2020-02-19 Nr. AB-3771-3-61-3-04230-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-152-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04230-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja K. B. su skundu ir jo patikslinimu (toliau – skundas ir jo patikslinimas kartu įvardijami skundu) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. A51-113077/19(3.310.4E-AD24 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo išnagrinėti 2019-08-01 skundą“; 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant įvykdyti visas jo kompetencijai įstatymų ir kitų kapinių priežiūrą reguliuojančių teisės aktų priskirtas funkcijas bei išspręsti neteisėtų kapavietės tvarkymo darbų, dėl kurių buvo pažeistas ir išniekintas pareiškėjos tėvo kapas, klausimą, įpareigojant Mažųjų Pupojų kapinėse kapavietę neteisėtai tvarkiusius asmenis nedelsiant pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atkurti buvusias kapavietės ribas bei atlyginti žalą, kuri neteisėtais veiksmais buvo padaryta kapinėms ir kapavietėms; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) (toliau – ir Sprendimas) dalis, kuriose buvo nustatytas pareiškėjos tėvo kapavietės, esančios Mažųjų Pupojų kapinėse, dydis – 1,1 x 1,8 m ir gretimos kapavietės, esančios Mažųjų Pupojų kapinėse, dydis – 1,8 x 1,75 m; 4) įpareigoti atsakovą atkurti K. B. pažeistas teises į pirmines prižiūrimo kapo ribas, t. y. atkurti pareiškėjos tėvo kapavietės ribas į buvusias (1,5 x 1,8 m) ir taip užtikrinti K. B. teisę tinkamai prižiūrėti bei tvarkyti tėvo kapą, priimant naują Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį nešališką, objektyvų ir motyvuotą sprendimą, kuriame iš naujo būtų nustatytas identifikuotų kapaviečių, esančių Mažųjų Pupojų kapinėse, dydis.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos neveikimo, sprendžiant neteisėtų kapavietės tvarkymo darbų klausimą, ir dėl Sprendimo dalių, kuriomis buvo nustatyti identifikuotų kapaviečių dydžiai, panaikinimo paduoti.

K. B. nurodė, kad su 2019 m gegužės 10 d. pareiškimu kreipėsi į Administraciją bei kapines prižiūrinčią uždarąją akcinę bendrovę „Stebulė“ ir informavo, kad Vilniaus miesto riboto laidojimo Mažųjų Pupojų kapinių kapavietėje, esančioje šalia pareiškėjos prižiūrimos tėvo kapavietės, vykdant tvarkymo darbus, buvo pažeistas ir išniekintas jos tėvo kapas. 2019 m. gegužės 24 d. rašte Nr. A51-48890/19(3.3.2.26E-UK) atsakovas patvirtino, kad šalia K. B. tėvo kapo esanti kapavietė tvarkoma neteisėtai, nepranešus ir nesuderinus kapavietės tvarkymo darbų. Daugiau jokios informacijos apie tai, ar neteisėtai tvarkoma kapavietė buvo identifikuota, ar įteisinti jos prižiūrėtojai, ar buvo suderintas jos tvarkymo projektas ir ar leista baigti tvarkymo darbus, paliekant pažeistu ir išniekintu šalia tvarkomos kapavietės esantį K. B. tėvo kapą, nei iš atsakovo, nei iš trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėja iki 2019 m. lapkričio 21 d. negavo.

K. B. atsakovui 2019 m. birželio 3 d. pateikė pareiškimą, kuriame prašė identifikuoti jos tėvo kapą, esantį Vilniaus miesto riboto laidojimo Mažųjų Pupojų kapinėse, nustatyti identifikuotos kapavietės dydį (ribas), įsiregistruoti pareiškėją identifikuotos kapavietės prižiūrėtoja ir identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašyti į Mažųjų Pupojų kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Atsakovo 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. A51-67496/19(2.9.3.19-UK2), kurį gavo 2019 m. liepos 22 d., K. B. buvo informuota, kad Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.30-3072/18(2.1.1E-TD2) sudaryta komisija išnagrinėjo jos pateiktus dokumentus, apžiūrėjo kapavietę ir 2019 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą, kad Mažųjų Pupojų kapinėse yra palaidotas pareiškėjos tėvas, miręs (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte nurodyta, kad kapavietė suformuota, jos dydis – 1,1 x 1,8 m. K. B. pažymėjo, kad informacija apie nustatytą kapavietės dydį buvo pateikta tik minėtame rašte – Sprendimo atsakovas pareiškėjai nepateikė, todėl tikslus šio sprendimo tekstas jai nėra žinomas. Rašte taip pat nebuvo nurodyta, kokiais objektyviais įrodymais ir teisės aktų nuostatomis remiantis buvo nustatytas K. B. prižiūrimos kapavietės dydis. Pareiškėjai minėtame atsakovo rašte taip pat nebuvo išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka.

Nesutikdama su atsakovo veiksmais ir priimtais sprendimais, K. B., nepraleisdama įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino, 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovui pateikė skundą. Be kita ko, ji ginčijo ir Sprendimu nustatytą prižiūrimos tėvo kapavietės dydį bei nepagrįstą gretimos kapavietės ribų praplėtimą. Teigė, kad pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis, jog atsakovas, atsižvelgdamas į skunde išdėstytus argumentus, imsis visų įstatyme nustatytų priemonių dėl neteisėtai tvarkomos kapavietės bei pakeis arba panaikins savo sprendimą dėl kapaviečių dydžių nustatymo. Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. A63-203/19(3.2.1-EM4) atsakovas visiškai nemotyvavo ir grindė tik savo nuomone. Nesutikdama su šiuo raštu, pareiškėja jį 2019 m. rugsėjo 5 d. apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 21R-682(AG-618/03-2019) pareiškėjos skundą patenkino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą įpareigojo išnagrinėti K. B. 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą bei priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teigė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijai priėmus 2019 m. spalio 3 d. sprendimą, K. B. ir vėl turėjo pagrindą tikėtis, jog atsakovas, atsižvelgęs į Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendime išdėstytus argumentus bei motyvus, imsis visų įstatyme nustatytų priemonių dėl neteisėtai tvarkomos kapavietės ir pakeis arba panaikins savo sprendimą dėl kapaviečių dydžių nustatymo.

Pareiškėja pažymėjo, kad iš atsakovo 2019 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. A51-113077/19(3.3.10.4E-AD24) yra akivaizdu, jog jis neįvykdė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 21R-682(AG-618/03-2019), neišnagrinėjo K. B. 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundo ir nepriėmė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkančio sprendimo.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas vengia vykdyti jo kompetencijai priskirtas savarankiškąsias kapinių priežiūros organizavimo funkcijas, o Sprendimo dalyse, kuriose buvo nustatyti identifikuotų kapaviečių dydžiai, buvo priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo bei pagrįstumo reikalavimus, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

K. B. pažymėjo, kad visą laiką ėmėsi efektyvaus savo pažeistų teisių gynimo ir skundą teismui pateikė nepraleisdama vieno mėnesio termino nuo paskutinio atsakovo atsakymo gavimo dienos, o aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, nėra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjos K. B. patikslinto skundo dalį, kurioje ji prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalis, atsisakė priimti. Likusi pareiškėjos skundo dalis buvo priimta.

Teismas pažymėjo, kad K. B. 2019 m. gruodžio 27 d. patikslintas skundas iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl turi būti priimtas, tačiau terminas dėl Sprendimo dalių panaikinimo neatnaujinamas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad K. B. laiku neskundė Sprendimo dalių, neleidžia traktuoti, jog ji ne dėl savo valios negynė teisių teisme. Priešingai – teismo nuomone, tai buvo pačios pareiškėjos apsisprendimas pasirinkti, kaip ginti teises teisme. Be to, K. B. jau 2019 m. liepos 22 d. buvo žinoma, kad jos interesai galbūt yra pažeisti, todėl motyvai, kad ji nežinojo Sprendimo turinio, nėra pagrįsti. Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo dalis atsisakė priimti, kadangi terminas joms skųsti buvo praleistas ir nebuvo jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti.

III. Pareiškėja K. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo dalis, ir atnaujinti terminą skundo daliai dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo dalis paduoti, jeigu bus nuspręsta, kad terminas buvo praleistas.

Pareiškėja paaiškina, kad visą laiką nuo pat sužinojimo apie pažeistas teises momento ėmėsi efektyvaus pažeistų teisių gynimo, o tai patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti 2019 m. gruodžio 11 d. prašyme atnaujinti skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo, sprendžiant neteisėtų kapavietės tvarkymo darbų klausimą, ir dėl Sprendimo dalių, kuriose buvo nustatyti identifikuotų kapaviečių dydžiai, panaikinimo padavimo terminą. Teigia, kad teismas nevertino, pareiškėjos pateiktų faktų ir įrodymų bei netinkamai nustatė, kad K. B. laiku neskundė Sprendimo dalių ir negynė savo teisių teisme.

Savo poziciją K. B. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos prašyme atnaujinti terminą skundo daliai paduoti.

Pareiškėja papildomai paaiškina, kad supratusi, jog Administracija, neatsižvelgdama į Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. spalio 3 d. sprendimą, ir toliau vengia vykdyti jos kompetencijai priskirtas savarankiškąsias kapinių priežiūros organizavimo funkcijas, ji su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir kartu pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. prašymą atnaujinti skundo dėl atsakovo neveikimo, sprendžiant neteisėtų kapavietės tvarkymo darbų klausimą, bei dėl Sprendimo dalių, kuriose buvo nustatyti identifikuotų kapaviečių dydžiai, panaikinimo padavimo terminą.

K. B. pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ir amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali nėra suderinamas su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises, asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad neatsižvelgusi į tai, jog jai nebuvo išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, nedelsdama ėmėsi veiksmų skųsti jos teises pažeidžiantį administracinį aktą, elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai bei dėjo visas pastangas, siekdama apginti savo teises, o to nepavykus padaryti ne teismo tvarka, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir pateikė prašymą atnaujinti skundo dėl Sprendimo dalių, kuriomis buvo nustatyti identifikuotų kapaviečių dydžiai, panaikinimo padavimo terminą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į K. B. atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Administracija paaiškina, kad kaip konstatavo teismas ir nurodė pati pareiškėja, apie Sprendimą ji sužinojo 2019 m. liepos 22 d., gavusi Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. A51-67496/19(2.9.3.19-UK2).

Atsakovas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų ir K. B. procesinių dokumentų matyti, kad ji nuolat stebėjo, kaip nagrinėjami klausimai ir skundai, su kuriais ji kreipėsi į Administraciją, taip pat pareiškėja ėmėsi teisinių veiksmų, nesutikdama su visais kitais atsakovo raštais ir sprendimais. Atsižvelgusi į tai, Administracija mano, kad teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog jau 2019 m. liepos 22 d. K. B. buvo žinoma, kad jos interesai galbūt yra pažeisti, todėl tai, ar skųsti, ar neskųsti Sprendimo, laikytina sąmoningu pačios pareiškėjos apsisprendimu pasirinkti, kaip ginti savo teises teisme.

Administracija nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog būtų buvę objektyvių aplinkybių, nepriklausiusių nuo pareiškėjos valios, kurios būtų sutrukdžiusios jai skųsti Sprendimą ir jame priimtus sprendimus. K. B. aplinkybę, kodėl neskundė Sprendimo, grindžia teiginiu, kad Administracijos 2019 m. liepos 22 d. rašte Nr. A51-67496/19(2.9.3.19-UK2) nebuvo nurodyta ir pareiškėjai išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, tačiau ji pati atskirajame skunde pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo direktoriui pateikė skundą ir nurodė, kad skundžia šiuos Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento raštus: 2019 m. gegužės 13 d. raštą Nr. A51-19(3.3.2.26E-UK), 2019 m. birželio 13 d. raštą Nr. A51-55197/19(3.3.2.26E-UK) bei 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. A51-67496/19(2.9.3.19-UK2), o tai sudaro pagrindą išvadai, kad K. B. aiškiai suprato raštų turinį bei galimybę juos apskųsti ir šia teise naudojosi savo pasirinkimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, padarius išvadą, kad yra praleistas šio sprendimo apskundimo terminas, ir jo neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos sprendimas (protokolas Nr. 17), kurio dalis K. B. prašo panaikinti, buvo priimtas 2019 m. liepos 16 d. Nors pareiškėja nurodė, kad Sprendimas jai nebuvo įteiktas (tai 2020 m. sausio 3 d. rašte patvirtino ir Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius), tačiau tiek iš jos skundo, tiek iš Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 17 d. rašto Nr. A51-67496/19(2.9.3.19-UK2) yra akivaizdu, kad apie Sprendimą K. B. buvo žinoma jau 2019 m. liepos mėnesį ir tada ji jau galėjo susipažinti su Sprendimo turiniu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad su pirminiu 2019 m. lapkričio 11 d. skundu kreipdamasi į teismą, pareiškėja buvo praleidusi reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėja skunde motyvavo tuo, kad Sprendimas jai nebuvo įteiktas, o atsakovo 2019 m. liepos 17 d. rašte Nr. A51-67496/19(2.9.3.19-UK2), kuriame buvo kalbama apie Sprendimą, nebuvo nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Nepaisydama to, K. B. nedelsdama ėmėsi veiksmų skųsti jos teises pažeidžiantį administracinį aktą, elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai bei dėjo visas pastangas, siekdama apginti savo teises, o to nepavykus padaryti ne teismo tvarka, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir pateikė prašymą atnaujinti skundo dėl Sprendimo dalių, kuriomis buvo nustatyti identifikuotų kapaviečių dydžiai, panaikinimo padavimo terminą. Pareiškėja taip pat pažymi, kad turėjo pagrindą tikėtis, jog atsakovas, atsižvelgęs į skunde išdėstytus argumentus bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos priimtą 2019 m. spalio 3 d. sprendimą, imsis visų įstatyme nustatytų priemonių dėl neteisėtai tvarkomos kapavietės bei pakeis arba panaikins savo sprendimą dėl kapaviečių dydžių nustatymo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad susipažinusi su Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. A51-67496/19(2.9.3.19-UK2) (b. l. 51) bei su juo nesutikdama, pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovui pateikė skundą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. skunde K. B., be kita ko, ginčijo ir Sprendimu nustatytą prižiūrimos tėvo kapavietės dydį bei nepagrįstą gretimos kapavietės ribų praplėtimą (b. l. 52–55). Išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos skundą, Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas parengė 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. A63-203/19(3.2.1-EM4) (b. l. 56). Nesutikdama su pateiktu atsakymu, K. B. jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (b. l. 57–63). Lietuvos administracinių ginčų komisijos pareiškėja, be kita ko, prašė panaikinti ir Sprendimo dalį, kurioje buvo nustatytas jos tėvo kapavietės, esančios Mažųjų Pupojų kapinėse, dydis. Komisijai 2019 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 21R-682(AG-618/03-2019) įpareigojus Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą išnagrinėti K. B. 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą (b. l. 64–66), pareiškėja su 2019 m. lapkričio 19 d. prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė informuoti, ar Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas nagrinėja jos 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą ir kada bus priimtas Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantis sprendimas. Administracijai nevykdant Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo, K. B. prašė nurodyti to priežastis (b. l. 68). Gavusi atsakovo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A-51-113077/19(3.3.10.4E-AD24) ir su juo nesutikdama, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinė teismą. Be kita ko, ji prašė atnaujinti terminą Sprendimo dalims bei atsakovo veiksmams apskųsti.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga bei siekė ginti savo galbūt pažeistas teises. Sužinojusi apie Sprendimą, tačiau nesusipažinusi su jo turiniu ir apskundimo tvarka, jį skundė atsakovui, o vėliau kreipėsi į Lietuvos vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Nepavykus išspręsti ginčo ne teismo tvarka, buvo kreiptasi į teismą. Įvertinusi šias aplinkybes kompleksiškai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad neturėdama Sprendimo ir nežinodama jo apskundimo tvarkos bei kreipdamasi pirmiausia į atsakovą, o vėliau į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, K. B. galėjo sąžiningai klysti. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu, priešingai, jos aktyvus elgesys patvirtina, kad nėra piktnaudžiaujama teise. Nepavykus išspręsti ginčo ne teismo tvarka, K. B. nedelsdama kreipėsi į teismą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o tai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ir protingas.

Atsižvelgusi į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija prieina išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundo daliai dėl Sprendimo dalių panaikinimo paduoti, todėl K. B. atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkinamas ir nurodytos skundo dalies priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Pareiškėjos K. B. prašymą atnaujinti terminą skundo daliai paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjos K. B. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalis, ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė