. Pareiškėjo atveju, tabako turėjimas neleistinoje vietoje atėmė jo konstitucinę teisę matytis su žmona. Dėl tokių laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė psichologinius ir moralinius sukrėtimus, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą ir stresą, atsiradusį nepilnavertiškumo kompleksą, apatišką požiūrį į aplinką.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus PN tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems pasimatymai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Įstatyme nustatytų atskiro ir izoliuoto laikymo reikalavimų. Pareiškėjas, būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. kovo 20 d. padarė režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. nesilaikydamas LAVL Vidaus tvarkos taisyklių 30 straipsnio 1 punkto reikalavimų, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies 9 punkto normas. Dėl to LAVL direktorius 2019 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. NB-155 „Dėl suimtojo nubaudimo“ paskyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjui buvo žinoma apie skirtą nuobaudą, nutarimo kopija buvo įteikta pareiškėjui. Nustačius, kad pareiškėjui buvo paskirta minėta nuobauda, jam nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas susitikti su žmona. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nesąžiningas jo noras pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, dėl ko pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti patenkintas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra suimtasis. Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 10.15 val. LAVL kratų kambaryje, atvykusiam suimtajam atlikus visuminę kratą ir asmeninių daiktų apžiūrą, tarp pareiškėjo daiktų, tiksliau – batuose – rasta ir paimta 10 gr tabako. Tai nustatęs, LAVL direktorius 2019 m. kovo 28 d. nutarime Nr. NB-155 „Dėl suimtojo nubaudimo“ pripažino, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas nesilaikė LAVL Vidaus tvarkos taisyklių 30 straipsnio 1 punkto reikalavimų ir pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 2 dalies 9 punktą, ir nutarė skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas suteikti leidimą gauti ilgalaikį pasimatymą su žmona iki 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus PN direktorius 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 42-1790 „Dėl ilgalaikių pasimatymų“ informavo pareiškėją, kad Vilniaus PN atsisakė suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą su žmona, kadangi pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą. Apie tai, kad pareiškėjas turi nuobaudą ir dėl to jam neleidžiama susitikti su artimaisiais buvo informuota ir pareiškėjo žmona (Vilniaus PN 2019 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 11-37 „Dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktiniu“). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) patikrino Vilniaus PN 2019 m. gegužės 14 d. rašto Nr. 42-1790 „Dėl ilgalaikių pasimatymų“ teisėtumą ir pagrįstumą ir jį patvirtino, akcentuodamas pareiškėjui, kad jam ilgalaikis pasimatymas su žmona nebuvo suteiktas ne dėl jo teisinio statuso, o dėl to, kad jis anksčiau padarė drausminį nusižengimą (2019 m. liepos 18 d. raštas Nr. 2S-3011 „Dėl skundo nagrinėjimo“).

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pareiškėjo kaip suimtojo teisę į pasimatymus reglamentuojančiomis Įstatymo nuostatomis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu, jas aiškinančia teismų praktika, priėjo prie išvados, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis. Tačiau laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (pagal pareigas). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (savo kompetencijos ribose) pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia.

7. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažino, kad pareiškėjui ilgalaikis pasimatymas nebuvo suteiktas dėl jam paskirtos nuobaudos ir dėl to, kad nuo jos paskyrimo nebuvo praėję 6 mėnesiai. Įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, jog ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine suteikiamas tuo atveju, jeigu suimtasis neturi galiojančių nuobaudų, o pagal Įstatymo 36 straipsnio 8 dalį, jeigu per šešis mėnesius po nuobaudos atlikimo dienos (jeigu nuobauda nebuvo vykdoma – nuo jos paskyrimo dienos) nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad asmuo neturi nuobaudų. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl ilgalaikio pasimatymo su žmona nepraėjus 6 mėnesiams nuo nuobaudos paskyrimo. Tai reiškia, kad Vilniaus PN, atsisakydamas suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona, teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Taip pat pareiškėjo argumentai, kad padarytas vidaus tvarkos pažeidimas nebuvo susijęs su pasimatymo tvarkos pažeidimu, todėl jis negali apriboti pareiškėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą su žmona, atmestas kaip nepagrįstas, nes Įstatyme nėra detalizuota, jog suimtasis neturi turėti galiojančių nuobaudų, susijusių tik su pasimatymų tvarkos pažeidimais.

8. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus PN nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių nepažeidė. Nesant vieno iš valstybės atsakomybei atsirasti būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – atsakomybė negalima. Pripažinęs tai, teismas dėl kitų valstybės atsakomybės sąlygų plačiau nepasisakė, atmesdamas pareiškėjo skundą.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

10. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų su artimaisiais tvarka turi būti vertinama atskirai – suimtiesiems pagal Įstatymo nuostatas, o nuteistiesiems – pagal BVK nuostatas, yra nepagrįsta (Įstatymo 12 str. 3 ir 4 d.). Toks skirtingas teisinis reglamentavimas dėl to paties dalyko (pasimatymai su artimaisiais) sukelia diskriminaciją tarp nuteistųjų ir suimtųjų, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. To neįvertinęs teismas netinkamai išnagrinėjo bylą.

10.2. Pirmosios instancijos teismas pakankamai dėmesio neskyrė ir todėl netinkamai išaiškino Įstatymo 22 straipsnio 6 ir 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Tinkamai aiškinant minėtas teisės normas aišku, kad suimtajam, baustam už pažeidimus, kurie nesusiję su pasimatymų tvarkos pažeidimais, negali būti atimama teisė matytis su savo artimaisiais. Tokį pareiškėjo aiškinimą pagrindžia ir Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis, kuri atskleidžia, kad nuobaudos sunkumas turi atitikti padarytą pažeidimą. Todėl šiuo atveju pareiškėjo padarytas vidaus tvarkos pažeidimas, dėl kurio pareiškėjas gailėjosi, suprato padaręs pažeidimą, rasto tabako net nevartojo, o tik turėjo, negali pagal savo pobūdį daryti jokios įtakos pareiškėjo teisei pasimatyti su artimaisiais. Draudimas susitikti su artimaisiais yra neleistinas įsikišimas į Konvencijos 8 straipsniu saugomas teises. Pareiškėjui dėl nepagrįstai apribotos jo teisės susitikti su artimaisiais, kilo neigiami išgyvenimai, kurie nebūtų kilę, jei Vilniaus PN neteisėtai nebūtų paneigęs pareiškėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą su žmona. Socialiniai ryšiai yra svarbūs resocializacijai ir pareiškėjo asmens tapatumo formavimuisi.

11. Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą, jo nuomone, kilusią dėl Vilniaus PN neteisėto ir nepagrįsto atsisakymo suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas turėjo jam paskirtą nuobaudą ir kreipėsi su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona nepraėjus 6 mėnesiams nuo nuobaudos paskyrimo, konstatavo, kad Vilniaus PN teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą su žmona.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisiniu situacijos vertinimu, akcentuodamas tai, ką buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui, t. y. kad BVK ir Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ilgalaikių pasimatymų tvarką, sukuria diskriminaciją tarp nuteistųjų ir suimtųjų, bei kad pareiškėjui paskirta nuobauda negalėjo sudaryti faktinio pagrindo, dėl kurio apribojama pareiškėjo teisė į ilgalaikį pasimatymą su žmona.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina paminėtų ribų neperžengdama.

16. Nagrinėjamu atveju nustatytos ir pareiškėjo neginčijamos šios reikšmingos bylos aplinkybės: (i) pareiškėjas ginčo metu buvo suimtasis; (ii) pareiškėjui 2019 m. kovo 28 d. paskirta nuobauda – papeikimas (LAVL direktoriaus 2019 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. NB-155 „Dėl suimtojo nubaudimo“); (iii) pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui prašymą leisti suteikti ilgalaikį pasimatymą pateikė 2019 m. balandžio 24 d.; (iv) Vilniaus PN direktorius 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 42-1790 „Dėl ilgalaikių pasimatymų“ atsisakė pareiškėjui suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona, nustatęs, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą – papeikimą.

17. Suimtųjų teisė pasimatyti reglamentuota Įstatymo (2017 m. birželio 22 d. redakcija) 22 straipsnyje, kurio 6 dalyje nustatyta, kad: „Suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. <....>.“ Nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarka nustatyta Įstatymo 36 straipsnyje, kurio 8 dalyje numatyta, kad: „Jeigu per šešis mėnesius, <...> nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad asmuo neturi nuobaudų.“ Vadinasi, jeigu suimtasis turi galiojančių nuobaudų, jam ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine negali būti suteiktas tol, kol suimtasis turės galiojančių nuobaudų.

18. Teisėjų kolegija Nutarties 16 punkte nustatytas aplinkybes įvertinusi Nutarties 17 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus PN nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona. Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nepagrindžia apeliacinio skundo argumentas, kad ilgalaikių pasimatymų tvarka skirtingai reglamentuojama Įstatymo ir BVK nuostatomis ir dėl to pareiškėjas yra nepagrįstai diskriminuojamas. Šiuo aspektu paminėtina, kad šioje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo suimtasis. O tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas, atitinka ir LVAT praktiką (žr. 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-442/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-525/2020), nuo kurios nukrypti šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai, jog kito statuso asmenims taikomas kitoks teisinis reguliavimas savaime nepagrindžia diskriminavimo fakto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie keltų abejonę dėl tokio diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrįstumo.

19. Kaip nepagrįsti atmetami ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos nuobaudos sukeltų teisinių pasekmių. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisė į ilgalaikį pasimatymą nebuvo paneigta, o tik apribota iki termino, kada pareiškėjas nebeturės galiojančios nuobaudos (Įstatymo 36 str. 8 d.). Subjektyvus pareiškėjo Įstatymo 22 straipsnio 6 dalies normos, kuri yra aiški, aiškinimas, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo minėtos normos turinio ir ją aiškinti taip, kaip ją supranta pareiškėjas. Pagrindų sutikti su pareiškėjo Įstatymo 22 straipsnio 6 dalies normos aiškinimu nėra. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nėra detalizuota, už kokio pobūdžio pažeidimą pareiškėjui turi būti paskirta nuobauda, tam, kad pareiškėjas būtų laikomas „galiojančių nuobaudų neturintis“.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė