Legislator Case Law & Legislation
fc6dff8c-d6cd-422b-a14e-084bac2e4435 AI generated

Divorce granted for mutual fault; separation date set; state litigation costs awarded to defendant.

Case Number fc6dff8c-d6cd-422b-a14e-084bac2e4435
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court fully granted the plaintiff's request to dissolve the marriage due to mutual fault and mutual incompatibility. The court established that the legal consequences of the divorce would take effect from the end of December 2018, marking the date the couple ceased cohabitation. While the plaintiff's claims were successful, the state was awarded the minor litigation costs incurred for serving documents to the defendant.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 259-260; Art. 270; Art. 284: A divorce may be granted upon mutual fault and mutual incompatibility; the date of cessation of cohabitation determines the effective date of legal consequences; minor state litigation costs are awarded to the losing party when they exceed the minimum threshold.

Keywords

AI generated
mutual fault divorce cessation of cohabitation legal consequences date state litigation costs mutual incompatibility divorce decree civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 259-260
Civil Procedure Code Art. 270
Civil Procedure Code Art. 284
Civil Code Art. 3.67 para. 2

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1576-897/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27946-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 2.3.2.10; 2.3.2.7; 3.2.3.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Viktorijai Virganavičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. G., trečiajam asmeniui (kreditoriui) I. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, I. V.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.67 str. 2 d.), t.y. nuo 2018 m. gruodžio pabaigos; nenustatyti termino susitaikyti; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas iÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovės nereikalauja; visus skolinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

G. iÅ¡ieÅ¡kotojo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ naudai po santuokos nutraukimo palikti vykdyti A. G., o taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo iÅ¡laidas pagal antstolio Vytauto Mitkaus nutarimus ir kt. po santuokos nutraukimo palikti vykdyti A. G.; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur, 5 proc. palÅ«kanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A. G. ieÅ¡kovo I. V. naudai po santuokos nutraukimo palikti vykdyti A.

G.; po santuokos nutraukimo A. G. palikti jo pavardę – G., R. N. palikti pavardę – N.. Nurodo, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. 2018 metų gruodžio pabaigoje vieno konflikto metu ieÅ¡kovas labai susipyko su atsakove, o kitÄ dienÄ grįžęs iÅ¡ darbo atsakovės namuose nerado. Nuo tada ieÅ¡kovas atsakovės nėra matęs, telefonu atsakovė neatsiliepia.

Kadangi su atsakove nuo 2018 m. gruodžio pabaigos ieškovas kartu nebegyvena, bendro ūkio netvarko, nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, todėl tikslinga nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia būtent nuo to momento. Abu su atsakove yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas. Santuokoje vaikų nesusilaukė, jokio nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįsigijo. Ieškovo turimi skoliniai įsipareigojimai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir I.

V. yra asmeniniai, todėl ir po santuokos nutraukimo juos asmeniÅ¡kai vykdys ieÅ¡kovas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų pagrindu. Atsakovė R. N. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ atsakovei praneÅ¡ta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 121 str. 1 ir 2 d., 130 str.).

Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant. Tretysis asmuo (kreditorius) I. V. teismo posėdžio metu sutiko, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai toliau vykdytų skolinį įsipareigojimÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur skolos, 5 proc. palÅ«kanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A. G. ieÅ¡kovo I. V. naudai. IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai Dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai).

Å iuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieÅ¡kovas ir atsakovė jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å eimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobÅ«dį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, kitos pareigos).

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ bÅ«tent Å¡ių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiÅ¡kai nepriimtinas atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas vaikais, visiÅ¡kas neprisidėjimas prie materialiųjų Å¡eimos poreikių ir panaÅ¡iai). Nors Å¡eimos teisinių santykių specifika ir Å¡eimos teisės normomis ginamos vertybės lemia Å¡eimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovo pozicija dėl santuokos nutraukimo neiÅ¡skiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, kad Å¡iuo atveju santuoka iÅ¡iro dėl kurios nors vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės, laikytina pagrįsta. Ä®vertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ ir puoselėjimÄ tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo bÅ«ti pakantÅ«s ir lojalÅ«s, dėti pastangas santuokai iÅ¡saugoti, abu turi prisidėti prie materialinės Å¡eimos gerovės kÅ«rimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Bylos duomenimis Å¡alys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, dalintino kilnojamojo ir privalomo registruoti nekilnojamojo turto. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimÄ (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieÅ¡kovas sau iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės nereikalauja, o atsakovė yra sveiko ir darbingo amžiaus, todėl jai iÅ¡laikymas nepriteistinas.

Paprastai laikoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str.). IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai atsakovė išėjo iÅ¡ namų ir ieÅ¡kovas su atsakove faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2018 m. gruodžio pabaigos.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, teismas tenkina šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažįsta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018 metų gruodžio pabaigos, kai Å¡alys faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti jam jo prigimtinę pavardę, atsakovei – jos pavardę. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę.

Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovo, nei atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovui palieka jo prigimtinę pavardę – „G.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina jod pavardė – „N.“. Dėl kreditorinių įsipareigojimų Ieškovas prašo visus skolinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur išieškojimo iš A.

G. iÅ¡ieÅ¡kotojo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ naudai po santuokos nutraukimo palikti vykdyti A. G., o taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo iÅ¡laidas pagal antstolio Vytauto Mitkaus nutarimus ir kt. po santuokos nutraukimo palikti vykdyti A. G.; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur, 5 proc. palÅ«kanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A. G. ieÅ¡kovo I. V. naudai po santuokos nutraukimo palikti vykdyti A.

G.. Tretysis asmuo (kreditorius) I. V. tam neprieštaravo. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles.

Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iÅ¡ jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių.

Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iÅ¡ bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas.

Tokios prievolės gali bÅ«ti solidariosios arba dalinės. Å ios klasifikacijos teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimÄ , nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius I. V. neprieÅ¡taravo, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovo skola jam pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur skolos, 5 proc. palÅ«kanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieÅ¡kovo prievole, o taip pat nekėlė prievolės solidarumo klausimo, todėl teismas tenkina šį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir ieÅ¡kovo prievoles vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

G. iÅ¡ieÅ¡kotojo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ naudai, o taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo iÅ¡laidas pagal antstolio Vytauto Mitkaus nutarimus ir kt. bei ieÅ¡kovo prievoles pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur, 5 proc. palÅ«kanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A. G. ieÅ¡kovo I. V. naudai po santuokos nutraukimo pripažįsta asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.

Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovo reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau ieÅ¡kovas neprašė jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti iÅ¡ atsakovės, todėl teismas nepriteisia ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai.

Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirtos 10,49 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo), tuo tarpu iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovei procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas Å¡iÄ paÅ¡to iÅ¡laidų sumÄ valstybės naudai priteisia iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieÅ¡kovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. N., (duomenys neskelbtini) d., santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigos, kai Å¡alys faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui A. G. palikti jo pavardę – „G.“, atsakovei R.

N. palikti jos pavardę – „N.“. Skolinę prievolę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. G. iÅ¡ieÅ¡kotojo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ naudai, o taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo iÅ¡laidas pagal antstolio Vytauto Mitkaus nutarimus ir kt. po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieÅ¡kovo A. G. prievole. Skolinę prievolę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2400 Eur skolos, 5 proc. palÅ«kanų ir 847,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A.

G. ieÅ¡kovo I. V. naudai po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieÅ¡kovo A. G. prievole. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. N., gim. (duomenys neskelbtini) d., į valstybės biudžetÄ 10,49 Eur (deÅ¡imt eurų, 49 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui. Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lina Tamulevičienė