fc72bf7e-e41f-49e3-903e-5c163cb032c0 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                             Nuorašas        Administracinė byla Nr. ATP-976-487/2012                                        Teisminio proceso Nr. 4-03-3-01627-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo R. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė nuobauda – 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimu R. G. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 25 d. apie 08.53 val. prie Kapsų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), sustojo ir paliko jį nepasirÅ«pinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, Å¡is pariedėjo ir atsitrenkė į prekybos kioskÄ , eismo įvykio metu apgadintas prekybos kioskas, iÅ¡ eismo įvykio vietos R.

G. pasiÅ¡alino, nepraneÅ¡damas apie jį kelių policijai, t.y. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 152 p., 234 p. reikalavimus. Apeliaciame skunde R. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimo dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, Å¡io praÅ¡ymo netenkinus, taikyti ATPK 301 str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo bei sumažinti baudos dydį.

Teigė, kad atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. kilti turi bÅ«ti nustatyta tyčia, t.y. tai, kad asmuo suprato, sukėlęs eismo įvykį, ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tikslingai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, o asmens kaltės turinys nustatomas, analizuojant byloje esančius duomenis, kurie turėtų patvirtinti, kad pažeidėjas tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalÄ , stengėsi paslėpti įvykio pėdsakus ir pan.

Apeliantas nurodė, kad įvykio nesuvokė kaip eismo įvykio KET prasme, kioskui iÅ¡oriÅ¡kai padaryta žala nedidelė, kiosko savininkų vietoje nebuvo, jų telefono numerio neturėjo ir nežinojo, kada jie atvyks, todėl įvykio vietoje nepasiliko, tikėjosi, jog žalÄ atlygins pinigais pagal kiosko savininkų pageidavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus jėzuitų gimnazijoje virtuvės vedėju, įvykio dienÄ turėjo įvykti paskutinio skambučio Å¡ventė, neatvykdamas į darbÄ , bÅ«tų sugadinęs Å¡ventę.

Kadangi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje rÅ«pinasi mokinių matinimu ir gimnazijos autobusu vežioja juos į įvairius renginius, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, be to, kas rytÄ automobiliu turi pristatyti į turgų su prekėmis jame prekiaujančiÄ Å¾monÄ , todėl teisė vairuoti transporto priemones yra jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altiniu. Teigė, jog teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga rÅ«pinantis sunkiai sergančia mama.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 25 d., apie 8.53 val., prie Kapsų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį nepasirÅ«pinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į prekybos kioskÄ , eismo įvykio metu apgadintas prekybos kioskas, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeidė KET 152 p., 234 p. reikalavimus.

Teismų praktikoje laikoma, kad asmuo vairavo transporto priemonę ir tada, kai dėl sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimų kilusio eismo įvykio metu transporto priemonėje nebuvo vairuotojo, pvz. palikus nesaugiai pastatytÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30, kat. 1.2.25.4.; Teismų praktika 30). Transporto priemonės sustojimas yra sudėtinis vairavimo etapas, todėl nagrinėjamu atveju apeliantas pagrįstai patrauktas atsakomybėn už vairavimo proceso pabaigimÄ , pažeidžiant transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo taisykles (KET 146 - 157 p.), o bÅ«tent, kad paliko transporto priemonę, nepasirÅ«pinęs, jog ji savaime nepradėtų riedėti (KET 152 p.), tuo padarė tretiesiems asmenims žalos, už kÄ atsakomybė numatyta ATPK 127 str. 2 d.

Ginčo dėl Å¡io pažeidimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl apelianto kaltės, padarius šį pažeidimÄ , kurį jis pripažįsta. Tačiau apeliantas neigia, padaręs ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintÄ pažeidimÄ , argumentuodamas tuo, jog nesuprato, sukėlęs eismo įvykį ir nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, manydamas, jog nukentėjusiajam žalÄ galės atlyginti vėliau, pagal susitarimÄ .Patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, jas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė, įvertino, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R.

G. ties Kapsų g. 4, Vilniuje paliktas stovėti automobilis, pariedėjęs atsitrenkė į kioskÄ ir jį apgadino, padarydamas turtinę žalÄ ir, kad nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo. Taigi R. G. veika pagal formalius požymius atitinka KET 324 p., kuriame iÅ¡aiÅ¡kina, kaip turi elgtis eismo dalyvis, pakliuvęs į eismo įvykį, o bÅ«tent, jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Å io punkto pažeidimas buvo inkriminuotas administracinės atsakomybėn patrauktam asmeniui protokole. Byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas (b.l. 2), eismo įvykio vietos schema (b.l. 3), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimai (b.l. 7, 22-25), liudytojų G. G., T. K. teisme duoti parodymai (b.l. 24-25) patvirtina, kad R. G. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nepranešęs policijai ir nesulaukęs policijos pareigÅ«nų.Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo teisme paaiÅ¡kino, jog 2012 m. gegužės 25 d. rytÄ atvažiavo į turgų iÅ¡sikrauti prekių, labai skubėjo į darbÄ , nes Vilniaus jėzuitų gimnazijoje turėjo įvykti paskutinio skambučio Å¡ventė, todėl automobilio rankinio stabdžio neįjungė, pamatęs, kad automobilis juda, pribėgo pristabdyti, tačiau automobilis kliudė kioskÄ ; automobilį pastatė prie turgaus, iÅ¡krovęs prekes ir palikęs žmonÄ prekiauti, su kita transporto priemone nuvyko į darbÄ , po pietų atvažiavęs prie automobilio, už valytuvo pamatė kvietimÄ Ä¯ policijÄ , įvykio dienÄ su nukentėjusiaja nebendravo, nes nematė jokio reikalo, žmona telefonu jį informavo, kad į įvykio vietÄ atvažiavo policija (b.l. 22-23).

Nukentėjusioji T. K. teisme parodė, jog jos įvykio metu kioske nebuvo, ryte atėjusi į kioskÄ pamatė, kad viduje iÅ¡mėtyti daiktai, iÅ¡ pradžių nesuprato, kodėl nugriuvo lentynos, iÅ¡kvietė vyrÄ , kad padėtų viskÄ sutvarkyti, jis apėjęs kioskÄ pamatė, kad į jį atsitrenkta, įlenktas karkasas, įskilusi dailylentė, sienoje skylė. Priėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė G. G. pasakė, jog čia nieko tokio, jos vyras viskÄ sutvarkys. T.

K. paprašė vyrui paskambinti, G. G. atsakė, jog negali, nes jis dirba. T. K. pas R. G. sutuoktinę buvo atėjusi kelis kartus, bet Å¡i jÄ ignoravo, todėl nukentėjusioji iÅ¡kvietė policijÄ , įvykio dienÄ nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei jo sutuoktinė priėję nebuvo (b.l. 24). Liudytoja G. G. teime parodė, jog įvykio dienÄ , ryte jos vyras jÄ atvežė į turgų, kuris labai skubėjo, neįjungė automobilio rankinio, dėl ko automobilis pradėjo judėti ir atsitrenkė į kioskÄ , kiosko savininkės prašė palaukti, kol baigęs darbÄ atvažiuos vyras, ji laukti nenorėjo ir iÅ¡kvietė policijÄ , vyrui skambino, tačiau jis keletÄ valandų nebÅ«tų galėjęs atsitraukti nuo darbo (b.l. 25).

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų paaiÅ¡kinimai yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl pirmosios instancijos teismas jais vadovavosi pagrįstai.Pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę, kaltė dėl pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Nustatant Å¡ioje normoje numatyto pažeidimo sudėtį, bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės. Byloje esantys įrodymai suponuoja vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog jo automobilis dalyvavo eismo įvykyje, įvertino eismo įvykio pasekmes, suprato, padaręs žalÄ , kurios dydis nagrinėjamu atveju nesvarbus ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

TokiÄ iÅ¡vadÄ apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens psichinį santykį su padaryta veika patvirtina tai, jog R. G. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė be nukentėjusiojo žinios, nukentėjusiojo neieÅ¡kojo, su juo susisiekti nebandė, apie įvykį nepranešė policijai, todėl neturėjo pagrindo vertinti, jog iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino ir tokiu bÅ«du neapsunkino žalos padarymu įtariamo asmens nustatymo bei nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo, ypač turint omenyje, jeigu įvykio nebÅ«tų tiesiogiai stebėję kiti asmenys, kurie ir informavo nukentėjusiÄ jÄ apie įvykį.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, padarius ATPK 130 str. 1 d. pažeidimÄ Ä¯rodyta visiÅ¡kai.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia nuorodas į tam tikrus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus kitose bylose. Tačiau apeliaciniame skunde nurodytose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamus klausimus sprendė bÅ«tent konkrečių bylų faktinių aplinkybių kontekste ir nėra pakankamo pagrindo teigti, jog Å¡ios bylos konkreti faktinė situacija yra identiÅ¡ka nurodytoms byloms, kad bÅ«tų priimtas analogiÅ¡kas sprendimas.

Pažymėtina, jog pagal teismų praktikÄ , administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo nustatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1726/2011).

Ä®vertinus bylos medžiagÄ spręstina, kad tokių aplinkybių byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudas, nenustatė R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybe Å¡velninančia aplinkybe pripažino tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimus pripažino ir gailisi dėl jų. Tačiau R. G. 2012 m. gegužės 25 d. pirminiame paaiÅ¡kinime Vilniaus apskirites Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nuosekliai iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes, tačiau nurodė, jog nematė tikslo į įvykio vietÄ kviesti policijos pareigÅ«nų, nes viskas buvo savo vietoje, t.y. neigė padaręs žalÄ svetimam turtui, nukentėjusiosios kreipimÄ si į policijÄ pavadino piktybiÅ¡ku (b.l. 7). 2012 m. birželio 27 d. teisme neigė, kad pažeidė taisykles (b.l. 22), apeliaciniame skunde įvykį traktavo mažareikÅ¡miu, o nukentėjusiosios kreipimÄ si į policijÄ â€“ siekiu pakenkti jo Å¡eimai.

Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimų nepripažino ir nesigailėjo dėl jų. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ apie ATPK 31 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos lengvinančios aplinkybės buvimÄ , tad ji Å¡alintina ir laikytina, kad byloje nenustatyta R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi 31 metų vairavimo staÅ¾Ä . Per šį laikÄ administracine tvarka baustas 2 kartus, turi galiojančiÄ nuobaudÄ už KET pažeidimÄ , kÄ patvirtina Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro pažyma apie asmens baustumÄ (b.l. 14).

Byloje yra teigiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbdavio - Vilniaus jėzuitų gimnazijos charakteristika. Visgi Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti įvertintos, parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytus pažeidimus ribose, ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatų, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl bÅ«tinumo turėti teisę vairuoti transporto priemones - administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jos sutuoktinės darbo pobÅ«dis, Å¡eimos materialinė padėtis, rÅ«pinimasis senyvo amžiaus mama, yra svarbÅ«s, tačiau nepagrįsti objektyviais įrodymais ir pagal teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose nesudaro pagrindo Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2230/2011).

Akcentuotina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ar jo šeimos gerovė, patiriami nepatogumai dėl paskirtos nuobaudos negali būti priešpastatomi ir vertinami svarbesniais nei visuomenės saugumo interesas.Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                          (paraÅ¡as)                                                      Jolanta Čepukėnienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                                                        Jolanta Čepukėnienė