fc7a7aa0-39ea-47a1-becd-8e56cc8cb914 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1299-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00197-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja D. L.teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3665-780/2018 pagal pareiÅ¡kėjos D.

M. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai D. M. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo dvaro sodyba, kuri priklausė D.

M. seneliui J. M.. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad ji siekia jos turimoje miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje suformuoti žemės sklypÄ buvusiai sodybai atstatyti ir, pakeitus žemės paskirtį, gauti leidimÄ sodybai statyti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mai 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos D. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų matyti, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus, kuriuose pareiÅ¡kėja siekia atstatyti galimai buvusiÄ sodybÄ , ji yra įgijusi ne paveldėjimo teisės pagrindu, o dovanojimo sutarties pagrindu iÅ¡ savo motinos.

Savo teisę paveldėti J. M. miÅ¡ko žemę įgyvendino pirmos eilės įpėdinė - pareiÅ¡kėjos motinos A. P. sesuo M. J. (pareiÅ¡kėjos teta), kuriai ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėja šį žemės sklypÄ gavo dovanų iÅ¡ savo motinos, kuri šį sklypÄ Ä¯gijo mainų pagrindu iÅ¡ savo sesers M. J.. Todėl pareiÅ¡kėja nėra nei paveldėjusi Å¡io žemės sklypo iÅ¡ savo senelio, nei gali bÅ«ti laikoma antros eilės įpėdine, paveldinčia pagal įstatymÄ MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, nes remiantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, pirmos eilės įpėdinės M.

J. pasinaudojimas savo paveldėjimo teise nuÅ¡alino pareiÅ¡kėjÄ nuo jos senelio paveldėjimo. PareiÅ¡kėja nėra tiesioginė buvusios sodybos savininko įpėdinė ir ne tik neįgyvendino savo paveldėjimo teisės, bet ir negalėjo to padaryti dėl pirmos eilės įpėdinių pasinaudojimo savo paveldėjimo teise, todėl ji nėra tas asmuo, kuris turi teisę atstatyti buvusiÄ sodybÄ . Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai nesukels teisinių pasekmių, net ir jį nustačius, todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu apeliantė praÅ¡o panaikinti 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priimti į bylÄ naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte expressis vertis nėra nurodyta, kad atitinkamos eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ yra tik tie įpėdiniai, kurie įgyvendino savo teisę paveldėti priimdami palikimÄ .

Nagrinėjamu atveju asmenų (įpėdinių) teisė atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ pagal MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ yra siejama su Å¡ių asmenų giminystės ryÅ¡iu su buvusiu savininku, o ne su Å¡ių asmenų paveldėjimo teisės realizavimu.MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinius su buvusiu sodybos savininku sieja tiesioji giminystės linija, todėl jie laikytini tiesioginiais buvusio sodybos savininko įpėdiniais CK 3.132 straipsnio 1 dalies ir CK 5.11 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne dėl to, kad miÅ¡ko žemę nuosavybėn įgijo priimdami palikimÄ pagal paveldėjimo teisės normas.

Taigi, asmeniui, kuris siekia atstatyti savo buvusiam protėviui priklausiusiÄ sodybÄ , pakanka pateikti įrodymus, patvirtinančius to asmens priklausymÄ buvusio sodybos savininko pirmos, antros arba trečios eilės įpėdinių eilei.Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teisę į miÅ¡ko žemę dovanojimo sandorio pagrindu, pareiÅ¡kėja yra buvusio miÅ¡ko žemės savininko antros eilės įpėdinė. Å iÄ aplinkybę patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra pateikti byloje.

BÅ«tent Å¡i aplinkybė laikytina esmine vertinant pareiÅ¡kėjos kaip subjekto atitikimÄ MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytam reikalavimui. Be to, pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės į miÅ¡ko žemę įgijimu bei spręsti dėl pareiÅ¡kėjos teisės atstatyti buvusiÄ sodybÄ , kadangi Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyrius praÅ¡o pareiÅ¡kėjos D.

M. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai aiÅ¡kino MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teisingai bei pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėja D. M. kaip antrosios eilės įpėdinė galėtų pretenduoti į teisę atstatyti buvusiÄ savo senelio sodybÄ tik tuo atveju, jeigu paveldėjimo teisės į senelio palikimÄ bÅ«tų neįgyvendinę pirmosios eilės įpėdiniai.

PareiÅ¡kėja negali bÅ«ti laikoma antrosios eilės įpėdine, paveldinčia pagal įstatymÄ .Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja pateikė naujus įrodymus - Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-12-05 įsakymÄ Nr. 853 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (miÅ¡kÄ ) atstatymo ir žemės (miÅ¡ko) suteikimo naudotis asmenims Lazdijų rajone, Alytaus apskrities valdytojo 1996-12-05 sprendimÄ Nr. 59-5765, laikinÄ jį žemės sklypo planÄ , pažymėjimÄ apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį, duomenis iÅ¡ Lietuvos Respublikos Seimo internetinės svetainės - aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ dėl Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projekto.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Å iuo atveju spręstina, kad pateikti įrodymai pagrindžia apeliantės argumentus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes pateiktieji nauji įrodymai buvo iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Todėl nagrinėjamu atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai tam tikrus teisinius padarinius.Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkÄ nustato Vyriausybė. MiÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis tik Å¡iame įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais, o vienas iÅ¡ jų yra 7 punkte numatytas atvejis: buvusioms sodyboms privačioje miÅ¡ko žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teisę atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ , kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, – nustatant juridinį faktÄ , turi tik Å¡ios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ . Byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas, ar pareiÅ¡kėjai patenka į 11 punkte nurodytÄ teisės normoje įtvirtintÄ asmenų ratÄ . Minėtų asmenų giminystės ryÅ¡ys yra detalizuotas CK 5.11 straipsnyje, kuriame yra apibrėžtos įpėdinių pagal įstatymÄ eilės. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį, paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iÅ¡ tėvo, tiek iÅ¡ motinos pusės, palikėjo provaikaičiai. Minėtoje teisės normoje nurodyti pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ yra asmenys, kurie su buvusiu sodybos savininku susiję giminystės ryÅ¡iais.PareiÅ¡kėja prie atskirojo skundo pridėjo aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ dėl Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projekto, kuriame nurodyta, kad teikiamo Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas parengtas siekiant iÅ¡spręsti P. V. peticijoje keliamÄ problemÄ , kai MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytos nuostatos draudė buvusiems savininkams ar tiesioginiams jų palikuonims atstatyti buvusias sodybas privačioje miÅ¡ko žemėje.

Taip pat aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad įgyvendinus pareiÅ¡kėjo peticijoje pateiktÄ siÅ«lymÄ , bÅ«tų įtvirtintas reguliavimas, kuris leistų neiÅ¡likusių sodybų buvusiems savininkams arba tiesioginiams jų palikuonims atstatyti privačioje miÅ¡ko žemėje buvusias sodybas. Å i teisė bÅ«tų netaikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryÅ¡iais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, tai yra asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentus.

IÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to yra akivaizdus įstatymo leidėjo tikslas - sudaryti sÄ lygas atkurti buvusias sodybas ne visiems asmenims, o tik buvusių savininkų palikuonims iki 3 įpėdinių eilės. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėja yra J. M. vaikaitė ( anÅ«kė), t. y. tiesioginė (pagal CK 3.132 straipsnio 1 dalį tiesiÄ jÄ giminystės linijÄ ) antros eilės (pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ) įpėdinė pagal įstatymÄ . Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 1 dalį, neatsižvelgė į įstatymo leidėjo valiÄ ir tikslÄ , pernelyg formaliai vertino, kokių konkrečių sandorių pagrindu pareiÅ¡kėja yra įgijusi sklypÄ .

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teisę į miÅ¡ko žemę įgijo dovanojimo sandorio pagrindu, pareiÅ¡kėja turi teisę pagal MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas į buvusios J. M. sodybos atstatymÄ , todėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukeltų pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino įpėdinių ratÄ ir tokiu bÅ«du be jokio teisinio pagrindo apribojo pareiÅ¡kėjos galimybes realizuoti teisę dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Esant iÅ¡dėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai iÅ¡sprendė pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ (CPK 443 straipsnio 1 dalis), todėl nutartis naikintina ir, kadangi pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjos D. M. pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                              D.

L.