2019-09-25 Nr. AB-18114-3-63-3-00045-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-569-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00045-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 55.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) atskiruoju skundu prašė panaikinti 2019 m. birželio 20 d. protokolinę nutartį ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus įpareigoti imtis priemonių, kad byla būtų nagrinėjama tinkamai, nevilkinant, objektyviai ir savalaikiai.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismas nurodė, kad ABTĮ nenustato, jog dėl nutarties tenkinti ar atsisakyti tenkinti prašymą atidėti teismo posėdį gali būti duodamas atskirasis skundas.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad 2019 m. birželio 20 d. protokolinė nutartis, kuria buvo tenkintas pareiškėjo S. S. atstovo prašymas atidėti teismo posėdį, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, vadovaudamasis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė atsakovo atskirąjį skundą atsisakyti priimti.

III. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2019 m. birželio 20 d. nutartis užkerta galimybę tinkamai (teisėtai) tolesnei bylos eigai bei yra nepagrįsta, tačiau teismas nepanoro spręsti atsakovo atskirojo skundo priėmimo iš esmės, dangstydamasis formaliomis priežastimis.

2. Atsakovas teigia, jog teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, o ši iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti suinteresuoto subjekto teisė suponuoja ir teisę į tinkamą (teisingą) teisinį procesą. Atsakovas, vadovaudamasis ABTĮ 6 straipsniu, kuriame nustatyta, kad teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, daro išvadą, kad teismas privalo tinkamai (teisingai) vykdyti teisinį procesą administracinėse bylose. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis procesas yra priemonė teisėtumo ir pagrįstumo priežiūrai pirmosios instancijos teismams vykdant teisingumą teisinio proceso metu administracinėse bylose. Atsakovas teigia, kad teisės kreiptis į apeliacinę instanciją nepagrįstas varžymas, naudojantis bei remiantis formalizuotomis dingstimis, yra teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamai (teisingai) vykdomą teisinį procesą administracinėse bylose nepagrįstas varžymas. Atsakovas nurodo, kad ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo nutartis) proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, kai teismo nutartis užkerta galimybę tinkamai (teisėtai) tolesnei bylos eigai.

3. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atstovas šioje administracinėje byloje yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga (toliau – ir profesinė sąjunga), bet ne asmeniškai pirmininkas V. Ž.. Atsakovas pabrėžia, kad profesinė sąjunga, t. y. juridinis asmuo, kuriam taikomi kitokie atstovavimo kriterijai nei fiziniam asmeniui, todėl teisiškai negalima tokia situacija, jog dėl juridinio asmens atstovo užimtumo ar kitų subjektyvių priežasčių, juridinis asmuo tokios trukmės laikotarpiu negali atlikti jokių savo funkcijų ir būti atstovaujamas valdymo organų. Atsakovo nuomone, tokiu atveju turi būti sprendžiamas procesinio atstovavimo klausimas, kas yra išimtinė juridinio asmens valdymo organų kompetencija ir pareiga.

4. Atsakovas pažymi, kad skundžiamą nutartį teismas grindė faktiškai procese neegzistuojančio juridinio asmens prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su teise kreiptis į teismą, pirmiausia, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.).

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, iš paminėtos įstatymo normos matyti, jog atskirojo skundo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas pateikė prašymą atidėti pirmosios instancijos teismo posėdį (II t., b. l. 22–23), o pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 20 d. protokoline nutartimi šį pareiškėjo atstovo prašymą tenkino ir teismo posėdį atidėjo (II t., b. l. 26–27). Atsakovas, kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu, iš esmės nesutinka su teismo nutartimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Iš minėtų nuostatų matyti, jog ABTĮ nepateikia išsamaus bylų atidėjimo pagrindų sąrašo, tačiau iš šios ir kitų ABTĮ nuostatų akivaizdus šio instituto išimtinis pobūdis. ABTĮ 79 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ABTĮ 79 straipsnio taikymo požiūriu nėra teismui privalomas, t. y. savaime neįpareigoja teismo tenkinti tokį prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas turi išsamiai išnagrinėti prašymo priežastis ir motyvuotai nuspręsti, ar proceso šalies nedalyvavimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą visais atvejais turi būti motyvuotas ir pateiktas su įrodymais, patvirtinančiais atidėjimo būtinybę, nes tik taip užtikrinamas proceso koncentruotumo bei operatyvumo principų įgyvendinimas, užkertamas kelias bylos vilkinimui. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimas išsprendžiamas nutartimi, kuri atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-992/2013). Todėl įvertinus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo tikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo bylos nagrinėjimą, kadangi toks klausimas negali būti atskirojo skundo objektu ir pagal ABTĮ nuostatas aukštesnės instancijos teismo negali būti vertinamas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, nevertinant argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrįstumu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė