fc7e6e40-c5dd-433e-b3a9-cbfc49e589f0 · Tauragės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2YT-1704-367/2022 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00551-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; (S) 2.5.5.; 3.4.5.2. TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 27 d. Tauragė T. T. apylinkės T. T. rÅ«mų teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant L. M., Militai Balandienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. P., jo atstovui advokatui Arvydui LauriÅ¡ui (prisijungė nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programÄ ), suinteresuotam asmeniui F. N. (prisijungė nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programÄ ), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais F. N. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. P. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ , atsiradusį (duomenys neskelbtini), mirus jo mamai N. S., pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis yra sÅ«nus N. S. iÅ¡ jos pirmosios santuokos su tėvu E. P..

Suinteresuotas asmuo F. N. yra motinos N. S. dukra iÅ¡ jos antrosios santuokos. Jos tėvas yra B. S.. M. N. S 2019 m. gruodžio mėnesį T. T. m. iÅ¡vyko pas savo dukrÄ F. N. į (duomenys neskelbtini) RespublikÄ jau sirgdama demencija. (duomenys neskelbtini) mamai liga (demencija) pasunkėjo ir (duomenys neskelbtini) mama mirė. Jos paskutinė gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo (duomenys neskelbtini) Po motinos N. S. mirties liko mamai priklausantis nekilnojamas turtas: butas su bendro naudojimo patalpomis, (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) banke.

M. N. S testamento nepaliko. Todėl jos turtÄ lygiomis dalimis pagal įstatymÄ paveldi jos vaikai, tai yra, jis J. P. ir jos dukra F. N.. Jis faktiÅ¡kai visÄ laikÄ gyveno su mama N. S., o 2019 m. gruodžio mėnesį mamai iÅ¡vykus į(duomenys neskelbtini) pas dukrÄ F, liko ir toliau gyveno mamos bute, nors gyvenamosios vietos minėtame bute nebuvo deklaravęs dėl kompensacijos už malkas gavimo. Minėtame bute pragyveno iki 2021 m. gegužės 28 d. Suinteresuotas asmuo (pareiÅ¡kėja) F. N. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡ku reikalavimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po mamos N. S. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ , pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, priėmė ji, jos dukra F.

N.. PareiÅ¡kime nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo J. P. pareiÅ¡kimu kategoriÅ¡kai nesutinka, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės yra klaidinančios teismÄ , neatitinkančios realios tikrovės, nurodyti faktai iÅ¡kreipti. Nurodė, jog ji gimė (duomenys neskelbtini). BÅ«dama vienuolikos metų amžiaus, su mama atvyko gyventi į LietuvÄ . Jos gimimo liudijime tėvu įraÅ¡ytas B. S., mama N. S.. Tėvai santuokÄ nutraukė, ji liko gyventi su mama. Kartu Å¡eimoje gyveno iÅ¡ pirmos mamos santuokos jos sÅ«nus J.

P.. Sulaukusi pilnametystės iÅ¡vyko gyventi į Å . A., kurioje su Å¡eima gyvena iki Å¡iol. G. Å . (duomenys neskelbtini) ji visada pastoviai domėjosi mama, žinojo, kad kartu su mama gyvenantis brolis J. P., kuris daug metų turėjo žalingÄ Ä¯protį vartoti alkoholį, mama visiÅ¡kai nesirÅ«pino. Mamai buvo nustatytas demencinis sutrikimas. Kadangi mama Lietuvoje brolis nesirÅ«pino, mamÄ 2019 m. spalio 20 d. pasikvietė atvykti apsigyventi pas save į Å . A. ir čia atvykusi ji gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Brolis, likęs Lietuvoje, visiÅ¡kai nesirÅ«pino likusiu mamos turtu, nuolat girtuokliavo, nemokėjo mokesčių, kelis kartus vos nesukėlė gaisro namuose. Todėl jos sugyventinis, jos dukters tėvas G. T., jos papraÅ¡ytas, iÅ¡prašė brolį J. P. iÅ¡ mamos buto 2021 m. balandžio 12 d., sutvarkė namus, aplinkÄ , pakeitė buto spynas. B. J. P. tam nesiprieÅ¡ino ir sutiko geranoriÅ¡kai apleisti mamos namus. Susirinkęs savo daiktus iÅ¡sikėlė gyventi, kaip pats sakė “pas savo draugę į bendrabutį“.

Iki mamos mirties, ir jau po mamos mirties, G. T., jos papraÅ¡ytas, ir toliau rÅ«pinosi buto ir sodo priežiÅ«ra. Å iuos veiksmus jis atliko iki pat savo mirties 2021 metų rugsėjo mėnesio. M. N. S mirė ligoninėje. Visos laidotuvių/kremavimo iÅ¡laidos buvo apmokėtos jos ir jos vaikų lėšomis. Brolis J. P. prie nieko ir niekuo neprisidėjo. Nors į notarÄ per nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo niekas iÅ¡ teisę turinčių paveldėti nesikreipė, po mamos N. S. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė ji pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

Tuo tarpu brolis J. P. iÅ¡ mamai priklausiusio buto(duomenys neskelbtini) iÅ¡sikraustė iki mamos mirties, t.y, (duomenys neskelbtini) , nors ir iki kol gyveno minėtame bute nemokėjo jokių mokesčių, buto neprižiÅ«rėjo, prieÅ¡ingai, jį tik nuniokojo, iÅ¡sikraustęs iÅ¡ Å¡ių namų J. P. daugiau gyventi nebegrįžo. Po mamos mirties (iki (duomenys neskelbtini) mėnesio) jos praÅ¡ymu butÄ prižiÅ«rėjo, jo raktus turėjo G. T., o jam mirus, buto raktus perdavė mamos kaimynei G. Å ..

Jos praÅ¡ymu, minėtu butu rÅ«pinasi kita kaimynė - D. P.. Todėl mano, kad yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ji iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti mirusiosios mamos palikimÄ . PareiÅ¡kėjas atsiliepime nurodė, kad po mamos N. S. mirties, palikimÄ priėmė, pradėdamas valdyti ir tvarkyti velionės mamos turtÄ . Kai turtÄ paveldės, gyvens motinos bute, o už sesers F paveldėto turto dalį galės sumokėti tam tikro dydžio kompensacijÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas J. P. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po mamos mirties, palikimÄ , priėmė abu jos vaikai, t. y. jis ir sesuo F.

N., faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti. Nurodė, kad iÅ¡ mamos buto buvo iÅ¡varytas sesers draugo 2021 m. gegužės 15 d. Savo daiktus iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė pas draugę į bendrabutį (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko į butÄ negrįžo. Å iais metai balandžio mėn. mirus draugei, iÅ¡ bendrabučio teko iÅ¡sikelti. Tada apsigyveno sodo namelyje, kuris yra sode prie mamos buto. Suinteresuotas asmuo (pareiÅ¡kėja) F. N. teismo posėdžio metu nesutiko su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu, bei palaikė savo savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

PareiÅ¡kimÄ praÅ¡o tenkinti jame nurodytais motyvais, o pareiÅ¡kėjo J. P. pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kėjo J. P. pareiÅ¡kimas atmestinas. Suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais F. N. pareiÅ¡kimas tenkintinas.k4jo Suinteresuoto IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. S. (b.l.8). Jos paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b.l.17). Po N. S. mirties liko jai priklausantis nekilnojamas turtas: butas su bendro naudojimo patalpomis, (duomenys neskelbtini) (b.l.10-13,14) ir piniginės lėšos, esančios(duomenys neskelbtini) banke.

N. S. testamento nepaliko (b.l.9). PareiÅ¡kėjas J. P. ir suinteresuotas asmuo F. N. yra mirusios N. S. vaikai, brolis ir sesuo (b.l.6,35) todėl jie yra pirmos eilė įpėdiniai turi teisę paveldėti N. S. palikimÄ bendra tvarka lygiomis teisėmis. Tačiau dėl N. S. palikimo priėmimo paveldėtojai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarinę kontorÄ nesikreipė (b.l.30). Asmuo, praleidęs įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

PareiÅ¡kėjas J. P. ir suinteresuotas asmuo F. N. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog po mamos N. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ , pradėdami paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, priėmė jie, sÅ«nus J. P., bei jos dukra F. N.. Kartu abu pareiÅ¡kėjai ginčija prieÅ¡ingos Å¡alies praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ , t.y. F. N. nesutinka, jog palikimÄ priėmė J. P., o pastarasis nesutinka, kad palikimÄ priėmė viena F. N.. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Paveldėjimas susietas su CK 5.11 straipsnyje imperatyviai nustatytomis įpėdinių eilėmis. Å ios paveldėjimo tvarkos negali pakeisti nei įpėdiniai, nei teismas. Ä®statymu nustatyta, kad įpėdiniai yra :

1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties ...<...> ... (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktai). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti plečiamas, tai yra, įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryÅ¡ys ir laipsnis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas iÅ¡plečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sÄ raÅ¡Ä ; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtÄ paveldi valstybė.

D. J. P. pareiÅ¡kimo Nors pareiÅ¡kėjas J. P. teigia, kad po mamos N. S. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, tačiau jis nėra pateikęs jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog bÅ«stas ar koks nors kitas palikėjos turtas buvo jo prižiÅ«rimas, kad jis jame (bute) gyveno ir po palikėjos mirties, mokėjo kokius nors mokesčius, rinkliavas ir pan. PareiÅ¡kėjas teigė, kad jis nuo 2000 metų, kai grįžo į LietuvÄ , apsigyveno kartu su mama paveldimame bute, ten buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau mamai iÅ¡važiavus į Å .

A., buvo papraÅ¡ytas iÅ¡sideklaruoti dėl kompensacijos. Jis liko gyventi bute, mokėjo mokestį už elektrÄ . Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas už elektrÄ yra sumokėjęs tik vienÄ kartÄ , t.y. 2022 m. gegužės 12 d. (sumokėta 52,22 Eur suma) už 2022 m. kovo mėn. laikotarpį. Kaip matyti, šį veiksmÄ jis atliko po mamos mirties ( mirusi (duomenys neskelbtini)) praėjus beveik metams laiko. Daugiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų (kvitų, pavedimų ar pan.) pareiÅ¡kėjas nepateikė.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, jog iÅ¡ mamos buto buvo iÅ¡kraustytas priverstinai 2021 m. gegužės 15 d. ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, tai padaręs sesers buvęs sugyventinis G. T.. Teismo posėdyje (2022 m. rugpjūčio 25 d. posėdis) kaip liudytojais apklausti E. B. ir I. B. parodė, kad pareiÅ¡kėjas tikrai turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, kad gyveno su mama, o mamai iÅ¡vykus į (duomenys neskelbtini) pas dukrÄ , kaip jiems nurodė pareiÅ¡kėjas, buvo iÅ¡varytas iÅ¡ buto, ir apsigyveno bendrabutyje; liudytoja A.

M. teisme patvirtino, jog J vartojo alkoholį, juo rÅ«pinosi mama, žiÅ«rėdavo, kad neuždegtų buto, mama iÅ¡vykus gyventi pas dukrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) , J labai gėrė, pareidavo neblaivus ir miegodavo garaže, sodo namelyje. Visi sakydavo J tvarkytis, bet jis nesitvarkydavo, nes nenorėdavo. S. F. (A) draugas sakydavo, kad susitvarkytų namus, bet jis neklausydavo ir namų nesitvarkė. Tada F. N. draugas iÅ¡valė butÄ , sutvarkė sodÄ ir į butÄ J neįleido. J apsigyveno pas draugę L. K.

L. mirė, šį pavasarį J grįžo ir apsigyveno sodo namelyje. Ä® mamos butÄ jo niekas neįleido. Liudytoja D. P. taip pat patvirtino, jog J vartojo alkoholį, gyvendamas su mama už niekuo nesirÅ«pino, jokių mokesčių nemokėjo, viskuo rÅ«pinosi mama, o kai mama iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) pas dukrÄ , iÅ¡ pradžių J gyveno bute, tačiau buto neprižiÅ«rėjo, už niekÄ nemokėjo mokesčių. Jei jis bÅ«tų sutvarkęs butÄ , bÅ«tų jo neiÅ¡varę, tačiau jis nesitvarkė, todėl butÄ iÅ¡valė ir spynÄ pakeitė kitas žmogus.

J rakto įeiti į butÄ neturėjo ir į jį patekti negalėjo. Kurį laikÄ gyveno bendrabutyje, paskutiniu metu apsigyveno paveldimo turto sodo namelyje. Teismo posėdyje (2022 m. rugsėjo 14 d. posėdis) kaip liudytoja apklausta G. Å . patvirtino, jog pažįsta visÄ Å¡eimÄ , yra kaimynai, J. P. gyveno kartu su mama, viskuo rÅ«pinosi mama, J rÅ«pėjo tik alkoholis, jis niekur nedirbo, vogdavo iÅ¡ kaimynų, o kai mama iÅ¡važiavo pas dukrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) , namus visai apleido, gerdavo vienas, vos nesukėlė name gaisro.

Žino, jog jis gražiuoju iÅ¡sikraustė į bendrabutį, vadinamÄ ,,Å¡eÅ¡kynÄ â€˜â€˜, butÄ iÅ¡valė F. N. draugas, ji saugojo buto raktÄ , J į namus neįleisdavo. IÅ¡ kalbų žinojo, jog butÄ mirusioji paliko dukrai F. N. (vadinama A). Ji yra sakiusi J sumokėti už elektrÄ , tačiau pastarasis tvirtino, jog viskÄ sumokės sesuo A (t.y., F. N.). PrieÅ¡ingai nei pareiÅ¡kėjas, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens F.

N. parodymai nepagrindžia pareiÅ¡kėjo J. P. nurodytų argumentų, jog jis visÄ laikotarpį, tai yra nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. valdė ginčo turtÄ , gyvendamas minėtame bute adresu, ir prievarta 2021 m. gegužės 28 d. ne nuo jo priklausančių aplinkybių buvo iÅ¡kraustytas iÅ¡ paveldimo turto - buto, ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas teismui patvirtino, jog iÅ¡ mamos buto buvo papraÅ¡ytas iÅ¡eiti dar tuomet, kai mama buvo gyva, t.y. 2021 m. gegužės mėn. 15 d.

Toks buvo sesers sprendimas. Todėl jis, pasiėmęs savo daiktus, persikraustė gyventi pas draugę L. V., gyvenusiÄ (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki pat draugės mirties (duomenys neskelbtini) . Po to buvo namų valdybos įspėtas iÅ¡sikelti iÅ¡ bendrabučio kambario ir nuo tada apsigyveno mamos namų valdoje, sodo namelyje. Ä® butÄ Ä¯eiti ir jame apsigyventi neturi galimybės, nes sesuo neduoda buto rakto. Taigi, remiantis liudytojų parodymais ir paties pareiÅ¡kėjo teismui duotais paaiÅ¡kinimais darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo įrodinėjamÄ aplinkybę, kad ginčo turtas ir po mamos N. S. mirties buvo jo valdomas, naudojamas, mokami mokesčiai.

Ä® bylÄ pateiktas mokėjimo kvitas už tiekiamÄ elektros energijÄ 2022 m. gegužės 12 d. tik patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nesirÅ«pino paveldimu turtu, nesiekė jo valdyti, ir tik pateikus pareiÅ¡kimÄ teismui 2022 m. balandžio 19 d., buvo sumokėta dalis skolos. Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų tiesiogiai nepatvirtino, jog pareiÅ¡kėjas po savo mamos N. S. mirties aktyviai rÅ«pinosi paveldimu turtu (pvz., tvarkė namus, darė remontÄ , prižiÅ«rėjo aplinkÄ ) ir valdė jį kaip tikras savininkas.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Ä®vertinus tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas J. P. neįrodė, jog jis priėmė ir valdo po mamos N. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ , todėl pastarojo pareiÅ¡kimas atmestinas. PareiÅ¡kėjo J.

P. argumentas, jog jis buvo iÅ¡varytas iÅ¡ mamos buto ir po mamos mirties į jį patekti negalėjo, nes neturėjo buto rakto, atmestinas, kaip nepagrįstas. Negalėdamas patekti į mamos butÄ , savo teisę priimti palikimÄ jis galėjo įgyvendinti kitu bÅ«du, t.y. per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreipti į notarinę kontorÄ dėl palikimo priėmimo, ko pastarais nepadarė. D. F. N. pareiÅ¡kimo Kaip minėta, F. N. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po mamos N. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė ji, pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Tai, kad tik F. N. po mamos N. S. mirties priėmė palikimÄ , t.y. rÅ«pinosi ne tik mama, jÄ slaugė, prižiÅ«rėjo jai esant gyvai, tačiau rÅ«pinosi jos laidotuvėmis ir likusiu turtu - butu, jo sutvarkymu, t.y. mokėjo buto iÅ¡laikymo mokesčius ir pan., sutvarkė sodÄ , patvirtino teisme apklausti liudytojai A. M., D. P., G. Å .. Palikimo priėmimo faktÄ taip pat patvirtina pateiktas kvitas už komunalines paslaugas UAB ,,Tauragės butų Å«kis‘‘, už kurias F. N. papraÅ¡yta, sumokėjo teisme apklausta liudytoja D.

P.. Pastaroji patvirtino, jog F. N. papraÅ¡yta, ji visÄ laikotarpį mokėjo už butÄ ir kitus mokesčius. Liudytoja G. Å . patvirtino, jog F papraÅ¡ytas jos pažįstamas G. T. iÅ¡valė namus ir sodÄ , pakeitė buto raktus; ji visÄ laikÄ laikė buto raktus pas save, jokių gyventojų bute nebuvo, o mirus F draugui, pastarosios papraÅ¡yta, prižiÅ«rėjo namus, rakto niekam nedavė ir nematė, jog J gyventų paveldimame bute. Tai patvirtina, kad palikimas faktiÅ¡kai buvo priimtas F. N., nes ji rÅ«pinosi ir valdė turtÄ , kuris liko po motinos N. S. mirties kaip tikra savininkė.

Teismas pažymi, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Ä®vertinus tai pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant, kad suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais, pareiÅ¡kėja F. N. priėmė palikimÄ atsiradusį, po mamos N. S. mirties. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad (Ypatingoje teisenoje) dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. PareiÅ¡kėjui J. P. buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje nustatyta, jog 2022 m. kovo 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu antrinę teisinę pagalbÄ jam teikė advokatas Arvydas Vaclovas LauriÅ¡as.

Atsakovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų Å¡ioje byloje. Todėl klausimas dėl jų atlyginimo Å¡ioje byloje nespręstinas. Teismas nagrinėjant bylÄ patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 31,36 Eur. PareiÅ¡kėjas J.

P. atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, t.y. 31,36 Eur, priteistinos iÅ¡ suinteresuoto asmens (pareiÅ¡kėjos) F. N. ( CPK 93, 443 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. P. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais F. N. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė jos dukra F.

N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Priteisti iÅ¡ F. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,36 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 36 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu), nurodytÄ sumÄ sumokant į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos paÅ¡to skyriuje ar „Perlo“ terminale. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T.

T. apylinkės T. T. rūmus. Teisėja Raimonda Pauparienė