Legislator Case Law & Legislation
fc7ef35e-9c69-4dc4-9857-ab9446d538bd AI generated

Court dismisses prisoner's non-pecuniary damages claim for failed risk assessment due to lack of proven causal link.

Case Number fc7ef35e-9c69-4dc4-9857-ab9446d538bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the prisoner's claim for non-pecuniary damages alleging that the correctional facility failed to conduct an initial risk assessment, thereby blocking his early release. While the court acknowledged a procedural violation regarding the missing assessment, it found no evidence that this failure directly caused specific harm or prevented the prisoner from exercising his legal rights. Consequently, the court ruled that the necessary conditions for state civil liability, specifically the causal link between the violation and the alleged damages, were not met.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 ir 6.249 straipsniai: A procedural violation in a correctional facility's risk assessment does not automatically constitute state civil liability unless the plaintiff proves specific damages and a direct causal link between the violation and those damages.

Keywords

AI generated
non-pecuniary damages state civil liability causal link requirement correctional facility risk assessment procedure early release eligibility procedural violation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čiastymo 84 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čiastymo 86 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čiastymo 88 straipsnio 1 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čiastymo 132 straipsnio 1 dalis
AI generated
57a4ba71-64b5-41a0-8d34-214d3a360e0f
K., gim. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 59-194 ir bylos medžiagÄ ,- n u s t a t ė : A. K. pateikė teismui skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 59-194 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis A. K. 2013 m. sausio 7 d. skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ Nr. 59-194 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nustatant intensyviÄ priežiÅ«rÄ .
d0078918-e18c-4ce3-b2aa-81b7cb4ff222
  KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m.
211d36af-a7eb-4f8e-a59c-0f9c68128e03
Nr. TS-191-119/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2014 m. gruodžio 18 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2014-11-27 nutarimo Nr. 59-308 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, n u s t a t ė :
3d6e4f87-fa10-4df7-84d3-54ead49f5c7f
N U T A R T I SByla Nr. T-198-359/2015 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.1.10.1. (S)   KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. kovo 5 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V.
9364e7ae-436a-49cc-84cb-6e72544fde9b
Byla Nr. T-146-810/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01221-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1. (S)   KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. kovo 1 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-3075-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01184-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo 3578,14 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Nurodo, kad į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) jis atvyko 2018 m. gruodžio 18 d., iÅ¡vyko 2019 m. rugpjūčio 21 d., tačiau per šį laikotarpį nebuvo sudarytas socialinės reabilitacijos planas. Dėl to yra užkertamas kelias jo lygtiniam paleidimui. Be to, įstaigos darbuotojai nesugebėjo atlikti jo pirminės rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ , dėl ko 2020 m. sausio 17 d. svarstant jo lygtinio paleidimo klausimÄ , Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Neturėjo galimybės mažinti nusikalstamo elgesio rizikos, kadangi surinko 100 balų pagal OASys, nors bausmės atlikimo metu neturėjo nei vienos drausminės nuobaudos, lankė užsiėmimus, pareiÅ¡kė norÄ mokytis. Nurodo, kad dėl to patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ . Jam užkirsta galimybė integruotis į normalų visuomenės gyvenimÄ , laisvėje dirbti ir iÅ¡mokėti ieÅ¡kiniu priteistÄ 3578,14 Eur sumÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 12-17).

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atlikti laisvės atėmimo bausmės atvyko 2018 m. gruodžio 18 d. Vykdant Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 patvirtinÄ planÄ , 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Vilniaus PN buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė atliko pareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , kurio metu pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio teistumo rizika (100 balų).

Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo. Resocializacijos skyriaus specialistai turi ir daug kitų priskirtų funkcijų. Nurodo, kad pareiškėjas buvo nuteistas 2019 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, paskiriant jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, nuosprendį subendrinus su 2019 m. vasario 20 d. to paties teismo nuosprendžiu jam skirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

PareiÅ¡kėjo bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 11 d., pabaiga 2022 m. kovo 9 d. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis pareiÅ¡kėjas teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos galėjo ne anksčiau, kai jis faktiÅ¡kai bÅ«tų buvęs atlikęs minimaliÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. PareiÅ¡kėjo atveju pusė paskirtos laisvės atėmimo bausmės jam sueitų tik 2020 m. liepos 24 d.

Pabrėžia, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai prioritetÄ teikė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimams atlikti tiems nuteistiesiems, kurie pagal terminus turėjo bÅ«ti teikiami svarstyti Lygtinio paleidimo komisijoje. Todėl daliai naujai į įstaigÄ atvykusių nuteistųjų pirminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai buvo atlikti kiek vėliau, nei nustatyta teisės aktuose. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu Vilniaus PN bÅ«tinai bÅ«tų atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, tačiau vykdant Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. V-278 patvirtinÄ PlanÄ , pareiÅ¡kėjas neplanuotai 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistai atliko pareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , kurio metu pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio teistumo rizika (100 balų). Pažymi, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo aukÅ¡tÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , į tai, kad praÅ¡ymÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos pareiÅ¡kėjas galėjo teikti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 24 d., Vilniaus PN administracija dėl objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjo buvimo įstaigoje laikotarpiu neatlikusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jokių pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

Nurodo ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad Vilniaus PN administracija vilkina jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo atlikimÄ , dėl Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistų neveikimo, vadovaudamasis LR BVK 183 straipsnio 1 dalimi turėjo teisę skųstis Vilniaus PN vadovui, tačiau to nepadarė. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių (neturtinės žalos).

Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Atsakovės atstovo nuomone byloje nėra ir negali būti duomenų, jog dėl Vilniaus PN neatlikto pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kaip nors buvo apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo teisinė padėtis.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokio įrodomÄ jÄ galiÄ ar kito raÅ¡tiÅ¡kai pagrįsto įrodymo ar paaiÅ¡kinimo dėl neturtinės žalos patyrimo, nors teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo neatlikimas jau savaime jam sukėlė neturtinę žalÄ . Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pareiÅ¡kėjui buvo atliktas vėliau Marijampolės pataisos namuose dėl objektyvių priežasčių, o ne siekiant jį žeminti, pažeisti jo teises ar kitaip sumenkinti. PareiÅ¡kėjas neįrodė ir neįvardijo konkrečios kilusios žalos ir jos ryÅ¡io su neva neteisėtais Vilniaus PN veiksmais, nepagrindė, kaip apskaičiavo patirtÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patirtos žalos yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos dydžio turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas 2020 m. gegužės 18 d. pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsakovės atstovo atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog Vilniaus PN neneigia, jog nebuvo atliktas laiku nusikalstamos rizikos vertinimas. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos jo teisės lyginant su kitais nuteistaisiais.

Teigia, kad jeigu Vilniaus PN bÅ«tų laiku atlikę jo nusikalstamos rizikos įvertinimÄ , jo rizika bÅ«tų sumažinta iki vidutinės, kadangi Vilniaus PN namuose mokėsi, lankė užsiėmimus. Tik 45 balai pagal OASys metodikÄ yra statiniai, kurie nesikeičia. Kiti balai kintantys. Pažymi, jog jo lygtinis paleidimas buvo svarstomas 2020 m. sausio 17 d. ir buvo atmestas dėl aukÅ¡tos rizikos. PraÅ¡o skundÄ tenkinti (b. l. 57). Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl to, kad Vilniaus PN jo kalinimo laikotarpiu jam nebuvo sudarytas socialinės reabilitacijos planas, nebuvo atliktas jo pirminės rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ .

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato Ä®statymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

LR CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato LR CK 6.250 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį neturtinė žala - tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1267/2013; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo bausmės pradžia nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. kovo 9 d. PareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2018 m. gruodžio 18 d., iÅ¡vyko 2019 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 20-21).

Taip pat nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjui A. A. Vilniaus PN buvo sudarytas individualus nuteistojo A. A. socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-91, kuris patvirtintas Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo Č. J. (b. l. 23-27). A. A. yra susipažinęs su šiuo planu, tai patvirtina jo parašas. Taip pat nustatyta, kad buvo užvesta Individualaus darbo su nuteistuoju A. A. knygelė, nuteistasis supažindintas su nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais, su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, tai patvirtina A.

A. paraÅ¡as, kad susipažino 2018 m. gruodžio 19 d. (b. l. 28-37). Taigi, pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad jam atvykus į Vilniaus PN nebuvo sudarytas socialinės reabilitacijos planas ir jis neturėjo galimybės mažinti nusikalstamo elgesio rizikos, kadangi, kaip minėta, pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo. Taigi, kaip nustatyta, socialinės reabilitacijos planas pareiÅ¡kėjui buvo sudarytas įstatymo nustatytu terminu (per 10 dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ , ir tai atitinka Bausmių vykdymo kodekso 1371 straipsnyje, Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d.

įsakymu Nr. V-313 (toliau – ir Metodika) keliamus reikalavimus. Todėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu konstatuoti nėra teisinio pagrindo. Tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad A. A. keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OASys metodikÄ buvo atliktas tik 2019 m. gruodžio 12 d. Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje. Buvo nustatyta, kad pažeidėjas priklauso aukÅ¡tai pakartotinio teistumo rizikos grupei 100 balų pagal OASys (b. l. 36).

Tai patvirtina Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. suraÅ¡ytas A. A. keliamos rizikos įvertinimas Nr. 85/04K-1196 (b. l. 38-40). Atsakovės atstovas iÅ¡ esmės neneigia, kad laiku nebuvo atliktas A. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nurodydamas to priežastis, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡ Vilniaus PN buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, dėl vykusios reorganizacijos tuo laikotarpiu trÅ«ko žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių, padidėjo darbo krÅ«vis, Resocializacijos skyriaus specialistai prioritetÄ teikė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimams atlikti tiems nuteistiesiems, kurie pagal terminus turėjo bÅ«ti teikiami svarstyti Lygtinio paleidimo komisijoje.

Pažymėjo, kad vadovaujantis LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis pareiÅ¡kėjas teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos galėtų tik suėjus pusei paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 2020 m. liepos 24 d. Tokiu bÅ«du nebuvo pažeistos jokios pareiÅ¡kėjo teisės. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad buvo pažeista jo teisė bÅ«ti lygiu prieÅ¡ kitus nuteistuosius, kuriems buvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.

Metodikos 16 punkte nustatyta, kad per vienÄ mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigÄ atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų bÅ«rį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir Å¡ia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN neatlikusi pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kaip tai numatyta Metodikos 16 punkte. Atsakovės atstovo nurodyti argumentai, kodėl tai nebuvo padaryta nepateisina šio atsakovės atstovo neteisėto neveikimo. Pažymėtina, kad nei reorganizacija, nei žmogiškųjų išteklių trūkumas, kitos atsakovės atstovo minimos pasiteisinimui aplinkybės neturi įtakoti pareiškėjo atžvilgiu teisės aktais numatytų teisių užtikrinimo, jų įgyvendinimo.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad buvo pažeistas nuteistųjų lygybės principas jo atžvilgiu Å¡iuo atveju nepagrįstas. Vien faktas, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo atliktas nusikalstamo rizikos vertinimas teisės aktų nustatytu laiku, nesant kitų pagrįstų argumentų, taip pat įrodymų dėl nuteistųjų lygybės principo pažeidimo, taip pat įvertinus atsakovės atstovo nurodytas pakankamai objektyvias priežastis dėl padaryto pažeidimo, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai konstatuoti, kad Å¡iuo neveikimu Vilniaus PN pareiÅ¡kėjÄ Å¡iuo aspektu laikė nelygiu prieÅ¡ kitus nuteistuosius.

Kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjui 2019 m. gruodžio 12 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo atliktas keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant OASys metodikÄ , buvo nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso aukÅ¡tai pakartotinio teistumo rizikos grupei 100 balų pagal OASys (b. l. 38). IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad iki 2019 m. gruodžio 12 d. atliekamo pakartotino vertinimo pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje (b. l. 23-27, 28-32), t. y. turėjo galimybę sumažinti elgesio vertinimo balus.

Pagal OASys vertinimo metodikÄ nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas: (žema – 0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukÅ¡ta (100-168 balai); pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika: aukÅ¡ta – 100 balų, iÅ¡ jų 45 balai rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeičia (informacija apie teisės pažeidimus). LikusiÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (55 balai), kurie gali keistis. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo svarstymas dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra buvo svarstomas 2020 m. sausio 17 d. ir buvo atmestas dėl aukÅ¡tos rizikos pagal OASys metodikÄ (surinkus 100 balų (aukÅ¡ta rizika)).

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad atlikus jam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ Vilniaus PN bÅ«tų mažesnis balų skaičius pagal OASys nepagrįsti. NeaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjo manymu įvertinus jo pirminę nusikalstamo elgesio rizikÄ , rizikos balas bÅ«tų mažesnis nei 2019 m. gruodžio 12 d., vertinant pakartotinai. Byloje pateikta Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu (Vilniaus PN) iki pakartotino jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (Marijampolės PN Kybartų sektoriuje) dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose socialinės reabilitacijos programose, užimtumo priemonėse, jas vykdė, lankė paskaitas, konsultacijas teisiniais, socialiniais klausimais.

Taigi, jeigu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta 100 balų (aukÅ¡ta) rizika, tai neaiÅ¡ku, kodėl turėjo bÅ«ti nustatyta pirminio rizikos vertinimo metu mažesnė nei aukÅ¡ta (100-168) balų rizika, kuomet pareiÅ¡kėjas dar nevykdė socialinės reabilitacijos programos. Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytus argumentus, nenustatyta, jog dėl to, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, įvertinus jį pakartotinai ir nustačius aukÅ¡tÄ rizikÄ , dėl Å¡io Vilniaus PN pažeidimo, bÅ«tų kilusi konkreti ir reali, apibrėžta žala dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo, kilę konkretÅ«s padariniai bÅ«tent dėl to, kad nebuvo Vilniaus PN įvertintas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris bÅ«tų galėjęs įtakoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra rezultatÄ .

Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęs jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , taip pat sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, kad bÅ«tų teikęs atitinkamo turinio praÅ¡ymus ar skundus pataisos įstaigai ir pan. (BVK 183 straipsnis). Atsakovės atstovas nurodė ir tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis pareiÅ¡kėjas teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos galėtų tik suėjus pusei paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 2020 m. liepos 24 d.

Taigi, byloje nėra duomenų, jog dėl Vilniaus PN neatlikto pareiÅ¡kėjo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo kaip nors buvo apribotos kitos pareiÅ¡kėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu bÅ«du pabloginta jo teisinė padėtis, tai, kaip matyti, neturėjo jokios įtakos jo siekiui pasinaudoti galimybe iÅ¡eiti į laisvę anksčiau taikant lygtinio paleidimo institutÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokio įrodomÄ jÄ galiÄ ar kito raÅ¡tiÅ¡kai pagrįsto įrodymo ar paaiÅ¡kinimo dėl neturtinės žalos patyrimo, nors teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo neatlikimas jau savaime jam sukėlė neturtinę žalÄ .

Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pareiÅ¡kėjui buvo atliktas vėliau Marijampolės pataisos namuose. Nenustatyta, kad tokiu bÅ«du buvo siekta jį žeminti, pažeisti jo teises ar kitaip sumenkinti. PareiÅ¡kėjas neįrodė ir neįvardijo konkrečios kilusios žalos (o bÅ«tent kaip teigia skunde, kad patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , kad jam buvo užkirsta galimybė integruotis į normalų visuomenės gyvenimÄ , laisvėje dirbti ir iÅ¡mokėti ieÅ¡kiniu priteistÄ sumÄ ), ir jos ryÅ¡io su neva neteisėtais Vilniaus PN veiksmais.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patirtos žalos yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais. Taigi, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, nustačius Vilniaus PN pažeidimÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo atliktas pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, tačiau nenustačius, kad dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjui kilo konkrečios pasekmės, laikytina, kad nėra nustatytų visų valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, o bÅ«tent: padarytos žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 ir 6.249 straipsniai).

Todėl atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Vita Valeckaitė