2019-07-10 Nr. AB-14142-3-61-3-01612-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-439-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01612-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujami Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15 000 Eur bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateikto skundo turinį, nustatė, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, jog, jo teigimu, jis Alytaus pataisos namuose buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Nors pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjo nurodoma žala kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, t. y. pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą iš esmės sieja su Alytaus pataisos namų, kurių buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje, neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl būtent ši institucija pagal nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju ir laikytina atsakovo Lietuvos valstybės atstovu.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo Alytaus pataisos namų, kurių veiksmus ikiteismine tvarka tikrina Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, buveinė yra Alytuje, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši administracinė byla yra teisminga ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

III. Pareiškėjas V. D. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, jo skundas atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administracinių teismų, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai yra prieštaraujantys ABTĮ normoms ir teismų praktikai. Teigia, kad yra nepagrįstai diskriminuojamas ir jam sudaromos kliūtys kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15 000 Eur bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (kurie pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį reiškia bet kokį veiksmą, veikimą ar neveikimą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-79-520/2019).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, nesuteikiant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų. Nors pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja ir su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjo nurodoma žala kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, t. y. pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą iš esmės sieja su Alytaus pataisos namų, kurių buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje, neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl būtent ši institucija pagal nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju ir laikytina atsakovo Lietuvos valstybės atstovu.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas