N-662-1207-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N662-1207/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01299-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 44

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties O. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. O. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. liepos 13 d., laikotarpiu nuo 20.15 val. iki 20.30 val., Vilniuje, Vingio parke, neužtikrino, jog jo šuo nekeltų grėsmės kito asmens turtui (šuniui), t. y. nesužeistų kitų gyvūnų, kadangi jo vedžiojamas šuo, išsinėręs iš antsnukio, pradėjo kandžioti R. I. P. šunį mišrūną, taip padarydamas jam kastines ausies ir ausies pagrindo žaizdas. Tokiais veiksmais O. K. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. I-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.8 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu O. K. už ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 500 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo kategoriškai neigė, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamo įvykio metu O. K. ir R. I. P. šunys buvo įvykio vietoje. Pažymėjo, kad nukentėjusioji R. I. P. tiek tiriant įvykį, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius ir išsamius paaiškinimus dėl to, jog O. K. šuo buvo palaidas, be pavadžio ir antsnukio, užpuolė jos augintinį, šunys pjovėsi ir pjautynių metu nukentėjusiosios šuo buvo sužalotas, ką patvirtina VšĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos” pažyma Nr. 10-39, liudytojos D.

B. rašytinis paaiškinimas ir teisme duoti parodymai. Atkreipė dėmesį, jog liudytoja D. B. teisme patvirtino, kad dar 2010 m. liepos 13 d. vakare ji kalbėjosi su nukentėjusiąja telefonu, o pokalbio metu susijaudinusi R. I. P. pasakė, kad jos augintinis buvo sužalotas, be to, įvardijo skriaudiką, nurodydama O. K. šunį. Pabrėžė, kad minėta liudytoja taip pat patvirtino kitas nukentėjusiosios pareiškime Institucijai nurodytas aplinkybes – kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šuo dažnai vedžiojamas be pavadžio ir antsnukio, o nukentėjusiosios šuo jos akivaizdoje buvo ne kartą užpultas ir sužalotas.

Teismas nurodė, kad liudytojos D. B. parodymai yra nuoseklūs, todėl jais remdamasis konstatavo, jog Institucija teisingai išsiaiškino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu liudytojos M. V. ir L. D. parodymus teismas vertino kaip neobjektyvius ir jais nesivadovavo, kadangi M. V. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugė, o L. D., nukentėjusiosios teigimu, įvykio metu nebuvo įvykio vietoje, šių liudytojų O. K. nebuvo nurodęs Institucijai nei nagrinėjamo įvykio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo 2010 m. rugsėjo 6 d. metu, be to, jų parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Pažymėjo, jog byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti O. K., tokių aplinkybių negalėjo įvardinti ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos O. K. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, teismas padarė išvadą, jog jam buvo pagrįstai skirtas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas O. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoju apklausti jo tėvą M. K.. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga. Nurodo, jog nei nagrinėjamo įvykio tyrimo metu, nei vėliau įvykusiuose teismo posėdžiuose nebuvo paneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad įvykio metu jo šuo nebėgiojo palaidas ir buvo su antsnukiu, o šunys tik apsilojo, ką patvirtino ir liudytojos M. V. bei L. D.. Pažymi, jog teismas nepagrįstai atmetė minėtų liudytojų parodymus, kadangi jie sutampa, tuo tarpu nukentėjusioji painiojasi nurodydama įvykio vietą, o jos kaimynė ir artima draugė D. B. įvykio vietoje nebuvo, todėl būtent jų parodymai laikytini abejotinais ir vertintini kritiškai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad VšĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos” pažymoje Nr. 10-39 nenurodyta tiksli jos išdavimo data, kastinių žaizdų dydis, preliminarus jų atsiradimo laikas, koks gyvūnas galėjo jas padaryti, be to, prie pažymos nebuvo pateiktas joks mokėjimo kvitas, todėl šios pažymos tikrumas abejotinas. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą liudytoju apklausti jo tėvą M. K., kadangi jis yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama administracine byla, nes iš pradžių administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas jam.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad O. K. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta tinkamai ir nešališkai, įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamo įvykio metu netinkamai prižiūrėjo savo augintinį, dėl ko buvo padaryta žala nukentėjusiosios šuniui. Pažymi, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo Institucijoje metu O. K. nenurodė jokių įvykio liudytojų ir nepateikė jokių prašymų ar pareiškimų. Atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašymą liudytojais apklausti jo draugę M. V. bei kaimynę L. D. pateikė tik apeliacinio skundo nagrinėjimo metu. Mano, kad minėtų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi jos yra O. K. pažįstamos, tuo tarpu liudytojos D. B. parodymai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. I. P. prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir teisinga, o apeliacinis skundas vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad tiek pareiškime Institucijai, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė tą pačią įvykio vietą, o apeliaciniame skunde ją tik patikslino, byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti O. K., tokių aplinkybių negalėjo įvardinti ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Atkreipia dėmesį, kad pats O. K. painiojasi dėl nagrinėjamo įvykio vietos. Tvirtina, jog liudytojos D. B. parodymai yra nuoseklūs, logiški ir patikimi, tuo tarpu liudytojų M. V. bei L. D. parodymai laikytini nepatikimais ir neobjektyviais, kadangi M. V. yra O. K. draugė, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtų liudytojų nenurodė nei bylos tyrimo, nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, o jų parodymai pateikti tik praėjus 2 mėnesiams nuo įvykio. Pabrėžia, kad pats O. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo tėvas nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino asmens prašymo jį apklausti liudytoju. Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamo įvykio metu O. K. ir R. I. P. šunys buvo įvykio vietoje, o VšĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos” pažyma Nr. 10-39 patvirtina nukentėjusiosios šuniui padarytus sužalojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju O. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 110 straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos (gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas), sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 400 Lt iki 600 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Remiantis įvykio metu galiojusių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. I-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 punktu, gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Pagal Taisyklių 24 punktą, viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis.

Laikoma, kad šuo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie šuns, o kitą pavadėlio galą šunį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti šunį. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę. Viešosiose vietose šunys gali būti vedžiojami be antsnukio, esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) tam tikros veislės šunims antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina; 2) šuo registruotas Vilniaus mieste ir kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus (Taisyklių 25 p.). Šunų vedžiojimo aikštelėse šunys gali būti palaidi, tačiau asmenų prižiūrimi tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) šuniui uždėtas antsnukis, jei šunų yra daugiau nei vienas. Antsnukis gali būti nededamas, jei aikštelėje esančio kito šuns savininkas tam neprieštarauja arba kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus;

2) asmuo garantuoja ir atsako, kad šuo nekels grėsmės ir niekam nepadarys žalos; 3) šunų vedžiojimo aikštelė yra visiškai uždara; 4) šuo dėl savo dydžio ar kitų savybių negali pabėgti iš šunų vedžiojimo aikštelės (Taisyklių 26 p.). Tuo tarpu, vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. K. padarė ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl O. K. kaltės daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens prašymo liudytoju apklausti jo tėvą. Juolab kad jis nagrinėjamo įvykio vietoje įvykio metu nebuvo ir jokių bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis bei 144 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teisingam apeliacinio skundo išsprendimui ir tinkamai asmenų teisių apsaugai užtikrinti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dar kartą apklausti liudytojus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė