fc6bece0-9d10-4f25-bb5e-3563f0083c2a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-2657-1058/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19540-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei, kaltinamajam I. Å . (I. Å .), nukentėjusiajam A. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenantis ir pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Š“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojant:

1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

2) tęsti darbÄ , o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje (šį įpareigojimÄ pradėti vykdyti ne vėliau kaip per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : I. Å . 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukÅ¡to laiptinėje, (duomenys neskelbtini), muÅ¡damas nukentėjusįjį A.

G., t. y. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu suduodamas A. G. į veidÄ ir vienÄ kartÄ spirdamas į pilvo sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei padarė poodinę kraujosruvÄ veide taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. G. sveikatÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. Å . savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo susitikęs su nukentėjusiuoju 2021 m. birželio 7 d., maždaug 6 ar 7 val. ryto, vedžiojo Å¡unį, nukentėjusysis užkabino jį pečiu. Nesuprato, kodėl taip elgėsi ir jį (I.

Å .) provokavo. Ä®vyko žodinis konfliktas ir jie iÅ¡siskyrė. Nežino, ar tai kas nors matė. Vėliau gavo kvietimÄ Ä¯ policijÄ ir suprato, kad nukentėjusysis nori su savo sugalvota istorija užsidirbti iÅ¡ jo pinigų. Buvo pas jį nuėjęs, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas atsitiko. Bendravo su jo sutuoktine, daug nekalbėjo, ji tiesiog uždarė duris. 2021 m. liepos 14 d. A. G. durų nedaužė. Mano, kad jie su žmona nori tokiu bÅ«du užsidirbti pinigų, todėl jį apkalba. Su A. G. buvo kaimynai, tame name gyveno pusę metų, dabar jau iÅ¡sikėlė, bet kartais savaitgaliais atvažiuoja.

Su nukentėjusiuoju niekada nesimatė, jo žmonos taip pat nepažinojo. Kaimynai sako, kad jis yra linkęs provokuoti, sako negražius žodžius. A. G. yra konfliktavęs su jo žmonos patėviu. Po to, kai A. G. parašė pareiÅ¡kimÄ , parodydavo jam (I. Å .) įvairių įžeidžiančių gestų. Nukentėjusiajam niekada nekliudydavo praeiti ir neužkliÅ«davo pečiu, nėra turėjęs konfliktų su kitais kaimynais, sutaria labai gerai. Su tais kaimynais, su kuriais nesutardavo, kurie nesisveikindavo, tiesiog nekalbėdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Å . davė analogiÅ¡kus parodymus (b. l. 57-60). Nukentėjusysis A. G. teisme parodė, kad 2021 m. birželio 7 d. išėjo su Å¡unimi į laukÄ . Grįždamas namo pamatė, kad kaltinamasis nusileidžia iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to ir iÅ¡eina iÅ¡ laiptinės. Kaltinamasis eilinį kartÄ ant laiptų užkabino jį pečiu. Pasakė pastarajam „klausyk, tau gal vietos maža, kas tau yra?“. Jis tada atsisuko, pasakė „kÄ ?“, prasidėjo žodinis konfliktas, ir kaltinamasis nieko nelaukdamas lauke ant laiptų vienÄ kartÄ sudavė kairės rankos kumščiu į kaktos deÅ¡inę pusę, po to kita ranka smogė į kairį žandÄ .

SmÅ«gis į žandÄ buvo mažesnis, todėl jokių žymių nebuvo. Po smÅ«gių į galvÄ jis (A. G.) atsitraukė, įėjo į vidų ir tada gavo du smÅ«gius koja. Kaltinamasis pasidėjo savo krepšį ant žemės, įsirėmė tarp laiptinės durų, t. y. laikėsi už durų rankenos ir sienos, rusiÅ¡kai pasakė „aÅ¡ tave iÅ¡kirsiu“, tada vienÄ kartÄ deÅ¡inės kojos padu spyrė jam (A. G.) į kairę pusę, kur yra (duomenys neskelbtini). Kai jis spyrė antrÄ kartÄ , jis (A.

G.) kaltinamojo kojÄ nustÅ«mė į Å¡onÄ . Nuo kaltinamojo spyrių saugojosi dengdamasis pilvÄ ranka. Po smÅ«gių jis grįžo namo, žmona pamatė didelį gumbÄ , mėlynę ir liepė kreiptis į policijÄ . IÅ¡ karto nesikreipė į policijÄ , nes nemėgsta skųstis, nemanė, kad kažkas iÅ¡sispręs. Paskambino į darbÄ ir pranešė, kad jo Å¡iandien nebus, pasiėmė iÅ¡eiginę. KitÄ dienÄ Å¾mona paskambino į policijÄ , papasakojo, kas atsitiko. Tada jam į darbÄ paskambino tyrėjas ir pokalbio metu jis nusprendė skųstis, surašė civilinį ieÅ¡kinį.

Jo žmonos 2021 m. birželio 8 d. praÅ¡ymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ atitinka jo valiÄ . IÅ¡ karto į gydytojus nesikreipė, nes, kaip minėjo, apskritai nenorėjo kreiptis į teismÄ . 2021 m. birželio 16 d. jį apžiÅ«rėjo specialistas, bet jokių kraujosruvų ant pilvo nebuvo, ant pilvo iÅ¡ viso nebuvo mėlynių, tačiau įvykio metu jautė smÅ«gį į pilvÄ , skausmÄ skalėje nuo 1 iki 10 vertina 5 balais. Kaimynai įvykio matyti negalėjo, nes konfliktas įvyko laiptinėje tarp pirmų ir antrų durų.

Kaip tÄ diena buvo apsirengęs tiksliai nepamena, buvo su „tapkėmis“ ir, turbÅ«t, su marÅ¡kinėliais. KitÄ dienÄ , kai išėjo į darbÄ , kaltinamasis vėl sutiko jį prie laiptinės ir klausė „možet iščio pamachaemsia?“. Tada paskambino tyrėjui, paklausė, kÄ jam daryti, jis pasakė nieko nedaryti, neliesti kaltinamojo. PraÅ¡o priteisti 10 000 EUR moralinę ir fizinę žalÄ . Moralinę žalÄ patyrė dėl to, kad kaltinamasis vadina ji ožiu, rodo visokius ragus, dėl sumuÅ¡imo patyrė pažeminimÄ , jam sukilo spaudimas, nors iki tol buvo normalus, pradėjo gerti raminančius vaistus, pirko „semaksÄ â€œ, nes dėl to įvykio negali užmigti.

Su kaimynais mažai bendrauja, nes neturi laiko, eina į darbÄ , tačiau kaimynai jam ne kartÄ skundėsi dėl kaltinamojo elgesio. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus. Papildomai nurodė, kad nežino, kodėl jį užpuolė kaimynas. Dėl suduotų smÅ«gių jautė stiprų fizinį skausmÄ , skaudėjo galvÄ , smilkinio srityje iÅ¡Å¡oko didelis gumbas, pilvo srityje irgi skaudėjo, galvÄ ties smilkiniu skauda iki Å¡iol. Be to, pergyveno dėl (duomenys neskelbtini).

Jaučiasi moraliÅ¡kai sužlugdytu, yra pirmos grupės invalidas, kovoja už gyvybę 20 metų. Taikytis su minėtu asmeniu atsisako, nori, kad jis už savo veiksmus bÅ«tų patrauktas atsakomybėn (b. l. 10-12, 15-18). Liudytoja V. G. teisme parodė, kad pirmÄ kartÄ su kaltinamuoju susidÅ«rė prie laiptinės, jo Å¡uo bandė pulti jų Å¡unį, bet jis savo Å¡unį sutramdė. Su kaltinamuoju pasikalbėjo rusiÅ¡kai, jis minėjo, kad yra naujas kaimynas, atvyko gyventi į jų laiptinę. Paskui vyras jai pasakojo, kad eidamas į darbÄ , visada laiptinėje susitinka kaltinamÄ jį, kuris jam vis stukteli petimi.

PirmÄ kartÄ A. G. pagalvojo, kad kliudė netyčia, paskui taip nutiko antrÄ ir trečiÄ kartÄ . 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val., vyras grįžo iÅ¡ lauko ir ji pamatė, kad jis turi didelį guzÄ ant kaktos, kairėje pusėje. Vyras papasakojo, kad kaltinamasis jį vėl kliudė petimi, tada jo paklausė „kÄ tau vietos maža?“. Žodis po žodžio ir kaltinamasis kumščiais sudavė jos vyrui į kaktÄ . Ji iÅ¡sigando, pasakė, kad reikia kviesti policijÄ . Vyras atsakė, kad jam rytoj reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), daryti tyrimus, kadangi jis po antros (duomenys neskelbtini), jeigu kvies policijÄ , prasidės nervai, aiÅ¡kinimaisi, sukils spaudimas, bus prastesni tyrimo rezultatai.

Kai tyrimai buvo padaryti, vyras pasakė, kad kaltinamasis jam sudavė ne tik į kaktÄ , bet ir atsirėmęs į rėmÄ spyrė į pilvÄ . Spyrio žymių ant pilvo nebuvo, matėsi tik guzas ant kaktos. Vyras sakė, kad uždengė pilvÄ rankomis, pilvo skausmais nesiskundė, nes bijojo, kad ji pergyvens. Jis niekada nesiskundžia, kai jam kÄ nors skauda. IÅ¡ vyro žodžių suprato, kad jam buvo suduota vienÄ kartÄ Ä¯ kaktÄ ir vienÄ kartÄ koja į pilvÄ . Tada ji paskambino 112 ir paklausė, kÄ jai daryti, nes vyras tikrai nesikreips į policijÄ .

Vyras labai nenorėjo kreiptis į policijÄ , nes jis labai stresuoja net tada, kai reikia paskambinti į poliklinikÄ užsiraÅ¡yti pas daktarÄ . Jai pasakė, kad reikia kreiptis į e.policijÄ . ViskÄ papasakojo vyrui ir jie kartu parašė pareiÅ¡kimÄ policijai. Po to, kai kreipėsi į policijÄ , kaltinamasis pradėjo neadekvačiai elgtis, ant jos vyro bliovė, ragus jam statė. Vyras papasakojo, kad kai susitiko su kaltinamuoju, pastarasis jam pasiÅ«lė „pamachatsa“. Kaltinamasis buvo ir pas juos į namus atėjęs, klausė, ar vyras namuose, bet A.

G. liepė uždaryti duris, nes buvo vien tik su trumpikėmis. Apsirengęs vyras paklausė kaltinamojo, ko jis nori, o jam atsakė „uždaryk duris“. I. Å . buvo neseniai įsikėlęs į jų laiptinę, kai įvyko Å¡is įvykis. Jie su vyru tarpusavyje kaltinamÄ jį vadino „(duomenys neskelbtini)“, todėl dėl asmens negalėjo suklysti, suprato apie kurį žmogų kalbėjo jos vyras. Jos vyras su kitais kaimynais sutaria gerai, su kaltinamojo uoÅ¡viu tik pasisveikina. Jos vyras jautė skausmÄ , jam svaigo galva, bet jis iÅ¡ karto pradėjo dėti Å¡altus produktus prie kaktos, visÄ dienÄ tepė tepaliukais, o kitÄ dienÄ guzas buvo atslÅ«gęs. Kai ėjo į (duomenys neskelbtini) ir darbÄ , naudojo kosmetikÄ , kad nesimatytų kraujosruvos.

Vyras taip pat gėrė raminamuosius, nors jų pavartodavo ir anksčiau, kai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), kai reikėdavo atlikti tyrimus, kad būtų geresni rezultatai, bet po šio įvykio, raminamuosius vartojo beveik kasdien, nes kaltinamasis tai ragus rodo, į duris stuksena, tai visokius ženklus rodo. Tai nėra malonu. Dabar kaltinamasis jų laiptinėje nebegyvena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo davusi iš esmės analogiškus parodymus, tik buvo nurodžiusi, kad 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val., jos vyrui A.

G. grįžus namo pavedžiojus Å¡unį, ji matė didelį gumbÄ ne kairėje, o deÅ¡inėje jo galvos pusėje. Papildomai buvo nurodžiusi, kad vyras paaiÅ¡kino, jog su kaimynu susitiko pirmame aukÅ¡te, prie laiptinės durų ir pastarasis jam sudavė kumščiu, kiek kartų smogė, neklausė (b. l. 37-40). 2021 m. birželio 8 d. pareiÅ¡kėjos V. G. pareiÅ¡kime apie įvykį nurodyta, kad 2021 m. birželio 7 d. 7 val. ryte prieÅ¡ darbÄ , grįžtant su Å¡unimi iÅ¡ lauko, vyras prie laiptinės durų sutiko jaunuolį, gyvenantį jų name (duomenys neskelbtini) bute.

Jis eilinį kartÄ provokuodamas stumtelėjo vyrÄ petimi. Vyrui paklausus, ar jam maža vietos, atsakymas buvo trumpas ir netikėtas smÅ«gis į galvÄ ir spyriai į pilvÄ . Kadangi vyras turi pirmos grupės neįgalumÄ , prieÅ¡intis negalėjo. Saugojo pilvo sritį, nes turi pilve (duomenys neskelbtini). Kai vyras atėjo namo, prie smilkinio jam buvo didžiulis lauko teniso kamuoliuko dydžio guzas. PraÅ¡o iÅ¡nagrinėti skundÄ (b. l. 1-3). 2021 m. liepos 20 d. nukentėjusysis A. G. elektroniniu paÅ¡tu pateikė nuotraukas, kuriose matyti jam padaryti sužalojimai, bei 2014 m. rugpjūčio 12 d.

VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-34). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1460/2021 (01) nurodyta, kad A. G. padaryta poodinė kraujosruva veide. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2021 m. birželio 7 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25-26).

Dėl veikos kvalifikavimo. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nors I. Å . savo kaltę neigė, tvirtindamas, jog nukentėjusysis ir jo sutuoktinė, jį apkalba, įvykio dienÄ tarp jo ir nukentėjusiojo buvo tik žodinis konfliktas, Å¡iuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. A. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val. sutiktas kaltinamasis užkabino jį petimi, o padarius pastabÄ sudavė smÅ«gius į galvos ir pilvo sritį.

IÅ¡ karto po įvykio A. G. grįžo namo. V. G. parodė, jog ryte jos sutuoktinis iÅ¡vedė Å¡unį ir buvo sveikas, o jam grįžus pamatė ant kaktos didelį guzÄ , tai užfiksuota ir jos pareiÅ¡kime policijai. Liudytoja taip pat nuosekliai tvirtino, kad A. G. iÅ¡ karto po įvykio pasakė, jog jį sužalojo kaltinamasis, sudavė kumščiu į galvÄ , vėliau pasakė, kad spyrė ir į pilvÄ . Dėl kaltinamojo tapatybės ji suklysti negalėjo, nes nežinodami I. Å . vardo tarpusavyje sutuoktiniai jį vadino „(duomenys neskelbtini)“.

Tokie liudytojos parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, taip pat jo atsiųsta fotonuotrauka, kurioje matyti didelė kraujosruva deÅ¡inėje kaktos pusėje ir po deÅ¡ine akimi, specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyta, jog A. G. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, nueinanti į deÅ¡inį skruostÄ bei kaktos deÅ¡inę pusę, galėjo bÅ«ti padaryta nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2021 m. birželio 7 d. Nors kaltinamasis tvirtino, jog A. G. konfliktuoja su tame pačiame name gyvenančiu jo uoÅ¡viu, todėl jį apkalba ir nori pasipelnyti reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį, tačiau teismas nemato pagrindo abejoti A.

G. ar jo sutuoktinės parodymais. PrieÅ¡ingai, nei kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja V. G. parodymus davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai tarpusavyje sutampa, buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu ir atitinka kitus surinktus įrodymus. Duomenų, kad V. G. ir kaltinamÄ jį ar jo uoÅ¡vį sietų konfliktiniai santykiai byloje nėra, tuo tarpu bÅ«tent ji inicijavo baudžiamÄ jį procesÄ prieÅ¡ I. Å .. Pats kaltinamasis taip pat neneigė, jog 2021 m. birželio 7 d. ryte buvo susitikęs su A.

G. ir konfliktavo, iÅ¡ karto po to nukentėjusiajam grįžus namo, V. G. pamatė sumuÅ¡imÄ kaktos srityje. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog A. G. 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val., sužalojo bÅ«tent kaltinamasis I. Å .. Specialisto iÅ¡vadoje nustatytas A. G. sužalojimas įvertintas kaip nežymus, nukentėjusysis smÅ«gį į pilvÄ skausmo skalėje nuo 1 iki 10 įvertino 5 balais, t. y. jautė fizinį skausmÄ , todėl I. Å . veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime nebuvo nurodyta faktinė aplinkybė, kad A. G. dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmÄ , tačiau jai pasitvirtinus, kaltinimas papildytinas. Nors A. G. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog I. Å . jam sudavė du smÅ«gius į veidÄ , t. y. pirmiausia sudavė į kaktos deÅ¡inę pusę, po to smogė į kairį žandÄ , tačiau byloje surinktų įrodymų nepakanka patvirtinti Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus visa apimtimi. A. G. fotonuotraukoje matyti tik vienas sužalojimas – deÅ¡inėje galvos dalyje, tuo tarpu kairėje veido pusėje jokie sužalojimai specialisto apžiÅ«ros metu nekonstatuoti, Å¡ioje veido dalyje smurto žymių neužfiksuota ir fotonuotraukoje.

Pastebėtina ir tai, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog A. G. papildomai apžiÅ«ros metu paaiÅ¡kino, kad jaunuolis smÅ«giavo į veidÄ kumščiu vienÄ kartÄ . V. G. teismui taip pat parodė, jog nukentėjusysis parėjęs iÅ¡ lauko įvardijo tik vienÄ smÅ«gį į galvos sritį. Å ie nukentėjusiojo ir byloje esančių įrodymų nesutapimai vertintini kaltinamojo naudai, patikslinant kaltinimÄ , jog I. Å . A. G. sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį. Teismas taip pat tikslina kaltinime nurodytÄ spyrių į pilvÄ kiekį.

Nors A. G. parodė, jog kaltinamasis į pilvo sritį jam spyrė du kartus, tačiau taip pat pažymėjo, kad vienÄ smÅ«gį jis atrėmė, nustumdamas kaltinamojo kojÄ Ä¯ Å¡alį, taigi, abejotina, ar dėl to pajuto fizinį skausmÄ . Jokie pilvo srities sužalojimai neužfiksuoti ir specialisto iÅ¡vadoje, tačiau įraÅ¡yti A. G. papildomi paaiÅ¡kinimai, kad po smÅ«gio į veidÄ jį pradėjo spardyti, kas patvirtina mažiausiai vieno spyrio buvimÄ . V. G. parodymai dėl spyrių į pilvÄ kiekio taip pat nesutampa, ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad buvo du spyriai, o teisme patvirtino tik vienÄ .

Suprantama, kad dėl praėjusio ilgo laiko tokios aplinkybės, kaip kito asmens nurodytas smÅ«gių skaičius, atmintyje galėjo ir neiÅ¡likti, tačiau Å¡ios abejonės taip pat vertintinos kaltinamojo naudai, kaltinime patikslinant, jog I. Å . A. G. į pilvo sritį įspyrė vienÄ kartÄ . Atskirai paminėtina, kad nepaisant to, jog pareiÅ¡kimÄ policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo surašė nukentėjusiojo sutuoktinė V. G., A. G. teisme parodė, jog pareiÅ¡kimÄ policijai jie pildė bÅ«dami kartu ir tai atitiko jo valiÄ .

Jis pats tyrėjui pateikė civilinį ieÅ¡kinį ir ikiteisminio tyrimo 2021 m. liepos 16 d. apklausos metu pareiÅ¡kė, jog nori, kad I. Å . bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu bÅ«du nukentėjusysis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu pradėtas bei vyko pagrįstai. Tai atitinka ir galiojančiÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-222/2019, 2K-148-697/2021).

Dėl skirtinos bausmės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Teisme kaltinamasis visiÅ¡kai neigė savo kaltę ir jokio gailesčio dėl savo elgesio neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstamus veiksmus kaltinamasis pavartojo vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti kiti žmonės, ir kur bÅ«tina laikytis elgesio reikalavimų – gerbti bei nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Smurtaudamas I. Å . siekė pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , jokių jo smurtinį elgesį pateisinančių veiksmų nebuvo, smurtas sekė po nukentėjusiojo pastabos dėl stumtelėjimo petimi, kas laikytina mažareikÅ¡me dingstimi smurtiniam elgesiui, taigi nusikalstama veika padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – I. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė dar bÅ«damas neteistu, tačiau jau žinodamas, kad jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų vieÅ¡ajai tvarkai bei nuosavybei padarymÄ (taip pat sutrikdyta kitų asmenų sveikata) (b. l. 71-72), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis už minėtas nusikalstamas veikas jis buvo nuteistas po byloje nagrinėjamo įvykio, teistumas Å¡iuo metu nėra iÅ¡nykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, padaryti nusižengimai nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s, turi vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ , visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 68-69), dirba (b. l. 67), susituokęs, augina mažametį vaikÄ (b. l. 66), duomenų apie psichikos ar priklausomybių ligų gydymÄ nėra.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jo dydį nustatant didesnį už galimÄ skirti Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę I.

Å . tikslinga nustatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus įpareigojimus: per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti lankyti elgesio pataisos programoje. Nurodytų įpareigojimų paskyrimas gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam bei sudarys galimybę dar kartÄ Ä¯vertinti savo elgesį.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta anksčiau nei I. Å . atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis, Å¡iuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, į subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius ir atliktos bausmės dalį taip pat paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu skirtus įpareigojimus:

1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

2) tęsti darbÄ , o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje (šį įpareigojimÄ pradėti vykdyti ne vėliau kaip per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo). Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 61-63) – paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. A. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 10 000 EUR neturtinę žalÄ .

Nurodė, kad žalÄ patyrė dėl sukelto fizinio skausmo, patirto streso ir pažeminimo. Nerimavo dėl sveikatos bÅ«klės, nes ilgai laikėsi pakilęs spaudimas, kas galėjo pakenkti (duomenys neskelbtini). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį).

Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ Ä¯statymų leidėjas yra palikęs bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijai. Byloje nustatyta, kad I. Å . vieÅ¡oje vietoje smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad net ir praėjus 9 dienoms po įvykio A. G. skundėsi skausmu veido deÅ¡inėje, taigi – skausmas buvo pakankamai intensyvus ir ilgalaikio pobÅ«džio.

Fotonuotraukos patvirtina, jog kraujosruva kaktoje perėjo į paakį ir buvo ryÅ¡ki, taigi – gerai matoma. Specialisto apžiÅ«ros metu kraujosruva buvo blyÅ¡kiai violetinės spalvos, geltonais kraÅ¡tais, tačiau net ir po 9 dienų vis dar matoma, tad neigiami iÅ¡gyvenimai dėl iÅ¡vaizdos pokyčių taip pat tesėsi pakankamai ilgÄ laikÄ . A. G. parodė, kad po sužalojimo turėjo važiuoti į ligoninę, eiti į darbÄ , todėl dėl kraujosruvos jautėsi nesmagiai, turėjo maskuoti jÄ kosmetika.

Visa tai patvirtina nukentėjusiojo argumentus, kad dėl nusikalstamų veiksmų jis patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek ir pažeminimÄ . Teismas taip pat neabejoja, jog A. G. jautė ir stresÄ bei nerimÄ dėl ateities. Jis buvo užpultas netikėtai, savo namų laiptinėje, jam svetimo jauno žmogaus. A. G. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡as (b. l.

31) liudija, kad nukentėjusiajam 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacijÄ , kas patvirtina, jog jis galėjo pergyventi dėl didesnių spyrio į pilvÄ pasekmių. Aplinkybę, kad dėl patirto streso nukentėjusysis vartojo raminančiuosius vaistus patvirtino ir jo sutuoktinė V. G.. Apibendrinat tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog A. G. dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į sužalojimo aplinkybes ir pobÅ«dį, nukentėjusiojo garbų amžių bei patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, jų laikotarpį, tai, kad kaltinamasis yra jaunas, dirbantis asmuo, spręstina, kad teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-128-489/2020 Vilniaus apygardos teismo nutartis 1A-599-843/2021, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-519-593/2021) atitiks 600 EUR neturtinės žalos priteisimas.

Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : I. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir I.

Å . paskirti galutinę subendrintÄ â€“ 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Ä® galutinės subendrintos bausmės laikÄ , įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį atliktÄ bausmės laikÄ bei Å¡iuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, I. Å . nustatyti Å¡iuos įpareigojimus:

1) per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti lankyti elgesio pataisos programÄ ;

2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) tęsti darbÄ , o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

4) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. I. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. G. iÅ¡ I. Å . 600 EUR neturtinę žalÄ . LikusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. IÅ¡aiÅ¡kinti I. Å ., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiÅ«ros (jeigu tokia paskirta) metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ir laikytis intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų, praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimÄ ar pastebėtÄ Å¡io įtaiso gedimÄ . Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Å¡io kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė