fc784ea6-4f94-4ee1-a68c-0a7b4feca3f0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-188-398/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01334-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.; 1.2.3.2.3.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Aloyzo Kruopio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,nuteistajam A.

A.,gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčiurienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu trylikai metų. Bausmę paskirta atlikti: pirmuosius trejus metus kalėjime, likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose.IÅ¡ A.

A. priteista: nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. S. naudai 1 354,63 eurų turtinei žalai ir 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės M. M. naudai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. A. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 21 d., apie 19.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su savo Å¡eimos nariu – sutuoktine B.

A., peiliu sudavė pastarajai po du kartus į krÅ«tinę ir kaklÄ , bei po vienÄ kartÄ â€“ į Å¡launį ir skruostÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai durtines–pjautines žaizdas kakle su miego arterijos ir venos sužalojimu, durtinę-pjautinę krÅ«tinės žaizdÄ su II Å¡onkaulio, pasieninės krÅ«tinplėvės, kairio plaučio sužalojimu, durtinę-pjautinę kairės Å¡launies žaizdÄ su Å¡launies keturgalvio raumens, bei Å¡lapimo pÅ«slės sužalojimu, durtinę-pjautinę žaizdÄ kairiajame skruoste, krÅ«tinės kairėje, pjautines žaizdas deÅ¡inės plaÅ¡takos II-IV pirÅ¡tuose, bei sudavė 5 smÅ«gius tyrimo metu nenustatytu kietu buku daiktu jai į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kairiame skruoste, deÅ¡iniame ir kairiame žande, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje su virÅ¡utinio I danties vainiko nuskilimu, po ko B.

A. nuo durtinių-pjautinių kaklo, kūtinės bei kairės šlaunies žaizdų, kurios komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, mirė. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti: jo nusikalstamus veiksmus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosioms L.

S. ir M. M. priteista atitinkamai 5000 eurų ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl nukentėjusiųjų L. S. ir M. M. veiksmų, duodant melagingus parodymus Å¡ioje baudžiamojoje byloje.Nuteistasis A. A. teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nes B. A., nors formaliai buvo jo sutuoktinė, tačiau faktiÅ¡kai nebuvo jo Å¡eimos narys. Nurodo, kad su B. A. susipažino tik susiraÅ¡inėdami laiÅ¡kais, jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus pataisos namuose, kur jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, B.

A. tuo metu atlikinėjo bausmę Panevėžio pataisos namuose. 2013 m. kovo mėnesį abu išėjo į laisvę, ten susitiko ir apsigyveno kartu, tačiau jau po trijų savaičių abu suprato, kad nenori gyventi kaip Å¡eima, ir iÅ¡siskyrė. B. A. grįžo gyventi pas savo motinÄ , o jis iÅ¡važiavo į Anykščius. Gyvendami skirtinguose miestuose kartais bendraudavo telefonu, porÄ kartų buvo susitikę kaip draugai. 2013 m. rudenį jis atvyko gyventi į Vilnių, pas savo seserį S. Å .. Su B.

A. dažnai susitikdavo, kartais kartu leisdavo laikÄ , nes gyveno kaimynystėje, tame pačiame mikrorajone. 2014 m. birželio mėnesį jis iÅ¡sinuomojo kambarį ir pasiÅ«lė B. A. pagyventi kartu. Pastaroji sutiko ir iki 2014 m. liepos 1 d. jie gyveno kartu, tačiau po to dėl tam tikrų priežasčių nusprendė daugiau niekada kartu nebegyventi, likti tiesiog draugais, o 2014 m. rudenį jo siÅ«lymu abu nusprendė santuokÄ nutraukti, dėl ko kreipėsi į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančiÄ advokatę J.

U., santuokos nutraukti nespėjo dėl jo įvykdyto nusikaltimo. Visos Å¡ios aplinkybės, pasak nuteistojo, rodo, kad nors jis su B. A. buvo susituokęs, tačiau faktiÅ¡kai vienas kitam Å¡eimos nariais niekada nebuvo. Jie neturėjo bendrų vaikų, bendro bÅ«sto ar kito turto, bendrų Å¡eiminių interesų, gyveno atskirai, kiekvienas sau, bendravo nereguliariai, kaip draugai, bet ne kaip Å¡eimos nariai ar partneriai. A. A. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo užklausti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , ar 2014 m. rudenį buvo kreiptasi dėl jo ir B.

A. santuokos nutraukimo.Apeliantas taip pat teigia, kad, skirdamas bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ , apygardos teismas neįvertino ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių. Nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu jam nebuvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė dėl jo psichikos bÅ«klės nusikaltimo padarymo metu, nors jis nuosekliai ir nuoÅ¡irdžiai aiÅ¡kino, kad galėjo suduoti B. A. visus inkriminuojamus smÅ«gius, tačiau prisimena tik vienÄ smÅ«gį peiliu B. A.

į kaklÄ . Valstybinis kaltintojas teisme tokio trumpalaikio atminties praradimo priežastimi įvardijo jo girtumÄ , tačiau po sulaikymo jo kraujyje buvo aptikta 1,8 promilės alkoholio, kas prilygsta vidutiniam girtumo laipsniui ir, pasak nuteistojo, negalėjo sukelti trumpalaikio atminties sutrikimo, juolab, kad jis puikiai prisimena visus tos dienos įvykius iki konflikto su B. A., patį konfliktÄ ir viskÄ , kas vyko po suduoto smÅ«gio peiliu. Tikroji trumpalaikio atminties sutrikimo priežastis galėjo bÅ«ti nustatyta atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, jos iÅ¡vados galėtų turėti reikÅ¡mės tiek nusikaltimo kvalifikavimui, tiek bausmės skyrimui, tačiau to nebuvo padaryta, apsiribota specialisto, kuris jo net neapklausė, iÅ¡vada, kad ekspertizę skirti netikslinga.

Ikiteisminio tyrimo metu jis praÅ¡ymo paskirti minėtÄ ekspertizę nepareiÅ¡kė, nes su tyrėja bendravo tik tuomet, kai Å¡i pranešė apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ , susipažinti su bylos medžiaga jam neleido, paaiÅ¡kino, kad tai galės padaryti jo gynėjas, kuris vėliau, bylÄ nagrinėjant teisme, nedalyvavo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis tokio praÅ¡ymo taip pat nepareiÅ¡kė, nes tikėjosi, kad teismas tai padarys savo iniciatyva. Kadangi to padaryta nebuvo, nuteistasis A. A. praÅ¡o teismo psichiatrijos ekspertizę dėl jo psichikos bÅ«klės nusikaltimo padarymo metu paskirti apeliacinės instancijos teisme. Be to, pasak nuteistojo, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad: po nusikaltimo padarymo jis niekur nebėgo, nesislapstė, o sulaikius iÅ¡ karto nuoÅ¡irdžiai prisipažino ir savo parodymais padėjo tyrimui; kad nusikaltimÄ iÅ¡provokavo nukentėjusiosios B.

A. elgesys – pastaroji net dvejus metus elgėsi netinkamai, o įvykio dienÄ , bÅ«dama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi itin agresyviai, provokuojančiai, įžeidinėjo jį žodžiais ir veiksmais, ko pasekoje įvyko konfliktas. Teismui taip ir nepavyko nustatyti jokių svarių nusikaltimo motyvų, o jo parodymus apie nusikaltimo motyvus, aplinkybes ir priežastis teismas nepagrįstai atmetė. Nuteistasis taip pat pažymi, kad inkriminuoto nusikaltimo iÅ¡ anksto neplanavo, tikslo nužudyti B.

A. neturėjo, prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir labai dėl savo veiksmų gailisi. Apeliantas nurodo, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiosiomis pripažintų L. S. ir M. M. parodymai, neva jis nuolat smurtavo B. A. atžvilgiu, taip pat apie pastarosios gyvenimo bÅ«dÄ bei asmenybę: kad Å¡i buvo tvarkinga, pareiginga, rÅ«pinosi namais ir vaikais, dirbo, retai vartodavo alkoholį ir t.t., yra akivaizdžiai melagingi ir duoti, siekiant kuo labiau pakenkti jam – A. A.. IÅ¡ tikrųjų B. A. niekur nedirbo ir nuolat girtavo, kÄ patvirtina daugkartiniai jos sulaikymai ir baudos už girtavimÄ , taip pat liudytojų parodymai bei probacijos tarnybos sprendimas kreiptis į teismÄ dėl B.

A. grÄ Å¾inimo į pataisos namus. Nuteistasis A. A. teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų L. S. ir M. M. civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes jokios neturtinės žalos jos nepatyrė. B. A., gyvendama kartu su motina L. S. ir dukra M. M., nuolat patirdavo psichologinį smurtÄ iÅ¡ jų pusės, o dukra Å¡ios atžvilgiu dar vartojo ir fizinį smurtÄ . Apie tai B. A. jam pasakodavo susitikimų metu, rodė mėlynes ant kÅ«no, tokius jos pasakojimus ne kartÄ girdėjo ir jo sesuo S. Å ., o jis pats ne kartÄ buvo tokio nežmoniÅ¡ko Å¡eimos narių elgesio su B.

A. liudininkas. Kuomet B. A. gydėsi ligoninėje, pastarÄ ja rÅ«pinosi tik jis, tuo tarpu L. S. ir M. M. jos net neaplankė. B. A. niekur nedirbo, dėl girtavimo ir neatvykimo buvo iÅ¡braukta iÅ¡ darbo biržos, prarado socialinę paÅ¡alpÄ ir invalidumo pensijÄ , taigi, neturėjo jokių pajamų ir motinai bei dukrai materialiai nepadėjo, todėl nukentėjusiųjų aiÅ¡kinimas, kad, žuvus B. A., jos patiria materialinius sunkumus, taip pat yra melagingas. O pirmiau paminėtos aplinkybės apie santykius jų Å¡eimoje, dėl kurių B.

A. kartÄ bandė žudytis, patvirtina, kad jokių Å¡iltų santykių nebuvo ir B. A. mirtis jokių dvasinių kančių nukentėjusiosioms nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras RamÅ«nas Å ileika prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti: jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosioms L. S. ir M. M. priteista atitinkamai 5000 eurų ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl nukentėjusiųjų L. S. ir M. M. veiksmų, duodant melagingus parodymus Å¡ioje baudžiamojoje byloje.Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas A.

A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 3 p. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė, t. y. iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl A. A. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai konstatavo, kad A.

A. veiksmai atitinka BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apygardos teismo padarytomis išvadomis, su kuriomis sutinka. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., nes B. A., nors formaliai buvo jo sutuoktinė, tačiau faktiškai nebuvo jo šeimos narys. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

BK 129 str. 2 d. 3 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. BPK 38 str. nustatyta, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aiÅ¡kinat ir taikant BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytÄ kvalifikuojančiÄ nusikalstamos veikos sudėtį – artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario nužudymÄ , remiamasi BK 248 straipsnyje pateiktu nurodytų sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013 ir kt.). BK 248 str. 2 d. numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.Nagrinėjamu aspektu taip pat aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2013). Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar A. A. ir B. A. santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar B.

A. nužudymÄ galima vertinti kaip Å¡eimos nario nužudymÄ . Byloje nustatyta, kad A. A. ir B. A. buvo sudarę santuokÄ (t. 1, b. l. 40). Nors nuteistasis A. A. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, jog per tuos du metus po santuokos sudarymo jie su nukentėjusiÄ ja B. A. kaip Å¡eima negyveno, santuoka buvo sudaryta pataisos namuose, išėję į laisvę jie kartu pagyveno tik kelias savaites, nuteistasis norėjo skirtis ir kreipėsi dėl to į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (t. 2, b. l. 81-82, 85-87), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių visumos galima spręsti, kad nuteistÄ jį su sutuoktine B.

A. siejo tarpusavio atsakomybės, įsipareigojimų, emociÅ¡kai glaudÅ«s, Å¡eimos santykiams prilyginami santykiai. A. A. sakydamas paskutinį žodį pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad stengėsi padėti sutuoktinei dėl alkoholio problemų, jie buvo neabejingi vienas kitam, sutuoktinė jam rÅ«pėjo, jis buvo atsakingas už jÄ , jie planavo ateitį, B. A. sakydavo, kad apeliantas yra vienintelis, su kuriuo ji gali pasikalbėti ir kuris jÄ supranta. Nuteistasis su ja važiuodavo į Darbo birÅ¾Ä , į Probacijos tarnybÄ .

Sutuoktinė gulėjo ligoninėje tris savaites, tai apeliantas su ja praktiÅ¡kai gyveno palatoje nuo ryto iki nakties. Nuteistasis taip pat paaiÅ¡kino, kad sutuoktinę iÅ¡metė iÅ¡ darbo biržos, dėl ko jie prarado paÅ¡alpÄ (t. 2, b. l. 85-87). Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad sutuoktiniai kažkurį laikÄ vedė bendrÄ Å«kį. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad 2013 m. kovo mėnesį abu su sutuoktine išėjo į laisvę, kartu apsigyveno, tačiau jau po trijų savaičių B. A. grįžo gyventi pas savo motinÄ , o jis iÅ¡važiavo į Anykščius. 2013 m. rudenį jis atvyko gyventi į Vilnių, pas savo seserį S. Å ..

Su B. A. dažnai susitikdavo, kartais kartu leisdavo laikÄ , nes gyveno kaimynystėje, tame pačiame mikrorajone. 2014 m. birželio mėnesį jis iÅ¡sinuomojo kambarį ir pasiÅ«lė B. A. pagyventi kartu. Pastaroji sutiko ir iki 2014 m. liepos 1 d. jie gyveno kartu, tačiau po to dėl tam tikrų priežasčių nusprendė daugiau niekada kartu nebegyventi. Nors, nuteistasis A. A. prieÅ¡ nusikaltimÄ kartu su sutuoktine negyveno, tačiau B. A. dukra M. M. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistasis su jos mama bendravo beveik kiekvienÄ dienÄ (t. 2, b. l. 29-30).

Å ias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta nuteistojo sesuo S. Å ., kuri parodė , kad A. A. ir B. A. susitikinėjimas tęsėsi iki nusikaltimo dienos, net kai jie kartu negyveno, susitikinėjo kiekvienÄ dienÄ (t. 2, b. l. 30-31). Taigi, nors nuteistasis su sutuoktine kartu nuolatos ir negyveno, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad juos siejo tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraiÅ¡umas, pagalba. Apeliacinės instancijos teismo manymu, A. A. ir B. A. siejo savanoriÅ¡kai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, todėl jų santykiai atitiko Å¡eimos narių santykius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. veiksmus įvertino kaip Å¡eimos nario nužudymÄ ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . A. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o užklausti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , ar 2014 m. rudenį buvo kreiptasi dėl jo ir B. A. santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡i aplinkybė buvo pakankamai aiÅ¡kintasi apygardos teisme ir iÅ¡ esmės niekas tos aplinkybės neginčija.Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės.Apeliantas skunde nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu jam nebuvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė dėl jo psichikos bÅ«klės nusikaltimo padarymo metu, nors jis nuosekliai ir nuoÅ¡irdžiai aiÅ¡kino, kad galėjo suduoti B.

A. visus inkriminuojamus smÅ«gius, tačiau prisimena tik vienÄ smÅ«gį peiliu B. A. į kaklÄ . Pasak apelianto, tikroji trumpalaikio atminties sutrikimo priežastis galėjo bÅ«ti nustatyta atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, jos iÅ¡vados galėtų turėti reikÅ¡mės tiek nusikaltimo kvalifikavimui, tiek bausmės skyrimui, tačiau to nebuvo padaryta, apsiribota specialisto, kuris jo net neapklausė, iÅ¡vada, kad ekspertizę skirti netikslinga. Teisėjų kolegijos manymu Å¡is nuteistojo praÅ¡ymas nepagrįstas.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 6 d. buvo paskirta užduotis atlikti tyrimÄ iÅ¡ medicininių dokumentų bei atsakyti į klausimÄ , ar tikslinga A. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 169). IÅ¡ Å¡ios užduoties matyti, kad ekspertams buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuteistojo ligos istorijos iÅ¡ medicinos įstaigų, kuriose pastarasis gydėsi. 2015 m. sausio 7 d. gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 91TPK-PL-1/2015, kurioje nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie A.

A. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimÄ ar silpnaprotystę, ar kokį laikinÄ psichikos sutrikimÄ , buvusį inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, todėl skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 171). Teismui nėra pateikta papildomų objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti Å¡ia specialisto iÅ¡vada, todėl, kolegijos nuomone, papildomai skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga, kadangi specialistui buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga bei medicininė dokumentacija iÅ¡vadai duoti.Dėl bausmės.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A.

A. nurodė, kad jam paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. A. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ , kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. A., Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba iki gyvos galvos. NusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamus padarinius, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę A. A. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad jis nedirbantis, vedęs, gydytas VÅ¡Ä® Anykščių rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centre (t. 1, b. l. 163) ir VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t.1, b. l. 167).

Reikia pažymėti, kad A. A. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 3 kartus, taip pat ir už tyčinius nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu prieš kitus asmenis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1992 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d., 111 str. 1 d.; Vilniaus apygardos teismo 2002 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 203 str. 1 d.; Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. (t. 1, b. l. 152-158).

A. A. tinkamų iÅ¡vadų nepadarė, įvykdė labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei. A. A. buvo 9 kartus baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 159-160). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantÄ , rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorÄ pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo lemiamos reikÅ¡mės veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Apeliantas skunde nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad po nusikaltimo padarymo jis niekur nebėgo, nesislapstė, o sulaikius iÅ¡ karto nuoÅ¡irdžiai prisipažino ir savo parodymais padėjo tyrimui; kad nusikaltimÄ iÅ¡provokavo nukentėjusiosios B. A. elgesys – pastaroji net dvejus metus elgėsi netinkamai, o įvykio dienÄ , bÅ«dama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi itin agresyviai, provokuojančiai, įžeidinėjo jį žodžiais ir veiksmais, ko pasėkoje įvyko konfliktas.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad inkriminuoto nusikaltimo iÅ¡ anksto neplanavo, tikslo nužudyti B. A. neturėjo, prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir labai dėl savo veiksmų gailisi. Atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi) nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažįsta kaltu dėl Å¡ios veikos padarymo, tačiau bÅ«tina nustatyti ir kitÄ aplinkybę – kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, t. y. kad kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. A. iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nerado pagrindo pripažinti, jog jis, neigdamas artimų ryÅ¡ių su nužudytÄ ja buvimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėtųsi. Pažymėtina, kad A. A. elgesys po nusikaltimo ir požiÅ«ris į nukentėjusiÄ sias, kai jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, prieÅ¡inosi sulaikomas, neatsiprašė nukentėjusiųjų (nužudytosios motinos ir dukros), rodo, jog jis nesigaili ir kritiÅ¡kai nevertina tokio savo poelgio.

Be to, byloje nenustatyta, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nužudytosios elgesys. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybiųTeisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl civilinių ieškinių.Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistojo A. A. prašymų yra panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosioms L. S. ir M. M. priteista atitinkamai 5000 eurų ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų L. S. ir M. M. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes jokios neturtinės žalos jos nepatyrė.Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L.

S. (nužudytosios motina) pareiškė civilinį ieškinį, taip pat ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kalto asmens priteisti 30000 eurų (t. 1, b. l. 83), nukentėjusioji M. M. (nužudytosios dukra) pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kalto asmens priteisti 30000 eurų (t. 1, b. l. 93). Apygardos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. A. priteisė L. S. naudai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, M.

M. naudai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiosioms padarytÄ neturtinę žalÄ ir jos dydį, apygardos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis Å¡ioms nukentėjusiosioms yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kÄ nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis A.

A.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009, 2K-89/2010 ir kt.).

Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų A. A. veiksmų nukentėjusioji L. S. staiga ir netikėtai neteko dukros, o nukentėjusioji M. M. – motinos. Tokia staigi smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ B. A. motinai ir dukrai, su kuriomis kartu nužudytoji pastaruoju metu gyveno, neigiamai paveikė jų gyvenimÄ . L. S. paaiÅ¡kino, kad B.

A. palaidojo ji, apmokėjo visas laidojimo iÅ¡laidas, dėl dukros nužudymo jai paÅ¡lijo sveikata (t. 1, b. l. 80-81, t. 2, b. l. 14-15). M. M. paaiÅ¡kino, kad jos mama B. A. jÄ visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo, nors ir iÅ¡gerdavo, tačiau ja rÅ«pinosi (t. 1, 90-91, t. 2, b. l. 29-30). IÅ¡ skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas iÅ¡ A. A. L. S. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, apygardos teismas taip pat įvertino nukentėjusiosios nurodytÄ jų su dukra tarpusavio ryšį, artimÄ giminystę, kitas aplinkybes bei atsižvelgdamas į A.

A. turtinę padėtį (nedirba, kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi) bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ A. A. L. S. naudai priteistina 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti dėl jos patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, susijusių su dukros netektimi. Nustatydamas iÅ¡ A. A. M. M. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nužudytosios gyvenimo bÅ«das buvo nenormalus, pastaroji piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, retai dirbdavo, labai artimų santykių su dukra nepalaikė, dėl nurodytų aplinkybių M.

M. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , įvertino visas byloje nustatytas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes. Vertinti apygardos teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį – 5000 eurų nužudytosios motinai ir 10000 eurų nužudytosios dukrai, kaip aiÅ¡kiai per didelį nėra pagrindo.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad B. A., gyvendama kartu su motina L. S. ir dukra M. M., nuolat patirdavo psichologinį smurtÄ iÅ¡ jų pusės, o dukra Å¡ios atžvilgiu dar vartojo ir fizinį smurtÄ , tačiau byloje nėra Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Apeliantas skunde taip pat praÅ¡o priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl nukentėjusiųjų L. S. ir M. M. nusikalstamų veiksmų, duodant melagingus parodymus Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Apeliantas nurodo, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiosiomis pripažintų L.

S. ir M. M. parodymai, neva jis nuolat smurtavo B. A. atžvilgiu, taip pat apie pastarosios gyvenimo bÅ«dÄ bei asmenybę: kad Å¡i buvo tvarkinga, pareiginga, rÅ«pinosi namais ir vaikais, dirbo, retai vartodavo alkoholį ir t. t., yra akivaizdžiai melagingi ir duoti, siekiant kuo labiau pakenkti jam – A. A.. Å is nuteistojo praÅ¡ymas atmetamas. BK 235 str. prasme atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjusysis asmuo. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios L.

S., M. M. davė parodymus apibÅ«dinančius nukentėjusiÄ jÄ B. A., jos santykius su nukentėjusiomis bei pastarosios santykius su nuteistuoju A. A. iki nusikaltimo padarymo, taip pat iÅ¡dėstė savo pazicijÄ dėl neturinės žalos priteisimo. Ä®vertinus Å¡iuos jų parodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymas, kolegijos manymu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog jie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja kitai bylos medžiagai ir yra aiÅ¡kiai melagingi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios apie pačias įvykio aplinkybes jokių parodymų nedavė, nes apie B.

A. nužudymo sužinojo vėliau. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad nukentėjusiosios L. S. ir M. M. galėjo duoti melagingus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nenustatė. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 7 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-128, kurioje nurodoma, kad iš A.

A. valstybės naudai priteistinos 66,59 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01). Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ bei teisė turėti advokatÄ yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. Siekiant Å¡ios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimÄ gynėjÄ , praÅ¡yti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ , apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė Eleonora Ada Unčiurienė nuteistajam A. A. buvo paskirta vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo A. A. atmetamas.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : Nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                              Aloyzas Kruopys                                                                                                                                                    Linas Žukauskas