fc6f4e3d-65be-461c-9bd6-23aa36688a3a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Administracinė byla Nr. A2.6-6741-908/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05262-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S2016 m. rugsėjo 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Ramintai VeniukevičiÅ«tei, Audronei Glambienei, RÅ«tai Purickaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Č., jo atstovui S. S.,iÅ¡nagrinėjusi G. Č., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė :

G. Č. 2016-03-30, apie 15.25 val., Vilniuje, Pušų g. 6, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p., reikalavimus, nes vairuodamas automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. Be to, G. Č., pažeisdamas KET 222 p. reikalavimÄ , įpareigojantį praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai.

Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. Teismo posėdžio metu 2016-05-04 G. Č. savo kaltės nepripažino, paaiÅ¡kino, kad apie įvykį sužinojo po 3 parų, kai paskambino policijos pareigÅ«nai ir paklausė, ar nekliudė automobilio. Kalbėdamas su pareigÅ«nu išėjo į laukÄ pasižiÅ«rėti. Kadangi gyvena Senamiestyje, ten gatvės siauros, todėl nuolat kliudo vieni kitų automobilius. ApžiÅ«rėjo automobilį ir pareigÅ«nui pasakė, kad jokių apgadinimų nemato, iÅ¡skyrus savo trijų savaičių nubrozdinimÄ .

Policijos pareigÅ«nas, paprašė atvykti į policijos komisariatÄ . Kuomet nuvažiavo į policijÄ , su skudurėliu nuvalė jo ir nukentėjusiojo automobilius ir nebuvo jokių žymių. PrieÅ¡ tris savaites buvo nubraukęs automobilį. Kitų apgadinimų neturi. Dėl apgadinimo, padaryto prieÅ¡ 3 savaites iki įvykio, kreipėsi į servisÄ , ir jie pasakė, kad iÅ¡spręs reikalus su draudimu ir sutvarkys. Jie nurodė nieko netaisyti. Ä® draudimÄ tuo metu nesikreipė, kreipėsi tik į servisÄ .

Čekį iÅ¡ serviso turi (b. l. 20-22).Teismo posėdžio metu 2016-08-25 G. Č. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, paaiÅ¡kino, kad tomis dienomis buvo užimtas, nes pardavinėjo butÄ , labai daug važinėjo po miestÄ ir galėjo gal bÅ«ti įvykis, bet tai sužinojo tiktai, kai jam paskambino policija. Nuėjęs į kiemÄ pavalė su skudurėliu ir neliko žymių. Nepajuto kontakto, bet galėjo bÅ«ti kontaktas, gailisi, kad pateko į tokiÄ situacijÄ , kad apgadino automobilį. Neigia, kad pasitraukė tyčia iÅ¡ įvykio vietos (b. l. 44-46).

Teismo posėdžio metu liudytoja V. J. paaiÅ¡kino, kad balandžio 10 d. bendraujant su G. Č., jis papasakojo, kad kviečiamas į policijÄ dėl kažkokios moters automobilio. Jis nežinojo apie kokį įvykį kalba, jam buvo didelė staigmena, kad jis kažkÄ padarė. Kai gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ policijos manė, kad jis savo kieme kliudė maÅ¡inÄ . Jie išėjo apžiÅ«rėti automobilio, bet jokių žymių nesimatė (b. l. 20-22). Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. paaiÅ¡kino, kad 2016-03-30, apie 15.30 val., atvažiavo į Pušų gatvę, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir ramiai stovėjo ant Å¡aligatvio.

Vienoje pusėje prieÅ¡ įvažiuojat į Vytauto gatvę yra statomos maÅ¡inos, o į kitÄ pusę yra pravažiavimas tik viena juosta. IÅ¡ Vytauto gatvės, rodant deÅ¡inį posÅ«kį, važiavo taksi. PrieÅ¡ais jį, važiavo avarijos kaltininkas. Jie susitiko pusiaukelėje, o pirmenybė priklausė taksi vairuotojui. Džipo vairuotojas jau tuo metu jam sukėlė tam tikrÄ Ä¯tarimÄ . Važiavo atbuliniu labai lėtai ir keistai. Taksi pravažiavo tarp kelkraščio ir džipo, o džipas tuo metu stipriu smÅ«giu kirto į stovinčiÄ maÅ¡inÄ .

Po smÅ«gio jis lėtai atsitraukė atgal ir per Pušų gatvę pasuko link „Panoramos“. Tuo metu paskui džipÄ važiavo dar vienas taksi ir jis puikiai matė tÄ dalykÄ . Antras taksi privažiavo prie džipo jau po įvykio. Jis (A. L.) nedelsdamas paskambino į pagalbos telefonÄ , pats iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Policija jam paskambino po geros valandos ir jis paaiÅ¡kino aplinkybes. Vėliau nuvyko į policijÄ ir parašė paaiÅ¡kinimÄ .Liudytojas A. L., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, patikslino, kad smÅ«gis buvo „kapitalinis“, atrodė, kad sprogo granata.

Pažeidėjas negalėjo negirdėti smÅ«gio, nes jis buvo stiprus. Anot liudytojo, pažeidėjas matė, girdėjo, suvokė tÄ Ä¯vykį, bet pabėgo. Ji pats (A. L.) nuo įvykio vietos buvo apie 7 m atstumu. Džipo vairuotojas buvo vyras, 40-50 metų amžiaus, apsirengęs juodai, bet jo veido gerai nematė. Vyras iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs, tačiau turėjo pajusti smÅ«gį. Liudytojo manymu, jeigu pažeidėjas nemato tokio įvykio, tai reikia kviesti okulistÄ . Po to smÅ«gio, žmogus tyliai, ramiai padavė atbulinį apie 3-4 metrus ir greitai iÅ¡važiavo.

Kontaktas džipo buvo deÅ¡iniuoju buferiu, keleivio vietos, o kitos maÅ¡inos nubrozdino, kaip Å¡vitriniu popieriu visÄ buferį. Džipo numerius įsidėmėjo ir pasakė policijai. Jam policijoje dar parodė nuotraukÄ džipo ir ten viskas sutapo. TÄ Ä¯vykį dar matė aplinkiniai žmonės (b. l. 29-30). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. J. paaiÅ¡kino, kad grįžo namo po darbo į Pušų g. 6 ir pasižiÅ«rėjo per langÄ , pamatė vaikÅ¡tant policijÄ aplink jos Subaru maÅ¡inÄ , nustebo.

MaÅ¡inÄ buvo pasistačiusi prie namo, ten stovi eilėje ir daugiau automobilių. Per langÄ paklausė kas atsitiko. Jai pasakė ateiti, nes jos automobilis sudaužytas. Atėjusi pamatė, kad ant maÅ¡inos yra brÅ«kÅ¡telta, dažai nutrinti, bet nesudaužyta. Paties įvykio nematė, nes tÄ dienÄ buvo iÅ¡važiavusi be maÅ¡inos, kuri stovėjo priekiu į duris, o galu į keliÄ . Policija pasakė, kad žino kito automobilio numerį. Liepė paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ . Jos automobilio Subaru apgadintas galinis bamperis, daugiau į vairuotojo pusę.

Automobilį suremontavo, apgadinimas nėra žymus, bet draudimas viskÄ sutvarkė. Mano kaip vairuotoja, kad kaltininkas tokio įvykio galėjo ir nepajusti, galėjo negirdėti kontakto, buvo brÅ«kÅ¡telėjimas (b. l. 44-46).G. Č. tyrimo metu nurodė, kad kovo 30 d. jis vairavo automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TÄ dienÄ buvo įvairiais adresais nuvykęs, tai galėjo bÅ«ti ir Pušų g. Jokio įvykio nepastebėjo, parkuodamasis atbuline eiga nepajuto jokio prisilietimo.

Po visų reikalų grįžęs namo pastatė automobilį kiemo gatvėje. Po kurios tai dienos paskambino pareigÅ«nas. Tada apžiÅ«rėjęs savo automobilį pamatė ant priekinio bamperio labai nedidelio ploto ir gylio įbrėžimÄ , kuris vos įžiÅ«rimas. Pagal jį net negalėjo suprasti, kada tai įvyko (b. l. 13).Byloje esančiame paaiÅ¡kinime R. J. nurodė, kad kovo 30 d. pro langÄ pamatė policijos pareigÅ«nus apžiÅ«rinėjančius jos automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) PaaiÅ¡kėjo, kad jie gavo skambutį, kad buvo apgadinta jos maÅ¡ina. 2016-03-30 niekur nebuvo iÅ¡važiavusi, automobilis buvo priparkuotas prie namo kuriame ji gyvena, t. y. Pušų g. 6 (b. l. 8).Byloje esančiame paaiÅ¡kinime A.

L. nurodė, kad 2016-03-30, apie 15.25 val., buvo Pušų gatvėje. Pušų gatve link Vytauto gatvės važiavo juodos spalvos džipas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priešais jį Vytauto g. Pušų g. važiavo TAXI automobilis, kuris turėjo pirmumo teisę, nes pirmoje juostoje stovėjo automobiliai. Džipo vairuotojas atbuline eiga pavažiavo atgal, tam, kad TAXI automobilis galėtų pravažiuoti. Jam pravažiavus, džipo vairuotojas pajudėjo į priekį ir stipriu smūgiu dešine priekinio bamperio dalimi trenkėsi į Subaru Legacy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Džipo vairuotojas vėl pavažiavo atgal ir greitai nuvažiavo Vytauto gatve link „Panoramos“. Vairuotojas pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, nors puikiai suprato sudaužęs prie Pušų 6 namo stovinį automobilį, nes smÅ«gis buvo labai stiprus. Apie įvykį pranešė policijai (b. l. 9).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio M. K. 2016-03-30 tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis nustatyta, kad Å¡. m. kovo 30 d. apie 15.30 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Pušų g. 6 į stovintį automobilį Subaru Legacy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė galimai automobilis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiÅ¡alino. Nuvykus minėtu adresu liudininko mačiusio įvykį jau nebuvo, todėl jis buvo apklaustas telefonu. A. L. paaiÅ¡kino, kad matė kaip džipas, galimai Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pušų g. prie 6 namo. Subaru automobilio vairuotoja R. J. paaiÅ¡kino, kad 2016-03-29 paliko stovintį automobilį Pušų g. 6. 2016-03-30 apie 16.00 val. rado apgadintÄ .

Kas apgadino nežino (b. l. 3).2016-03-30 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – užpakalinis bamperis. Šie sugadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose. Taip pat byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti ir automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (b. l. 5-6, 7, 15).

IÅ¡ byloje esančio transporto priemonių apžiÅ«ros ir sugretinimo protokolo ir fotolentelių matyti, kad automobilių Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukÅ¡tis ir mechanizmas sutampa (b.l. 14-15).Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumÄ , sprendžia, kad G. Č. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pasitvirtino visiÅ¡kai.Pagal ATPK 127 str. 2 d. dispozicijÄ , asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir Å¡is taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. turi bÅ«ti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių.

Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinti R. J. ir G. Č. priklausantys automobiliai. Nukentėjusiosios R. J., liudytojo A. L. bei paties G. Č. parodymai teismo posėdžio metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), R. J., A. L. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 8, 9), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5-6,7), policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), byloje esančios nuotraukos (b. l. 15), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas (b. l. 14), bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad automobilio Mitsubishi Outlander, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. Č. pažeidė KET 126 p., reikalavimus, kadangi važiuodamas nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to apgadinti abu automobiliai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Č. teismo posėdžio metu 2016-05-04 nurodė, jog ant jo automobilio esantys sužalojimai buvo padaryti anksčiau, prieš tris savaites, be to nuvalius skudurėliu ant automobilio neliko jokių žymių. Tuo tarpu, iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad ant automobilio Mitsubishi Outlander, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra nubrozdinimai. Jie užfiksuoti ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, nustatyta, kad automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis. Taip pat iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti tiek Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, tiek Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutampa.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. J. taip pat patvirtino, jog buvo apgadintas jos automobilio „Subaru“, galinis bamperis, daugiau į vairuotojo pusę, ir kad jis apgadintas buvo bÅ«tent 2016-03-30 įvykusio eismo įvykio metu. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L., kuris betarpiÅ¡kai stebėjo eismo įvykį, nurodė, kad 2016-03-30 džipas Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stipriu smÅ«giu kirto į stovinčiÄ maÅ¡inÄ . Nukentėjusioji, liudytojas parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai yra nuoseklÅ«s, konkretÅ«s, neprieÅ¡taringi, sutampa su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti G.

Č., nėra. Pažymėtina, kad liudytojas A. L. eismo įvykio vietoje buvo atsitiktinai. Abejoti šio asmens parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Pagrįstų abejonių kelia paties G. Č. duoti paaiškinimai, nes jie prieštaringi, nelogiški. Kaip minėta, teismo posėdžio metu 2016-05-04 G. Č. duodamas parodymus nurodė, kad nuvalius skudurėliu ant automobilio neliko jokių žymių. Tuo tarpu byloje esančiose nuotraukose matomi automobiliui Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai.

Be to, G. Č. minėtas teiginys savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad visgi kažkokios žymės ant automobilio buvo, nes jas nuvalius skudurėliu ant automobilio neliko jokių žymių. Pažymėtina ir tai, kito teismo posėdžio metu, 2016-08-25 G. Č. jau savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, neneigė, kad galėjo bÅ«ti automobilių kontaktas, tačiau nurodė, kad nuėjęs į kiemÄ automobilį pavalė su skudurėliu ir neliko žymių. Teismas atsižvelgdamas iÅ¡ anksčiau nurodytas aplinkybes, G.

Č. parodymus vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę pozicijÄ . Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog automobiliai buvo apgadinti ir kad jie buvo apgadinti bÅ«tent 2016-03-30, apie 15.25 val., Vilniuje, Pušų g. 6, įvykusio eismo įvykio metu. Kad minėtÄ dienÄ automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo G. Č., patvirtino ir pats pažeidėjas. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , pagrindo abejoti Å¡ių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jais remdamasis sprendžia, kad G.

Č. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs ir, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas KET. Eismo įvykio faktÄ bei G. Č. dalyvavimÄ Å¡iame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.Teismų praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir, jÄ ignoruodamas, pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinamas pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.).

Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nėra bÅ«tinas ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsiant praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.

Nagrinėjamu atveju, G. Č. apgadinus kitÄ transporto priemonę, buvo galimas vienintelis elgesio modelis – apie tai praneÅ¡ti policijai, kadangi kitos transporto priemonės savininko nebuvo. Tiek raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ , tiek apklaustas teisme G. Č. teigė nepajuto, jog kliudė kitÄ automobilį. Nurodė, kad jo automobilis buvo sugadintas anksčiau. Å iuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu paneigė kitos įrodinėjimo priemonės. Apklaustas teisme liudytojas A.

L. nurodė, kad matė kaip įvyko eismo įvykis ir patvirtino, jog jį sukėlė bÅ«tent Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo. Be to, liudytojas kategoriÅ¡kai nurodė, kad smÅ«gis buvo stiprus, atrodė, kad sprogo granata. Pažeidėjas negalėjo negirdėti smÅ«gio. Anot liudytojo, pažeidėjas matė, girdėjo, suvokė tÄ Ä¯vykį, bet pabėgo. Ji pats (A. L.) nuo įvykio vietos buvo apie 7 m atstumu. Kontaktas džipo buvo deÅ¡iniuoju buferiu, keleivio vietos, o kitos maÅ¡inos nubrozdino, kaip Å¡vitriniu popieriu visÄ buferį.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. J. patvirtino, kad jos transporto priemonei buvo padaryti sugadinimai, automobilį teko remontuoti. Paties įvykio nukentėjusioji nematė. Nukentėjusiosios R. J. bei liudytojo A. L. parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems, sutampantys esminėse detalėse. Be to, patikrinus bylos medžiagÄ , teismas nustatė, kad liudytojas A. L. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad autoįvykį sukėlė Mitsubishi automobilis, kurio vairuotojas pagal smÅ«gio garsÄ ir pobÅ«dį tikrai juto smÅ«gį.

Byloje nėra surinkta duomenų, kurie paneigtų minėtus įrodymus, todėl teismas juos vertina kaip objektyvius. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo praÅ¡ymu buvo apklausta ir liudytoja V. J., kuri nurodė, kad su G. Č. yra bičiuliai. G. Č. balandžio 10 d. jai papasakojo, kad yra kviečiamas į policijÄ dėl kažkokios moters automobilio. Liudytojos teigimu, jam tai buvo didelė staigmena, nes nežinojo apie kokį įvykį kalbama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta liudytoja įvykio vietoje nebuvo, jo aplinkybių nematė, tik papasakojo apie pokalbį su G.

Č., vykusį praėjus tam tikram laikotarpiui po eismo įvykio. Tai, kad pažeidėjas suvokė, jog apgadino kitÄ transporto priemonę patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaip matyti iÅ¡ transporto priemonių apžiÅ«ros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių, kontaktas tarp automobilių buvo braukiamojo-brėžiamojo pobÅ«džio, ant abiejų automobilių esantys apgadinimai – įbrėžimai aiÅ¡kiai matomi. Kad padaryti sugadinimai aiÅ¡kiai matomi, teisme patvirtino ir nukentėjusiÄ ja apklausta R.

J., kuri nurodė, jog atėjusi pamatė, kad ant mašinos brūkštelta, dažai nutrinti, bet nesudaužyta. Nors teisme ji pažeidimus įvertino, kaip nežymius, tačiau visgi automobilis buvo remontuojamas. Teismo vertinimu, esant tokioms eismo įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo A. L. nurodytoms aplinkybėms, taip pat esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų pobūdžiui, kontaktas tarp automobilių turėjo būti juntamas, girdimas. Taigi aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad G.

Č. suvokė sukėlęs eismo įvykį, turėjo ir galėjo suvokti, kad apgadino svetimÄ turtÄ , tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ jos tyčia. Nagrinėjamu atveju, yra įrodyta, kad buvo eismo įvykis, G. Č. yra su Å¡iuo įvykiu susijęs ir jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas KET, tai yra G. Č. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementai.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.Skiriant administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, automobiliams padarytus sugadinimus, į tai, kad pažeidėjo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, į tai, kad G. Č. anksčiau administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, dirba, gailisi sukėlęs eismo įvykį, todėl teismas vertina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka G.

Č. padarytos veikos pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taiko pažeidėjo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymÄ skiria mažesnę nuobaudÄ , nei sankcijoje numatyta minimali. Už ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas n u t a r i a:

G. Č., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudÄ ; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 500 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudÄ skirti 500 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16056851427.Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja                                                                                                           Eglė Gruodienė