Court dismisses prisoner's non-pecuniary damages claim for failed risk assessment due to lack of proven causal link.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the prisoner's claim for non-pecuniary damages alleging that the correctional facility failed to conduct an initial risk assessment, thereby blocking his early release. While the court acknowledged a procedural violation regarding the missing assessment, it found no evidence that this failure directly caused specific harm or prevented the prisoner from exercising his legal rights. Consequently, the court ruled that the necessary conditions for state civil liability, specifically the causal link between the violation and the alleged damages, were not met.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 ir 6.249 straipsniai: A procedural violation in a correctional facility's risk assessment does not automatically constitute state civil liability unless the plaintiff proves specific damages and a direct causal link between the violation and those damages.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I1-3075-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01184-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Vita ValeckaitÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A. A. kreipÄsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs atstovo 3578,14 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Nurodo, kad į Vilniaus pataisos namus (toliau â ir Vilniaus PN) jis atvyko 2018 m. gruodžio 18 d., iÅ¡vyko 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d., taÄiau per šį laikotarpį nebuvo sudarytas socialinÄs reabilitacijos planas. DÄl to yra užkertamas kelias jo lygtiniam paleidimui. Be to, įstaigos darbuotojai nesugebÄjo atlikti jo pirminÄs rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ , dÄl ko 2020 m. sausio 17 d. svarstant jo lygtinio paleidimo klausimÄ , Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.
NeturÄjo galimybÄs mažinti nusikalstamo elgesio rizikos, kadangi surinko 100 balų pagal OASys, nors bausmÄs atlikimo metu neturÄjo nei vienos drausminÄs nuobaudos, lankÄ užsiÄmimus, pareiÅ¡kÄ norÄ mokytis. Nurodo, kad dÄl to patyrÄ gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrÄtimÄ . Jam užkirsta galimybÄ integruotis į normalų visuomenÄs gyvenimÄ , laisvÄje dirbti ir iÅ¡mokÄti ieÅ¡kiniu priteistÄ 3578,14 Eur sumÄ . AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 12-17).
PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kÄjas į Vilniaus PN iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atlikti laisvÄs atÄmimo bausmÄs atvyko 2018 m. gruodžio 18 d. Vykdant KalÄjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d. įsakymu Nr. V-278 patvirtinÄ planÄ , 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d. pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ Vilniaus PN buvo perkeltas į MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektorių. MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistÄ atliko pareiÅ¡kÄjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , kurio metu pareiÅ¡kÄjui buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio teistumo rizika (100 balų).
Vilniaus PN pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas dÄl žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių trÅ«kumo. Resocializacijos skyriaus specialistai turi ir daug kitų priskirtų funkcijų. Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas buvo nuteistas 2019 m. gegužÄs 7 d. KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų nuosprendžiu, paskiriant jam 2 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nuosprendį subendrinus su 2019 m. vasario 20 d. to paties teismo nuosprendžiu jam skirta galutinÄ 3 metų 3 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
PareiÅ¡kÄjo bausmÄs pradžia â 2018 m. gruodžio 11 d., pabaiga 2022 m. kovo 9 d. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis pareiÅ¡kÄjas teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos galÄjo ne anksÄiau, kai jis faktiÅ¡kai bÅ«tų buvÄs atlikÄs minimaliÄ paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalį, t. y. pusÄ paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs. PareiÅ¡kÄjo atveju pusÄ paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs jam sueitų tik 2020 m. liepos 24 d.
PabrÄžia, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai prioritetÄ teikÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimams atlikti tiems nuteistiesiems, kurie pagal terminus turÄjo bÅ«ti teikiami svarstyti Lygtinio paleidimo komisijoje. TodÄl daliai naujai į įstaigÄ atvykusių nuteistųjų pirminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai buvo atlikti kiek vÄliau, nei nustatyta teisÄs aktuose. PareiÅ¡kÄjo atžvilgiu Vilniaus PN bÅ«tinai bÅ«tų atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taÄiau vykdant KalÄjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d.
įsakymu Nr. V-278 patvirtinÄ PlanÄ , pareiÅ¡kÄjas neplanuotai 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d. buvo perkeltas į MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektorių. MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistai atliko pareiÅ¡kÄjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , kurio metu pareiÅ¡kÄjui buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio teistumo rizika (100 balų). Pažymi, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo aukÅ¡tÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , į tai, kad praÅ¡ymÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos pareiÅ¡kÄjas galÄjo teikti ne anksÄiau kaip 2020 m. liepos 24 d., Vilniaus PN administracija dÄl objektyvių priežasÄių pareiÅ¡kÄjo buvimo įstaigoje laikotarpiu neatlikusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jokių pareiÅ¡kÄjo teisių ir teisÄtų interesų nepažeidÄ.
Nurodo ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas, manydamas, kad Vilniaus PN administracija vilkina jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo atlikimÄ , dÄl Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistų neveikimo, vadovaudamasis LR BVK 183 straipsnio 1 dalimi turÄjo teisÄ skųstis Vilniaus PN vadovui, taÄiau to nepadarÄ. PareiÅ¡kÄjas remiasi abstrakÄiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkreÄiai įvardyti valstybÄs kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisÄto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių (neturtinÄs žalos).
NeturtinÄs žalos atlyginimas nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. TeisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. AtsakovÄs atstovo nuomone byloje nÄra ir negali bÅ«ti duomenų, jog dÄl Vilniaus PN neatlikto pareiÅ¡kÄjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kaip nors buvo apribotos kitos pareiÅ¡kÄjo, kaip laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄio nuteistojo, teisÄs ar kitokiu bÅ«du pabloginta jo teisinÄ padÄtis.
PareiÅ¡kÄjas į bylÄ nepateikÄ jokio įrodomÄ jÄ galiÄ ar kito raÅ¡tiÅ¡kai pagrįsto įrodymo ar paaiÅ¡kinimo dÄl neturtinÄs žalos patyrimo, nors teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo neatlikimas jau savaime jam sukÄlÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pareiÅ¡kÄjui buvo atliktas vÄliau MarijampolÄs pataisos namuose dÄl objektyvių priežasÄių, o ne siekiant jį žeminti, pažeisti jo teises ar kitaip sumenkinti. PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ ir neįvardijo konkreÄios kilusios žalos ir jos ryÅ¡io su neva neteisÄtais Vilniaus PN veiksmais, nepagrindÄ, kaip apskaiÄiavo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl patirtos žalos yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir neparemti jokiomis faktinÄmis aplinkybÄmis ar įrodymais. DÄl nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas dÄl neturtinÄs žalos dydžio turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kÄjas 2020 m. gegužÄs 18 d. pateikÄ atsikirtimÄ Ä¯ atsakovÄs atstovo atsiliepimÄ , kuriame nurodÄ, jog Vilniaus PN neneigia, jog nebuvo atliktas laiku nusikalstamos rizikos vertinimas. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos jo teisÄs lyginant su kitais nuteistaisiais.
Teigia, kad jeigu Vilniaus PN bÅ«tų laiku atlikÄ jo nusikalstamos rizikos įvertinimÄ , jo rizika bÅ«tų sumažinta iki vidutinÄs, kadangi Vilniaus PN namuose mokÄsi, lankÄ užsiÄmimus. Tik 45 balai pagal OASys metodikÄ yra statiniai, kurie nesikeiÄia. Kiti balai kintantys. Pažymi, jog jo lygtinis paleidimas buvo svarstomas 2020 m. sausio 17 d. ir buvo atmestas dÄl aukÅ¡tos rizikos. PraÅ¡o skundÄ tenkinti (b. l. 57). Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina dÄl to, kad Vilniaus PN jo kalinimo laikotarpiu jam nebuvo sudarytas socialinÄs reabilitacijos planas, nebuvo atliktas jo pirminÄs rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ .
DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato Ä®statymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir LR CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinÄ Å¾alÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.
LR CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje nustatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje nustatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. NeturtinÄs žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato LR CK 6.250 straipsnis.
Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala - tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. NeturtinÄs žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybÄs, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
NeturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-1267/2013; kt.).
PažymÄtina ir tai, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, pareiÅ¡kÄjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). NagrinÄjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo bausmÄs pradžia nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. kovo 9 d. PareiÅ¡kÄjas į Vilniaus PN atvyko 2018 m. gruodžio 18 d., iÅ¡vyko 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d. (b. l. 20-21).
Taip pat nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiÅ¡kÄjui A. A. Vilniaus PN buvo sudarytas individualus nuteistojo A. A. socialinÄs reabilitacijos planas Nr. 66-91, kuris patvirtintas Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo Ä. J. (b. l. 23-27). A. A. yra susipažinÄs su Å¡iuo planu, tai patvirtina jo paraÅ¡as. Taip pat nustatyta, kad buvo užvesta Individualaus darbo su nuteistuoju A. A. knygelÄ, nuteistasis supažindintas su nuteistojo teisÄmis, pareigomis ir draudimais, su vidaus tvarkos taisyklÄmis, dienotvarke, tai patvirtina A.
A. paraÅ¡as, kad susipažino 2018 m. gruodžio 19 d. (b. l. 28-37). Taigi, pareiÅ¡kÄjas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad jam atvykus į Vilniaus PN nebuvo sudarytas socialinÄs reabilitacijos planas ir jis neturÄjo galimybÄs mažinti nusikalstamo elgesio rizikos, kadangi, kaip minÄta, pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl jo teisių pažeidimo. Taigi, kaip nustatyta, socialinÄs reabilitacijos planas pareiÅ¡kÄjui buvo sudarytas įstatymo nustatytu terminu (per 10 dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ , ir tai atitinka Bausmių vykdymo kodekso 1371 straipsnyje, Individualaus socialinÄs reabilitacijos plano rengimo metodikos, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjÅ«Äio 26 d.
įsakymu Nr. V-313 (toliau â ir Metodika) keliamus reikalavimus. TodÄl Vilniaus PN neteisÄtų veiksmų Å¡iuo aspektu konstatuoti nÄra teisinio pagrindo. TaÄiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad A. A. keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OASys metodikÄ buvo atliktas tik 2019 m. gruodžio 12 d. MarijampolÄs pataisos namuose Kybartų sektoriuje. Buvo nustatyta, kad pažeidÄjas priklauso aukÅ¡tai pakartotinio teistumo rizikos grupei 100 balų pagal OASys (b. l. 36).
Tai patvirtina MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. suraÅ¡ytas A. A. keliamos rizikos įvertinimas Nr. 85/04K-1196 (b. l. 38-40). AtsakovÄs atstovas iÅ¡ esmÄs neneigia, kad laiku nebuvo atliktas A. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nurodydamas to priežastis, t. y. kad pareiÅ¡kÄjas 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d. iÅ¡ Vilniaus PN buvo perkeltas į MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektorių, dÄl vykusios reorganizacijos tuo laikotarpiu trÅ«ko žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių, padidÄjo darbo krÅ«vis, Resocializacijos skyriaus specialistai prioritetÄ teikÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimams atlikti tiems nuteistiesiems, kurie pagal terminus turÄjo bÅ«ti teikiami svarstyti Lygtinio paleidimo komisijoje.
PažymÄjo, kad vadovaujantis LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis pareiÅ¡kÄjas teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos galÄtų tik suÄjus pusei paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs, t. y. 2020 m. liepos 24 d. Tokiu bÅ«du nebuvo pažeistos jokios pareiÅ¡kÄjo teisÄs. PareiÅ¡kÄjas pabrÄžÄ, kad buvo pažeista jo teisÄ bÅ«ti lygiu prieÅ¡ kitus nuteistuosius, kuriems buvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.
Metodikos 16 punkte nustatyta, kad per vienÄ mÄnesį nuo naujai į pataisos įstaigÄ atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų bÅ«rį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinÄs ir/ar intervencinÄs socialinÄs reabilitacijos priemonÄs ir Å¡ia informacija papildomas individualus socialinÄs reabilitacijos planas.
Taigi, nagrinÄjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN neatlikusi pareiÅ¡kÄjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nesilaikÄ teisÄs aktų reikalavimų, kaip tai numatyta Metodikos 16 punkte. AtsakovÄs atstovo nurodyti argumentai, kodÄl tai nebuvo padaryta nepateisina Å¡io atsakovÄs atstovo neteisÄto neveikimo. PažymÄtina, kad nei reorganizacija, nei žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių trÅ«kumas, kitos atsakovÄs atstovo minimos pasiteisinimui aplinkybÄs neturi įtakoti pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu teisÄs aktais numatytų teisių užtikrinimo, jų įgyvendinimo.
PareiÅ¡kÄjo argumentas, kad buvo pažeistas nuteistųjų lygybÄs principas jo atžvilgiu Å¡iuo atveju nepagrįstas. Vien faktas, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo atliktas nusikalstamo rizikos vertinimas teisÄs aktų nustatytu laiku, nesant kitų pagrįstų argumentų, taip pat įrodymų dÄl nuteistųjų lygybÄs principo pažeidimo, taip pat įvertinus atsakovÄs atstovo nurodytas pakankamai objektyvias priežastis dÄl padaryto pažeidimo, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai konstatuoti, kad Å¡iuo neveikimu Vilniaus PN pareiÅ¡kÄjÄ Å¡iuo aspektu laikÄ nelygiu prieÅ¡ kitus nuteistuosius.
Kaip nustatyta, pareiÅ¡kÄjui 2019 m. gruodžio 12 d. MarijampolÄs PN Kybartų sektoriuje buvo atliktas keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant OASys metodikÄ , buvo nustatyta, kad teisÄs pažeidÄjas priklauso aukÅ¡tai pakartotinio teistumo rizikos grupei 100 balų pagal OASys (b. l. 38). IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad iki 2019 m. gruodžio 12 d. atliekamo pakartotino vertinimo pareiÅ¡kÄjui buvo sudaryta galimybÄ dalyvauti socialinÄs reabilitacijos programoje (b. l. 23-27, 28-32), t. y. turÄjo galimybÄ sumažinti elgesio vertinimo balus.
Pagal OASys vertinimo metodikÄ nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas: (žema â 0-40 balų), vidutinÄ (41-99 balai), aukÅ¡ta (100-168 balai); pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika: aukÅ¡ta â 100 balų, iÅ¡ jų 45 balai rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeiÄia (informacija apie teisÄs pažeidimus). LikusiÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (55 balai), kurie gali keistis. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad jo svarstymas dÄl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra buvo svarstomas 2020 m. sausio 17 d. ir buvo atmestas dÄl aukÅ¡tos rizikos pagal OASys metodikÄ (surinkus 100 balų (aukÅ¡ta rizika)).
PareiÅ¡kÄjo argumentai, kad atlikus jam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ Vilniaus PN bÅ«tų mažesnis balų skaiÄius pagal OASys nepagrįsti. NeaiÅ¡ku, kodÄl pareiÅ¡kÄjo manymu įvertinus jo pirminÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ , rizikos balas bÅ«tų mažesnis nei 2019 m. gruodžio 12 d., vertinant pakartotinai. Byloje pateikta Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas bausmÄs atlikimo metu (Vilniaus PN) iki pakartotino jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (MarijampolÄs PN Kybartų sektoriuje) dalyvavo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytose socialinÄs reabilitacijos programose, užimtumo priemonÄse, jas vykdÄ, lankÄ paskaitas, konsultacijas teisiniais, socialiniais klausimais.
Taigi, jeigu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta 100 balų (aukÅ¡ta) rizika, tai neaiÅ¡ku, kodÄl turÄjo bÅ«ti nustatyta pirminio rizikos vertinimo metu mažesnÄ nei aukÅ¡ta (100-168) balų rizika, kuomet pareiÅ¡kÄjas dar nevykdÄ socialinÄs reabilitacijos programos. Taigi, įvertinus iÅ¡dÄstytus argumentus, nenustatyta, jog dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, įvertinus jį pakartotinai ir nustaÄius aukÅ¡tÄ rizikÄ , dÄl Å¡io Vilniaus PN pažeidimo, bÅ«tų kilusi konkreti ir reali, apibrÄžta žala dÄl pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo, kilÄ konkretÅ«s padariniai bÅ«tent dÄl to, kad nebuvo Vilniaus PN įvertintas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris bÅ«tų galÄjÄs įtakoti pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo dÄl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra rezultatÄ .
Nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų skundÄs jam sudarytÄ individualų socialinÄs reabilitacijos planÄ , taip pat sprendimÄ dÄl jo lygtinio paleidimo, kad bÅ«tų teikÄs atitinkamo turinio praÅ¡ymus ar skundus pataisos įstaigai ir pan. (BVK 183 straipsnis). AtsakovÄs atstovas nurodÄ ir tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis pareiÅ¡kÄjas teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos galÄtų tik suÄjus pusei paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs, t. y. 2020 m. liepos 24 d.
Taigi, byloje nÄra duomenų, jog dÄl Vilniaus PN neatlikto pareiÅ¡kÄjo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo kaip nors buvo apribotos kitos pareiÅ¡kÄjo, kaip laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄio nuteistojo, teisÄs ar kitokiu bÅ«du pabloginta jo teisinÄ padÄtis, tai, kaip matyti, neturÄjo jokios įtakos jo siekiui pasinaudoti galimybe iÅ¡eiti į laisvÄ anksÄiau taikant lygtinio paleidimo institutÄ . Be to, pareiÅ¡kÄjas į bylÄ nepateikÄ jokio įrodomÄ jÄ galiÄ ar kito raÅ¡tiÅ¡kai pagrįsto įrodymo ar paaiÅ¡kinimo dÄl neturtinÄs žalos patyrimo, nors teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo neatlikimas jau savaime jam sukÄlÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pareiÅ¡kÄjui buvo atliktas vÄliau MarijampolÄs pataisos namuose. Nenustatyta, kad tokiu bÅ«du buvo siekta jį žeminti, pažeisti jo teises ar kitaip sumenkinti. PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ ir neįvardijo konkreÄios kilusios žalos (o bÅ«tent kaip teigia skunde, kad patyrÄ gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrÄtimÄ , kad jam buvo užkirsta galimybÄ integruotis į normalų visuomenÄs gyvenimÄ , laisvÄje dirbti ir iÅ¡mokÄti ieÅ¡kiniu priteistÄ sumÄ ), ir jos ryÅ¡io su neva neteisÄtais Vilniaus PN veiksmais.
Teismas sutinka su atsakovÄs atstovo argumentais, kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl patirtos žalos yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir neparemti jokiomis faktinÄmis aplinkybÄmis ar įrodymais. Taigi, remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais, nustaÄius Vilniaus PN pažeidimÄ dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo atliktas pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taÄiau nenustaÄius, kad dÄl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kÄjui kilo konkreÄios pasekmÄs, laikytina, kad nÄra nustatytų visų valstybÄs civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, o bÅ«tent: padarytos žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 ir 6.249 straipsniai).
TodÄl atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo A. A. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Vita ValeckaitÄ