Court dismisses criminal charges for driving without a license due to prior administrative penalty violating non bis in idem principle.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the criminal charges against the defendant for driving without a license, ruling that the prosecution violated the non bis in idem principle. The defendant had already been administratively punished for the same acts occurring at the same time and place, making further criminal prosecution impermissible. Consequently, the lower court's judgment was annulled, and the criminal proceedings were terminated to prevent double jeopardy.
Legislator headnote
AI generatedAccording to Article 2 of the Criminal Code and Article 3(1)(6) of the Criminal Procedure Code; if a person has already been punished administratively for the same facts, subsequent criminal prosecution is prohibited to uphold the non bis in idem principle.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-468/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00173-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.1.5.3; 1.2.20.13; 2.1.3.7; 2.4.6.3.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjos Daivos KazlauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teisÄjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, iÅ¡teisintajam D.
K., jo gynÄjui advokatui Edgarui DereÅ¡keviÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄs apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-02-11 nuosprendžio, kuriuo D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 243 straipsnį (2018-02-02 epizodas) iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinÄios Å¡ios nusikalstamos veikos požymių; pagal BK 243 straipsnį (2018-06-28 epizodas) iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinÄios Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 1. D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengÄ atlikti baudžiamojo poveikio priemonÄ, o bÅ«tent: pagal įsiteisÄjusį Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017-10-25 nuosprendį privalÄdamas vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. nuo 2018-01-24 d. iki 2021-01-24, tyÄia nevykdÄ Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs, tai yra 2018-02-02, apie 14.48 val., Vilniaus r., magistralinio kelio Vilnius-Minskas 14 kilometre, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) Å iais savo veiksmais D. K. buvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.
2. D. K. buvo kaltinamas tuo, jog pagal įsiteisÄjusį Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017-10-25 nuosprendį privalÄdamas vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. nuo 2018-01-24 iki 2021-01-24, tyÄia nevykdÄ Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs, tai yra 2018-06-28, apie 17.30 val., Vilniuje, Minsko plente, tikslesnÄ ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å iais savo veiksmais D. K. buvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.
3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-02-11 nuosprendžiu D. K. pagal BK 243 straipsnį (dÄl 2018-02-02 ir 2018-06-28 nusikalstamų veikų) iÅ¡teisintas, jam nepadarius nusikalstamų veikų, turinÄių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-02-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:
D. K. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį (1 veika) ir skirti jam 40 MGL (2 000 Eur) baudÄ . D. K. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį (2 veika) ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) baudÄ . Bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 4 dalį ir jam skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ . 4.1. ProkurorÄs manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatsižvelgÄ Ä¯ bylos aplinkybes, kurios turÄjo iÅ¡ esmÄs paveikti jo iÅ¡vadas, todÄl, vertindamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, sudÄties požymių atitiktį iÅ¡teisintojo veiksmuose bei analizuodamas Å¡ių veikų pavojingumÄ , padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas, jog D.
K. inkriminuojamų veikų pavojingumas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tino pavojingumo lygio. 4.2. ProkurorÄs teigimu, apylinkÄs teismo cituojamoje kasacinÄje nutartyje (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-63/2012) pateikiamas aiÅ¡kinimas ir tos bylos faktinÄs aplinkybÄs, asmens veiksmų vertinimas sistemingumo ir piktybiÅ¡kumo kriterijų požiÅ«riu, nÄra tapatus nagrinÄjamai situacijai. PrieÅ¡ingai, mano, kad nagrinÄjamu atveju apylinkÄs teismas nukrypo, kad ir ne nuo gausios, taÄiau teisingos praktikos, jog asmens veiksmų sistemingumas ir piktybiÅ¡kumas rodo pakankamÄ pavojingumÄ , reikalingÄ baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 243 straipsnį.
Å ioje byloje, prokurorÄs nuomone, iÅ¡teisintojo veiksmai gana tiksliai atitiko teismų praktikoje suformuotus Å¡ios veikos pavojingumo kriterijus, kurie ir buvo kuriami turint omenyje tokiu bÅ«du ir mastu pasireiÅ¡kianÄius kaltininkų veiksmus. PrieÅ¡ingu atveju, prokurorÄs nuomone, bÅ«tų paneigta bet kokia Å¡ios normos gyvavimo prasmÄ. Teismų sprendimai, kurie laikytini teisingais savo turiniu, negali teikti prioriteto pažodiniam sÄ vokų aiÅ¡kinimui ar sureikÅ¡minti formalių procedÅ«rų, tokių kaip įspÄjimo dÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs nevykdymo pasekmių, bÅ«tinumÄ , neatsižvelgiant į jų laikymosi galimumÄ konkreÄiu atveju. 4.3.
Pažymi, jog, apylinkÄs teismo teigimu, nei vienas, nei du vairavimo, neturint tokios teisÄs, kartai nÄra laikomi sistemingais. ProkurorÄs manymu, toks formalus Å¡ios sÄ vokos suvokimas ir pritaikymas, bÅ«tent Å¡ios veikos požiÅ«riu, yra nepateisinamas. Veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pobÅ«dis įrodo, jog sistemingumas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti siejamas tik su kiekybiniais rodikliais. Å iuo atveju bÅ«tent sÄ moningas veiksmų kartojimas įrodo, kad asmens veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .
ApylinkÄs teismas taip pat nurodo, jog baudas už Å¡iuos pažeidimus iÅ¡teisintasis jau sumokÄjÄs, taÄiau, prokurorÄs nuomone, akivaizdu, kad administracinÄs atsakomybÄs taikymas D. K. pirmuoju atveju nepasiekÄ savo tikslų ir Å¡is dar kartÄ sÄdo už vairo, o tai rodo jo nenorÄ taisytis ir vykdyti nustatytus įpareigojimus. Tokiu bÅ«du vertinant analogiÅ¡kų teisei prieÅ¡ingai veiksmų sÄ moningÄ kartojimÄ , negali likti jokios abejonÄs, kad D. K. ne tik suvokÄ, kad įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžio jam uždrausta naudotis teise vairuoti, bet ir sistemingai bei piktybiÅ¡kai nesilaikÄ jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs. Å iais savo veiksmais jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į jam teismo taikytas priemones bei jomis siekiamus tikslus.
Be to, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jau vykstant baudžiamajam procesui dÄl galimai padarytos analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos bei paÄiam D. K., dar esant įtariamuoju, pateikus kasacinÄs instancijos teismo sprendimÄ dÄl pirmos instancijos teismo sprendimo sustabdymo dalyje dÄl turto konfiskavimo, tuo paÄiu aiÅ¡kiai suvokiant Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo pozicijÄ dÄl draudimo vairuoti transporto priemones palikimo galioti, jis, ignoruodamas visų instancijų teismų sprendimus, vÄl vairavo transporto priemonÄ, neturÄdamas teisÄs jos vairuoti.
Be kita ko, D. K. teismų procesų metu aktyviai naudojosi savo teise į gynybÄ , turÄjo gynÄjÄ , skundÄ teismų sprendimus. ProkurorÄs nuomone, akivaizdu, jog tokiomis aplinkybÄmis asmuo negalÄjo nesuvokti teismų sprendimų turinio bei pasekmių. 4.4. Teigia, jog iÅ¡teisinamajame nuosprendyje taip pat nepagrįstai sureikÅ¡minta ta aplinkybÄ, jog D. K. probacijos tarnybos pareigÅ«nų nebuvo įspÄtas dÄl jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs nevykdymo pasekmių. TaÄiau, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡i pareiga objektyviai negalÄjo bÅ«ti įgyvendinta, nes Vilniaus probacijos skyrius siuntÄ D.
K. Å¡aukimus. ProkurorÄs manymu, atsižvelgiant į probacijos tarnybos veiklos paskirtį, atitinkamÄ specialistų kvalifikacijÄ bei patirtį, taip pat į D. K. padarytų veikų pobÅ«dį ir siekį bet kokiomis priemonÄmis iÅ¡vengti paskirtų apribojimų, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡teisintasis vengÄ kontakto su Institucija. Nurodo, jog pagal savo esmÄ Institucijos įspÄjimas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonÄs nevykdymo atveju turi kiek kitokiÄ reikÅ¡mÄ, nei vengimo atlikti su laisvÄs atÄmimu nesusijusias bausmes.
Atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti nÄra numatyta nei tam tikra tarpinÄ grandis, nei tam tikras asmens įspÄjimas. TodÄl, esant tokiam teisiniam reguliavimui, prokurorÄs manymu, įstatymų leidÄjas ir numatÄ galimybÄ taikyti BK 243 straipsnio nuostatas asmeniui, kuris vengia vykdyti baudžiamojo poveikio priemones. Pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonÄ, dÄl kurios nesilaikymo ir buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas, iÅ¡ kitų poveikio priemonių iÅ¡siskiria ir savo specifiÅ¡kumu: ji paskiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , naudojantis Å¡ia teise.
Taigi vien jau Å¡ios teisÄs ribojimo įgyvendinimas - dokumento, suteikianÄio teisÄ vairuoti, atÄmimas - asmeniui, ne vienerius metus besinaudojanÄiam Å¡ia teise, yra pakankamas pagrindas suvokimui, jog vairuoti jis negali. Be to, šį įsitikinimÄ sustiprina byloje nustatyti duomenys, kad apeliacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-626/2018 2018-01-24, 10.00 val. buvo skelbiama dalyvaujant advokatui. Nurodyta, kad nutartis suprasta. IÅ¡ pridÄto 2018-01-25 Vilniaus apygardos teismo lydraÅ¡Äio matyti, kad Å¡iÄ dienÄ D.
K. iÅ¡siųsta teismo nutarties kopija, pažymÄta, kad advokatui E.DereÅ¡keviÄiui nutartis įteikta teisme. Taigi D. K., aktyviai naudodamasis savo procesinÄmis teisÄmis minÄtame baudžiamajame procese, žinojo apie tokį sprendimÄ , jo įsiteisÄjimÄ ir įsiteisÄjusio sprendimo nevykdymo pasekmes. TodÄl vien tik ta aplinkybÄ, jog probacijos tarnyba dÄl jos atstovų nurodytų objektyvių priežasÄių nesupažindino D. K. su baudžiamojo poveikio priemonÄs nevykdymo pasekmÄmis, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad iÅ¡teisintasis tokių pasekmių nesuprato.
Be to, iÅ¡ 2018-05-04 apklausos protokolo matyti, kad iÅ¡teisintasis pridÄjo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartį Nr. 2-P-340/2018, kurioje nurodyta, kad nuteistojo D. K. kasacinį skundÄ nutarta priimti ir sustabdyti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017-10-25 nuosprendžio dalies vykdymÄ tik dÄl automobilio vertÄ atitinkanÄios pinigų sumos konfiskavimo iki byla bus iÅ¡sprÄsta kasacinÄs instancijos teismo posÄdyje. 4.5. Pažymi, jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra suformulavÄs nuostatÄ , kad tuo atveju, kai pagal nacionalinÄ teisÄ dÄl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinÄ nuobauda pirmiau paskirta dÄl klaidos, tai yra Å¡iuo atveju kelių policijos pareigÅ«nams tinkamai neįvertinus jos galimo atitikimo nusikalstamai veikai, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisÄtumo (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-347-689/2017).
Be to, pripažinus asmenį kaltu pagal BK atitinkamÄ straipsnį, turÄtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dÄl nuteistajam paskirtos administracinÄs nuobaudos panaikinimo. Taigi, atsižvelgiant į neatsitiktinį D. K. vertinamų veiksmų pobÅ«dį ir jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, darytina iÅ¡vada apie jo didelį neatsakingumÄ , nekritiÅ¡kÄ savo elgesio vertinimÄ , ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į nustatytas taisykles ir įstatymus. ProkurorÄs manymu, tai kad D. K. neketina paisyti ir laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs, rodo ir tai, kad jÄ pažeidÄ du kartus.
Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinÄjimo teisme metu nenustatytos objektyvios priežastys ar kliÅ«tys, kurioms esant D. K. nebÅ«tų galÄjÄs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs. Taigi, nagrinÄjamu atveju, ne tik baudžiamÄ ja, bet ir administracine atsakomybe siekiami tikslai nebuvo pasiekti, juolab, kad taikytos poveikio priemonÄs (baudų paskyrimas ir jų sumokÄjimas) asmens elgesiui nedavÄ jokių teigiamų rezultatų, nes iÅ¡teisintasis po pirmojo vairavimo atvejo ir taikytų administracinÄs atsakomybÄs priemonių vÄl padarÄ tapatų pažeidimÄ .
Mano, jog, nagrinÄjamu atveju, administracinÄ atsakomybÄ buvo taikyta nepagrįstai, nes D. K. veiksmai aiÅ¡kiai atitiko aptariamÄ baudžiamojo įstatymo normÄ .
5. Teismo posÄdžio metu iÅ¡teisintasis D. K. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorÄ - apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄs apeliacinis skundas atmetamas. III.ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados 6. Prokuroro apeliaciniame skunde yra keliami D. K. inkriminuotos veikos kvalifikavimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, non bis in idem principo pažeidimo klausimai, praÅ¡oma Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-02-11 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â apkaltinamÄ jį nuosprendį D. K. atžvilgiu dÄl abiejų jam inkriminuojamų veikų.
7. ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, taip pat nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį D. K. atžvilgiu dÄl abiejų inkriminuojamų veikų turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , todÄl nepagrįstai D. K. pagal BK 243 straipsnį (2018-02-02 epizodas ir 2018-06-28 epizodas) iÅ¡teisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, dÄl to Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-02-11 nuosprendis naikintinas, o D. K. byla nutrauktina BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
8. TeisÄjų kolegijos nuomone, nagrinÄjamoje byloje esminÄ reikÅ¡mÄ turi baudžiamosios ir kitų teisinÄs atsakomybÄs rūšių atribojimas, todÄl kolegija pirmiausia pasisakys dÄl apeliaciniame skunde keliamo non bis in idem principo taikymo pagrindų. DÄl non bis in idem principo taikymo pagrindų ir BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatų 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisÄs aktuose iÅ¡reikÅ¡tos teisÄs įgyvendinimÄ , garantuoti teisÄs virÅ¡enybÄ, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006-11-27, 2007-10-24 nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymÄjÄs, kad įsiteisÄjÄ teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybÄs jÄga, todÄl jie privalomi visoms valstybÄs valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybÄje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisÄjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas; tai stiprina teisÄs subjektų pasitikÄjimÄ valstybÄs valdžia, įstatymais; kartu sudaromos realios galimybÄs įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose bei tarptautiniuose dokumentuose pabrÄžiamÄ teismo pareigÄ garantuoti žmogaus teisių gynybÄ (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1997-11-13 sprendimas).
10. Taigi, bet kurio įsiteisÄjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmÄmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikÄjimÄ valstybÄs valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalÄ asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisÄms ir teisÄtiems interesams. BÅ«tent valstybÄ turi priedermÄ nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinanÄias teismo sprendimų vykdymÄ . Viena tokių priemonių â tai teisinÄs atsakomybÄs (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimÄ , įtvirtinimas.
Å iame kontekste pažymÄtina, kad priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdanÄiam teismo sprendimo, gali bÅ«ti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (Å¡iurkÅ¡Äiausius) pažeidimus â ir baudžiamojo pobÅ«džio poveikio priemonÄs. Tiek įstatymų leidÄjas, teisÄs aktuose įtvirtindamas Å¡ias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iÅ¡ Konstitucijos kylanÄiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-69/2014).
11. Pagal byloje D. K. inkriminuojamÄ BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengÄ atlikti teismo paskirtÄ su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ arba baudžiamojo poveikio priemonÄ (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ).
12. Å ioje byloje D. K., buvo kaltinamas ir 2019 02 11 teismo nuosprendžiu yra iÅ¡teisintas dÄl dvejų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, o bÅ«tent, dÄl to, jog jis pagal įsiteisÄjusį Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017-10-25 nuosprendį privalÄdamas vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, t. y. nuo 2018-01-24 iki 2021-01-24, tyÄia nevykdÄ Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs, tai yra: -2018-02-02, apie 14.48 val., Vilniaus r., magistralinio kelio Vilnius-Minskas 14 kilometre, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) -2018-06-28, apie 17.30 val., Vilniuje, Minsko plente, tikslesnÄ ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 13. IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o, administracinio nusižengimo protokolų, nutarimų administracinio nusižengimo byloje (b. l. 127-136, 1 t.) matyti, jog D. K. dÄl to, kad jis 2018-02-02 14.48 val. vairavo transporto priemonÄ neturÄdamas teisÄs jÄ vairuoti bei virÅ¡ijo leistinÄ greitį 2018-04-18 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį 450 Eur dydžio bauda.
14. Taip pat D. K. 2018-07-05 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, jog jis 2018-06-28 17.30 val. vairavo transporto priemonÄ, kai teisÄ yra atimta.
15. D. K. jam paskirtas baudas sumokÄjo atitinkamai 2018-04-18 ir 2018-07-09. Taigi jis Institucijos pareigÅ«nų už minÄtų nusižengimų padarymÄ paskirtas nuobaudas â baudas įvykdÄ. 16. 2018-04-12 Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«roje D. K. atžvilgiu buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį, dÄl 2018-02-02 14.48 val. vairavimo transporto priemonÄs. DÄl Å¡ios veikos 2018-05-04, 2018-09-03, o 2018-11-07 dÄl abiejų (2018-02-02 ir 2018-06-28) veikų D.
K. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (b. l. 74, 100, 181, 1 t.). Kaltinamas aktas suraÅ¡ytas 2018-11-28 ir byla perduota teismui. 2019-02-11 teismo nuosprendžiu D. K. pagal BK 243 straipsnį (dÄl 2018-02-02 ir 2018-06-28 nusikalstamų veikų) iÅ¡teisintas, jam nepadarius nusikalstamų veikų, turinÄių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių 17. Taigi baudžiamasis persekiojimas buvo pradÄtas ir vykdomas iÅ¡ esmÄs už tapaÄias veikas, kaip ir pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ .
18. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-36-697/2019 yra pažymÄjÄs, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Å i nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos paÄius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradÄtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisÄjo teismo nuosprendis dÄl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo paÄiu pagrindu. Å ia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu â Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje.
19. Draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrÄžtas imperatyvu, įtvirtinanÄiu, kad, priÄmus galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmÄs bei griežtumo laipsnio pobÅ«dį tapataus proceso dÄl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmÄs tų paÄių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų (Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , sprendimas Nr. 15963/90, Franz Fisher prieÅ¡ AustrijÄ , sprendimas Nr. 37950/97;
S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 14939/03; Ruotsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , Nr. 13079/03). Nustatant, ar teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, nagrinÄjami abiejuose procesuose, laikytini identiÅ¡kais, vertinami faktai, sudarantys visumÄ konkreÄių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo paÄiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvÄs ir objekto požiÅ«riu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minÄto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.
20. ProkurorÄs apeliacinio skundo motyvas, jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra suformulavÄs nuostatÄ , kad tuo atveju, kai pagal nacionalinÄ teisÄ dÄl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinÄ nuobauda pirmiau paskirta dÄl klaidos, tai yra Å¡iuo atveju kelių policijos pareigÅ«nams tinkamai neįvertinus jos galimo atitikimo nusikalstamai veikai, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisÄtumo (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, Nr. 2K-347-689/2017); be to, pripažinus asmenį kaltu pagal BK atitinkamÄ straipsnį, turÄtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dÄl nuteistajam paskirtos administracinÄs nuobaudos panaikinimoâ neatitinka Å¡ios bylos konteksto ir Å¡ioje byloje, kolegijos nuomone, nÄra priimtinas.
21. BÅ«tent kasacinÄje jurisprudencijoje pažymÄta, kad negalima laikyti, jog vÄlesnis veikos kriminalizavimas gali bÅ«ti traktuojamas kaip paaiÅ¡kÄjusi aplinkybÄ, reikÅ¡minga veikos kvalifikavimui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymÄjÄs tik tai, kad toks baudžiamojo proceso legitimizavimo bÅ«das įmanomas, kai administracinÄ nuobauda paskirta dÄl klaidos arba nepaaiÅ¡kÄjus visoms veikai kvalifikuoti reikÅ¡mingoms aplinkybÄms, pavyzdžiui, kai eismo įvykio dalyvis administracine tvarka nubaustas už vairavimÄ esant neblaiviam per klaidÄ nenustaÄius, kad bÅ«tent dÄl Å¡io asmens kaltÄs žuvo žmonÄs. Å i pozicija iÅ¡ esmÄs pakartota kasacinÄse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-696/2015, 2K-167-788/2015, 2K-435-677/2016, 2K-109-788/2016, 2K-7-29-942/2016.
22. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-36-697/2019, kasacinÄs instancijos teismas analizuodamas non bis in idem principo taikymo klausimus yra pasakÄs, jog Konstitucinis Teismas 2017-03-15 nutarimo Nr. KT4-N3/2017 âDÄl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ 26.5 punkte yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiÅ¡kia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinÄn atsakomybÄn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija â paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimÄ , bet kaip už administracinį teisÄs pažeidimÄ , jis už tÄ veikÄ negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybÄn. AnalogiÅ¡ka pozicija iÅ¡sakyta ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-226/2014).
23. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamu atveju Institucija D. K. tiek 2018-04-18, 2018-07-05 nutarimais baudas paskyrÄ ne dÄl klaidos, o pagal savo kompetencijÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekse. Ankstesnis baudimas už administracinių nusižengimų padarymÄ atitiko įstatymo reikalavimus ir negalÄjo bÅ«ti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikÅ¡mingų aplinkybių nežinojimo. Taip pat nÄra pagrindo laikyti, kad vÄlesnis D. K. veiksmų kriminalizavimas gali bÅ«ti traktuojamas kaip paaiÅ¡kÄjusi aplinkybÄ, reikÅ¡minga veiksmų kvalifikavimui.
Taigi, teisÄjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje nÄra padaryta tokia esminÄ veikos vertinimo/kvalifikavimo klaida į kokiÄ nurodo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo praktika, todÄl situacijos taisymas asmenį pripažinus kaltu baudžiamojo persekiojimo tvarka, naikinant Administracinio nusižengimo kodekso pagrindu paskirtas sankcijas, kaip tai siÅ«lo prokurorÄ apeliaciniame skunde, tiek Konstitucinio Teismo, tiek ir EŽTT praktikos kontekste â negalima.
24. Pripažintina, jog D. K. tiek pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tiek ir pagal BK 243 straipsnį pateiktus kaltinimus yra persekiojamas iÅ¡ esmÄs dÄl tų paÄių veiksmų: 2018-02-02, apie 14.48 val. ir 2018-06-28, apie 17.30 val. automobilio vairavimo, kai tokia teisÄ jam yra atimta.
25. Å ioje konkreÄioje situacijoje konstatuotina, jog tiek ANK 424 straipsnio 3 dalį, tiek ir kaltinimuose pagal BK 243 straipsnį asmuo nubaustas/baustinas, nes vairavo transporto priemonÄ neturÄdamas tam teisÄs. Taigi, nepaisant to, kad abu straipsniai įtvirtinti skirtinguose kodeksuose ir už juos nustatyta skirtingų rūšių atsakomybÄ, jie abu draudžia tÄ patį elgesį â vairavimÄ neturint tam teisÄs. Tai, kolegijos nuomone, laikytina teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe, įrodanÄia veikų tapatumÄ .
Tokia principinÄ pozicija įtvirtinta kasacinÄje praktikoje pabrÄžiant, kad non bis in idem principas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dÄl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dÄl tų paÄių arba labai panaÅ¡ių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo paÄiu laiku ir ta paÄia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluoÄių skirtumai nÄra pagrindinis kriterijus sprendžiant dÄl vÄlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrÄžiama ir EŽTT praktikoje.
Byloje aptariamojoje situacijoje tiek baudžiant administracine tvarka, tiek ir baudžiamÄ jÄ , sutampa laikas, vieta, veikos padarymo aplinkybÄs, todÄl, kolegijos nuomone, apylinkÄs teismas, sprÄsdamas dÄl D. K. kaltÄs pagal BK 243 straipsnį (2018-02-02 ir 2018-06-28 epizodai), pastarajam įsiteisÄjusiais Institucijos nutarimais (b. l. 127-130, 1 t.) už vairavimÄ transporto priemonÄ neturint tam teisÄs (t. y. iÅ¡ esmÄs už analogiÅ¡kas faktines aplinkybes, susijusias laiku ir ta paÄia vieta) jau esant nubaustam administracine tvarka, pažeidÄ non bis in idem principÄ .
26. Kolegija remdamasis teismų praktikoje formuojama pozicija, konstatuoja, jog aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyto non bis in idem principo pažeidimo, Å¡ioje situacijoje negalima panaikinti net ir panaikinus pagal ANK paskirtÄ nuobaudÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija 2012-06-12 nutartimi atmetÄ kasatoriaus argumentÄ , kad, pripažinus iÅ¡teisintÄ jÄ kalta, anksÄiau paskirtos administracinÄs nuobaudos bÅ«tų panaikintos ir taip bÅ«tų iÅ¡vengta non bis in idem principo pažeidimo.
Byloje, nagrinÄtu atveju, ankstesnis baudimas už administracinÄs teisÄs pažeidimus atitiko įstatymo reikalavimus ir negalÄjo bÅ«ti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikÅ¡mingų aplinkybių nežinojimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-335/2012). Taigi, esant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms, apylinkÄs teismas privalÄjo D. K. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 243 straipsnį dÄl 2018-02-02 epizodo ir pagal BK 243 straipsnį dÄl 2018-06-28 epizodo nutraukti BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais, nes baudžiamasis persekiojimas už tuos paÄius įvykius ir dÄl tų paÄių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų dÄl kurių D.
K. jau buvo nubaustas administracine tvarka, yra negalimas. Remiantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla pagal BK 243 straipsnį nutrauktina (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
27. Naikinant Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-02-11 nuosprendį ir bylÄ D. K. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį (dÄl 2018-02-02 ir dÄl 2018-06-28 epizodų) nutraukiant, kiti skundo argumentai (dÄl veikos kvalifikavimo, D. K. žinojimo apie jo atžvilgiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ ir kt.) neanalizuojami ir plaÄiau neaptariami. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄs apeliacinį skundÄ atmesti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-02-11 nuosprendį ir bylÄ D. K. atžvilgiu: pagal BK 243 straipsnį (2018-02-02 epizodas) nutraukti (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas); pagal BK 243 straipsnį (2018-06-28 epizodas) nutraukti (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). TeisÄjai Daiva KazlauskienÄ Stasys Lemežis Ugnius Trumpulis