2023-07-05 Nr. AB-13543-3-61-3-03841-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-366-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03841-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Č. Z. (Č. Z.), Č. M. (Č. M.), A. K., P. S., M. A., K. A., L. D. (L. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Č. Z., Č. M., A. K., P. S., M. A., K. A., L. D. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Č. Z., Č. M., A. K., P. S., M. A., K. A., L. D. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. S1E-161 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Paluknio Longino Komolovskio gimnazijoje (toliau – ir Gimnazija), tėvai ir Gimnazijos bendruomenės nariai. Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimas) buvo patvirtinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičius 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose ir kt. Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. S1E-156 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022– 2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimas) buvo pakeistas ankstesnis Tarybos sprendimas ir 2 punktu nustatyta skirti papildomų lėšų sudarant vieną mažesnę nei 8 ir / ar 12 mokinių klasę šiose mokyklose: Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos 5 klasei (7 mokiniai), 8 klasei (3 mokiniai), I g. klasei (7 mokiniai), II g. klasei (3 mokiniai), III g. klasei (6 mokiniai), IV g. klasei (4 mokiniai) (2.4 p.). Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimu patikslintoje lentelėje (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. lentelė) Gimnazijos skiltyje buvo nurodyta: „Paluknio Longino Komolovskio gimnazija 1/6 bei 1/4 (t. y. vieną III g. klasę sudarys 6 mokiniai, o vieną IV g. klasę sudarys 4 mokiniai). Gimnazija ir dešimt III g. bei IV g. klasės mokinių 2022 m. rugsėjo 1 d. su Gimnazija sudarė Vidurinio ugdymo programos sutartis, kuriomis Gimnazija įsipareigojo ugdyti mokinius pagal vidurinio ugdymo programą.

Ginčijamu Sprendimu pakeitus Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimo 2.4 papunktį, buvo išbrauktos Gimnazijos III g. klasė (6 mokiniai) ir IV g. klasė (4 mokiniai), atitinkamai pakoreguota Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičius 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigose lentelė (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 6 d. lentelė).

Pareiškėjų vertinimu, skundžiamas Sprendimas reiškia, kad prasidėjus naujų 2022–2023 mokslo metų pradžiai, mokiniams jau grįžus į Gimnaziją, neskirdama papildomų lėšų, o 2022 m. rugsėjo 6 d. lentelėje nurodydama nulį mokinių skaičių III g. bei IV g. klasėse, Taryba siekia panaikinti Gimnazijos III g. klasę (6 mokiniai) bei IV g. klasę (4 mokiniai), t. y. priversti 10 Gimnazijos mokinių ieškoti kitų mokyklų (išeiti į kitas mokyklas), nors dar Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimu buvo sukūrusi mokiniams pagrįstus lūkesčius, teisinį saugumą, kad abiturientai užbaigs mokslus Gimnazijos IV g. klasėje, o III g. klasės mokiniai galės mokytis Gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 2.2. papunktyje yra pateikta „klasės“ sąvoka: „2.2. Klasė – pastovi mokinių grupė, kuri vienus mokslo metus drauge mokosi pagal to paties lygio pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.“ Taigi, tiek mokiniams, tiek jų tėvams minėti teisės aktai garantuoja teisę iš anksto žinoti, kurioje mokykloje (gimnazijoje) bei klasėje mokysis. Šiuo atveju, mokiniai ir jų tėvai iš Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo žinojo, todėl pagrįstai tikėjosi, kad 2022–2023 m. mokslo metais mokysis Gimnazijos III g. ir IV g. klasėse. 2022 m. pirmąja mokymosi dieną – rugsėjo 1 d. (ketvirtadienį), mokiniai dalyvavo rugsėjo 1 d. šventėje, o nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. pradėjo mokymąsi Gimnazijos III g. ir IV g. klasėse. Mokiniai 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo registruoti mokinių registre (kaip Gimnazijos III g. ir IV g. klasių moksleiviai). Tokiu būdu jiems buvo skurtas teisėtas lūkestis dėl teisės mokytis 2022–2023 mokslo metus Gimnazijos III g. ir IV g. klasėse. Ginčo Sprendimas mokiniams, jų tėvams bei Gimnazijos mokytojams sukėlė didelius išgyvenimus, stresą, visi yra nuolatinėje įtampoje. Pareiškėjų vertinimu, tik panaikinus Sprendimą galima būtų atkurti pažeistas mokinių teises (teisėtus lūkesčius) atstatyti teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, nes mokiniai nėra „daiktai“, kuriuos praleidus visus terminus, prasidėjus naujiems 2022–2023 mokslo metams, pradėjusius mokytis Gimnazijos III g. ir IV g. klasėse, būtų galima „išmesti į gatvę“.

Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo 1 punktu buvo nuspręsta patikslinti Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu buvusią lentelę „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičius 2022-2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigose“. Šiuo sprendimu patikslinus minėtą 2022 m. balandžio 28 d. lentelę, 2022 m. rugpjūčio 25 d. redakcijos lentelėje Gimnazijos skiltyje buvo nurodyta „Paluknio Longino Komolovskio gimnazija 1/6“ bei „1/4“ (t. y. vieną III g. klasę sudarys 6 mokiniai, vieną IV g. klasę sudarys 4 mokiniai). Taryba norėdama patikslinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičius 2022-2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigose 2022 m. rugpjūčio 25 d. lentelę, turėjo balsuoti dėl 2022 m. balandžio 28 d. Tarybos sprendimo 1 punkto, kuris buvo pakeistas 2022 m. rugpjūčio 25 d. 1 punktu, pakeitimo, tačiau į darbotvarkę klausimas dėl minėto 1 punkto pakeitimo įtrauktas nebuvo, sprendimų projekte 1 punkto klausimo svarstymui teikta / nurodyta nebuvo, atitinkamai – Taryba nebalsavo dėl 1 punkto pakeitimo, o tai reiškia, kad šiuo metu galioja 2022 m. balandžio 28 d. Tarybos sprendimu patvirtintos lentelės 2022 m. rugpjūčio 25 d. redakcija, kurioje Gimnazijos skiltyje yra nurodyta „Paluknio Longino Komolovskio gimnazija 1/6“ bei „1/4“. Nepakeitus 2022 m. rugpjūčio 25 d. redakcijos lentelės, ginčo Sprendimo 2.4. papunktyje nebuvo galima įtvirtinti „Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos 5 klasei (7 mokiniai), 8 klasei (3 mokiniai), I g. klasei (7 mokiniai), II g. klasei (3 mokiniai)“, nes tokiu atveju susidaro situacija, jog vienu metu galioja dviejų skirtingų redakcijų (2022 m. rugpjūčio 25 d. bei 2022 m. rugsėjo 6 d.) viena kitai prieštaraujančios lentelės, kuriose nurodytas skirtingas klasių ir mokinių skaičius.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose „Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose“ (toliau – ir Rekomendacijos) 5 skirsnio „Teisės aktais tvirtinami dokumentai“ 57 punkte nurodyta, jog teisės akto, kuriuo tvirtinami dokumentai, tekste nurodomas pridedamo tvirtinamo dokumento pavadinimas su nuoroda. Šiuo atveju, Sprendimo nėra nurodytas pridedamo tvirtinamo dokumento pavadinimas su nuoroda, kuris turėjo būti „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičius 2022-2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigose“.

Pareiškėjai tvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. (penktadienį) Trakų r. laikraštyje „Trakų žemė“ Nr. 35 (1241) 4 psl. buvo patalpintas skelbimas (toliau – ir Skelbimas) apie šaukiamą 2022 m. rugsėjo 6 d. Tarybos posėdį. Tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1E-143 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 31 punkte yra nustatytas bendras trumpiausias terminas – „bet ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“ visiems paruošiamiesiems darbams atlikti. Tai reiškia, kad ir skelbimas apie šaukiamą 2022 m. rugsėjo 6 d. Tarybos posėdį turėjo būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, t. y. 2022 m. rugsėjo 1 d. (ketvirtadienį), kad išeitų 3 darbo dienos (ketvirtadienis, penktadienis, pirmadienis) iki 2022 m. rugsėjo 6 d. (antradienio) Tarybos posėdžio. Skelbimą paskelbus 2022 m. rugsėjo 2 d. (penktadienį) Reglamento 31 punkte įtvirtinto termino laikytasi nebuvo, nes antradienį (2022 m. rugsėjo 6 d.) jau vyko Tarybos posėdis, o informuoti apie tai turi dar iki Tarybos posėdžio. Be to, Taryba patalpinus Skelbimą nenurodė adreso ir vietos, dėl to taip pat pažeidė Reglamento 31 punktą.

Nurodė, kad Reglamento 39 punkte yra nurodytos Tarybos posėdžio pirmininko pareigos, taip pat, pagal balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis paskelbti balsavimo rezultatus. Tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. posėdžio metu elektroninė balsavimo sistema nebuvo naudojama, nes Tarybos posėdis vyko Trakų kultūros rūmuose (Vytauto g. 69, Trakai, Mažojoje salėje), kurioje nėra įrengtos „balsų skaičiavimo sistemos“ ar „registracijos kortelės nuskaitymo įrenginio“, todėl vyko atviras balsavimas, balsuojant rankos pakėlimu, tačiau: 1) Taryba nerinko balsų skaičiavimo komisijos; 2) atitinkamai – Tarybos narių balsų neskaičiavo balsų skaičiavimo komisija; 3) Tarybos narių balsavimo rezultatus 2022 m. rugsėjo 6 d. Tarybos posėdžio pirmininkas skelbė ne pagal balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis. Sprendime nebuvo atliktas antikorupcinis vertinimas, nors Sprendimas susijęs su viešųjų paslaugų teikimu, dėl to buvo pažeista Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.

Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tinklo kūrimo taisyklės) 13.1 punktas nustato, jog gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus Tinko kūrimo taisyklių 26.11 papunktyje nustatytus atvejus. Tinklo kūrimo taisyklių 26.11.1 papunktyje nustatyta, jog Gimnazijos tipo mokykloje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus šiuos atvejus, kai gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, o būtent: kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba, lietuvių ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, arba gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose, vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą skirtingomis mokomosiomis kalbomis. Taigi Gimnazijai yra taikoma išimtis ir joje gali būti sudaroma viena III klasės gimnazijos klasė.

Teigė, kad pareiškėjų skunde minimas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1343 „Dėl mokyklų sąrašų mokymo lėšoms paskirstyti patvirtinimo“ būtent ir nustato, jog Gimnazijoje gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, tačiau minėtas teisės aktas nenustato minimalaus mokinių skaičiaus klasėje, būtino norint sudaryti vieną III klasės gimnazinę klasę.

Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 171.2. papunktis nustato, jog mokymo lėšos neskiriamos klasėms, kuriose mokoma pagal bendrojo ugdymo programas, jeigu faktinis mokinių skaičius mokinių sraute yra mažesnis už Aprašo 3 priede nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių, išskyrus atvejus, nurodytus Aprašo 4 ir 5 prieduose. Tvarkos aprašo 4 priede yra numatyta, jog III–IV gimnazijos klasėms nustatytas sąlyginis klasių (grupių) skaičius taikomas mokyklų, ugdymą vykdančių skirtingomis mokomosiomis kalbomis, tačiau vidurinio ugdymo programą įgyvendinančių pagal šių mokyklų parengtą bendrą vidurinio ugdymo planą, III gimnazijos klasei ir IV gimnazijos klasei, jei mokinių skaičius atitinkamoje klasėje, kurioje mokoma pagal bendrą vidurinio ugdymo planą, yra ne mažiau kaip 12. Šių mokyklų sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Taigi, negali būti sudaryta III ir IV gimnazijos klasės, jei mokinių skaičius yra mažiau nei 12.

Atsakovas teigė, kad, pasak pareiškėjų, Sprendimu nebuvo keičiamas 2022 m. balandžio 28 d. Tarybos sprendimo Nr. S1E-85 1 punktas, kuriuo buvo patvirtinta 2022 m. balandžio 28 d. lentelė „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022-2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigose“. Minėtoje lentelėje Gimnazija įvardinta kaip Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos Paluknio Longino Komolovskio pagrindinio ugdymo skyrius ir joje nenurodytas III ir IV gimnazinės klasės sudarymas, t. y. 0 mokinių. Ginčo Sprendime taip pat nurodoma 0 mokinių, todėl duomenys palyginus su keičiamu 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1E-85 nepasikeitė.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjai klaidina teismą, kad Taryba pažeidė informavimo pareigą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnis nustato bendrus informavimui keliamus reikalavimus, t. y. nustato, jog informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, tačiau nedetalizuoja kokios apimties informacija kiekvienu atveju turi būti skelbiama. Reglamento 31 punkte nurodyta, jog bent vienoje iš vietinių visuomenės informavimo priemonių turi būti pateikiama informacija apie Tarybos posėdžio datą, laiką, vietą ir šaukiamo Tarybos posėdžio darbotvarkė bei Savivaldybės interneto svetainės, kurioje skelbiami svarstytini Tarybos sprendimų projektai, adresas. Informacija apie šaukiamą 2022 m. rugsėjo 6 d. Tarybos posėdį buvo paskelbta 2022 m. rugpjūčio 30 dieną. Tokiu būdu Interneto svetainė taip pat yra visuomenės informavimo priemonė, todėl Reglamento 31 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Teigė, kad Taryba nepažeidė savo darbo Reglamento, o pareiškėjų argumentai, jog turėjo būti sudaryta balsavimo komisija, atmestini. Reglamento 58–63 punktai reglamentuoja Tarybos slapto balsavimo taisykles. Šiuo konkrečiu atveju balsavimas buvo atviras. Be to, Reglamento 43 punktas nustato, jog Tarybos posėdyje svarstomais klausimais balsuojama elektronine balsavimo sistema, jai neveikiant dėl techninių kliūčių, Tarybos posėdžio pirmininkui paskelbus Tarybos posėdžio pradžią, išrenkamas balsų skaičiuotojas. 2022 m. rugsėjo 6 d. vykusio Tarybos posėdžio metu balsų skaičiuotoja buvo išrinkta Tarybos narė I. Ž..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad Taryba 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022-2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ patvirtino ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičių 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose ir kt.

Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. S1E-156 Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas buvo pakeistas, taip pat nusprendžiant: „2. Papildyti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių, bei klasių komplektų ir mokinių skaičių 2022–2023 mokslo metams“ 2 punktą 4 ir 5 papunkčiais ir išdėstyti jį nauja redakcija: „2. Skirti papildomų lėšų sudarant vieną mažesnę nei 8 ir/ ar 12 mokinių klasę šiose mokyklose: 2.1. Onuškio Donato Malinausko gimnazijos 8 klasei (6 mokiniai); 2.2. Paluknio „Medeinos“ gimnazijos 8 klasei (6 mokiniai); 2.3. Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos 10 klasei (6 mokiniai); 2.4. Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos 5 klasei (7 mokiniai), 8 klasei (3 mokiniai), I g. klasei (7 mokiniai), II g. klasei (3 mokiniai), III g. klasei (6 mokiniai), IV g. klasei (4 mokiniai)“.

Tarybos Sprendimu taip pat nuspręsta pakeisti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių, bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose“ 2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip: „2.4. Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos 5 klasei (7 mokiniai), 8 klasei (3 mokiniai), I g. klasei (7 mokiniai), II g. klasei (3 mokiniai)“. Taip pat papildyti Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą nauju 3 punktu: „3. Įpareigoti Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktorių pagal poreikį, sudaryti sąlygas Paluknio Longino Komolovskio III ir IV gimnazijos klasės mokiniams papildomai mokytis gimtosios kalbos.“.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos Sprendimo pakeitimo, t. y. konkrečiai dėl pakeisto 2.4 papunkčio ir įtvirtinto naujo 3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Tarybos Sprendimas yra rašytine forma išreikštas teisėkūros subjekto – Trakų rajono savivaldybės tarybos – priimtas aktas, kuriame yra išdėstytos teisės normos, įtvirtinančios bendro pobūdžio taisykles. Konkrečiai ginčijamu Sprendimu nuspręsta pakeisti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių, bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose“ 2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip: „2.4. Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos 5 klasei (7 mokiniai), 8 klasei (3 mokiniai), I g. klasei (7 mokiniai), II g. klasei (3 mokiniai)“. Taip pat papildyti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių, bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose“ nauju 3 punktu: „3. Įpareigoti Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktorių pagal poreikį, sudaryti sąlygas Paluknio Longino Komolovskio III ir IV gimnazijos klasės mokiniams papildomai mokytis gimtosios kalbos.“ Be kita ko, įpareigoti Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktorių pagal poreikį, sudaryti sąlygas Paluknio Longino Komolovskio III ir IV gimnazijos klasės mokiniams papildomai mokytis gimtosios kalbos. Taigi skundžiamame Tarybos Sprendime išdėstyti nustatymai yra bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams.

Teismas taip pat nurodė, kad Tarybos Sprendimas taikomas rūšiniais požymiais, t. y. iš skundžiamo Tarybos Sprendimo turinio matyti, jog jis adresuotas ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (Trakų rajono savivaldybės ugdymo įstaigoms (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus pakeitimai)). Pažymėjo, kad jeigu norminis administracinis aktas nustato elgesio taisykles rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų grupei, jis nepraranda normatyvinio pobūdžio. Sprendimu pakeistos nuostatos yra orientuotos į ateitį, yra nevienkartinio pobūdžio, t. y. skirtos taikyti daug kartų.

Įvertinęs pareiškėjų ginčijamą Tarybos Sprendimą, ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad ginčijamas Tarybos Sprendimas yra norminio teisinio pobūdžio.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjai nepriskirtini ABTĮ 110 ir 112 straipsniuose nurodytų subjektų ratui, todėl jie neturi teisės prašyti teismo panaikinti norminį administracinį aktą (Tarybos Sprendimą) kaip neteisėtą. Skunde teismui pareiškėjai nekėlė ginčo (nereiškė jokio kito reikalavimo) dėl to, kad skundžiamu Tarybos Sprendimu, pareiškėjų vertinimu, buvo pažeistos kokios nors konkrečios jų teisės ar įstatymų saugomi interesai.

Pažymėjo, jog individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjų prašymu, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, arba teismo iniciatyva. Šiuo atveju, pareiškėjai nesuformulavo konkretaus savarankiško reikalavimo dėl galbūt pažeistų jų teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, todėl pareiškėjai nagrinėjamu atveju nevertintini ir kaip tinkami subjektai, galintys kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnį.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai, nepraleisdami ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio apskundimo termino pateikė teismui šį skundą. Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų pareiškėjų argumentų, pažymėjo, kad teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Teismas vertino, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti kaip nenagrinėjamą administracinio teismo dėl to, kad administracinė byla apskritai neturėjo būti pradėta (ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu).

Teismas, priėmęs procesinį sprendimą bylą nutraukti kaip pradėtą proceso teisės normų reikalavimų neatitinkančio pareiškimo pagrindu, nevertina ir nepasisako dėl ginčo esmės. Teismui nutraukiant bylą, yra priimamas procesinis sprendimas, kuriuo yra užbaigiama byla, tačiau šis sprendimas priimamas dėl to, kad yra konstatuojamos procesinio pobūdžio aplinkybės, nustatytos įstatyme, kurioms esant teismo procesas negali būti pradėtas arba toliau negali vykti. Teismui konstatavus procesinio pobūdžio aplinkybes, dėl kurių byla turėtų būti nutraukta, byla nėra nagrinėjama iš esmės.

Teismas netenkino pareiškėjų ir atsakovo prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas grąžino pareiškėjams sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų norminį pobūdį apibūdina jų taikymo apimtis ir privalomumas (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos.

Pareiškėjai teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus teisės aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018). Dauguma minėtų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti: šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį; subjektų ratą, kuriems taikomas aktas; aktą priėmusio subjekto statusą; kitas akto priėmimo aplinkybes.

Pareiškėjai nurodo, kad skundžiamas Sprendimas buvo skirtas individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Ginčo sprendimu (vienkartine Tarybos valia) buvo panaikintos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. realiai veikusios bei Mokinių registre registruotos konkrečios klasės, t. y. Sprendimas buvo taikytas atgal (jau nustatytų bei pagal Sutartis vykdytų teisinių santykių pertvarkymui), nes joks Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas nesuteikė Tarybai teisės po rugsėjo 1 d. tikslinti mokinių skaičių Gimnazijoje (tam, kad nepažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principų). Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui buvo nurodę konkretų teisinį reglamentavimą, jog mokinių skaičius nustatomas iki gegužės 31 d., o tikslinamas vėliausiai iki rugsėjo 1 d. Tuo tarpu Sprendimas buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. po rugsėjo 1 d. (pasibaigus paskutinei galimai tikslinimo datai). Taigi Sprendimas nėra orientuotas į ateitį bei nėra skirtas taikyti daug kartų. Be to, ginčijamas Sprendimas buvo taikytas individualiai apibrėžtai asmenų grupei, o ne neapibrėžtam asmenų ratui, taigi atitinka individualaus administracinio sprendimo požymius. Ginčo Sprendimu panaikintos dvi konkrečios klasės konkrečioje gimnazijoje, nurodant konkretų mokinių skaičių.

Pareiškėjai teigia, kad Sprendimas nėra taikomas neapibrėžtam Trakų rajono gimnazijų skaičiui, o tik konkrečiai Longino Komolovskio gimnazijai bei Paluknio „Medeinos“ gimnazijai, kuri buvo įpareigota pagal poreikį sudaryti sąlygas Paluknio Longino Komolovskio III ir IV gimnazijos klasės mokiniams papildomai mokytis gimtosios kalbos. Taigi Sprendimas buvo taikytas individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Taip pat Sprendimas nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka Teisės aktų registre. Pažymi, kad ir pats Sprendimą priėmęs subjektas jį rengė ne kaip norminį, bet kaip individualų teisės aktą, be kita ko, nurodydamas, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Taigi skundžiamas Sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, o ne norminiu administraciniu aktu, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo iš esmės nenagrinėjo, o bylą nutraukė netinkamai taikęs bei aiškinęs administracinį sprendimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nutartis turėtų būti panaikinta, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad iš skundžiamo Tarybos Sprendimo turinio matyti, jog jis adresuotas ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (Trakų rajono savivaldybės ugdymo įstaigoms (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus pakeitimai)). Ginčijamas Sprendimas nėra individualus administracinis aktas, jame nėra įvardijami pareiškėjai, o pareiškėjų priklausymas ar nepriklausymas tam tikram asmenų ratui šiuo atveju yra kintamas dalykas iš esmės priklausantis tik nuo pačių pareiškėjų valios. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovas net negalėjo pateikti informacijos, kiek konkrečiai asmenų iš pareiškėjų vis dar patenka į ratą asmenų, kuriems Sprendimas sukelia ar gali sukelti teisines pasekmes, kadangi dalis jų jau teismui priėmus skundą išvyko tęsti ugdymo į kitas įstaigas toje pačioje ir kitose savivaldybėse, pareiškėjų atskirajame skunde nurodomų III ir IV gimnazinės klasės mokiniai nebuvo registruoti mokinių registre, nes tokios galimybės nebuvo objektyviai dėl teisės aktų reikalavimų, jog 11 ir 12 klasėse negali būti mažiau kaip 12 mokinių. Ginčijamas Sprendimas visuotinai privalomas, jame nurodytas jo galiojimo laikas – 2022–2023 mokslo metai.

Atsakovas pažymi, kad nors Sprendimo galiojimo laikas baigsis 2023 m. birželio mėnesį (mokslo metų pabaigoje), nesutinka su pareiškėjų nuomone, jog Sprendimas jo priėmimo metu (2022 m. rugsėjo 6 d.) galiojo atgal ir neturi galiojimo į ateitį, priešingai – Sprendimas galiojo tik į ateitį, t. y. visus ateinančius mokslo metus.

Atsakovas teigia, kad Sprendimo panaikinimas nesukels jokių teisinių padarinių nei pareiškėjams, nei kitiems asmenims, nes 2023–2024 mokslo metais Sprendimas negalios, todėl šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, jog pareiškėjų tikrieji interesai nėra skundžiamo Sprendimo panaikinimas.

Šiuo atveju situacija dėl vaikų ugdymosi pagal vidutinio ugdymo programą yra saistoma teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių klasių komplektavimo ir kitų ugdymo organizavimo (finansavimo) klausimus. Mažose mokyklose mokiniams nesudaromos galimybės pasirinkti norimus dalykus, pasirinkti mokymosi (programos) lygį, o tai užkerta kelią siekti aukštojo mokslo. Esama padėtis neatitinka vaikų teisių ir interesų, o pati mokyklų pertvarka ir numatomi jos neigiami padariniai (pavyzdžiui, pavėžėjimo į mokyklą klausimai) negali paneigti viešo intereso užtikrinti racionalų švietimo organizavimą, finansinių išteklių panaudojimą, geriausius vaiko interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų skundžiamas atsakovo Sprendimas yra norminis administracinis aktas, šiuo atveju, pareiškėjai nesuformulavo konkretaus savarankiško reikalavimo dėl galbūt pažeistų jų teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, todėl pareiškėjai nėra tinkami subjektai, galintys kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnį, administracinę bylą nutraukė.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ginčijamas atsakovo Sprendimas yra norminis administracinis aktas, kadangi jis, pareiškėjų vertinimu, yra individualus administracinis aktas ir neatitinka norminiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, be to, nepaskelbtas Teisės aktų registre, jame nurodyta apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje kyla klausimas, ar pareiškėjų skundžiamas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. S1E-161 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ pakeitimo“ yra norminis ar individualus administracinis aktas.

Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I858-7/2013 ir kt.). Savo ruožtu individualiu teisės aktu nustatomos konkrečios teisės ir pareigos konkretiems subjektams, jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą ir pasižymi vienkartinio taikymo pobūdžiu. Pažymėtina, kad teisės akto pobūdžio ir teisinės prigimties nustatymas lemia, be kita ko, išvadą dėl taikytinos tokio akto teisėtumo tyrimo procesinės tvarkos, pasireiškiančios tuo, jog skiriasi subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, siekiant ginčyti atitinkamą teisės aktą (prašant ištirti jo teisėtumą), ratas, tokios teisės įgyvendinimo forma, akto panaikinimo (pripažinimo neteisėtu) teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010, 2014 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-451/2014 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtus individualaus teisės akto bei norminio teisės akto požymius, savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog daugelis jų yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų, kuriems taikomas aktas, ratą, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007, 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011 ir kt.).

Minėta, kad norminis administracinis aktas įtvirtina bendro, abstraktaus, neindividualizuoto pobūdžio normas – elgesio taisykles, nustatančias atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų normų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Šis norminio administracinio akto požymis yra vienas iš esminių kriterijų, leidžiančių atskirti norminius administracinius aktus ir individualius administracinius aktus. Be to, norminis teisės aktas yra orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje. Ir priešingai – individualus aktas pasižymi vienkartiniu pobūdžiu.

Nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022-2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ buvo patvirtinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičius 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose ir kt.

Ginčijamu Tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. S1E-161 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022-2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ pakeitimo“, be kita ko, nuspręsta pakeisti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių, bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose“ 2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip: „2.4. Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos 5 klasei (7 mokiniai), 8 klasei (3 mokiniai), I g. klasei (7 mokiniai), II g. klasei (3 mokiniai)“. Taip pat papildyti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių, bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose“ nauju 3 punktu: „3. Įpareigoti Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktorių pagal poreikį, sudaryti sąlygas Paluknio Longino Komolovskio III ir IV gimnazijos klasės mokiniams papildomai mokytis gimtosios kalbos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Tarybos Sprendimo turinį bei pobūdį, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skundžiamas Tarybos Sprendimas yra norminis administracinis aktas. Ginčijamu Sprendimu buvo panaikintos Longino Komolovskio gimnazijos III bei IV grupių dvi klasės, kuriose nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokėsi III g. – 6 mokiniai, o IV g. – 4 mokiniai, t. y. sprendimas nėra taikomas neapibrėžtam Trakų rajono gimnazijų skaičiui, o konkrečiai gimnazijai – individualiai apibrėžtai asmenų grupei, nėra skirtas taikyti daug kartų, nepaskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi sutiktina su pareiškėjų atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas.

Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, jog savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Šioje dalyje nurodytų norminių teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas. Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, apibrėžiančios Teisės aktų registro objektus, 16 punkte nustatyta, kad tokiais objektais yra ir savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 str. 1 d.). Šiame įstatyme neįtvirtinta pareiga Teisės aktų registre skelbti savivaldybės tarybos priimamus individualius teisės aktus. Minėta, kad Tarybos Sprendimas Teisės aktų registre nėra paskelbtas. Šis teisinis reglamentavimas bei nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad ir pats sprendimą priėmęs subjektas jį rengė ne kaip norminį, bet kaip individualų teisės aktą. Tai patvirtina ir tai, kad Taryba Sprendime nurodė, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra norminis administracinis aktas, kas atitinkamai lėmė teismo sprendimą nutraukti administracinę bylą, yra nepagrįsta, konstatuotina, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Konstatavus, kad skundžiamas Tarybos Sprendimas yra individualus teisės aktas, kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu / neteisėtumu ir pagrįstumu / nepagrįstumu, nebėra reikšmingi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ginčai dėl iš esmės analogiškų savo pobūdžiu savivaldybių tarybos sprendimų yra nagrinėjami pagal ABTĮ įtvirtintas bendrąsias administracinių bylų teisenos taisykles, reguliuojančias ginčų dėl inter alia (be kita ko) individualių administracinių aktų nagrinėjimo tvarką, o ne vadovaujantis ABTĮ įtvirtinta tik norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo procesui nustatyta specialiąja tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-936-415/2017).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nepagrįstai administracinę bylą nutraukė, dėl to pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Č. Z. (Č. Z.), Č. M. (Č. M.), A. K., P. S., M. A., K. A., L. D. (L. D.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Skirgailė Žalimienė