fc7de1db-83c2-45bb-a164-fa64d9058a0c · Klaipėdos apygardos teismas

Civ                                 Civilinė byla Nr. e2A-103-524/2016                                       (Proceso Nr. 2-06-3-10586-2015-9) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.8; 2.4.2.10 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Irmos Čuchraj, Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Agrolain“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Agrolain“, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statinių nugriovimo ir nuomos mokesčio priteisimo, ir ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 sprendimo ir             n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimÄ neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo priėmimo momento) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos: 2015-07-30 sprendimÄ Nr. 1SS-2074-(7.5); Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raÅ¡tÄ Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo MiÅ¡ko g. 12, Neringa“;

Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymÄ Nr. 13VÄ®-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, esantys valstybinės žemės sklype, adresu MiÅ¡ko g. 12, Neringa. Minėti poilsio nameliai yra baigti statyti dar 1965 metais, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiÅ¡ki nekilnojamieji daiktai, visÄ laikÄ buvo eksploatuojami pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) – paskirtį. 2004-09-16 sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 poilsio nameliams eksploatuoti buvo iÅ¡nuomotos atitinkamos dalys žemės sklypo.

Teisės aktų nustatyta tvarka – gavus žemės sklypo savininko (valdytojo patikėjimo teise) sutikimus – 2012-02-02 pirkimo–pardavimo sutartimi minėtus poilsio namelius, o taip pat ankstesnių savininkų teises į žemės sklypÄ , kylančias iÅ¡ nuomos sutarčių, teisėtai įgijo ieÅ¡kovė. 2013-11-22 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-696-386/2013 ieÅ¡kovė pripažinta nuomos sutarties Å¡alimi, buvo atlikti atitinkami pakeitimai nuomos sutartyje.

PaaiÅ¡kino, kad įgijusi poilsio namelius ieÅ¡kovė ir keli kitų teritorijoje esančių poilsio namelių savininkai patys ėmėsi teritorijos ir joje esančių poilsio namelių sutvarkymo darbų ir dar 2013 metais sutvarkė poilsio nameliams eksploatuoti skirtÄ teritorijÄ , 2014 metų pavasarį pradėjo poilsio namelių kapitalinio remonto darbus – atliko jų pamatų sutvarkymÄ , 2015 metų pradžioje atliko pačių poilsio namelių remonto darbus. Nurodė, kad atliekamų žemės sklypo ir poilsio namelio sutvarkymo ir (ar) remonto darbų teisėtumÄ patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros inspekcija savo 2015-01-16 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundus patikrinimo aktais Nr. SPA-59(16.2) ir Nr. SPA-60(16.2).

Pažymėjo, kad 2015-06-04 ieÅ¡kovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – skyrius) 2015-05-07 raÅ¡tÄ Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo MiÅ¡ko g. 12, Neringa“, kuriuo NŽT skyrius informavo apie priimtÄ sprendimÄ po dviejų mėnesių nutraukti su ieÅ¡kove sudarytas nuomos sutartis LR CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Nesutikdama su nurodytu NŽT skyriaus įspėjimu nutraukti nuomos sutartis, ieÅ¡kovė 2015-06-05 pateikė skundÄ iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka atsakovei. 2015-08-03 ieÅ¡kovė gavo atsakovės 2015-07-30 sprendimÄ , juo informuota, kad NŽT skyrius teisėtai ir pagrįstai informavo apie priimtÄ sprendimÄ po dviejų mėnesių nutraukti su ieÅ¡kove sudarytas nuomos sutartis. 2015-08-03 ieÅ¡kovė gavo 2015-07-29 NŽT skyriaus raÅ¡tÄ , kuriuo informuota apie tai, kad 2015-07-29 NŽT skyriaus vedėjo įsakymu su ieÅ¡kove sudarytos nuomos sutartys buvo nutrauktos.

Nurodo, kad, priešingai ginčijamuose administraciniuose aktuose nurodytiems motyvams, žemės sklypo tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis nėra pakeisti viešame Nekilnojamojo turto registre; teismai panaikino tik ginčo teritorijoje parengto detaliojo plano sprendinius dėl žemės sklypo tvarkymo režimo (užstatymo tankio, intensyvumo, etc.), tačiau nenaikino ir nepakeitė paties žemės sklypo kadastro duomenų – ploto, ribų ir kitų duomenų, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastre.

Nurodo, jog detalusis planas buvo panaikintas ne dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo, o dėl detaliuoju planu ketinto nustatyti žemės sklypo tvarkymo režimo, numatant intensyvesnį nei esamas ir tvirtinant detalųjį planÄ buvęs žemės sklypo užstatymÄ : leidžiant rekonstruoti bei griauti esamus poilsio namelius ir vykdyti naujas statybas, kai tokius veiksmus draudė KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (KNNP schema). Be to, net ir detaliojo plano panaikinimas nepanaikino ieÅ¡kovės teisės ir atsakovės pareigos iÅ¡nuomoti poilsio nameliams eksploatuoti reikalingÄ valstybinę žemę.

Visi žemės sklype esantys statiniai, įskaitant ir poilsio namelius, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre dar iki detaliojo plano parengimo ir nuomos sutarčių sudarymo. Nurodė, jog bendrojo plano sprendiniai nekeičia ir negali pakeisti žemės sklypo tikslinės paskirties ir (ar) naudojimo bÅ«do. Bendruoju planu nustatomi principiniai ir (ar) koncepciniai sprendiniai, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kiantys, kad nėra galimos atskiros iÅ¡imtys. Nurodė, jog siekiant pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ (pobÅ«dį), turėjo bÅ«ti priimtas ne tik sprendimas patvirtinti bendrojo plano sprendinius, tačiau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ (pobÅ«dį), tačiau apie tokio sprendimo priėmimÄ nėra žinoma.

Teigė, kad nei KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (toliau – tvarkymo planas), nei bendrasis planas nėra galutinis, tvarkymo planas tikslintinas vadovaujantis Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 389. Patikslinus šį planÄ , turėtų bÅ«ti tikslinami ir bendrojo plano sprendiniai, todėl nesant galutinių planavimo dokumentų sprendinių, jais remdamasi nutraukti teisėtas žemės nuomos sutartis atsakovė negalėjo. Pažymėjo, kad KNNP schema, bendrojo plano sprendiniai draudžia naujÄ statybÄ ir netaikytini Å¡iuo atveju, kai ieÅ¡kovei priklausantys statiniai eksploatuojami daugiau nei penkiasdeÅ¡imt metų, taip pat pažymėjo, kad MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 2 d. numato galimybę iÅ¡nuomoti valstybinę miÅ¡ko žemę poilsiniams tikslams, o ieÅ¡kovės poilsio namelių paskirtis tokia ir yra.

Net ir taikant tvarkymo plano ir bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos poilsio namelius reikia nugriauti, pirmiausia poilsio nameliai turi bÅ«ti paimti valstybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams) ir tik tuomet griaunami. Teigia, kad nuosavybės teisės paėmimas administraciniu aktu ne pagal įstatymo reikalavimus yra griežtai draudžiamas.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, juo prašė atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Nurodė, kad 2009-03-13 teismo sprendimu panaikintas žemės sklypo suformavimas, panaikinus detalųjį planÄ , kartu „iÅ¡nyko“ ir detaliuoju planu suplanuotų teritorijų sklypų ribos (įskaitant ir ieÅ¡kovės nuomotÄ ).

Apeliacine tvarka peržiÅ«rėtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas nuomos sutarties dalykas – suformuotas žemės sklypas. Remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu, teritorija, kurioje yra žemės sklypas, yra miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, kurios naudojimo bÅ«das – ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai. Taigi panaikinus teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu suformuotas žemės sklypas, iÅ¡nyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, todėl nuomos santykiai žemės sklype negali bÅ«ti tęsiami.

Pažymėjo, jog teritorija, kurioje yra žemės sklypas, priskirtina gamtiniam rezervatui ir Å¡ioje teritorijoje draudžiama bet kokia statyba, iÅ¡skyrus statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ant nugriuvusių statinių pastatė naujus, neturėdama NŽT sutikimo. Nuomos sutartyje nebuvo numatyta jokia statyba ar rekonstrukcija, nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, įrenginius arba kitus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ .

Teigė, kad ieÅ¡kovė naudoja žemės sklypÄ ne pagal jo tikslinę paskirtį miÅ¡kų Å«kio veiklai vykdyti, todėl nuomos sutartys nutrauktos pagrįstai. Atsakovė taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė įpareigoti ieÅ¡kovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. savavaliÅ¡kai atstatytus namelius, kurių unikalÅ«s Nr. 2390-1000-2253 ir 2390-1000-2120; jeigu Å¡io įpareigojimo ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys, leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieÅ¡kovės atstatytus statinius, iÅ¡ieÅ¡kant visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 220,02 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių ir 6 proc. palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad statiniai, buvę nuomos sutarties sudarymo metu, Å¡iuo metu yra sunykę, žemės sklype 2014–2015 m. vyko savavaliÅ¡ki namelių atstatymo darbai. Pakartotinio patikrinimo 2016-01-15 metu nustatyta, jog žemės sklype, adresu MiÅ¡ko g. 12, Neringa, yra ieÅ¡kovei priklausantys poilsio nameliai, taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso statinys – lauko tualetas, jie privalo bÅ«ti nugriauti. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2014-07-02 nemoka nuomos mokesčio už naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , yra nesumokėjusi 220 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2014–2015 m. atliko kapitalinio remonto darbus, ieÅ¡kovė darbus vykdė teisėtai – vykdydama imperatyvias statinių savininkų pareigas bei pačios atsakovės reikalavimÄ . Nurodė, kad reikalavimas taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinius yra ydingas, nes nameliai buvo ne naujai pastatyti ar rekonstruoti, o kapitaliÅ¡kai suremontuoti, reikalavimas juos iÅ¡keldinti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja sumokėti nuomos mokestį, ieÅ¡kovė pareigÄ mokėti žemės nuomos mokestį vykdė tinkamai tiek 2014 m., tiek 2015 m., 2014-10-31 sumokėjo 70,40 Lt, 2014-10-23 sumokėjo pareikalautÄ 134,53 Eur sumÄ , ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie nuomos mokesčio perskaičiavimÄ , ieÅ¡kovė yra pasirengusi sumokėti nuomos mokestį, jei yra įvykusi techninio pobÅ«džio klaida ir ieÅ¡kovei klaidingai buvo nurodytas mokesčio dydis; nurodė, kad atsakovė negali reikalauti nuomos mokesčio, nes jį renka Neringos miesto savivaldybė, todėl atsakovė nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio ir papildomų prievolių ieÅ¡kovei.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, klausimÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio paliko spręsti teismui, nurodė, kad inspekcijai valstybės mastu pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , todėl Å¡ioje ginčo situacijoje inspekcija kompetentinga pasisakyti tik dėl ginčo teritorijoje, t. y.

žemės sklype, esančiame adresu MiÅ¡ko g. 12, Neringa, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių nesudėtingos kategorijos statinių – poilsio namelių statybos teisėtumo. Pažymėjo, kad dėl poilsio namelių teisėtumo atlikus patikrinimÄ , kurio rezultatai fiksuoti ieÅ¡kovės teismui pateiktuose 2015-01-16 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktuose (kontroliniuose klausimynuose) Nr. SPA-59 (16.2) ir Nr. SPA-60 (16.2), nurodyta, jog pažeidimų dėl Å¡ių statinių statybos nenustatyta.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada pateikta 2015-02-03 skyriaus raÅ¡te „Dėl buvusių pionierių stovyklos statinių Juodkrantėje“ Nr. 2D-1708 (16.2), kuriame nurodyta, jog „savininkai, atlikdami I grupės nesudėtingų statinių poilsio namelių kapitalinį remontÄ nepažeidė teisės aktų reikalavimų“. Nurodytas aplinkybes pagrindžia Inspekcijos 2015-06-19 raÅ¡tas „Dėl statinių MiÅ¡ko g. 12, Juodkrantėje“, kuriame, inter alia, pateikta galutinė iÅ¡vada, kad Inspekcija neturi pagrindo konstatuoti savavaliÅ¡kÄ ar neteisėtÄ poilsio namelių statybÄ ir vykdyti atitinkamas procedÅ«ras.

Nurodė, kad teismui pripažinus, kad valstybinės žemės nuomos sutartys yra nutrauktos pagrįstai, statinių nugriovimas galėtų bÅ«ti taikomas kaip Civilinio kodekso 4.104 ir 4.105 straipsnyje reglamentuotos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-29 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Ä®pareigojo ieÅ¡kovę UAB „Agrolain“ savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavaliÅ¡kai atstatytus namelius, kurių unikalÅ«s Nr. 2390-1000-2253 ir 2390-1000-2120.

Jei per nustatytÄ terminÄ Å¡is reikalavimas nebus įvykdytas, leido Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos nugriauti nurodytÄ objektÄ , visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Agrolain“. Kitos prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies netenkino. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei 31,00 Eur žyminio mokesčio.Teismas konstatavo, kad detalusis planas, kurio pagrindu buvo suformuotas ginčo sklypas, panaikintas, žemės sutarties nuomos dalykas iÅ¡nyko, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus.

Be to, teismas konstatavo, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje po 2013 metų buvo atliekami statybos darbai: namelių pamatų visiÅ¡kas ir dalinis iÅ¡ardymas, pamatų betonavimas, naujai pagamintų medinių konstrukcijų namelių pastatymas ant iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai iÅ¡ardytų ir iÅ¡ naujo iÅ¡betonuotų pamatų. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės normas, nustatančias, jog statybos miÅ¡kų Å«kio tikslinės paskirties žemėje yra negalimos, iÅ¡skyrus privačiuose miÅ¡kuose leidžiamus įrengti rekreacinės paskirties įrenginius –pavėsines, laipynes.

Teismas sprendė, kad yra pagrindas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Teismas nustatė, kad atsakovė neadministruoja valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                    2016-08-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teigia, kad ieÅ¡kovė siekia apginti nuosavybės teises, kurios susiformavo iki teritorijų planavimo dokumentų ir jų sprendinių įsigaliojimo, t. y. dar iki 1994 metų: teisę lengvatinėmis sÄ lygomis nuomotis valstybinę žemę, reikalingÄ nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti; teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, tvarkyti ir pan., siekiant užtikrinti daikto tinkamumÄ eksploatuoti. Nurodo, kad minėtas teises gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, teismų praktika.

Byloje nėra nustatytos sÄ lygos, ribojančios minėtų teisių įgyvendinimÄ . Pažymi, kad teritorijų planavimo dokumentai turi tik įstatymo įgyvendinamojo teisės akto teisinę galiÄ , todėl negali teisėtai pakeisti ar apriboti iki jų įsigaliojimo atsiradusių nuosavybės teisių turinio. Atkreipia dėmesį, kad ginčo žemės sklypas niekuomet nebuvo teisės aktų nustatytÄ ja tvarka paverstas (pripažintas) miÅ¡kų (miÅ¡kų Å«kio) žeme, todėl kol jis yra užstatytas teisėtais poilsio paskirties statiniais, jis negali bÅ«ti teisėtai pripažintas valstybine miÅ¡kų (miÅ¡kų Å«kio) paskirties žeme.

Teigia, kad ginčo poilsio nameliai yra kapitaliÅ¡kai suremontuoti, o ne sunykę. 2015 m. atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nuomos sutartis tais pačiais motyvais, dėl kurių teisėtumo bei pagrįstumo buvo iÅ¡nagrinėtas ginčas administracinėje byloje Nr. I-509-162/2013.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Teigia, kad ieÅ¡kovei buvo žinomi ginčo teritorijÄ reglamentuojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai iki įsigyjant poilsio statinius, t. y. kad ginčo teritorija numatyta kaip ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai ir joje negali bÅ«ti poilsio statinių, ji turi bÅ«ti renatÅ«ralizuota.

Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atlikusios patikrinimÄ vietoje, sudaryti 2015-01-16 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktai Nr. SPA-59(16.2) ir Nr. SPA-60(16.2) nepatvirtina statybos teisėtumo fakto. Tuo pagrindu mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas iÅ¡samiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.    10.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, kurių unikalÅ«s Nr. 2390-1000-2253 ir 2390-1000-2120, esantys valstybinės žemės sklypuose, kurių adresas MiÅ¡ko g. 12, Neringos m. sav.

Å iuos namelius ieÅ¡kovė įsigijo 2012-02-02 pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ L. Z. ir V. T..2004-09-16 buvo sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487, kuriomis buvo iÅ¡nuomotos 0,3376 ha ir 0,3376 ha valstybinės žemės sklypo, esančio MiÅ¡ko g. 10, Neringoje, dalys. Klaipėdos administracinis teismas 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje                               Nr. I-60-609/2009 nustatė, kad planavimo užduotyje numatyta galimybė žemės sklype rekonstruoti esamus statinius prieÅ¡taravo planavimo sÄ lygose nurodytiems KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendimams ir kitiems norminiams teisės aktams, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 ,,Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“ patvirtintÄ detalųjį planÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 Klaipėdos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimas buvo paliktas nepakeistas, nutartis įsiteisėjusi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 ,,Dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtino KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planÄ , pagal kurį nagrinėjama teritorija yra miÅ¡kų paskirties žemės kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje: ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje(MEk), kurioje taikomas iÅ¡saugančio Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės KurÅ¡ių nerijai miÅ¡kų tvarkymo priemonės (7.1.1 p.).

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane 2A brėžinyje ,,Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ nagrinėjama teritorija pažymėta kaip miškų ūkio paskirties žemė (ekosistemų apsaugos miškų sklypai).Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentai negali pakeisti ar apriboti iki jų įsigaliojimo atsiradusių nuosavybės teisių, nes poilsio nameliai yra pastatyti dar 1965 metais ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai.

Å ioje byloje Å¡i ieÅ¡kovės pozicija yra paneigta, nes ieÅ¡kovė, bÅ«dama verslininkė, ginčo statinius įsigijo 2012-02-02 pirkimo–pardavimo sutartimi. Apeliantei turėjo bÅ«ti žinomi ginčo teritorijÄ reglamentuojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai iki įsigyjant poilsio statinius žemės sklype, adresu MiÅ¡ko g. 12, Neringa (CK 1.6 str.), nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“ patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas (nutarties 14 p.).

Taigi, panaikinus detalųjį planÄ , ginčo teritorijose pagal Å¡iuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta tik miÅ¡kų Å«kio paskirtis.CK 4.48 str. 2 d. nustatyta, jog naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Todėl akivaizdu, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė įsigijo ginčo namelius miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, nes namelių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu tokia valstybinės žemės paskirtis buvo nustatyta 2010-03-26 įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu.

Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ L. Z. ir V. T. buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl jie perdavė ieÅ¡kovei teisių pirkimo–pardavimo sutartimi tik tiek, kiek patys jos sudarymo metu turėjo.Pagal Neringos miesto bendrojo plano, patvirtinto Neringos miesto savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. Tl-164, 2a reglamentÄ ginčo teritorija numatyta kaip ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai.CK 6.564 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ar pobÅ«dis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-219/2016).

Å iuo atveju ginčo žemės nuomos sutartimis numatytas žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – rekreacinė teritorija, dėl ko ieÅ¡kovė kaip valstybinės žemės nuomininkė valstybinės žemės sklypÄ naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kas atsakovei pagrįstai leido nutraukti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis (CK 6.564 str. 1 d. 1 p., Žemės įstatymo 9 str. 14 d.). Taigi vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalimi valstybinė miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik MiÅ¡kų įstatyme nustatytai veiklai.Atsakovės ginčijamas įsakymas dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo priimtas 2015-07-29, o tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcijos nustatė, jog miÅ¡ko žemėje galimi nurodyti statiniai – miÅ¡ko keliai, kvartalų, technologinės ir prieÅ¡gaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kiti su miÅ¡ku susiję įrenginiai, poilsio aikÅ¡telės, žvėrių paÅ¡arų aikÅ¡telės. Be to, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 str. reglamentuoja miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis sÄ lygas.

Ginčo sklypas yra ekosistemų apsaugos miškų sklypas, esantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke, todėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. įtvirtintas imperatyvus draudimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus šioje normoje numatytas išimtis. Ieškovė neįrodė, jog jai taikytinos paminėtos išimtys. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje (t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba.

Nei gyvenamųjų namų, nei poilsio pastatų statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje neleidžiama. Taip Å¡ios normos aiÅ¡kinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, 2008 m. vasario 12 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. A-556-206/2008). Vyriausybė patvirtino MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis tvarkos apraÅ¡o 17 p. (2013-01-19 redakcija), kuriame detalizavo ir nurodė tvarkÄ , kaip gali bÅ«ti įvykdyta minėto MiÅ¡kų įstatymo draudimo keisti miÅ¡ko žemės naudmenas į kitas iÅ¡imtis.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nėra asmuo, kuriam atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , kuriame yra iÅ¡likusi sodyba arba kuriame yra buvusi sodyba, todėl jai ir Å¡i įstatymo nuostata negali bÅ«ti taikoma ir ji negali pasinaudoti ir pakeisti žemės Å«kio žemės ar jos dalies paskirties. Byloje įrodyta, kad apeliantė pradėjo vykdyti statybos darbus 2013 metais, nors 2009-03-13 teismo sprendimu buvo panaikintas 2002-09-16 Neringos savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo buvo pritarta sutartims dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo, buvo panaikintas detaliojo plano patvirtinimas, t. y. konstatuotas statybos Å¡ioje teritorijoje negalimumas.

Tačiau apeliantė vykdė statybos darbus ginčo žemės sklype, žinodama, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas draudžia vykdyti tokiÄ veiklÄ , dėl ko apeliantės neteisėtai atstatyti statiniai turi bÅ«ti nugriauti. 2014-05-08 apeliantė ir UAB „Neringos komunalininkas“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. N-19/2013, pagal kuriÄ buvo užsakyti teritorijos sutvarkymo darbai.                 2014-05-07 apeliantė ir UAB „Klaista“ sudarė rangos sutartį Nr. 07/05/14-JDKR, pagal kuriÄ rangovas įsipareigojo atlikti pamatų kapitalinio remonto darbus pagal pridedamÄ lokalinę sÄ matÄ .

Lokalinėje sÄ matoje nurodyta, kad atliekami namelių pamatų iÅ¡ardymo darbai bei namelių naujų pamatų mÅ«rijimo darbai. 2014-11-17 tarp apeliantės ir UAB „Guodra“ buvo sudaryta sutartis-užsakymas Nr. 14-11-17/1, pagal kurį paslaugos teikėjas įsipareigojo pagaminti surenkamų konstrukcijų namelius. Akivaizdu, jog tokia atsakovės veikla nelaikytina teisėta. Apeliantė nurodo, kad neva statybų teisėtumo faktÄ patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tačiau byloje nustatyta, jog ji sudarydamas 2015-01-16 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ (kontrolinį klausimynÄ ) Nr. SPA-59(16.2) nesivadovavo teritorijų planavimo dokumentais.

Å i aplinkybė nustatyta iÅ¡ 2016-06-01 teismo posėdyje apklausto liudytojo K. G. parodymų, kuris parodė, jog tikrinimo metu neturėjo informacijos, jog Å¡ie statiniai yra likviduojami. IeÅ¡kovės įrodinėjami atlikti statinių kapitalinio remonto darbai nesudaro pagrindo iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei žemės sklypÄ teritorijoje, kurioje tokie statiniai yra draudžiami. Apeliantė nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentai nėra įstatymas bei neturi retrospektyvinės galios, taigi, jų pagrindu negali bÅ«ti ribojamos ar paneigiamos teisės ir (ar) teisėtų veiksmų teisinės pasekmės, atsiradusios iki minėtų teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimo.

Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, liečiantys nuosavybės teises į namelius, nėra pagrįsti objektyviai egzistuojančiu konkrečiu vieÅ¡uoju interesu (visuomenės poreikiu) sunaikinti teisėtÄ privačiÄ nuosavybę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad saugomos teritorijos tvarkymo planai (planavimo schemos) priskirtini prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurie reglamentuoja veiklÄ saugomoje teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti dokumentai yra administracinio pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kovei nesutinkant su valstybės institucijų iÅ¡leistais administracinio pobÅ«džio aktais, jie turėtų bÅ«ti skundžiamo administracinio proceso tvarka.

Byloje nustačius, jog ginčo žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, paminėti administracinio pobÅ«džio aktai sudaro teisėtÄ pagrindÄ nutraukti žemės nuomos sutartis. 2013-11-22 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi Å¡alys susitarė, jog nuomos sutartis pakeičiama vietoje buvusių nuomininkų L. Z. ir V. T. įraÅ¡ant Å¡ios bylos ieÅ¡kovę, taip pat Å¡alys susitarė, jog 2013 m. kovo 29 d. įsakymas, kuriuo buvo nutarta nutraukti 2004 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartis, yra nenaikinamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo 45 punkte numatyta, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ , pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įraÅ¡omas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sÄ lygos nekeičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors valstybinės žemės nuomos teisės ir buvo perkeltos ieÅ¡kovei, tačiau valstybinė žemės nuomos sutartis nėra terminuota ir valstybė, kaip žemės nuomotoja, neįsipareigojo pasikeitus esminėms sutarties sÄ lygoms nekeisti nuomos sutarties ar jos nenutraukti.

Byloje nustatyta, kad apeliantė pradėjo namelių kapitalinio remonto darbus 2014 metais, pati žemės sklypo, kuriam nustatyta miško ūkio žemės paskirtis, nenaudojo pagal paskirtį. Byloje 2013-003-28 patikrinimo aktu įrodyta, kad ginčo žemės sklype nebestovi nė vienas pastatas, tačiau 2016-01-15 akte nustatyta, jog ieškovės pastatai atstatyti. Tačiau namelių kapitalinio remonto darbai nepakeitė žemės sklypo paskirties ir nesuteikė atsakovei pareigos pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį ir šios nutarties 18 p. motyvais nuomos sutartis gali būti nutraukta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes valstybinės žemės nuomos sutartį su ieÅ¡kove pratęsti nėra pagrindo, o ieÅ¡kovė, atstatydama namelius, veikė savo rizika (CK 1.6 str.). Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                                  Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliantės nurodytais apeliacinio skundo motyvais (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                              Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                               ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                            Irma Čuchraj                                                                Â