Legislator Case Law & Legislation
fc7a2c49-6fcc-42d3-8ca3-d83b8ba00c3d AI generated

Court dismisses criminal charges for driving without a license due to prior administrative penalty violating non bis in idem principle.

Case Number fc7a2c49-6fcc-42d3-8ca3-d83b8ba00c3d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the criminal charges against the defendant for driving without a license, ruling that the prosecution violated the non bis in idem principle. The defendant had already been administratively punished for the same acts occurring at the same time and place, making further criminal prosecution impermissible. Consequently, the lower court's judgment was annulled, and the criminal proceedings were terminated to prevent double jeopardy.

Legislator headnote

AI generated

According to Article 2 of the Criminal Code and Article 3(1)(6) of the Criminal Procedure Code; if a person has already been punished administratively for the same facts, subsequent criminal prosecution is prohibited to uphold the non bis in idem principle.

Keywords

AI generated
non bis in idem principle administrative penalty criminal proceedings termination driving without license double jeopardy violation procedural dismissal same facts same time

Cited Legislation

AI generated
Article 2 of the Criminal Code
Article 3(1)(6) of the Criminal Procedure Code
Article 326(1)(2) of the Criminal Procedure Code
Article 327 of the Criminal Procedure Code

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court of Lithuania, Criminal Chamber, Judgment No. 2K-335/2012

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-468/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00173-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.1.5.3; 1.2.20.13; 2.1.3.7; 2.4.6.3.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, išteisintajam D.

K., jo gynėjui advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendžio, kuriuo D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį (2018-02-02 epizodas) iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡ios nusikalstamos veikos požymių; pagal BK 243 straipsnį (2018-06-28 epizodas) iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o bÅ«tent: pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendį privalėdamas vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. nuo 2018-01-24 d. iki 2021-01-24, tyčia nevykdė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2018-02-02, apie 14.48 val., Vilniaus r., magistralinio kelio Vilnius-Minskas 14 kilometre, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å iais savo veiksmais D. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

2. D. K. buvo kaltinamas tuo, jog pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendį privalėdamas vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. nuo 2018-01-24 iki 2021-01-24, tyčia nevykdė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2018-06-28, apie 17.30 val., Vilniuje, Minsko plente, tikslesnė ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å iais savo veiksmais D. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendžiu D. K. pagal BK 243 straipsnį (dėl 2018-02-02 ir 2018-06-28 nusikalstamų veikų) iÅ¡teisintas, jam nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

D. K. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį (1 veika) ir skirti jam 40 MGL (2 000 Eur) baudÄ . D. K. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį (2 veika) ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) baudÄ . Bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 4 dalį ir jam skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ . 4.1. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios turėjo iÅ¡ esmės paveikti jo iÅ¡vadas, todėl, vertindamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, sudėties požymių atitiktį iÅ¡teisintojo veiksmuose bei analizuodamas Å¡ių veikų pavojingumÄ , padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog D.

K. inkriminuojamų veikų pavojingumas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tino pavojingumo lygio. 4.2. Prokurorės teigimu, apylinkės teismo cituojamoje kasacinėje nutartyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-63/2012) pateikiamas aiÅ¡kinimas ir tos bylos faktinės aplinkybės, asmens veiksmų vertinimas sistemingumo ir piktybiÅ¡kumo kriterijų požiÅ«riu, nėra tapatus nagrinėjamai situacijai. PrieÅ¡ingai, mano, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nukrypo, kad ir ne nuo gausios, tačiau teisingos praktikos, jog asmens veiksmų sistemingumas ir piktybiÅ¡kumas rodo pakankamÄ pavojingumÄ , reikalingÄ baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 243 straipsnį.

Å ioje byloje, prokurorės nuomone, iÅ¡teisintojo veiksmai gana tiksliai atitiko teismų praktikoje suformuotus Å¡ios veikos pavojingumo kriterijus, kurie ir buvo kuriami turint omenyje tokiu bÅ«du ir mastu pasireiÅ¡kiančius kaltininkų veiksmus. PrieÅ¡ingu atveju, prokurorės nuomone, bÅ«tų paneigta bet kokia Å¡ios normos gyvavimo prasmė. Teismų sprendimai, kurie laikytini teisingais savo turiniu, negali teikti prioriteto pažodiniam sÄ vokų aiÅ¡kinimui ar sureikÅ¡minti formalių procedÅ«rų, tokių kaip įspėjimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmių, bÅ«tinumÄ , neatsižvelgiant į jų laikymosi galimumÄ konkrečiu atveju. 4.3.

Pažymi, jog, apylinkės teismo teigimu, nei vienas, nei du vairavimo, neturint tokios teisės, kartai nėra laikomi sistemingais. Prokurorės manymu, toks formalus Å¡ios sÄ vokos suvokimas ir pritaikymas, bÅ«tent Å¡ios veikos požiÅ«riu, yra nepateisinamas. Veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pobÅ«dis įrodo, jog sistemingumas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti siejamas tik su kiekybiniais rodikliais. Å iuo atveju bÅ«tent sÄ moningas veiksmų kartojimas įrodo, kad asmens veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Apylinkės teismas taip pat nurodo, jog baudas už Å¡iuos pažeidimus iÅ¡teisintasis jau sumokėjęs, tačiau, prokurorės nuomone, akivaizdu, kad administracinės atsakomybės taikymas D. K. pirmuoju atveju nepasiekė savo tikslų ir Å¡is dar kartÄ sėdo už vairo, o tai rodo jo nenorÄ taisytis ir vykdyti nustatytus įpareigojimus. Tokiu bÅ«du vertinant analogiÅ¡kų teisei prieÅ¡ingai veiksmų sÄ moningÄ kartojimÄ , negali likti jokios abejonės, kad D. K. ne tik suvokė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžio jam uždrausta naudotis teise vairuoti, bet ir sistemingai bei piktybiÅ¡kai nesilaikė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Å iais savo veiksmais jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į jam teismo taikytas priemones bei jomis siekiamus tikslus.

Be to, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jau vykstant baudžiamajam procesui dėl galimai padarytos analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos bei pačiam D. K., dar esant įtariamuoju, pateikus kasacinės instancijos teismo sprendimÄ dėl pirmos instancijos teismo sprendimo sustabdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, tuo pačiu aiÅ¡kiai suvokiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijÄ dėl draudimo vairuoti transporto priemones palikimo galioti, jis, ignoruodamas visų instancijų teismų sprendimus, vėl vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti.

Be kita ko, D. K. teismų procesų metu aktyviai naudojosi savo teise į gynybÄ , turėjo gynėjÄ , skundė teismų sprendimus. Prokurorės nuomone, akivaizdu, jog tokiomis aplinkybėmis asmuo negalėjo nesuvokti teismų sprendimų turinio bei pasekmių. 4.4. Teigia, jog iÅ¡teisinamajame nuosprendyje taip pat nepagrįstai sureikÅ¡minta ta aplinkybė, jog D. K. probacijos tarnybos pareigÅ«nų nebuvo įspėtas dėl jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmių. Tačiau, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡i pareiga objektyviai negalėjo bÅ«ti įgyvendinta, nes Vilniaus probacijos skyrius siuntė D.

K. Å¡aukimus. Prokurorės manymu, atsižvelgiant į probacijos tarnybos veiklos paskirtį, atitinkamÄ specialistų kvalifikacijÄ bei patirtį, taip pat į D. K. padarytų veikų pobÅ«dį ir siekį bet kokiomis priemonėmis iÅ¡vengti paskirtų apribojimų, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡teisintasis vengė kontakto su Institucija. Nurodo, jog pagal savo esmę Institucijos įspėjimas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atveju turi kiek kitokiÄ reikÅ¡mę, nei vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti nėra numatyta nei tam tikra tarpinė grandis, nei tam tikras asmens įspėjimas. Todėl, esant tokiam teisiniam reguliavimui, prokurorės manymu, įstatymų leidėjas ir numatė galimybę taikyti BK 243 straipsnio nuostatas asmeniui, kuris vengia vykdyti baudžiamojo poveikio priemones. Pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonė, dėl kurios nesilaikymo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iÅ¡ kitų poveikio priemonių iÅ¡siskiria ir savo specifiÅ¡kumu: ji paskiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , naudojantis Å¡ia teise.

Taigi vien jau Å¡ios teisės ribojimo įgyvendinimas - dokumento, suteikiančio teisę vairuoti, atėmimas - asmeniui, ne vienerius metus besinaudojančiam Å¡ia teise, yra pakankamas pagrindas suvokimui, jog vairuoti jis negali. Be to, šį įsitikinimÄ sustiprina byloje nustatyti duomenys, kad apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-626/2018 2018-01-24, 10.00 val. buvo skelbiama dalyvaujant advokatui. Nurodyta, kad nutartis suprasta. IÅ¡ pridėto 2018-01-25 Vilniaus apygardos teismo lydraščio matyti, kad Å¡iÄ dienÄ D.

K. iÅ¡siųsta teismo nutarties kopija, pažymėta, kad advokatui E.DereÅ¡kevičiui nutartis įteikta teisme. Taigi D. K., aktyviai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis minėtame baudžiamajame procese, žinojo apie tokį sprendimÄ , jo įsiteisėjimÄ ir įsiteisėjusio sprendimo nevykdymo pasekmes. Todėl vien tik ta aplinkybė, jog probacijos tarnyba dėl jos atstovų nurodytų objektyvių priežasčių nesupažindino D. K. su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad iÅ¡teisintasis tokių pasekmių nesuprato.

Be to, iÅ¡ 2018-05-04 apklausos protokolo matyti, kad iÅ¡teisintasis pridėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartį Nr. 2-P-340/2018, kurioje nurodyta, kad nuteistojo D. K. kasacinį skundÄ nutarta priimti ir sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžio dalies vykdymÄ tik dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo iki byla bus iÅ¡spręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. 4.5. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nuostatÄ , kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos, tai yra Å¡iuo atveju kelių policijos pareigÅ«nams tinkamai neįvertinus jos galimo atitikimo nusikalstamai veikai, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-347-689/2017).

Be to, pripažinus asmenį kaltu pagal BK atitinkamÄ straipsnį, turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo. Taigi, atsižvelgiant į neatsitiktinį D. K. vertinamų veiksmų pobÅ«dį ir jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, darytina iÅ¡vada apie jo didelį neatsakingumÄ , nekritiÅ¡kÄ savo elgesio vertinimÄ , ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į nustatytas taisykles ir įstatymus. Prokurorės manymu, tai kad D. K. neketina paisyti ir laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, rodo ir tai, kad jÄ pažeidė du kartus.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos objektyvios priežastys ar kliÅ«tys, kurioms esant D. K. nebÅ«tų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, nagrinėjamu atveju, ne tik baudžiamÄ ja, bet ir administracine atsakomybe siekiami tikslai nebuvo pasiekti, juolab, kad taikytos poveikio priemonės (baudų paskyrimas ir jų sumokėjimas) asmens elgesiui nedavė jokių teigiamų rezultatų, nes iÅ¡teisintasis po pirmojo vairavimo atvejo ir taikytų administracinės atsakomybės priemonių vėl padarė tapatų pažeidimÄ .

Mano, jog, nagrinėjamu atveju, administracinė atsakomybė buvo taikyta nepagrįstai, nes D. K. veiksmai aiÅ¡kiai atitiko aptariamÄ baudžiamojo įstatymo normÄ .

5. Teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis D. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė - apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas. III.Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 6. Prokuroro apeliaciniame skunde yra keliami D. K. inkriminuotos veikos kvalifikavimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, non bis in idem principo pažeidimo klausimai, praÅ¡oma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį D. K. atžvilgiu dėl abiejų jam inkriminuojamų veikų.

7. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, taip pat nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį D. K. atžvilgiu dėl abiejų inkriminuojamų veikų turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nepagrįstai D. K. pagal BK 243 straipsnį (2018-02-02 epizodas ir 2018-06-28 epizodas) iÅ¡teisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendis naikintinas, o D. K. byla nutrauktina BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

8. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje esminę reikÅ¡mę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rūšių atribojimas, todėl kolegija pirmiausia pasisakys dėl apeliaciniame skunde keliamo non bis in idem principo taikymo pagrindų. Dėl non bis in idem principo taikymo pagrindų ir BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatų 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose iÅ¡reikÅ¡tos teisės įgyvendinimÄ , garantuoti teisės virÅ¡enybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006-11-27, 2007-10-24 nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas; tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimÄ valstybės valdžia, įstatymais; kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamÄ teismo pareigÄ garantuoti žmogaus teisių gynybÄ (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1997-11-13 sprendimas).

10. Taigi, bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimÄ valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalÄ asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams. BÅ«tent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymÄ . Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimÄ , įtvirtinimas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas šias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-69/2014).

11. Pagal byloje D. K. inkriminuojamÄ BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ).

12. Å ioje byloje D. K., buvo kaltinamas ir 2019 02 11 teismo nuosprendžiu yra iÅ¡teisintas dėl dvejų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, o bÅ«tent, dėl to, jog jis pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendį privalėdamas vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, t. y. nuo 2018-01-24 iki 2021-01-24, tyčia nevykdė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra: -2018-02-02, apie 14.48 val., Vilniaus r., magistralinio kelio Vilnius-Minskas 14 kilometre, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) -2018-06-28, apie 17.30 val., Vilniuje, Minsko plente, tikslesnė ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 13. IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o, administracinio nusižengimo protokolų, nutarimų administracinio nusižengimo byloje (b. l. 127-136, 1 t.) matyti, jog D. K. dėl to, kad jis 2018-02-02 14.48 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jÄ vairuoti bei virÅ¡ijo leistinÄ greitį 2018-04-18 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį 450 Eur dydžio bauda.

14. Taip pat D. K. 2018-07-05 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, jog jis 2018-06-28 17.30 val. vairavo transporto priemonę, kai teisė yra atimta.

15. D. K. jam paskirtas baudas sumokėjo atitinkamai 2018-04-18 ir 2018-07-09. Taigi jis Institucijos pareigÅ«nų už minėtų nusižengimų padarymÄ paskirtas nuobaudas – baudas įvykdė. 16. 2018-04-12 Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje D. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį, dėl 2018-02-02 14.48 val. vairavimo transporto priemonės. Dėl Å¡ios veikos 2018-05-04, 2018-09-03, o 2018-11-07 dėl abiejų (2018-02-02 ir 2018-06-28) veikų D.

K. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (b. l. 74, 100, 181, 1 t.). Kaltinamas aktas suraÅ¡ytas 2018-11-28 ir byla perduota teismui. 2019-02-11 teismo nuosprendžiu D. K. pagal BK 243 straipsnį (dėl 2018-02-02 ir 2018-06-28 nusikalstamų veikų) iÅ¡teisintas, jam nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių 17. Taigi baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir vykdomas iÅ¡ esmės už tapačias veikas, kaip ir pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ .

18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-36-697/2019 yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Å i nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Å ia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje.

19. Draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobÅ«dį tapataus proceso dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų (Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , sprendimas Nr. 15963/90, Franz Fisher prieÅ¡ AustrijÄ , sprendimas Nr. 37950/97;

S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 14939/03; Ruotsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , Nr. 13079/03). Nustatant, ar teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiÅ¡kais, vertinami faktai, sudarantys visumÄ konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiÅ«riu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.

20. Prokurorės apeliacinio skundo motyvas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nuostatÄ , kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos, tai yra Å¡iuo atveju kelių policijos pareigÅ«nams tinkamai neįvertinus jos galimo atitikimo nusikalstamai veikai, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, Nr. 2K-347-689/2017); be to, pripažinus asmenį kaltu pagal BK atitinkamÄ straipsnį, turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo“ neatitinka Å¡ios bylos konteksto ir Å¡ioje byloje, kolegijos nuomone, nėra priimtinas.

21. BÅ«tent kasacinėje jurisprudencijoje pažymėta, kad negalima laikyti, jog vėlesnis veikos kriminalizavimas gali bÅ«ti traktuojamas kaip paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, reikÅ¡minga veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs tik tai, kad toks baudžiamojo proceso legitimizavimo bÅ«das įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiÅ¡kėjus visoms veikai kvalifikuoti reikÅ¡mingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai eismo įvykio dalyvis administracine tvarka nubaustas už vairavimÄ esant neblaiviam per klaidÄ nenustačius, kad bÅ«tent dėl Å¡io asmens kaltės žuvo žmonės. Å i pozicija iÅ¡ esmės pakartota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-696/2015, 2K-167-788/2015, 2K-435-677/2016, 2K-109-788/2016, 2K-7-29-942/2016.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-36-697/2019, kasacinės instancijos teismas analizuodamas non bis in idem principo taikymo klausimus yra pasakęs, jog Konstitucinis Teismas 2017-03-15 nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiÅ¡kia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimÄ , bet kaip už administracinį teisės pažeidimÄ , jis už tÄ veikÄ negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. AnalogiÅ¡ka pozicija iÅ¡sakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-226/2014).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija D. K. tiek 2018-04-18, 2018-07-05 nutarimais baudas paskyrė ne dėl klaidos, o pagal savo kompetencijÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekse. Ankstesnis baudimas už administracinių nusižengimų padarymÄ atitiko įstatymo reikalavimus ir negalėjo bÅ«ti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikÅ¡mingų aplinkybių nežinojimo. Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad vėlesnis D. K. veiksmų kriminalizavimas gali bÅ«ti traktuojamas kaip paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, reikÅ¡minga veiksmų kvalifikavimui.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje nėra padaryta tokia esminė veikos vertinimo/kvalifikavimo klaida į kokiÄ nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, todėl situacijos taisymas asmenį pripažinus kaltu baudžiamojo persekiojimo tvarka, naikinant Administracinio nusižengimo kodekso pagrindu paskirtas sankcijas, kaip tai siÅ«lo prokurorė apeliaciniame skunde, tiek Konstitucinio Teismo, tiek ir EŽTT praktikos kontekste – negalima.

24. Pripažintina, jog D. K. tiek pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tiek ir pagal BK 243 straipsnį pateiktus kaltinimus yra persekiojamas iš esmės dėl tų pačių veiksmų: 2018-02-02, apie 14.48 val. ir 2018-06-28, apie 17.30 val. automobilio vairavimo, kai tokia teisė jam yra atimta.

25. Å ioje konkrečioje situacijoje konstatuotina, jog tiek ANK 424 straipsnio 3 dalį, tiek ir kaltinimuose pagal BK 243 straipsnį asmuo nubaustas/baustinas, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Taigi, nepaisant to, kad abu straipsniai įtvirtinti skirtinguose kodeksuose ir už juos nustatyta skirtingų rūšių atsakomybė, jie abu draudžia tÄ patį elgesį – vairavimÄ neturint tam teisės. Tai, kolegijos nuomone, laikytina teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe, įrodančia veikų tapatumÄ .

Tokia principinė pozicija įtvirtinta kasacinėje praktikoje pabrėžiant, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrėžiama ir EŽTT praktikoje.

Byloje aptariamojoje situacijoje tiek baudžiant administracine tvarka, tiek ir baudžiamÄ jÄ , sutampa laikas, vieta, veikos padarymo aplinkybės, todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas dėl D. K. kaltės pagal BK 243 straipsnį (2018-02-02 ir 2018-06-28 epizodai), pastarajam įsiteisėjusiais Institucijos nutarimais (b. l. 127-130, 1 t.) už vairavimÄ transporto priemonę neturint tam teisės (t. y. iÅ¡ esmės už analogiÅ¡kas faktines aplinkybes, susijusias laiku ir ta pačia vieta) jau esant nubaustam administracine tvarka, pažeidė non bis in idem principÄ .

26. Kolegija remdamasis teismų praktikoje formuojama pozicija, konstatuoja, jog aukščiau iÅ¡dėstyto non bis in idem principo pažeidimo, Å¡ioje situacijoje negalima panaikinti net ir panaikinus pagal ANK paskirtÄ nuobaudÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-06-12 nutartimi atmetė kasatoriaus argumentÄ , kad, pripažinus iÅ¡teisintÄ jÄ kalta, anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos bÅ«tų panaikintos ir taip bÅ«tų iÅ¡vengta non bis in idem principo pažeidimo.

Byloje, nagrinėtu atveju, ankstesnis baudimas už administracinės teisės pažeidimus atitiko įstatymo reikalavimus ir negalėjo bÅ«ti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikÅ¡mingų aplinkybių nežinojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-335/2012). Taigi, esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismas privalėjo D. K. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 243 straipsnį dėl 2018-02-02 epizodo ir pagal BK 243 straipsnį dėl 2018-06-28 epizodo nutraukti BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais, nes baudžiamasis persekiojimas už tuos pačius įvykius ir dėl tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų dėl kurių D.

K. jau buvo nubaustas administracine tvarka, yra negalimas. Remiantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla pagal BK 243 straipsnį nutrauktina (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

27. Naikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendį ir bylÄ D. K. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį (dėl 2018-02-02 ir dėl 2018-06-28 epizodų) nutraukiant, kiti skundo argumentai (dėl veikos kvalifikavimo, D. K. žinojimo apie jo atžvilgiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir kt.) neanalizuojami ir plačiau neaptariami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendį ir bylÄ D. K. atžvilgiu: pagal BK 243 straipsnį (2018-02-02 epizodas) nutraukti (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas); pagal BK 243 straipsnį (2018-06-28 epizodas) nutraukti (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisėjai Daiva Kazlauskienė Stasys Lemežis Ugnius Trumpulis