fc6ee97d-310e-4352-86d3-4a3dbff96e59 · Å iaulių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-9082-287/2018 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00347-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; (S) 2.3.3.5; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.18.6; 3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: ieÅ¡kovei I. D. ir jos atstovui advokatui V. P., atsakovui A. D. ir jo atstovui advokatui Anatolijui Å ichovcovui, institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje atstovei Eglei Koskutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

D. ieÅ¡kinį atsakovui A. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Pakruojo rajono savivaldybėje, dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei pagal atsakovo A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Pakruojo rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, turtinių įsipareigojimų paskirstymo, neteisėtai valdomų daiktų grÄ Å¾inimo ir tėvystės nuginčijimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė I. D. 2018 m. birželio 14 d. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. dukros G. D. iÅ¡laikymui po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pinigines lėšas pervedant kiekvienÄ mėnesį, iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, į ieÅ¡kovės I.

D. sÄ skaitÄ . Uzufrukto teise gautų lėšų tvarkytoja paskirti ieÅ¡kovę I. D.. Taip pat teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. valstybės naudai ieÅ¡kovei I. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad ji, I. D. (Ž.), gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Pakruojo rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini).

Å eimoje I. D. ir A. D. augina dukrÄ G. D., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Dukra G. D. gyvena kartu su mama I. D. ir Å¡iuo metu yra jos pilnai iÅ¡laikoma. Tėvas A. D. kartu su Å¡eima negyvena nuo 2018 m. kovo 1 d., dukra nesirÅ«pina ir materialiai (finansiÅ¡kai) nepadeda jos iÅ¡laikyti. Dukros G. D. iÅ¡laikymui I. D. iÅ¡leidžia apie 200 Eur kas mėnesį, t. y. apie 100 Eur iÅ¡leidžiama maistui, 30 Eur sudaro iÅ¡laidos rÅ«bams, avalynei, 20 Eur sudaro iÅ¡laidos mokyklinėms prekėms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, 40 Eur sudaro iÅ¡laidos higienos, kÅ«no priežiÅ«ros priemonėms, vaistams, medikamentams.

Taip pat reikia mokėti už gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymÄ ir komunalines paslaugas. I. D. Å¡iuo metu yra nedirbanti, jos mėnesinės pajamos yra 45 Eur, savo ir dukros iÅ¡laikymui iÅ¡leido visas turėtas santaupas. Jai dukrÄ iÅ¡laikyti padeda jos mama D. Ž. ir jos giminaičiai bei pažįstami asmenys, tačiau dukros poreikiai tenkinami tik iÅ¡ dalies. Dukra G. D. mokosi Pakruojo rajono Rozalimo pagrindinėje mokykloje. Atsakovas yra dirbantis, turi nuolatinį darbÄ (duomenys neskelbtini), kas reiÅ¡kia, kad turi ir nuolatines pajamas, ieÅ¡kovės žiniomis jo mėnesinis darbo užmokestis yra 400 Eur.

IeÅ¡kovės I. D. galimybės teikti pilnÄ dukros iÅ¡laikymÄ yra ribotos. Visų pirma, Å¡iuo metu ji neturi darbo. Antra, jos gyvenamojoje vietoje surasti nuolatinį apmokamÄ darbÄ galimybės yra ribotos. Trečia, ieÅ¡kovė turi sveikatos sutrikimų, kas riboja jos galimybę įsidarbinti. Normaliam dukros G. D. auklėjimui ir mokymuisi reikėtų bent 300 Eur per mėnesį, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. dukros G. D. iÅ¡laikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų.

IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. dukrai G. D. laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigines lėšas pervedant kiekvienÄ mėnesį, iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, į ieÅ¡kovės I. D. sÄ skaitÄ . Atsakovas A. D. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini).

Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – Ž.. Priešieškiniu atsakovas nurodė, kad išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja. Dalijamo turto neturi. Prašė nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai TEO LT, AB pagal įrangos pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeniniai turtiniai įsipareigojimai, kuriuos jis dengia asmeniškai.

Prašė įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti jam neteisėtai valdomus jo asmeninius daiktus: televizorių Philips 40 PFT4100, įrangÄ prie televizoriaus (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei kompiuterį HP 15-ac018na. Taip pat prašė nustatyti, kad jis nėra ieÅ¡kovės I. D. dukters G. D. tėvas, o ji nėra jo duktė. Be to, prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ VSDVF pažymÄ apie ieÅ¡kovės gautas pajamas nuo jų santuokos pradžios. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kove susituokė (duomenys neskelbtini).

Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. Jo ir ieÅ¡kovės santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes gyventi santuokoje nebegali. Å ioje byloje neturėtų bÅ«ti skiriamas bandomasis laikotarpis susitaikymui, nes santuoka yra iÅ¡irusi, santuokinio gyvenimo nebegyvena. Su ieÅ¡kove susipažino 2012 m. gruodžio pabaigoje, Rozalime, per Naujuosius metus. Tuo metu ieÅ¡kovės Å¡eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl alkoholio vartojimo bei vaiko nepriežiÅ«ros.

Taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios apribojimo jos dukters atžvilgiu. Ingrida jam patiko ir norėdamas jai pagelbėti, galvodamas, kad sugebės jÄ pakeisti, jis sudarė su ja santuokÄ ir kreipėsi dėl tėvystės pripažinimo jos dukrai G. Ž.. Tarp jo ir G. „tėvo-dukters“ santykiai nesusiklostė, nes vaikas jį nuolat ignoravo, o ieÅ¡kovė nepasikeitė – vartojo alkoholį bei buvo jam neiÅ¡tikima. IeÅ¡kovė nuo pat santuokos pradžios niekur nedirbo, darbo neieÅ¡kojo.

Jis jÄ su dukra pilnai iÅ¡laikė. Jie gyveno ieÅ¡kovės sesers J. B. namuose. Jis padarė butui remontÄ , nupirko baldus. IeÅ¡kovė buvo nuolat nepatenkinta. Nedirbdama ieÅ¡kovė nuolat skaičiuodavo, kiek ir ko jis jai yra skolingas. Jis pavargo, nebenori gyventi nuolatinėje įtampoje, nepagarboje, nors yra vienintelis Å¡eimos „pragyvenimo Å¡altinis“. Jis stengėsi kurti ir palaikyti Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė ir jos duktė to nevertino ir nevertina. Dėl Å¡ių priežasčių jis nutarė nutraukti santuokÄ .

IeÅ¡kovė savo elgesiu pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Be to, jis nėra ieÅ¡kovės dukters G. biologinis tėvas. Savo tėvu G. jo nelaiko ir niekada nelaikė, jį ignoruoja, ir bendraujant su juo ji tai pabrėžia, vadina jį vardu. Tėvystę G.jis davė, nes galvojo, kad I. D., tuo metu – Ž., kuriai buvo apribota motinos valdžia, nebevartos alkoholio, ir jai bus grÄ Å¾inta duktė. Duktė jai buvo grÄ Å¾inta, bet alkoholiu ji piktnaudžiauja iki Å¡iol.

Dėl Å¡ių priežasčių jis nori nuginčyti tėvystę. IeÅ¡kovė 2012 metais kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ir nurodė savo dukters biologinį tėvÄ â€“ Z. M.. IeÅ¡kovė yra rodžiusi jam nutartį, priimtÄ toje byloje dėl tėvystės nuginčijimo. G. biologinio tėvo Z. M. nuotraukÄ ieÅ¡kovė jam parodė internete, kur buvo nurodyta ir jo gimimo data – (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį iÅ¡simokėtinai iÅ¡ TEO LT, AB jis pirko televizorių Philips 40 PFT4100 už 357,60 Eur, įrangÄ prie televizoriaus už 324 Eur (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kompiuterį HP 15-ac018na už 608,40 Eur (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kadangi pirkti minėtus daiktus buvo jo iniciatyva, jis už juos moka iki Å¡iol ir jie yra jo asmeninė nuosavybė, o ieÅ¡kovė jam juos grÄ Å¾inti atsisako, teismo praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovę jam juos grÄ Å¾inti. Ar ieÅ¡kovė turi turtinių įsipareigojimų, jam nėra žinoma. Atsiliepimu į atsakovo A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė I. D. prašė teismo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nes atsakovas A. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodo, kad santuoka nutraukiama dėl ieÅ¡kovės I. D. kaltės. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad nors prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodoma, kad ji vartoja alkoholį, yra atsakovui neiÅ¡tikima, pažeidžia lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir Å¡eima pareigas, tačiau atsakovas nepateikia nė vieno įrodymo (duomenų), kad toks faktas buvo ir/ar yra.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nuo santuokos pradžios yra dirbusi, o Å¡iuo metu yra registruota Darbo biržoje ir aktyviai ieÅ¡ko darbo. Atsakovas A. D. 2018 m. kovo mėnesį pats paliko Å¡eimÄ ir ja visiÅ¡kai nesirÅ«pina, todėl, įvertinus faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pagrindo nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės nėra. Atsakydama į atsakovo praÅ¡ymÄ nustatyti, kad jis nėra G. D. tėvas, ieÅ¡kovė nurodė, kad A. D. nepateikė jokių įrodymų, kad jo tėvystė mergaitei buvo nustatyta per prievartÄ ar apgaulę.

Dukra G. D. iki Å¡iol A. D. laiko savo tėvu ir noriai su juo bendrauja. Nuo 2013 metų atsakovas su dukra G. D. noriai bendravo, ja rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, jų tarpusavio santykiai atitinka tėvo ir dukros santykius. Å ioje byloje įvertinus, per penkių metų laikotarpį susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių ir atsakovo elgesį, tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, todėl mano, kad atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra atmestinas. Dėl atsakovo praÅ¡ymo santuokoje įgytÄ turtÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe, nurodė, kad atsakovo A.

D. pateiktos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad televizorius Philips 40 PFT4100 ir įranga prie televizoriaus, kompiuteris HP 15-ac018na įgyti santuokos metu, todėl pripažinti šį turtÄ atsakovo asmenine nuosavybe nėra teisinio pagrindo. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe yra nepagrįstas, todėl prašė teismo jį atmesti. Be to, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ji neteisėtai valdytų santuokoje įgytÄ turtÄ , todėl reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti neteisėtai valdomus atsakovo asmeninius daiktus: televizorių Philips 40 PFT4100, įrangÄ prie televizoriaus bei kompiuterį HP 15-ac018na, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė I. D. nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko. Atsakovas tėvystę jos dukrai suteikė savo noru, kai jie pradėjo kartu gyventi. Dukra atsakovÄ pamilo, kaip savo tėvÄ . Kadangi dukra atsakovÄ laiko tėvu, jai reikalingas iÅ¡laikymas. Dukra gyvena su ja. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2013 m. birželio 21 d., o dukra yra gimusi 2006 m. liepos 17 d. Su atsakovu kartu gyveno Å¡eÅ¡is metus. Kažkurį laikÄ gyveno nesusituokę. Kai jis nusprendė jÄ vesti, norėjo, kad visų trijų bÅ«tų vienodos pavardės. Nuėjo į Civilinės metrikacijos skyrių ir surašė pareiÅ¡kimÄ , kad jos dukters tėvu bÅ«tų įraÅ¡ytas A.

D., o dukters pavardė pakeista iÅ¡ Ž. į D. pavardę. Biologinis mergaitės tėvas Z. M. jÄ paliko, kai sužinojo, kad ji laukiasi ir tada ji grįžo pas mamÄ Ä¯ LietuvÄ . Apie biologinį tėvÄ ji žino nedaug. Mergaitei tėvystės nustatinėti nežada, nes dukra tėvu laiko atsakovÄ , o apie biologinį tėvÄ nieko nenori žinoti ir jo nepripažįsta. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 1 d. nepadeda iÅ¡laikyti dukters. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais iÅ¡ atsakovo gavo po 190 Eur iÅ¡laikymÄ .

Žino, kad atsakovas išėjo iÅ¡ darbo, kad nereikėtų mokėti iÅ¡laikymo. Jau rugsėjo mėnesį iÅ¡laikymo nebeteikė. Su dukra atsakovas nebendrauja, užblokuoja visus numerius. Atsakovas ieÅ¡kovę paliko, nes susirado kitÄ moterį. IÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui praÅ¡o 150 Eur, nes dukros iÅ¡laikymui per mėnesį reikia 300 Eur. Ji pati nedirba, nes serga depresija. Anksčiau yra dirbusi vieÅ¡uosius darbus, ir „pagal kvitus“, be to, dar kartu gyvendama su atsakovu, 2 metus dirbo Ispanijoje.

Tuo metu dukra augo su atsakovu bei jos mama. Ji – registruota darbo biržoje. Dabar paskutiniu metu dirbo „pagal žalius kvitus“, rinko akmenis, per dienÄ gauna 20 Eur. Kadangi serga depresija, vartoja vaistus, negali susirasti pastovaus darbo. Su atsakovu bandė taikytis, jis buvo grįžęs trims dienoms ir vėl išėjo, nes turi kitÄ moterį. Ji sutinka nutraukti santuokÄ abipusiu sutarimu. Nesutinka, kad po santuokos nutraukimo, jai bÅ«tų palikta pavardė – Ž.. Kompiuterį atsakovas jau pasiėmė, o televizorius reikalingas dukrai ir atsakovas sakė, kad jį palieka.

Pakartojo, kad nesutinka su tėvystės nuginčijimu, nes dukra atsakovÄ laiko tėvu. Atsakovo bendrauti su dukra neprivers, tačiau ji netrukdo jiems bendrauti, todėl bendravimo tvarka nereikalinga. DukrÄ jai padeda iÅ¡laikyti jos mama ir brolis. Padeda rÅ«bais, maistu, kartais duoda ir pinigų. Atsakydama į atsakovo klausimus, nurodė, kad tikrojo vaiko tėvo neieÅ¡ko, nes pats vaikas to nenori. Atsakovui paklausus, kodėl G. jam neraÅ¡o ir neskambina, ieÅ¡kovė nurodė, kad jis užblokavęs numerius ir jam neįmanoma paskambinti.

Atsakydama į institucijos atstovės klausimus nurodė, kad mergaitė draugams atsakovÄ pristato, kaip tėtį. Vaikas žino, kad atsakovas yra netikras jos tėvas. Gyvenant santuokoje dukra atsakovÄ vadindavo vardu, nes toks buvo jų susitarimas. IÅ¡ pradžių vaikas nedrįso vadinti jo „tėte“. IeÅ¡kovės atstovas advokatas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, tas pačias aplinkybes, kaip ir ieÅ¡kinyje ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Å alys teismo proceso metu sutarė santuokÄ nutraukti bendru sutarimu, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės praÅ¡o atmesti.

Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra svarbus ne vien biologinės tėvystės buvimas, bet ir socialinis bei teisinis ryÅ¡ys. Pažymėjo, kad atsakovas tėvystę G. D. suteikė dar prieÅ¡ sudarant santuokÄ . Atsakovas siekė tam tikro teisinio ir socialinio ryÅ¡io ir Å¡is ryÅ¡ys egzistavo ir egzistuoja. Vaikas atsakovÄ laiko tėvu, todėl vien tas faktas, kad atsakovas nėra biologinis tėvas, nėra pagrindas tėvystei nuginčyti. Todėl praÅ¡o reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Dėl santuokoje įgyto turto nurodė, kad proceso metu kompiuterį atsakovas atsiėmė, o televizorių padovanojo dukrai. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra G. D. tėvas. PrižiÅ«rėjo vaikÄ , rÅ«pinosi ja ir padėjo ieÅ¡kovei, dirbdamas visus Å¡iuos metus. Stengėsi kurti gerovę, tačiau ieÅ¡kovė nesistengė, vartojo alkoholį, nesirÅ«pino vaiku. Vaikas iki santuokos ir po santuokos, kurį laikÄ gyveno su ieÅ¡kovės motina.

Su vaiku bendravo, tačiau ji buvo nedrÄ si mergaitė, ir, kaip tėvo, jo iÅ¡ pradžių nepripažino. Kadangi nenorėjo traumuoti vaiko, todėl po santuokos jai davė savo pavardę, nežinodamas į kokiÄ situacijÄ pakliÅ«va. Televizorių paliko, dovanoja ieÅ¡kovei. Kompiuterį pasiėmė. Televizoriaus priedelį ir interneto imtuvÄ nori atsiimti ir grÄ Å¾inti tai įstaigai, kuriai jie priklauso. Turtinius įsipareigojimus prisiima sau. Išėjo iÅ¡ darbo, nes nieko nebelieka, viskÄ atskaičiuoja.

IÅ¡laikymÄ jam atskaičiavo antstoliai. Atskaičius mokesčius, jam likdavo 40 eurų. Pinigus mokesčiams dabar skolinasi iÅ¡ žmonių. Å iuo metu dirba pagal „žaliuosius čekius“, tačiau pinigų neturi net malkoms nusipirkti. Yra nupirkęs ieÅ¡kovei skalbimo maÅ¡inÄ , už kuriÄ moka. G. jį visada vadino vardu. Dėl to vaikÄ yra keletÄ kartų subaręs ir nurodęs, kad jei ji jo nevadina „tėčiu“, tai tegul nieko jam nesako. Kai vaikas nusikalsdavo ir jis bandydavo jÄ drausminti, tai ieÅ¡kovė ir jos mama jam sakydavo, kad jis nėra mergaitės tėvas ir liepdavo nesikiÅ¡ti, tačiau jis stengdavosi iÅ¡laikyti tėvo įvaizdį.

Kai vaikas „prisidirbdavo“, eidavo aiÅ¡kintis jis, o ne mama. Mama nereaguodavo. IeÅ¡kovei iÅ¡važiavus į IspanijÄ , mergaitė gyveno pas ieÅ¡kovės motinÄ ir namo pareidavo tik daiktų pasiimti. Jis padarė namie remontÄ , kiek galėjo. IeÅ¡kovė parveždavo pinigų iÅ¡ Ispanijos, tačiau jis turėjo savo pinigų. Remontus darė ir jos, ir savo pinigais, tačiau ieÅ¡kovė nurodydavo, kad jis jai yra skolingas. IeÅ¡kovė vis jį spaudė, kad per mažai uždirba. Viskas, kas buvo padaryta jo lėšomis, jis palieka.

IeÅ¡kovė yra kelis kartus bandžiusi jį iÅ¡varyti iÅ¡ namų, iÅ¡metusi drabužius. IeÅ¡kovė vartojo alkoholį, todėl jis bandė kalbėtis su jos motina, kad viskÄ pakeistų. Ir su ieÅ¡kovės seserimi apie tai kalbėjo telefonu. Mergaitė yra sakiusi, kad norėtų, kad jis – A., iÅ¡eitų. Jo manymu, vaikas turėtų susipažinti su tikruoju tėvu, seserimi, seneliais. Su ieÅ¡kiniu nesutinka. VaikÄ turėtų iÅ¡laikyti jos tikras tėvas. Kai nurodė save vaiko tėvu, padarė klaidÄ , nes nežinojo įstatymų.

IeÅ¡kovė per santuokos metus, bendrai paėmus, iÅ¡dirbo gal pusę metų, o Ispanijoje – 8 mėnesius ir parvežė vienÄ kartÄ virÅ¡ 1000, o kitÄ kartÄ tik 1000. Su ieÅ¡kove susitarė, kad santuokÄ nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nori, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei buvo palikta pavardė – Ž., kad nebÅ«tų traumuojamas vaikas, jei ateityje atsiras tikras tėvas, be to jos sesuo, seneliai gali ieÅ¡koti pagal mamos ikisantuokinę pavardę. Jai turėtų bÅ«ti suteikta tikro tėvo pavardė.

Jei reikės – ateityje aplankys, padės, bet tegul stengiasi ieÅ¡koti tikro tėčio. Ä® ieÅ¡kovės atstovo klausimÄ nurodė, kad tėvystės suteikimo metu, nežinojo situacijos, jog ieÅ¡kovė bandė ieÅ¡koti tikro vaiko tėvo. Tėvystę suteikė skubotai, neapgalvojęs. Notaras jo neinformavo apie pasekmes. Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas, kai nunešė pareiÅ¡kimus dėl santuokos sudarymo, pastebėjo, kad, kaip atrodys, kad jie susituoks, o vaikas bus kita pavarde, todėl jis skubotai suteikė tėvystę.

Kad ieÅ¡kovė vartojo alkoholį, gali paliudyti žmonės. Apie tai žinojo ieÅ¡kovės mama, nors ir nepaliudys, kaip ieÅ¡kovė daužė televizorių, kaip buvo susilaužiusi kojÄ . Ä®rodymų neturi, tačiau tai pačios ieÅ¡kovės sÄ Å¾inės reikalas. Jo nuomone, ieÅ¡kovė ir depresija susirgo dėl alkoholio vartojimo. Jis ragino jos nevartoti alkoholio, bet ji jo neklausė. Kai ieÅ¡kovė paskutinį kartÄ buvo Ispanijoje, jam paskambino D. N., kuri pasakė, kad ieÅ¡kovė buvo parsivedus lenkÄ ir abu buvo girti.

Ä® institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , atstovės klausimus nurodė, kad vaikas apie biologinį tėvÄ nekalba, bet čia gal mamos įtaka. Vaikui per „facebook“ rodė jos tėvo nuotraukÄ . Jie patys, po santuokos, prieÅ¡ iÅ¡vykstant ieÅ¡kovei į IspanijÄ , bandė ieÅ¡koti vaiko tėvo, rašė žinutes ir skambino per „facebook“, bet jis neatsiliepė. Vaikas sakydavo, kad Z. M. jai – ne tėvas, jis jai nereikalingas. Kai gyveno Å¡eimoje, bandė visi kartu leisti laikÄ , bendrauti.

Jis bandė „įeiti į tėvo vaidmenį“, padėdavo paruoÅ¡ti pamokas. Jis, kaip jau nurodė, bandė jÄ drausminti, bet jam neleisdavo. Vaikas buvo pavogęs papuoÅ¡alus iÅ¡ vienos kaimo gyventojos ir jis ėjo aiÅ¡kintis, o ieÅ¡kovė nėjo. Jis turėdavo atstovėti už vaikÄ vienas. Važiuodavo į darbÄ ir palydėdavo vaikÄ Ä¯ mokyklÄ . Palydėtų ir kaimyno vaikÄ . Mano, kad vaikas jį vertino, kaip gerÄ dėdę. Prie žmonių ji jo vengdavo, gėdydavosi. Be to, kaip minėjo, vaikas nurodė, kad norėtų, jog „A. iÅ¡eitų iÅ¡ namų“.

Galima sakyti, kad jie su vaiku buvo, kaip draugai. Jis bendravo su vaiku, kaip trečias asmuo tarp ieÅ¡kovės ir jos dukters. Su kaimynų vaiku, taip pat elgtųsi. Vaikas priimdavo jo pagalbÄ , ir jis mano, kad bet koks vaikas bÅ«tų priėmęs. Vaikas, kurį laikÄ gyveno pas močiutę. Dabar bendravimo su vaiku nesulaukia. Matė G. miesto Å¡ventėje, tačiau ji prie jo net nepriėjo. Mergaitė pakankamai drÄ si, aktyvi ir bendraujanti. Mergaitė tėčiu pavadindavo, tik kai siekdavo naudos, pinigų.

Vaikas kartais jį ir apkabindavo, jo nebijojo. Galvojo, kad ieškovė sutiks išsiskirti bendru sutikimu, gražiuoju, o dabar elgiasi negarbingai, prašo išlaikymo. Jis mano, kad didesnė trauma – ne tėvystės nuginčijimas, o tikro tėvo nepažinojimas. Mergaitė visada žinojo, kad jis netikras jos tėvas. Atsakovo atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vaiko išlaikymui išleidžia 200 Eur, tačiau prašo 300 Eur, tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl vaiko išlaikymui reikalaujamos sumos.

Atsakovas uždirba Å¡iuo metu nedaug, todėl teismui patenkinus ieÅ¡kinį atsakovas galėtų skirti daugiausia 70 Eur. Nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinį palaiko. Nurodė, kad atsakovas suteikė vaikui ne tėvystę, o savo pavardę. Vaikas kartu su atsakovu gyveno tik neilgÄ laiko tarpÄ ir daugiausia gyveno su močiute, ieÅ¡kovės motina. Nurodė, kad institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , nėra psichologai ir negali tinkamai nuspręsti ar tarp vaiko ir atsakovo yra susiklostę socialiniai santykiai, kaip tarp vaiko ir tėvo.

Mano, kad ieÅ¡kovė turi rasti tikrÄ , biologinį vaiko tėvÄ , todėl praÅ¡o nuginčyti tėvystę ir panaikinti vaiko gimimo liudijime įraÅ¡Ä , kad atsakovas yra G. D. tėvas. PraÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Palikti ieÅ¡kovei ikisantuokinę pavardę – „Ž.“. Turto dalinti nepraÅ¡o, tik grÄ Å¾inti priedėlį prie televizoriaus. Nurodė, kad turtinius įsipareigojimus padengs atsakovas. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nes dalis reikalavimų yra įvykdyta.

Institucija, duodanti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Paskruojo rajono savivaldybėje (iki 2018 m. liepos 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) (toliau – Institucija, duodanti iÅ¡vadÄ ) byloje pateikė dvi iÅ¡vadas: vienÄ dėl ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas bei dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad mažametė G.

D. dėl psichologinių priežasčių atsakovÄ laiko savo tėvu, nors jis ir nėra jos biologinis tėvas. Vaikui yra svarbesnis emocinis ryÅ¡ys su A. D., apie biologinį tėvÄ nieko nenori žinoti, todėl iÅ¡vadoje konstatuojama, kad vaiko požiÅ«riu A. D. yra jos tėvas. Institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , atstovė Eglė Koskutė teismo posėdžio metu nurodė, kad lankėsi ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su G. D.. Bendravimas buvo sudėtingas, nes vaikas daug verkė. Mergaitė atsakovÄ A.

D. suvokia, kaip tėtį, nurodė, kad jo pasiilgsta, norėtų bendrauti. IÅ¡dėstė, kaip jie leisdavo laisvalaikį, jis padėdavo jai ruoÅ¡ti pamokas, eidavo pasivaikščioti. Mergaitei labai skaudu, kad tėtis, taip ji vadina A. D., iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų. Norėtų su juo bendrauti. Institucijos nuomone, Å¡iuo atveju svarbi socialinė tėvystė, nes mergaitė biologinio tėvo nepažįsta, sakė, kad nieko apie jį nenori žinoti ir jai jis nereikalingas, nes atsakovÄ laiko savo tėčiu.

Mergaitė yra labai jautri ir pati nesugebėtų prieiti ir pakalbinti atsakovo, todėl iniciatyva turėtų būti iš A. D. pusės. Be biologinio tėvo nustatymo, mano, kad netikslinga ir negalima vaiko palikti be tėvo. Pritaria ieškiniui. Nurodė, kad turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Mano, kad tėvystė neturi būti nuginčyta, o vaikui turi būti priteistas išlaikymas. Teismas konstatuoja: G. D. gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jos tėvas – A.

D. ir motina – I. Ž. (po santuokos – D.). Atsakovas A. D. priešieškiniu prašo nuginčyti tėvystę. Iš byloje esančių rašytinių duomenų ir šalių bei atstovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas G. D. tėvystę suteikė ne vėliau, kaip (duomenys neskelbtini), nes tokia yra gimimo liudijimo išdavimo data, kuriame nurodyta, kad A. D. yra G. D. tėvas. Duomenų, kad atsakovas G. D. suteikti tėvystę būtų verčiamas ar prieš jį būtų panaudota apgaulė, byloje nėra.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojo paskatintas, neapgalvojęs pasekmių ir nežinodamas įstatymų, suteikė G. D. savo pavardę ir tuo pačiu tėvystę, kad po santuokos sudarymo jo, ieÅ¡kovės bei G. pavardės bÅ«tų vienodos. Tačiau iÅ¡ byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad atsakovas ir ieÅ¡kovė santuokÄ Ä¯registravo tik (duomenys neskelbtini), tai yra, po tėvystės suteikimo praėjus daugiau nei 3 mėnesiams. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu, nurodo, kad G.

D. nelaiko jo savo tėvu, vadina jį vardu, su juo nebendrauja, yra sakiusi, jog norėtų, kad jis – „A.“ iÅ¡sikraustytų iÅ¡ namų, tarp jų nėra susiklostęs „vaiko – tėvo“ ryÅ¡ys, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų bei paties atsakovo parodymų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad „vaiko – tėvo“ ryÅ¡ys egzistavo ir vis dar egzistuoja. Pats atsakovas A. D. teismui ne kartÄ nurodė, kad beveik 5 metus iÅ¡laikė Å¡eimÄ â€“ ieÅ¡kovę bei jos dukrÄ , kartu su vaiku leisdavo laisvalaikį, eidavo pasivaikščioti, ruoÅ¡davo pamokas, iÅ¡tikus nesklandumams, eidavo atstovauti G.

D., lydėdavo vaikÄ Ä¯ mokyklÄ ir pan., tai yra elgėsi su vaiku taip, kaip elgtųsi tėvas, nors kelis kartus teismo posėdžio metu bandė nurodyti, kad taip pat elgtųsi ir su bet kuriuo kaimynų vaiku. Tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas).

Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Tiek ieÅ¡kovė, tiek iÅ¡vadÄ duodanti institucija, nurodė, kad G. D. savo tėvu laiko A. D.. Kaip nurodyta institucijos pateiktoje iÅ¡vadoje, vaikas nurodo, kad savo draugams A. D. pristatydavo, kaip tėvÄ , nors ji žino, kad jis nėra jos biologinis tėvas. G. D. savo paaiÅ¡kinime, kuris yra byloje, nurodė, kad su atsakovu gerai sutardavo, nesipykdavo, jis jÄ nuveždavo dviračiu į mokyklÄ , padėdavo ruoÅ¡ti pamokas, kartu leisdavo laisvalaikį, vaikščiodavo gamtoje, važinėdavo dviračiais, žiÅ«rėdavo televizorių, vedžiodavo Å¡unį.

Norėtų, kad tėvai ir toliau gyventų kartu. Po atsakovo iÅ¡sikraustymo mergaitė jam parašė 3 SMS žinutes, tačiau atsakymų negavo. G. D. nurodė, kad jokio kito tėvo nepažįsta, bei apie biologinį tėvÄ Å¾inoti nenori. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus.

Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryÅ¡iu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymÄ , nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 31 punktas). Atsakovas A. D. ne kartÄ nurodė, kad jis nėra G. D. tėvas. Be to, pasak jo, G. D. jo savo tėvu nelaiko ir niekada nelaikė, jį ignoruoja ir bendraujant su juo, tai pabrėžia, vadina jį vardu, tačiau byloje esantys duomenys rodo prieÅ¡ingai.

Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad „stengėsi iÅ¡laikyti tėvo įvaizdį“, „įeiti į tėvo vaidmenį“, tai yra, dėjo pastangas, kad G. D. suvoktų jį, kaip tėvÄ bei juo laikytų. Kaip nurodė pats atsakovas, mergaitę netgi bardavo, kai Å¡i jo nevadindavo tėvu, o kreipdavosi vardu. IÅ¡ iÅ¡dėstyto yra akivaizdu, kad atsakovas pats skatino visus tuos metus G. D. laikyti jį savo tėvu ir kad Å¡ie santykiai „vaiko ir tėvo“ buvo sukurti, tačiau dabar, nutrÅ«kus atsakovo ir ieÅ¡kovės ryÅ¡iams, atsakovas siekia įrodyti prieÅ¡ingai, taip siekdamas iÅ¡vengti prievolės iÅ¡laikyti nepilnametę G.

D.. Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Å is principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Todėl Å¡iuo atveju svarbu, kad galimas tėvystės nuginčijimas nepažeistų vaiko interesų. Nuginčijimo instituto paskirtis ne tik biologinės tiesos konstatavimas, bet ir siekimas, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y., tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡kyla biologinės bei faktinės tėvystės santykio problema ir Å¡i problema turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į vaiko interesus.

Šiuo atveju svarbūs yra ne tik atsakovo teiginiai, kad, jo nuomone, „vaiko – tėvo“ ryšys neegzistavo ir neegzistuoja, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę bei perspektyvas ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys.

Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiÅ«riu svarbiau tai, kÄ pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teikiamas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryÅ¡iui su tuo asmeniu. PožiÅ«ris į tėvystę, ne tik kaip į biologinį ryšį, leidžia užtikrinti Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumÄ ir atsižvelgti į gyvenimo realijas.

Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali bÅ«ti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi Å¡iuolaikinė Å¡eimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryÅ¡ys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Å iuo atveju teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatyta, kad per 5-6 ieÅ¡kovės ir atsakovo bendravimo ir gyvenimo metus susiformavo glaudÅ«s atsakovo ir vaiko (ieÅ¡kovės dukters) santykiai, vaikas žino atsakovÄ , kaip vienintelį tėvÄ , yra prie jo prisirišęs, nori su juo bendrauti, pats atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės dukrÄ augino kaip savo vaikÄ . Å iuo atveju taip pat pažymėtina, kad atsakovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali bÅ«ti lengvabÅ«diÅ¡kai atsisakoma.

Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryÅ¡ys atsiranda ne tik iÅ¡ tėvo, bet ir iÅ¡ vaiko pusės. Å iuo atveju, esant neaiÅ¡kiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvÄ , o atsakovui, kaip tėvui, bendravus su vaiku tokį ilgÄ laikÄ , biologinė tėvystė praranda aktualumÄ , nes svarbesni tampa paties vaiko prisiriÅ¡imas ir jausmai. Atsakovo nurodytas socialinis ryÅ¡ys iÅ¡ vaiko pusės nėra nutrÅ«kęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ .

Teismo nuomone, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, nes nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be tėvo, kadangi biologinio tėvo nustatymo perspektyvos Å¡iai dienai yra neaiÅ¡kios. Institucija, duodanti iÅ¡vadÄ byloje, prieÅ¡ieÅ¡kinio taip pat nepalaiko, nurodydama, kad nuginčyti tėvystę nėra jokio pagrindo. Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo dėl Å¡io ginčo netaikytinas, nes ginčo tarp Å¡alių dėl tėvystės nėra ir Å¡alys nereikalavo taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovo A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo G. D. yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismui atmetus šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl iÅ¡laikymo G. D. iÅ¡ atsakovo A. D. priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį bÅ«tina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti iÅ¡laikymÄ , tačiau kiekvienam iÅ¡ jų skiriamo iÅ¡laikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, bÅ«tent vaiko poreikių: gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo, sveikatos priežiÅ«ros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi kitų iÅ¡laikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. P. v. Å . P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė I. D. nurodė, kad G. D. iÅ¡laikymui iÅ¡leidžia apie 200 Eur kas mėnesį, t. y. apie 100 Eur iÅ¡leidžia maistui, 30 Eur sudaro rÅ«bams, avalynei, 20 Eur sudaro iÅ¡laidos mokyklinėms prekėms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, 40 Eur sudaro higienos, kÅ«no priežiÅ«ros priemonėms, vaistams, medikamentams.

Taip pat reikia mokėti už gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymÄ ir komunalines paslaugas. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog Å¡iuo metu dukters poreikiai tenkinami tik iÅ¡ dalies, o normaliam dukros G. D. auklėjimui ir mokymuisi reikėtų bent 300 Eur per mėnesį, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 150 Eur. IeÅ¡kovė pateikė prekių, paslaugų įsigijimo dokumentus (kvitus), kuriais grindžia patiriamas vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio teismui pateikimo metu atsakovas A. D. dirbo (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ byloje esančios pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis 2018 m. sausio - 2018 m. kovo mėnesiais buvo apie 370 Eur. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas, jo paties praÅ¡ymu, buvo atleistas iÅ¡ darbo. Kaip nurodė atsakovas A. D. teismo posėdžio metu, iÅ¡ darbo išėjo, nes, kai iÅ¡skaitydavo iÅ¡laikymÄ vaikui, jam nieko nelikdavo. Dabar atsakovas dirba „pagal žaliuosius čekius“.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kuri iÅ¡ esmės yra pagrįsta paties atsakovo A. D. parodymais, kad atsakovas iÅ¡ darbo išėjo, vengdamas teikti iÅ¡laikymÄ G. D.. Atsakovas nurodė, kad Å¡iuo metu pinigų neturi, skolinasi pinigus iÅ¡ kitų žmonių, kad galėtų sumokėti mokesčius ir nurodė, kad teismui netekinus jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti, kad jis nėra vaiko G. D. tėvas, jis galėtų vaikui teikti didžiausiÄ iÅ¡laikymÄ â€“ 70 Eur. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. V.

J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Å . v. A. Å . , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Å iuo atveju atsakovas pats pripažino, kad išėjo iÅ¡ darbo savo noru, tokiu bÅ«du sÄ moningai pablogindamas savo finansinę padėtį bei siekdamas iÅ¡vengti prievolės iÅ¡laikyti nepilnametę G.

D.. Tačiau atsakovas A. D. nėra neįgalus, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi siekti kuo didesnio darbo užmokesčio bei kiek įmanoma labiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neturi pareigos iÅ¡laikyti kitų asmenų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis yra pajėgus teikti ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukrai G. D.. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė I. D. nurodė, kad dukros G. D. poreikiams kas mėnesį iÅ¡leidžia po 200 Eur, ir taip patenkina mergaitės poreikius tik iÅ¡ dalies, todėl normaliam dukros auklėjimui ir mokymuisi reikėtų bent 300 Eur per mėnesį.

Ir nors ieškovė nedetalizavo, kokiems vaiko poreikiams tenkinti buvo išleista dar 100 Eur, tačiau teismas mano, jog akivaizdu, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir pan., todėl ieškovės I. D. ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo A. D. nepilnametės dukters G. D. išlaikymui priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki G.

D. pilnametystės. Atsakovas A. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti jo ir ieÅ¡kovės I. D. santuokÄ Ä¯registruotÄ 2013 m. birželio 21 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 24, dėl ieÅ¡kovės I. D. kaltės. Vykstant teismo procesui Å¡alys susitarė, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (Å¡io kodekso 3.51 – 3.53 str.).

Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiÅ¡kai veiksnÅ«s Å¡ioje srityje, kartu nebegyvena nuo 2018 m. kovo mėnesio, bendro Å«kio neveda, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra visos sÄ lygos šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti ir jis tenkintinas. Atsakovo A. D. ir ieÅ¡kovės I. D. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å iuo metu galiojančioje CK 3.59 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ ir iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, taip pat vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Tiek kasacinio teismo praktika, tiek tolesni įstatymų leidėjo veiksmai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad dalyvavimo vaikus auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka yra privalomai santuokos nutraukimo byloje spręstini klausimai. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas Å¡eimos bylas, turi teisę priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Å iuo atveju byloje nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė reikalavimo, nutraukus santuokÄ , nustatyti nepilnametės G.

D. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kadangi mergaitė gyvena su motina I. D., bylos metu nenustatyta aplinkybių, kad vaikas negalėtų toliau gyventi su ieÅ¡kove, be to, atsižvelgiant į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nuginčyti tėvystę, nepilnametės G. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove I. D. jos gyvenamojoje vietoje. Kadangi teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu A. D. dukrai G. D. bendrauti nedraus ir nereikia nustatyti bendravimo tvarkos, atsakovas A. D., taip pat neprašė nustatyti bendravimo tvarkos, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.

Atsakovas A. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti jos ikisantuokinę pavardę – Ž.. IeÅ¡kovė su tokiu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaiku. Å iuo atveju, neegzistuoja joks pagrindas, kuriuo vadovaujantis bÅ«tų galima tenkinti šį atsakovo reikalavimÄ .

Teismo proceso metu atsakovas A. D. ir ieÅ¡kovė I. D. susitarė, kad jų santuokÄ jie nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, o ne kuris vienas iÅ¡ jų. Teismui netenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atsakovo A. D. tėvystės G. D. nuginčijimo, sutuoktiniai turi bendrÄ nepilnametį vaikÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Å¡is atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliekamos jų santuokos metu turėtos pavardės, t. y. ieÅ¡kovei – D., atsakovui – D.

Atsakovas A. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį iÅ¡simokėtinai iÅ¡ TEO LT, AB pirko televizorių Philips 40 PFT4100 už 357,60 Eur, įrangÄ prie televizoriaus už 324 Eur (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kompiuterį HP 15-ac018na už 608,40 Eur (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi pirkti minėtus daiktus buvo jo iniciatyva, jis už juos moka iki Å¡iol ir jie yra jo asmeninė nuosavybė, o ieÅ¡kovė jam juos grÄ Å¾inti atsisako, todėl teismo prašė įpareigoti ieÅ¡kovę jam juos grÄ Å¾inti.

Teismo proceso metu atsakovas A. D. iÅ¡ ieÅ¡kovės I. D. atsiėmė kompiuterį HP 15-ac018na, o teismo posėdžio metu nurodė, kad televizorių Philips 40 PFT4100 palieka ieÅ¡kovei I. D., tačiau prašė jam grÄ Å¾inti įrangÄ prie televizoriaus – televizoriaus priedėlį ir interneto imtuvÄ , kad galėtų grÄ Å¾inti tai įstaigai, kuriai ji priklauso. Ir nors ieÅ¡kovė su tokiu reikalavimų nesutiko, tačiau teismas mano, kad atsakovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas pagal byloje pateiktus duomenis, nes dėl minėto daikto yra sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir pagal Å¡iÄ sutartį už minėtÄ daiktÄ mokamos kas mėnesį nustatyto dydžio įmokos.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė nepateikė praÅ¡ymo perimti turtinius įsipareigojimus pagal minėtÄ sutartį, o atsakovas tokį praÅ¡ymÄ teismui pateikė. Be to, sutartis sudaryta atsakovo vardu ir jis iki Å¡iol vykdė turtinius įsipareigojimus pagal įrangos pirkimo - pardavimo sutartis, todėl, atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovė įpareigotina per 7 kalendorines dienas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti atsakovui A. D. jam priklausančiÄ Ä¯rangÄ â€“ televizoriaus priedėlį ir interneto imtuvÄ .

Taip pat tenkintinas atsakovo A. D. priešieškinio reikalavimas ir nustatytina, kad turtiniai įsipareigojimai pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrangos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeniniai turtiniai įsipareigojimai. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bus priimtas teismo sprendimas, naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškovė I. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-1148-7355, o atsakovas A. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-1107-7340 yra 100 procentų atleisti nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 268-271, 279 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, nutarė:

IeÅ¡kovės I. D. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki G. D. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), iÅ¡mokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų iÅ¡laikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdyti skubiai. Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemonės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovo A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A.

D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Ž. (D.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokines pavardes: ieÅ¡kovei – D., atsakovui – D. Nepilnametės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti jos motinos I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje. Nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir įrangos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniniai turtiniai įsipareigojimai. Ä®pareigoti ieÅ¡kovę I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jam priklausančiÄ Ä¯rangÄ â€“ televizoriaus priedėlį ir interneto imtuvÄ . Atsakovo A. D. reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo. Teisėja Rima Razumienė