fc80532c-eab8-495c-a542-565eb05ba64e · RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2- 32-126/2016                                                                                    Teisminio proceso Nr.2-37-3-00980-2015-0                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                 2.5.10.2.4.1; 2.5.2.1; 2.10.1; 3.2.6.4 ROKIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016m. kovo 18 d.RokiÅ¡kis                           RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė., sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams: advokatui Anatolij Å ichovcov, advokato padėjėjai AuÅ¡rai Levinienei, atsakovų atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl pripažinimo neteisėta statyba ir žalos atlyginimo, pagal ieÅ¡kovo M.

M. ieÅ¡kinį, atsakovai: A. Č., B. Č., RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, trečiasis asmuo R. R., institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybinė įmonė Valstybės žemės fondas, n u s t a t ė :            I. M. M. ieÅ¡kinyje nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra žemės sklypo, esančio RokiÅ¡kio r. sav., ŽiobiÅ¡kio kaime, (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr.7397-00030141, kadastro Nr. 7397/0003:141, savininkas.

IeÅ¡kovo kaimynai Antanas ir B. Č., gyvenantys RokiÅ¡kio r. sav., ŽiobiÅ¡kio kaime, (duomenys neskelbtini), Å¡iame žemės sklype savo iniciatyva be projekto, atitinkamų leidimų, savavaliÅ¡kai, 1983 metais įsirengė melioracijos drenaÅ¾Ä , kurį nuvedė per valstybinę žemę (Å¡iuo metu per ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ) į vandenvietės teritorijÄ . Pasak atsakovų melioracijos drenažo pradžia yra nuo jų klėties, tęsiasi per ieÅ¡kovo žemės sklypÄ link vandenvietės teritorijos.

Atlikus ekspertizę civilinėje byloje Nr.2-3-620/2014 nustatyta, jog drenažas yra atsakovų, ieÅ¡kovo ir R. U. žemės sklypuose, o kur nuvestas drenažas - nėra žinoma. Dėl atsakovų įrengto aukščiau nurodyto melioracijos drenažo, yra pažeidžiamos ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės, kadangi atsakovų A. ir B. Č. melioracijos vamzdžiais surinktas vanduo tekina vandenį į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , ko pasėkoje tvindomas ieÅ¡kovo žemės sklypas ir dėl Å¡ios priežasties jis negali auginti sodo, daržovių, pÅ«na jo Å«kiniai pastatai.      Kaip tvirtina atsakovai A. ir B.

Č., melioracijos drenažo trasa baigta statyti 1983 metais, t. y. dėl pastatyto melioracijos drenažo trasos teisėtumo turi bÅ«ti sprendžiama pagal 1983 metais galiojusius teisės aktus. Pagal 1964 m. CK 114 straipsnio nuostatas bei Ministrų Tarybos 1958-12-13 nutarimÄ Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje" buvo reikalingas atitinkamos institucijos - Valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimas, o teisėtai pastatytas statinys pagal nurodytas instrukcijas turėjo bÅ«ti tinkamai įregistruotas.      IeÅ¡kovo atstovai teigia, jog LR CK 4.103 str. normos, nustatančios savavaliÅ¡kai pastatyto melioracijos drenažo, pažeidžiančio teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi bÅ«ti taikomos kartu su vieÅ¡osios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ .

      Atsakovai ieÅ¡kovo žemės sklype, be ieÅ¡kovo leidimo, 1998 - 1999 metais iÅ¡kasė aklinÄ griovį, kurio ilgis 50,84 metrai, iÅ¡ viso 0,0030 ha. IÅ¡kasto griovio juodžemį supylė į savo žemės sklypÄ . Minėtas aklinas griovys baigiasi ieÅ¡kovo žemės sklype žemiausioje vietoje prie kÅ«dros, 2todėl jame periodiÅ¡kai renkasi vanduo. Kai griovys persipildo vandeniu, vanduo iÅ¡silieja į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ilgai jį užliedamas. Per laikotarpį nuo 2003 metų iki Å¡iol Å¡iame žemės sklype ieÅ¡kovas negali auginti daržovių, pasodinti sodo ir priverstas daržoves pirkti, t. y. per dvylika metų patyrė nuostolių (per metus 1000 Lt.).

IeÅ¡kovas nuo 2003 iki 2010 metų kiekvienais metais sodino sodÄ , kuris dėl atsakovų periodiÅ¡kai kanalizuojamo vandens iÅ¡džiÅ«davo. Buvo sodintos vyÅ¡nios 6 vienetai, obelų 4 vnt, slyvų 3 vnt, vaiskrÅ«mių (juodųjų serbentų 15 krÅ«mų, svarainiai 4 vnt., agrastų 1 vnt.). Vėliau persodino dalį, t. y. 4 vyÅ¡nias, kurios vėl nudžiÅ«vo dėl vandens pertekliaus. Daržo negalėjo auginti, nes atsakovo kanalizuojamas vanduo subėga į ieÅ¡kovo žemės sklype esantį griovį, o iÅ¡ jo iÅ¡silieja taip užtvindydamas ieÅ¡kovo žemės sklypÄ .        IeÅ¡kovas teigia, jog apie melioracijos drenaÅ¾Ä sužinojo 2008 metų rudenį, kai savo žemės sklype pagal suderintÄ ir patvirtintÄ projektÄ kasant kÅ«drÄ buvo nutrauktas atsakovo neteisėtai įrengtas melioracijos drenažas.

Teismų nustatyta, kad B. Č. yra gimusi ir iki Å¡iol gyvena Ateities gatvėje Nr.2. Å alia esantį valstybei priklausantį žemės sklypÄ , kuriame įrengtas neteisėtas drenažas, atsakovai įsigijo 2000 metais, iki to laiko valstybinį žemės sklypÄ prižiÅ«rėjo tik A. ir B. Č., tai yra 1996 m. pasodino sodÄ , Å¡ienavo, be leidimų iÅ¡sikasė kÅ«drÄ .        PraÅ¡o pripažinti atsakovų A. Č. ir B. Č. įrengtÄ melioracijos drenaÅ¾Ä neteisėta statyba.        Įpareigoti A.

Č. ir B. Č. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirinktinai įteisinti savavaliÅ¡kai įrengtÄ melioracijos drenaÅ¾Ä arba jį nugriauti.         Įpareigoti atsakovus A. Č. ir B. Č. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo darbu ir/ar lėšomis užversti ieÅ¡kovo M. M. žemės sklype iÅ¡kastÄ griovį juodžemiu.         Įpareigoti atsakovus A. Č. ir B. Č. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti kanalizuojamo vandens kitus įrenginius ir atlyginti ieÅ¡kovui 3 480 Eur nuostolių su 5 proc. metinėmis palÅ«kanomis.               Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jų atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad civilinės bylos Nr.2-3-620/2014, iÅ¡nagrinėtos RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme, 2014-01-27 sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės iÅ¡ naujo nėra įrodinėjamos, jomis reikia remtis kaip prejudiciniais faktais (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 p.).

Teismas konstatavo, kad melioracijos sistema nelaikytina valstybės nuosavybe ir priklauso nuosavybės teise žemės savininkams, kurie turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius. Teismas konstatavo, kad ieškovas M. M. neprižiūrėjo ir sugadino jo žemės sklype esančius melioracijos įrenginius. Teigia, kad atsakovai tapo žemės ir statinių savininkais žymiai vėliau, po to kai buvo įrengtas melioracijos įrenginys - drenažo linija.

Ä®sigydami privačion nuosavybėn žemės sklypÄ Ä¯sigijo ir melioracijos įrenginius, kuriuos prižiÅ«rėjo. IeÅ¡kovas taip pat melioracijos įrenginius įsigijo kartu su žemės sklypu. Atsakovai nėra melioracijos įrenginių statytojai ir nėra jų įrengę. MelioracijÄ Ä¯rengė ŽiobiÅ¡kio kolÅ«kis savo lėšomis, jis laikytinas statytoju. Melioracijos įrenginys nelaikytinas savavaliÅ¡ka statyba, nes nėra įstatymu nustatyta tvarka konstatuota, kad Å¡is statinys pastatytas savavaliÅ¡kai.

Atsakovai turi pareigÄ rÅ«pintis tik jų žemės sklype esančiais melioracijos įrenginiais, o ieÅ¡kovas - melioracijos įrenginiais esančiais jo žemės sklype. IeÅ¡kovo reikalavimas melioracijos drenaÅ¾Ä pripažinti neteisėta statyba nepagrįstas, nes atsakovai nėramelioracijos drenažo įrengėjai ar statytojai; ieÅ¡kovas negali reikalauti nugriauti statinius nesamus jo žemės sklype; ieÅ¡kovo žemės sklype esanti melioracijos trasa yra jo nuosavybė ir atsakovai su ja nėra susiję; melioracijos drenažas nėra savavaliÅ¡kas statinys, nes tokiu statinį gali pripažinti tik teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; ieÅ¡kovo reikalavime nėra nurodyta kokiÄ konkrečiai melioracijos drenažo dalį reikia pripažinti neteisėta, jo reikalavimas nėra konkrečiai apibrėžtas.            Atsakovai teigia, jog jie nėra ieÅ¡kovo žemės sklype iÅ¡kasę jokio griovio, todėl praÅ¡o atmesti ir antrÄ reikalavimÄ .            IeÅ¡kovas nekonkretizuoja kokius turi iÅ¡ardyti kitus kanalizuojamo vandens įrenginius, nenurodo kaip tie įrenginiai pažeidžia ieÅ¡kovo teises.

IeÅ¡kovas neturi teisės reikalauti paÅ¡alinti įrenginius, kurie nėra jo žemės sklype, o įrodymų, kad įrenginiai daro žalÄ ieÅ¡kovo sklypui iÅ¡ 3viso nepateikia. Joks vanduo nėra atsakovų kanalizuojamas į ieÅ¡kovo sklypÄ . IÅ¡ atsakovų sklypo vanduo, melioracijos įrenginiu esančiu atsakovų, ieÅ¡kovo, valstybės žemės sklypuose, toliau nuleidžiamas į upelį.                               A. R. rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklypų savininkų ieÅ¡kovo M.

M., atsakovų A. ir B. Č. žemės sklypus, esančius ŽiobiÅ¡kio kaime, RokiÅ¡kio rajone, kertanti drenažo linija yra nepažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis ir Å¡is plotas neįtrauktas į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitÄ , todėl RokiÅ¡kio rajono savivaldybė Å¡ioje byloje neturėtų bÅ«ti atsakovu, o ir pats ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia jokių reikalavimų RokiÅ¡kio rajono savivaldybei. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai A. ir B.

Č. 1983 m. savavaliÅ¡kai įsirengė melioracijos drenaÅ¾Ä , prieÅ¡ingai, RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylÄ Nr. 2-3-620/2014 liudininkas J. K. nurodė, kad melioracijos drenažo trasa buvo įrengta ŽiobiÅ¡kio kolÅ«kio lėšomis. Dėl atsakovų žemės sklype esančio statinio teisėtumo priklauso spręsti ne ieÅ¡kovui, o Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.               Trečiasis asmuo R.

R. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovai A. Č. ir B. Č. yra jos tėvai. Jie namų valdÄ , adresu(duomenys neskelbtini), ŽiobiÅ¡kio kaime, RokiÅ¡kio rajone, pradėjo valdyti nuo 2009 metų, kai ji tėvams dovanojo namų valdÄ (žemės sklypÄ ir pastatus). Iki to laiko tėvai gyveno kitoje vietoje. R. R. nurodė ir teismo posėdyje apklausta liudytoja patvirtino, kad ji namų valdÄ adresu(duomenys neskelbtini) , ŽiobiÅ¡kio kaime, RokiÅ¡kio rajone, 1998 metais paveldėjo iÅ¡ savo senelių, t.y. motinos B.

Č. tėvų. Per visÄ laikotarpį namų valdÄ valdė ji. Jos valdymo laikotarpiu, jos praÅ¡ymu, padarytas griovys, kuriuo surenkamas nuo stogų lietaus vanduo patenka į namų valdos ribose esantį vandens telkinį. Teigia, jog griovys tarp R. R. turėtos namų valdos ir ieÅ¡kovo M. M. namų valdos, iÅ¡ jos sklypo pusės nebuvo kasamas. Tokio griovė nekasė ir jos tėvai. Griovys susiformavo savaime, dėl ieÅ¡kovo namų valdoje atliktų žemės stumdymo darbų ties atsakovų sklypo riba.

IeÅ¡kovui iÅ¡kasus savo valdoje kÅ«drÄ , iÅ¡kastas žemes ieÅ¡kovas lygino ir sukėlė savo sklypo aukÅ¡tį, todėl atsakovo žemės sklypas liko žemiau. Atsakovų žemiausioje sklypo vietoje, ties riba su ieÅ¡kovo namų valda, ieÅ¡kovui sugadinus drenaÅ¾Ä ir pakėlus žemės sklypo aukÅ¡tį, pastoviai rinkosi vanduo, savaime žemė kiek susmuko, pradėjo augti augalai, kurie auga vandenyje. Po to, kai ieÅ¡kovas iÅ¡kasė kÅ«drÄ , atsakovų didelė dalis namų valdos pradėjo pelkėti.

Todėl ieškovo reikalavimas užversti griovį esantį jo žemės sklype negali būti tenkinamas, nes ieškovo žemės sklype nėra jokio griovio. Ieškovas pats pakėlė savo sklypo žemės aukštį ir nesustūmė žemių visiškai iki atsakovų sklypo ribos. Ieškovas turi galimybę savo žemės sklype sustumti žemes iki pat atsakovų žemės sklypo krašto ir tokiu atveju, tariamas griovys jo žemės sklype pasinaikins. Melioracijos įrenginiai įrengti dar iki R. R. tampant žemės sklypo savininke.

Å iuos melioracijos įrenginius įrengė ŽiobiÅ¡kio kolÅ«kio užsakymu kaip ir visame kaime - melioracijos įmonė. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.                                                             IeÅ¡kinys atmestinas.  Įstatymas numato, kad Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR (duomenys neskelbtini) 185 str. ).       IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti atsakovų A.

Č. ir B. Č. įrengtÄ melioracijos drenaÅ¾Ä neteisėta statyba ir įpareigoti atsakovus įteisinti savavaliÅ¡kai įrengtÄ melioracijos drenaÅ¾Ä arba jį nugriauti,  kadangi dėl atsakovų įrengto melioracijos drenažo melioracijos vamzdžiais surinktas vanduo tekina į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ vandenį, ko pasėkoje tvindomas ieÅ¡kovo žemės sklypas ir dėl Å¡ios priežasties jis negali auginti sodo, daržovių, pÅ«na jo Å«kiniai pastatai, tačiau iÅ¡ teismui pateikto M.

M. praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr.2-3-620/2014 (1t.b.l.65-69), ieÅ¡kovas teigia, jog jo ir kitų kaimynų žemės sklypai yra tvindomi dėl neuždarytų (neiÅ¡montuotų) gręžinių, dėl iÅ¡ vandens bokÅ¡to, priklausančio UAB „ŽiobiÅ¡kio kompleksas“ iÅ¡leidžiamo vandens į aplinkÄ . Be to, RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 42014-01-27 iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-3-620/2014 atlikus melioracijos statinių ir melioracijos statinių projektų ekspertizę (civ. byla Nr.2-3-620/2014, 5t., b.l.85-113) nustatyta, kad sausinamosios melioracijos drenažo sistema prieÅ¡ kasant kÅ«drÄ buvo ir ji veikė gerai.

Tinkamai veikianti melioracijos sistema sugadinta ieÅ¡kovo M. M. žemės sklype, iÅ¡kasus jam kÅ«drÄ . IeÅ¡kovo iÅ¡kasta kÅ«dra neatitinka projekto bendrųjų statinio techninių rodyklių. Atsakovų A. ir B. Č. žemės sklypų Å¡lapimÄ lėmė kÅ«dros iÅ¡kasimas, atitekančio vandens nuotekio nesureguliavimas, drenažo rinktuvo sunaikinimas dviejose vietose, neteisingas iÅ¡kastų gruntų sklaidymas ir, nesant projektiniams pavirÅ¡inio planiravimo sprendiniams, savavaliÅ¡kas žemės pavirÅ¡iaus formavimas.              Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje – Valstybinės įmonės Valstybės žemės fondo atstovas A.

G. teikdamas iÅ¡vadÄ byloje nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas, nes jį tenkinant bÅ«tų pažeisti ne tik visuomenės, bet ir kitų ŽiobiÅ¡kio kaimo gyventojų interesai. Ä®rengtas drenažas veikė gerai, tačiau ieÅ¡kovui iÅ¡kasus kÅ«drÄ buvo sugadintas drenažas, dėl ko užtvindomi ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypai. Jei ŽiobiÅ¡kio kaime nebÅ«tų įrengta drenažo sistema, tai Å¡ioje vietoje nebÅ«tų ir gyvenvietės, nes ankščiau čia buvo užmirkę plotai.

Negalima panaikinti dalies drenažo sistemos nepadarant žalos kitiems kaimo gyventojams. Teigia, jog tuo metu buvo melioracijos projektų, kuriuos vykdė kolūkiai kartu su melioracijos įmonėmis. Kolūkiai gaudavo skirstomas fondines medžiagas: drenažo vamzdelius ir kitas reikalingas drenažui įrengti medžiagas, tuo tarpu privačiam asmeniui nusipirkti šių medžiagų nebuvo jokios galimybės. Negalima panaikinti dalies drenažo sistemos nepadarant žalos kitiems kaimo gyventojams.            L.

R. R. (vėliau patraukta trečiuoju asmeniu) teismo posėdyje parodė, kad ji nuo 1998 iki 2009 metų buvo ginčo sklypo ir pastatų, esančių RokiÅ¡kio rajone, ŽiobiÅ¡kio kaime, (duomenys neskelbtini), savininkė. MinimÄ Å¾emės sklypÄ ir pastatus ji 2009 metais padovanojo tėvams Bronei ir A. Č. ir jie atsikėlė gyventi į ŽiobiÅ¡kio kaimÄ . Melioracijos drenažas buvo įrengtas žymiai ankščiau, negu ji įsigijo žemės sklypÄ .      IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr.2-3-620/2014 buvo nustatyta, kad drenažo sistema ginčo sklypuose buvo nutiesta kolÅ«kio pirmininko ir RokiÅ¡kio MSV vadovo susitarimu, kolÅ«kio lėšomis.

Drenažo sistema eina per kelis žemės sklypus, todėl patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡ardyti drenažo sistemÄ , bÅ«tų pažeisti kitų žemės sklypų savininkų interesai.      Nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovus savo darbu ir/ar lėšomis užversti ieÅ¡kovo žemės sklype iÅ¡kastÄ griovį juodžemiu, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog minimÄ griovį 1998 – 1999 metais iÅ¡kasė atsakovai. Pagal RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos RokiÅ¡kio kaimiÅ¡kosios seniÅ«nijos pažymÄ (2t.b.l.108), R.

R. nuo 1995m. kovo 6d. iki 2008m. gruodžio 17d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ -(duomenys neskelbtini) , ŽiobiÅ¡kio kaime, RokiÅ¡kio rajone ir ji buvo ginčo sklypo ir pastatų savininkė. Bronė ir A. Č. gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2009m. sausio 15d.pagal dovanojimo sutartį (Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as – pažymėjimas, 1t.b.l.94-102), todėl 1998 – 1999 metais atsakovai nebuvo sklypo ir pastatų savininkai, todėl jie negalėjo iÅ¡kasti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto griovio. L.

R. parodė, kad ji tai pat nekasė jokio griovio, o tėvams pradėjus gyventi ŽiobiÅ¡kio kaime, jie taip pat nekasė griovio, nes tuo metu jau buvo prasidėję bylos. Su ieÅ¡kovu nesutarimai prasidėjo, kai ieÅ¡kovas iÅ¡sikasė kÅ«drÄ ir pažeidus melioracijos drenaÅ¾Ä buvo užliejamas atsakovų žemės sklypas.       Liudytojas E. J. S teismo posėdyje parodė, kad kai buvo kasamas griovys jis buvo vaikas, gyveno su tėvais OnuÅ¡kio kaime ir kartais 2 dienoms atvažiuodavo pas seserį į ŽiobiÅ¡kį.

Jam būnant pas seserį matė, kaip Č. kasė griovį su ekskavatoriumi, tačiau negalėjo pasakyti, kokio gylio iškastas griovys. Šie liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojas yra ieškovo žmonos brolis, be to jo parodymai prieštarauja prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas R. B negalėjo patvirtinti kokio gylio, kas ir kada iškasė griovį.       Neparemtas įrodymais ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus išardyti kanalizuojamo vandens kitus įrenginius.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir jo atstovai teismo posėdyje 5 nekonkretizavo kokius turi iÅ¡ardyti kitus kanalizuojamo vandens įrenginius, nenurodė kaip tie įrenginiai pažeidžia ieÅ¡kovo teises.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento RokiÅ¡kio rajono agentÅ«ros patikrinimo akte Nr.S9-4(2-16) (2t.b.l.45-46) nurodoma, kad nuo atsakovų visos namų valdos teritorijos ir pastatų (gyvenamojo namo, garažo – angaro) lietaus vanduo polietileniniais vamzdžiais (drenažo sistema), nuvestas į namų valdoje esančiÄ kÅ«drÄ , kuri yra uždara ir su M.

M. žemės sklype esančiu tvenkiniu nesusisiekia. A. ir B. Č. gyvenamajame name yra įrengta vietinė fekalinė kanalizacija. Buities atliekos kaupiamos 25 m3 talpos rezervuare, rezervuaras neprisipildęs, nuotekos į aplinkÄ nepatenka. Kitokių įrenginių nenustatyta. AnalogiÅ¡kus parodymus teimo posėdyje davė liudytoju apklaustas RokiÅ¡kio rajono agentÅ«ros vyr inspektorius V. P..       Reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visas tam bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str., 6.263 str. 1 d.).

Neįrodžius atsakovų kaltės dėl aukščiau iÅ¡nagrinėtų ieÅ¡kovo reikalavimų, nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovų 3480 Eur nuostolių su 5 proc. metinėmis palÅ«kanomis.                 IeÅ¡kovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami jo reikalavimai, ieÅ¡kinys atmestinas.       Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Už advokato pagalbÄ atsakovas A.

Č. sumokėjo 200 Eur, tai patvirtina teisinių paslaugų sutartis ir pinigų priėmimo kvitas (1t.b.l.121,122), B. Č. – 400Eur (2t. b.l.15, 60), trečiasis asmuo atsakovo pusėje R. R. advokatui sumokėjo 150Eur (pažyma dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai civilinėje byloje dydžio, pinigų priėmimo kvitas, 2t. b.l.106,107). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalaus užmokesčio dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl Å¡ios atsakovų ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93, 98 str.).

Priteistina iš ieškovo 15,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88str.1d.3p.).                                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais, teismas            n u s p r e n d ž i a:           M. M. ieškinį atmesti.           Priteisti iš M. M., a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų:

A. Č., a.k(duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų); B. Č., a.k(duomenys neskelbtini) 400Eur (keturis Å¡imtus eurų); R. R., a.k(duomenys neskelbtini) 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų); valstybei 15,80 Eur (penkiolika eurų 80 ct), (įmokos kodas 5660).            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                      M.

B.