fc73daef-2c94-4c74-b970-ed8df1bd6db4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-332-865/2022 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.1.8. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus prašymus dėl daiktinių įrodymų, n u s t a t ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-463/2009 J.

M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 10 mėnesių. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo išspręstas klausimas dėl daiktinių įrodymų, nurodant, kad J. M. priklausančius daiktus (auksinė grandinėlė, auksinis pakabukas-kryželis, auksinis žiedas gėlytės formos su baltomis akutėmis bei auksinis žiedas gėlytės formos (viduryje raudona akutė, aplink ją supančiomis baltomis akutėmis), į kuriuos nuosavybės teisės apribotos 2008 m. gegužės 7 d. nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir nukreipti civilinių ieškinių atlyginimui.

Nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo J. M. prašymas grąžinti konfiskuotus daiktus: auksinę grandinėlę, auksinį pakabuką-kryželį, auksinį žiedą gėlytės formos su baltomis akutėmis bei auksinį žiedą gėlytės formos (viduryje raudona akutė, aplink ją supančios baltos akutės). Taip pat prašyme nurodyta, kad jis yra pilnai atlikęs bausmę, teistumas jo atžvilgiu jau yra išnykęs, jo nurodytas turtas šiuo metu vis dar yra saugykloje, daiktai buvo įgyti teisėtai ir iki šiol nebuvo realizuoti – nebuvo pateikta jokių reikalavimų iš nukentėjusiųjų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus prašymas dėl tų pačių anksčiau minėtų daiktų (juvelyrinių dirbinių) tolimesnio saugojimo tikslingumo arba grąžinimo J. M.. Prašyme nurodyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nuosprendyje išvardinti juvelyriniai dirbiniai konfiskuoti ir nukreipti civilinių ieškinių atlyginimui, tačiau nuo 2008 m. nei civiliniai ieškovai, nei antstoliai nesikreipė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių.

Prašymas netenkintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad priimant nuosprendį BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas (daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti) konfiskuojamas. Nuteistasis J. M., o taip pat ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrius prašo išspręsti daiktų: auksinės grandinėlės, auksinio pakabuko-kryželio, auksinio žiedo gėlytės formos su baltomis akutėmis bei auksinio žiedo gėlytės formos (viduryje raudona akutė, aplink ją supančiomis baltomis akutėmis), tolimesnio likimo klausimą.

Visų pirma pažymėtina, jog priimant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nuosprendį, be kita ko, buvo priimtas sprendimas, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti nuteistajam J. M. priklausančius daiktus: auksinę grandinėlė, auksinį pakabuką-kryželį, auksinį žiedą, gėlytės formos su baltomis akutėmis bei auksinį žiedą, gėlytės formos (viduryje raudona akutė, aplink ją supančiomis baltomis akutėmis) ir šie daiktai buvo nukreipti civilinių ieškinių atlyginimui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nuosprendis J.

M. buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu J. M. apeliacinis skundas buvo atmestas. Taigi J. M. paduodamas apeliacinį skundą pasinaudojo nuosprendžio apskundimo teise, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nuosprendis, tame tarpe ir teismo sprendimas dėl daiktinių įrodymų, nebuvo pakeistas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. spalio 5 d. Vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui yra suteikiama res judicata (įstatymo galia), kuri, be kita ko, reiškia ir tai, kad juridinis aktas negali būti keičiamas kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Vienas iš tokių atvejų apibrėžiamas BPK 361 straipsnyje, kurio 1 dalis nuosprendį priėmusiam teismui suteikia galimybę jo vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje išskiriami klausimai, kurių išsprendimas galimas jau įsiteisėjus nuosprendžiui, tai yra teismas, be kitų klausimų, turi teisę priimti sprendimą dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje.

Nors aptariamame baudžiamojo proceso įstatyme pateikiamas nuosprendžio vykdymo metu spręstinų klausimų sąrašas nėra baigtinis, tačiau vis tik jame nurodyta sąlyga, jog daiktinių įrodymų klausimas vykdymo procese gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai nuosprendyje dėl jų nebuvo pasisakyta. Ši nuostata negali būti aiškinama plečiamai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-249-658/2021). Kaip minėta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nuosprendyje teismas išsprendė šių daiktų: auksinės grandinėlės, auksinio pakabuko-kryželio, auksinio žiedo gėlytės formos su baltomis akutėmis bei auksinio žiedo gėlytės formos (viduryje raudona akutė, aplink ją supančiomis baltomis akutėmis), tolimesnio likimo klausimą – nusprendė šiuos daiktus konfiskuoti ir nukreipti civilinių ieškinių atlyginimui.

Taigi, įsiteisėjusiu ir vykdytinu nuosprendžiu išspręstas klausimas šiuo atveju nebegali būti kvestionuojamas. Tuo pačiu negali būti nagrinėjami ir vertinami nuteistojo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus keliami klausimai dėl konfiskuotų daiktų grąžinimo J. M., nes, kaip minėta, tai buvo išspręsta nuosprendžiu, kuris yra įsitesėjęs ir vykdytinas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo J. M. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus prašymų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, n u t a r i a : J. M. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus prašymų netenkinti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Irma Randakevičienė