2022-01-26 Nr. AB-2373-3-61-3-03671-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-137-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03671-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“ ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 2D-10943 „Dėl demontuoto balkono daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas 1); 2) panaikinti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. spalio 14 d. raštą Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“ (toliau – ir Raštas 2); 3) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. rugsėjo 14 d. skundus bei priimti atitinkamą administracinį sprendimą (privalomąjį nurodymą), įpareigojantį uždarąją akcinę bendrovę Mano būstas Vilnius (toliau – ir Bendrovė, ir Namo administratorius) atstatyti neteisėtai nugriautą balkoną, adresu: (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja paaiškino, jog gyvena name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), kuris 2019 m. gruodžio mėnesį įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir yra Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijoje. Pareiškėjos butas yra ketvirtame Namo aukšte, butui priklauso balkonas. Pažymėjo, kad name įsteigta bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija). Namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą pagal sutartį su Bendrija vykdo Bendrovė.

3. Nurodė, kad 2019 metų pradžioje Name buvo pradėti remontuoti balkonai, tačiau Bendrovė 2019 m. spalio 17 d. informavo pareiškėją, kad ji, įsigydama butą, nuosavybės teise įsigijo ir balkoną, laikytiną buto priklausiniu, todėl šiuo atveju negalima jo laikyti bendrojo naudojimo objektu; todėl iš pareiškėjos pareikalauta apmokėti balkono remonto darbus. Pareiškėjos teigimu, šis reikalavimas neteisėtas, kadangi pagal teisės aktus balkonai yra bendrojo naudojimo objektai ir remonto išlaidos turėtų būti paskirstomos visiems namo gyventojams proporcingai. Dėl susidariusios situacijos, 2020 m. vasario mėnesį balkonas buvo nugriautas ir neketinama jo atstatyti. Pareiškėja yra profesionali architektė, todėl likviduoti balkoną, t. y. pakeisti fasado išvaizdą, name, pripažintame kultūros vertybe, teisėtomis priemonėmis neįmanoma. Nurodo, kad dėl šios situacijos kreipėsi į Inspekciją, tačiau ji nenustatė teisės aktų pažeidimų dėl atliekamų fasado remonto darbų; šį raštą pareiškėja apskundė, tačiau Inspekcija 2020 m. spalio 14 d. raštu iš esmės tik pakartojo ankstesnius savo teiginius.

4. Pareiškėjos tvirtinimu, jos skundas išnagrinėtas neišsamiai ir klaidingai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Inspekcija pažeidė asmenų skundų nagrinėjimo ir patikrinimo tvarkos procedūras, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus viešojo administravimo principus ir nevykdė jai nustatytų pareigų. Atsakymas yra formalus, priimtas nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikius teisės aktų normas. Kapitalinio remonto projekto aiškinamajame rašte ginčo balkoną numatyta demontuoti ir atstatyti, nėra numatomas jo likvidavimas. Faktą, kad balkonas buvo tikslingai griaunamas, įrodo aplinkybė, jog Namo administratorius gerokai nukrypo nuo suderinto namo kapitalinio remonto projekto, t. y. 2020 m. liepos 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatuota, kad balkonas demontuotas, o prie akto pridėtose nuotraukose matyti, jog siena užmūryta bei nutinkuota, nepaliekant angų Balkono sijoms atstatyti. Nors kapitalinio remonto projekte nėra numatytas angų balkono sijoms panaikinimas ir fasado sienos sutvarkymas iki įstatant naujas sijas, tačiau Inspekcija dėl šių perteklinių darbų savo raštuose nepasisakė.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad visų kitų namo balkonų, kurie remonto metu buvo demontuoti, atstatymo darbai buvo nuosekliai vykdomi pagal projektą ir šiuo metu yra visiškai užbaigti. Inspekcija savo raštuose nenurodė, iš kur gauta informacija, jog Namo administratorius informavo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), kad ieškomas rangovas ir suderinus sąmatą darbai bus tęsiami. Tačiau mano, kad objektyvių duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nėra, o Inspekcija rėmėsi tik Namo administratoriaus paaiškinimais. Be to, nuo balkono nugriovimo iki skundo pateikimo teismui praėjo daugiau nei pusmetis, tačiau iki šiol Namo administratorius jokių realių veiksmų dėl balkono atstatymo nesiėmė. Byloje nėra duomenų, jog balkoną buvo būtina griauti dėl avarinės būklės, kadangi, pagal eksperto išvadas, jį buvo būtina remontuoti, tačiau jo avarinė būklė nenustatyta. Faktą, jog ginčo balkonas nugriautas pažeidžiant procedūras, pažymėjo ir Departamentas, tačiau Inspekcija į tai neatsižvelgė. Namo administratoriaus 2020 m. gegužės mėnesio sąskaitoje gyventojams nurodoma, jog atlikti balkono demontavimo, o ne remonto darbai. Pareiškėja nėra atlikusi balkono modifikavimo darbų, nėra gavusi pastabų dėl balkono naudojimo, tačiau mano, kad jai buvo iškeltas niekuo nepagrįstas reikalavimas apmokėti už balkono remonto darbus, o to nepadarius balkonas savavališkai nugriautas.

6. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Inspekcija nurodė, kad nagrinėdama asmenų skundus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsniu bei Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Gavusi pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. skundą Inspekcija atliko statybos patikrinimą vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą N. (23.31) FAK-1492, kuriame užfiksavo, jog atlikto patikrinimo metu statybos darbai nevyko; buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), balkonas demontuotas, t. y. panaikinta balkono aikštelė ir turėklai, o namo fasado pusėje įrengtos dvi apsauginės juostos iš orientuotų drožlių plokštės (OSB).

8. Paaiškino, kad Inspekcija kreipėsi į Bendrovės vadybininką G. K., jis pateikė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę statytojui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus pagal 2013 m. UAB „2L Architektai“ parengtą kapitalinio remonto projektą. Jame, be kita ko, nurodoma, kad galima demontuoti byrantį, galimai avarinės būklės betoną ar surūdijusias sijas, taip pat padaryti naujas angas sijoms ir balkono plokštėms sienoje, įrengti balkonų grindis ir pan. Taip pat projekte nurodyta, kad dalis kiemo balkonų ir vienas gatvės balkonas (Nr. 12) turi galimai avarinės būklės požymių. Taigi, dėl itin prastos gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), balkonų būklės numatyta juos demontuoti ir atstatyti.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentai dėl Inspekcijos aplaidaus jos skundų nagrinėjimo atmestini, kadangi gavus jos skundą buvo kreiptasi į Namo administratorių, šis paaiškino atliekamų statybos darbų aplinkybes, nurodė, jog ieškomas rangovas darbams atlikti ir pan., todėl Inspekcija priėjo prie išvados, kad ginčo objekte statybos darbai nebaigti, o Bendrovė neatsisako jų pabaigti. Ekspertas pripažino, jog pareiškėjos balkonas buvo prastos būklės, todėl jam reikalingas remontas. Šiuo atveju, atsižvelgdama į tai, kad statybos darbai vykdomi pagal statybą leidžiantį dokumentą, jie nėra baigti, Inspekcija neturi pagrindo darbus atlikusio rangovo įpareigoti atstatyti balkoną ar paraginti greičiau atlikti darbus. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėja mano, kad Bendrovė neatlieka statybos darbų arba juos vilkina, ji gali skųsti teismui būtent Namo administratoriaus atitinkamus veiksmus ar neveikimą, nes Inspekcija nekontroliuoja administratoriaus veiksmų; ji tik patikrino atliktų statybos darbų teisėtumą, kurio metu kitų pažeidimų, išskyrus statybos saugumo, nenustatė.

10. Inspekcijos tvirtinimu, pareiškėjai buvo išsamiai atsakyta į jos skundus, Inspekcijos skundžiami raštai yra teisėti ir pagrįsti, juose išsamiai nurodyti Inspekcijos atlikti veiksmai ir nustatytos faktinės aplinkybės, o vien tai, kad pareiškėja, suprasdama Inspekcijos skundžiamų raštu turinį, su jais nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Inspekcijos atsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti. Mano, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Bendrovę atstatyti neteisėtai nugriautą balkoną turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi Namo administratorius nėra atsisakęs atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, be to, reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestinis. Toks reikalavimas negali būti savarankiškas skundo reikalavimas, kadangi priimti atitinkamą administracinį sprendimą konkrečiam subjektui gali tik pati Inspekcija, o dėl tokio reikalavimo teismas negalėtų priimti vieno iš sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Departamentas paaiškino, kad pastatui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), teisinė apsauga buvo suteikta Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. lapkričio 14 d. aktu Nr. VI-RM-236, duomenys Kultūros vertybių registre registruoti 2019 m. gruodžio 18 d. Nurodo, kad minėtam pastatui suteiktas pavadinimas – Namų komplekso trečias namas, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad viena iš pastatui nustatytų vertingųjų savybių yra fasadų architektūrinis sprendimas, balkonai ant betoninių konsolių kiemo ir gatvės fasaduose, t. y. kiemo fasade – su betono baliustrų ir metalinėmis ažūrinėmis tvorelėmis, gatvės fasade – metalinėmis ažūrinėmis tvorelėmis. Nurodė, kad duomenų apie patikrintus projektus, kurių sprendiniais būtų tvarkomi fasadai, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jų metu demontuotas balkonas (buto Nr. 90), neturi.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu bylos dalį pagal pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštą (sprendimą) Nr. 2D-10943 „Dėl demontuoto balkono daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. birželio 2 d. skundą nutraukė, kitą pareiškėjos skundo dalį patenkino iš dalies: panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. spalio 14 d. raštą (sprendimą) Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“ ir įpareigojo atsakovą pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą išnagrinėti iš naujo, likusią skundo dalį atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

15.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPP-01-130808-00607 pritarė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui Nr. 2L-2013-02-TP, parengtam 2013 metais. Bendrovė 2019 m. spalio 17 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad ji yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Rašte nurodoma, kad 2019 m. liepos 19 d. ekspertas nustatė, jog balkono Nr. 41, priklausančio butui Nr. 90, netinkamai įrengta balkono grindų hidroizoliacija, išbetonuotas masyvus betoninis slenkstis, netinkamas balkono apskardinimas ir kiti veiksniai paveikė balkono būklę, dėl to plytos pradrėko, suiro ir buvo sugniuždytos jas slegiančios apkrovos. Rašte pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos balkonas neturi fasado dekoro elementų, nėra sutapdintas su Namo bendra architektūra, o pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą negali būti laikomas bendros nuosavybės objektu, nes tik savininkas nevaržomai juo naudojasi, todėl jis laikomas buto priklausiniu ir pareiškėja turėtų prižiūrėti jai priklausantį balkoną, taip pat prisiimti atsakomybę dėl jo nepriežiūros sukeltų šalutinių poveikių namo fasadui, t. y. turėtų apmokėti balkono priežiūros bei remonto išlaidas.

15.2. Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2019 m. lapkričio 14 d. aktu Nr. VI-RM-236 nustatė, kad namų kompleksas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Nekilnojamoji kultūros vertybė, registruojama Kultūros vertybių registre kaip kompleksinis objektas, kurį sudarantys objektai registruojami savarankiškai. Akte nurodoma, kad minėtas namas šiuo metu turi tris adresus, iš kurių vienas yra (duomenys neskelbtini). Šie duomenys Kultūros vertybių registre registruoti 2019 m. gruodžio 18 d., pastatui suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre yra (duomenys neskelbtini).

15.3. Pareiškėja 2020 m. birželio 2 d. pateikė Inspekcijai ir Departamentui skundą dėl namo fasado suniokojimo, jame nurodė, kad name, adresu: (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario mėnesį nugriautas balkonas dėl fasado, įskaitant balkoną, remonto darbų. Pažymėjo, kad darbų organizatorius yra Bendrovė; fasado remonto darbai baigti, tačiau balkono neketinama atstatyti. Teigė, kad pastato fasadas yra sudarkytas, o dėl paliktų balkono durų kyla pavojus pro jas iškristi. Skunde pareiškėja prašė įvertinti susidariusią situaciją ir, nustačius atsakingus asmenis, imtis priemonių jai ištaisyti. Inspekcija 2020 m. liepos 24 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1492, kuriame, patikrinusi pastatą, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad patikrinimo metu (2020 m. liepos 24 d. 10.45 val.) statybos darbai nevyko. Taip pat nustatyta, kad galimai demontuotas buto Nr. 90, esančio Name, balkonas, t. y. nėra balkono aikštelės, laikančiųjų konstrukcijų ir turėklų.

15.4. Inspekcijos specialistas 2020 m. liepos 30 d. išsiuntė paklausimą Namo administratoriui dėl statybos darbų vykdymo ir balkono atstatymo, į paklausimą jam buvo atsakyta, jog šiuo metu darbai nevykdomi, ieškomas rangovas darbams atlikti; kai ras rangovą ir suderins darbų kainą, planuos darbus. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-964, kuriuo įpareigojo Bendrovę iki 2020 m. spalio 10 d. užtikrinti Namo laikančiųjų konstrukcijų ir atitvarų apsaugą, saugų darbą, žmonių saugą, priešgaisrinę apsaugą, aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas.

15.5. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 2D-10943 „Dėl demontuoto balkono daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją apie atliktą faktinių duomenų patikrinimą, jo rezultatus, taip pat apie tai, jog kreipėsi į Bendrovės vadybininką su paklausimu ir jai buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas Namo kapitaliniam remontui (projektui). Nurodė, kad, pasak Bendrovės, šiuo metu ieškomas rangovas ir, suderinus darbų sąmatą, jie bus tęsiami. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-964 dėl darbų saugos, tačiau dėl atliekamų fasado remonto darbų Inspekcija teisės aktų pažeidimų nenustatė.

15.6. Kultūros paveldo departamentas 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (1.29-V)2V-2119 „Dėl kultūros paveldo objekto būklės (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad patikrinus derintą dokumentaciją nustatyta, jog Namų komplekso trečio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado avarinės būklės likvidavimo akto ar tvarkybos darbų projekto nėra gauta. Taip pat rašte buvo prašoma Bendrovės išsamiai išnagrinėti susidariusią situaciją dėl balkono demontavimo darbų ir informuoti apie atliktus bei ketinamus vykdyti fasado tvarkymo, t. y. fasado vertingosios savybės – balkono – atkūrimo darbus, pareiškėją ir Departamento Vilniaus skyrių. Taip pat prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagal kompetenciją įvertinti kultūros paveldo objekto, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą.

15.7. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl ankstesnio skundo nagrinėjimo rezultatų, jame nurodė, kad Inspekcijos veiksmai ir priimtas sprendimas yra nepakankamas, kadangi nebuvo įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės; tad sudaromos prielaidos pažeidimui tęstis neapibrėžtą laiką. Teigia, kad Namo administratorius vietoje to, kad būtų suremontavęs balkoną, jį tiesiog likvidavo be ketinimo atstatyti, t. y. nukrypo nuo patvirtinto Namo kapitalinio remonto projekto. Toks Bendrovės veiksmas yra statybą leidžiančio dokumento pažeidimas ir turėtų būti Inspekcijos įvertintas. Prašė priimti atitinkamus sprendimus, įpareigojančius Bendrovę atstatyti nugriautą balkoną per apibrėžtą terminą.

15.8. Inspekcija 2020 m. spalio 7 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą ir pažymėjo, kad Namo administratorius įvykdė 2020 m. rugpjūčio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-964. Inspekcija 2020 m. spalio 14 d. rašte Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“, be kita ko, nurodė, kad Namo administratorius 2020 m. rugsėjo 6 d. informavo, jog dėl laikinai demontuoto balkono įrengė papildomas laikinas saugos priemones ir taip įvykdė Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-964 reikalavimus. Pažymėjo, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas dėl atliekamų fasado remonto darbų teisės aktų pažeidimų nenustatė. Akcentavo, kad, remiantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytu Inspekcijos funkcijų sąrašu, negali kaip nors paspartinti statybų dalyvių. Nurodė, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, todėl prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagal kompetenciją atlikti Namo administratoriaus veiklos kontrolę ir informuoti pareiškėją.

16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. skundo, kuris Inspekcijoje registruotas kitą dieną, t. y. birželio 3 d., turinį ir atsakovo dėl šio pareiškėjos skundo priimto sprendimo, t. y. Rašto 1, turinį, priėjo prie išvados, kad nei minėto Priežiūros įstatymo, nei Taisyklių, nei kitų teisės aktų nuostatos nenustato šio Rašto 1 apskundimui privalomos išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, taip pat nenustato ir skundimo alternatyvos. Priešingai, minėtas teisinis reguliavimas aiškiai nurodo, kad Inspekcijos darbuotojų administraciniai sprendimai, nenurodyti Taisyklių 56.1, 56.4 ir 56.5 papunkčiuose, susiję su teritorijų planavimo ir statybos valstybine priežiūra (būtent pareiškėjos skundžiamas Raštas 1 ir atitinka tokius sprendimus), skundžiami tiesiogiai teismui. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su Raštu 1, turėjo tiesiogiai kreiptis į teismą. Teismas nustatė, kad pareiškėja su skundu dėl Rašto 1 panaikinimo kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą, jo atnaujinti neprašė, todėl yra pagrindas bylos dalį, t. y. dėl skundo reikalavimų panaikinti Raštą 1 bei įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. birželio 2 d. skundą, nutraukti.

17. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad Inspekcijos skundžiamas sprendimas (Raštas 2) nėra aiškus, nemotyvuotas ir painus, t. y. nepagrįstas; priimtas sprendimas neatitinka minėtų teisės aktų nuostatų bei administracinių teismų praktikos. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą iš esmės neatliko faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimo. Todėl nusprendė panaikinti Inspekcijos Raštą 2 bei įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

III. 18. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kurioje buvo panaikintas Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. spalio 14 d. raštas (sprendimas) Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“ ir įpareigotas atsakovas pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

19. Inspekcijos teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nesuprato ko pareiškėja savo skundais iš esmės siekė ir tinkamai neįvertino Inspekcijos minėto rašto turinio į pareiškėjos skundo reikalavimus.

20. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokias pareiškėjos konkrečias teises ar teisėtus interesus Inspekcija pažeidė ir kaip pasikeistų pareiškėjos teisinis statusas teismui panaikinus Inspekcijos raštą. Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl teismui panaikinus Inspekcijos raštą pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo Inspekciją įpareigoti iš naujo iš esmės išnagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl ankstesnio skundo nagrinėjimo rezultatų.

21. Teismas neįsigilino, jog Inspekcijos raštas savo turiniu yra išsamesnis, jame nurodomos naujos aplinkybės ir motyvai, kurie pagrįsti teisės aktais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Inspekcijos raštą pareiškėjai, kas ir lėmė nepagrįstų išvadų priėmimą skundžiamame sprendime. Inspekcijai teisės aktai nenumato prievolės atlikti statybos patikrinimą, juo labiau, kai visos pareiškėjos skundui nagrinėti aplinkybės jau yra žinomos ir buvo nustatytos.

22. Inspekcijos skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jame išsamiai nurodyti Inspekcijos atlikti veiksmai ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurioms nuginčyti nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų. Vien tai, kad pareiškėja, būdama profesionali architektė ir suprasdama Inspekcijos skundžiamo rašto turinį, nesudaro pagrindo konstatuoti Inspekcijos atsakymo neteisėtumą, nepagrįstumą ir jį panaikinti.

23. Pareiškėja R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

24. Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos atsakymas į pareiškėjos skundą yra paviršutiniškas, formalus, neįsigilinus į bylos esmę ir neatsakius į pareiškėjos skunde keliamus klausimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija neatliko faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimo. Todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, panaikindamas Inspekcijos atsakymą ir įpareigodamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakyme ignoruojama ir išliko neįvertinta svarbi faktinė aplinkybė, kad namo siena ties nugriautu balkonu pilnai nutinkuota ir angos balkono sijoms kapitaliai užtaisytos. Tokie darbai, pareiškėjos teigimu, nesiderina su balkono remonto darbais ir tokių darbų nėra numatyta namo kapitaliniame remonto projekte, balkonų remonto darbų eigos aprašyme.

26. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, esą pastato administratorius informavo Inspekciją, kad ieškomas rangovas ir suderinus sąmatą darbai bus tęsiami. Šiuo atveju Inspekcija rėmėsi darbuotojo elektroniniu laišku, kuriame pareikšta, kad bus ieškomas rangovas ir remontas bus tęsiamas, tačiau jokių įrodymų, kad minėtas darbuotojas turėjo įgaliojimus veikti bendrovės vardu, nėra. Todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB “Mano būstas Vilnius” kaip nors pripažino savo pareigą užbaigti balkono remontą.

27. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą tik konstatavo namo kapitalinio remonto projekto buvimo faktą ir niekaip nevertino atliktų darbų turinio su remonto projekte nustatytais tikslais ir apimtimi. Pareiškėjos skunde pateikiamos naujos faktinės aplinkybės ir duomenys, kuriuos Inspekcija privalėjo įvertinti ir atsakyti į keliamus klausimus dėl statybos procese dalyvavusių asmenų veiksmų teisėtumo.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką.

29. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, vertinant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, turėtų būti atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos skundas Inspekcijai buvo teikiamas iš esmės dėl anksčiau teikto skundo nagrinėjimo rezultatų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėja, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašto Nr. 2D-10943 „Dėl demontuoto balkono daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ ir dėl 2020 m. spalio 14 d. rašto Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja į teismą su skundu dėl Rašto 1 panaikinimo kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą, jo atnaujinti neprašė, todėl pagrįstai spręsta, kad yra pagrindas bylos dalį dėl skundo reikalavimų panaikinti Raštą 1 bei įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. birželio 2 d. skundą, nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl ankstesnio skundo nagrinėjimo rezultatų ir jame nurodė, kad Inspekcijos veiksmai ir priimtas sprendimas yra nepakankamas, kadangi nebuvo įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl sudaromos prielaidos pažeidimui tęstis neapibrėžtą laiką. Teigė, kad Namo administratorius vietoje to, kad būtų suremontavęs balkoną, jį tiesiog likvidavo be ketinimo atstatyti, tuo nukrypo nuo patvirtinto Namo kapitalinio remonto projekto, o toks Bendrovės veiksmas yra statybą leidžiančio dokumento pažeidimas ir turėtų būti Inspekcijos įvertintas. Prašė priimti atitinkamus sprendimus, įpareigojančius Bendrovę atstatyti nugriautą balkoną per apibrėžtą terminą.

35. Ginčijamame 2020 m. spalio 14 d. rašte Nr. 2D-14784 „(duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“ Inspekcija, be kita ko, nurodė, kad Namo administratorius 2020 m. rugsėjo 6 d. informavo, jog dėl laikinai demontuoto balkono įrengė papildomas laikinas saugos priemones ir taip įvykdė Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-964 reikalavimus. Pažymėjo, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas dėl atliekamų fasado remonto darbų teisės aktų pažeidimų nenustatė. Akcentavo, kad, remiantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytu Inspekcijos funkcijų sąrašu, negali kaip nors paspartinti statybų dalyvių. Nurodė, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, todėl prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagal kompetenciją atlikti Namo administratoriaus veiklos kontrolę ir informuoti pareiškėją.

36. Pirmosios instancijos teismui dalies pareiškėjos reikalavimų nenagrinėjus iš esmės ir bylos dalį nutraukus, administracinio ginčo ribas apsprendė skundo reikalavimas dėl atsakovo 2020 m. spalio 14 d. rašto Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipimąsi. Todėl teismas, įvertinęs Rašto 2 turinį, pagrįstai sprendė, kad Inspekcija pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundo nelaikė pakartotiniu ir netaikė tam numatytų pasekmių, o jį nagrinėjo iš esmės, dėl ko nagrinėjant ginčą vertino, ar Inspekcijos priimtas skundžiamas administracinis sprendimas, t. y. Raštas 2, atitinka jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir VAĮ reikalavimus.

37. Pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skunde Inspekcijai teigiama, kad „Administratorius nukrypo nuo patvirtinto namo kapitalinio remonto projekto ir, užuot remontavęs balkoną, jį tiesiog likvidavo be ketinimo atstatyti“ ir prašoma „priimti atitinkamus sprendimus, įpareigojančius Administratorių atstatyti nugriautą balkoną per apibrėžtą terminą“. Taigi, pareiškėja kreipėsi į statybos valstybinės priežiūros instituciją, prašydama sprendimo pagal šios kompetenciją ir tikėdamasi viešojo administravimo subjekto elgesio, atitinkančio aktualios ginčui redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus.

38. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptaręs atsakovo kompetencijos, tame tarpe ir skundų bei prašymų nagrinėjimo, reguliavimą, pagrįstai akcentavo nuoseklią teismų praktiką dėl individualaus administracinio akto motyvavimo, jo aiškumo ir pakankamumo ir išsamiai įvertinęs faktines ginčo aplinkybes bei ginčijamo Rašto 2 turinį sprendė, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas (Raštas 2) iš esmės yra neaiškus, nemotyvuotas ir painus, t. y. nepagrįstas, dėl ko priimtas sprendimas pripažintas neatitinkančiu taikytinų teisės aktų nuostatų bei administracinių teismų praktikos. Su šiais teismo vertinimais teisėjų kolegija sutinka ir pritaria išvadoms, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą, iš esmės neatliko faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimo, t. y. tinkamai pareiškėjos skundo neišnagrinėjo ir neišsprendė esminio pareiškėjos skunde keliamo klausimo, ar ginčo balkono demontavimas ir užmūrijimas sienos bei jos nutinkavimas, nepaliekant angų balkono sijoms atstatyti atitinka Namo kapitalinio remonto projekte keliamus reikalavimus numatytiems atlikti statybos darbams.

39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

40. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, tame tarpe ir dėl pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė