2018-02-07 Nr. AB-2729-3-61-3-03227-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3145-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03227-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1363(01446), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7386352, galiojantis iki 2018 m. kovo 7 d.

2. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas buvo priimtas skubotai, nepagrįstai, neteisėtai ir neištyrus visų faktinių aplinkybių. Pareiškėja Lietuvoje gyveno nuo 2015 m., 2016 m. tapo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Y. K.“ (toliau – ir Bendrovė), vykdančios teisėtą veiklą, susijusią su buitinės technikos ir elektros instaliavimo paslaugomis, akcininke. Atsakovas išvadą, kad trys darbuotojai Bendrovėje buvo įdarbinti fiktyviai, padarė apklausęs tik vieną darbuotoją – S. G. (S. G.), kitiems dviems tik paskambino. Pareiškėja teigė, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai UAB „Y. K.“ buvo įdarbinti oficialiai, už juos mokami mokesčiai, jie gavo atlyginimus. Dėl darbuotojų ir vykdomos veiklos atsakė Bendrovės direktorius, o pareiškėja buvo tik akcininkė. Pareiškėja visą gyvenimo Lietuvoje laiką nesiekė piktnaudžiauti teisėmis ir pareigomis, nekėlė nelegalios migracijos grėsmės.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Y. K.“ nevykdė teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus, o pareiškėja siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvoje ir visoje Šengeno erdvėje. Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti fiktyviai, jie realiai jokių funkcijų neatliko, tai patvirtino patys darbuotojai ir Bendrovės direktorius D.

K. (D. K.). Bendrovė registruota adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas Departamentui žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat steigiamos įmonės, parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, o vėliau pastarieji kaip įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba), patikrinusi šiuo adresu esančias patalpas, registruotų įmonių veiklos vykdymo nenustatė, pastatas buvo bendrabučio tipo namas, buto Nr. 226 plotas – 10 kv. m, durys užkaltos vinimis, nebuvo jokių iškabų, pašto dėžučių su įmonių pavadinimais.

Šis adresas – vienintelis Bendrovės adresas, kuris sutapo su jos registracijos adresu. Pareiškėjos pateiktose UAB „Y. K.“ darbo sutartyse su darbuotojais nebuvo nurodytas jų darbo vietų faktinis adresas, nurodytas tik įmonės registracijos adresas, tačiau iš atlikto patikrinimo žinoma, kad darbuotojų darbo vietos įmonės registracijos adresu tikrai nebuvo įkurtos. Tai patvirtino, jog pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklos vykdymo vietą ir darbuotojų darbo sąlygas, jų darbo vietą.

Direktoriaus ir darbuotojų paaiškinimai leido daryti išvadą, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai UAB „Y. K.“ buvo įdarbinti tam, kad šios įmonės akcininkai – trečiųjų šalių piliečiai, įskaitant pareiškėją – formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir jiems būtų išduoti leidimai laikinai gyventi. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF) informacinės sistemos duomenis, Bendrovės darbuotojai už 2017 m. liepos mėn., t. y. iki ginčijamo sprendimo priėmimo, negavo jų darbo sutartyse numatyto minimalaus darbo užmokesčio.

Šių aplinkybių visuma suteikė pagrindą manyti, kad įmonė, kurios dalyvė buvo pareiškėja, buvo fiktyvi. Atsakovas akcentavo, jog, nors pareiškėja teigė, kad dėl situacijos, susijusios su UAB „Y. K.“ darbuotojais bei vykdoma veikla, buvo atsakinga ne ji, o Bendrovės direktorius D. K., leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai buvo išduotas teisėtos veiklos vykdymo UAB „Y. K.“ pagrindu būtent tam, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje buvo reikalingas nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjos O. M. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. sausio 28 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei kitus dokumentus, nurodydama, jog užsiėmė ir ketino toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „Y. K.“, esančioje (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. sausio 28 d. tarpininkavimo rašte UAB „Y. K.“ direktorius Y. K. (Y. K.) patvirtino, kad pareiškėjos atvykimo tikslas buvo užtikrinti sklandžią Bendrovės veiklą, darbuotojų kontrolę. Bendrovės veiklos sritis – konsultavimo paslaugos. 2016 m. sausio 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Y. K. pardavė pareiškėjai 10 000 vnt. jam nuosavybės teise priklausiusių Bendrovės paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, 2016 m. sausio 26 d. – dar 5 000 vnt. akcijų. Remiantis. VSDF informacinės sistemos 2016 m. vasario 23 d duomenimis, Bendrovėje dirbo keturi darbuotojai: J. A., S. G., Y. K. ir A. P. Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjai pakeitė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išdavė naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.

7. Migracijos valdybos Ukmergės grupės vyresnioji specialistė 2017 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-18200 nurodė, kad, atlikus UAB „Y. K.“ patikrinimą, nustatyta, jog Bendrovėje nuo 2017 m. vasario 28 d. nebuvo dirbančiųjų. 2017 m. balandžio 12 d. Bendrovei elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas Nr. 10-S-67550, prašant iki 2017 m. balandžio 20 d. pateikti paaiškinimą, kodėl jos darbuotojams už 2017 m. vasario mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis, bei dokumentus apie jos vykdomą veiklą. VSDF informacinės sistemos 2017 m. balandžio 13 d. duomenimis, Bendrovėje dirbo penki darbuotojai: R. D., S. G., D. K., D. M. ir pareiškėja. 2017 m. gegužės 2 d. gautas UAB „Y. K.“ paaiškinimas, kad Bendrovę aptarnaujančios įmonės buhalterė M. G., nesulaukusi duomenų apie Bendrovės darbuotojų dirbtą laiką, savarankiškai priėmė sprendimą pateikti SAM pranešimą su nuliniais atlyginimais, kadangi buvo susikaupusi 927,73 Eur skola; teikiant pranešimą už kovo mėn., buvo pateiktas patikslintas pranešimas už vasario mėn. ir sumokėta 1 400 Eur įmokų, padengiant skolą.

8. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresnysis specialistas 2017 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-31963 nurodė, jog, nuvykus UAB „Y. K.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tai gyvenamasis, daugiabutis namas, įmonės iškabos nebuvo. Susisiekus su I. D. ir paprašius pakomentuoti UAB „Y. K.“ veiklą bei jos vaidmenį šioje bendrovėje, ji sutriko, negalėjo nieko paaiškinti bei nurodė už kelių minučių perskambinsianti, tačiau perskambino vyriško balso asmuo, kuris įtikinėjo esąs I. D.; asmuo negalėjo nieko paaiškinti ir nurodė į apklausą neatvyksiantis, prašė visus klausimus užduoti Bendrovės vadovui D. K.. Apklaustas D. K. paaiškino, kad jis buvo UAB „Y. K.“ akcininkas ir direktorius. Jis teigė, kad Bendrovė turėtų teikti konsultacines paslaugas buitinės technikos ir elektros instaliavimo darbų srityje, tačiau nuo to laiko, kai jis nusipirko įmonės akcijas ir buvo paskirtas direktoriumi, tokios paslaugos nebuvo teikiamos. Pasak jo, jis savarankiškai teikdavo panašaus pobūdžio konsultacijas asmenims, besistatantiems nuosavus namus arba įrenginėjantiems butus, bet raštiškų sutarčių su klientais nesudarydavo. Bendrovės darbuotojai I. D., S. G. ir D. M. turėjo ieškoti klientų, bet to niekada nedarė ir jokių kitų funkcijų neatliko. Apklaustas S. G. paaiškino, kad jis faktiškai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ turguje. Maždaug prieš metus jam buvo pasiūlytas darbas UAB „Y. K.“, su kuria buvo sudaręs darbo sutartį, tačiau realiai jokių funkcijų jis joje neatliko, alga jam nebuvo mokama, kitų Bendrovės darbuotojų jis nepažinojo. Tiek D. K. 2017 m. rugpjūčio 9 d., tiek S. G. 2017 m. rugpjūčio 10 d. savo raštiškus paaiškinimus patvirtino parašu.

9. Remiantis 2017 m. rugsėjo 11 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis, UAB „Y. K.“ dirbo penki darbuotojai: I. D., S. G., D. K., D. M. ir pareiškėja.

10. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2017 m. rugsėjo 12 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Departamentas, įvertinęs Migracijos valdybos patikrinimo metu surinktą informaciją apie UAB „Y. K.“ veiklą, padarė išvadą, kad Bendrovė veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė (neturėjo patalpų, kuriose vykdė veiklą), jos darbuotojų įdarbinimas buvo fiktyvus (darbuotojai iš tikrųjų joje nedirbo), todėl Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių). Pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, darbuotojus ir pagrindinį jos buvimo Lietuvoje tikslą. Bendrovės skola VSDF biudžetui 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo 406,68 Eur, taigi, Bendrovė nevykdė savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai. Ginčijamame sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėja neturėjo ilgalaikių ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje.

11. Teismo vertinimu, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Y. K.“ veiklą, darbuotojus ir pagrindinį jos buvimo Lietuvoje tikslą, todėl nebuvo teisinio pagrindo šį sprendimą panaikinti. Kadangi pareiškėja 2016 m. sausio 28 d. Migracijos valdybai asmeniškai pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2016 m. kovo 6 d., ir prašyme nurodė, kad užsiėmė ir ketino toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „Y. K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), tai, nustačius aplinkybę, jog Bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdė, pareiškėjai pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 12. Pareiškėja O. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

13. Pareiškėjos nuomone, teismas priėmė klaidingą sprendimą, vadovaudamasis Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pateikta klaidinga informacija. Pareiškėjai teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus, UAB „Y. K.“ atitiko Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, todėl priimtas sprendimas jos prašymą tenkinti. Teismas neįsigilino į susidariusią situaciją, neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė laiku mokėjo visus Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius, darbuotojams išmokėjo atlyginimus. Teismas buvo suklaidintas atsakovo ir neatsižvelgė į tai, kad darbuotojai teigė nepažįstantys akcininkų ir nedirbantys visa apimtimi, o neišmokami atlyginimai yra tik prasimanymas, nes darbuotojai nepateikė jokių įrodymų, išskyrus apklausos lapus, kuriuos pasirašė apimti išgąsčio. Departamentas, tikrindamas Bendrovės veiklą, apklausė tik vieną darbuotoją – S. G., kuris išsigandęs pasakė įmonėje nedirbantis, o kitiems dviems darbuotojams buvo tik paskambinta. Be to, už UAB „Y. K.“ vykdomą veiklą ir darbuotojus yra atsakingas šios bendrovės direktorius, o pareiškėja (akcininkė) nepadarė jokio nusižengimo. Pareiškėja realiai atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas. Bendrovė nėra fiktyvi, darbai ir paslaugos buvo atliekamos tik trumpą laiką, įmonė buvo susidūrusi su laikinais keblumais. Departamento patikrinimai ir apklausos pasunkino Bendrovės padėtį bei paralyžiavo jos veiklą.

14. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad teismas priėmė klaidingą sprendimą, nepateikti jokie to argumentai. Apeliaciniame skunde teismui priskiriami teiginiai, kurių skundžiamame teismo sprendime nėra. Apeliaciniame skunde cituojama pareiškėjos atvejui neaktuali Įstatymo redakcija, kadangi šiuo atveju vadovautinasi Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad, pareiškėjos pateiktus dokumentus įvertinęs kaip tinkamus, jis vėliau nebeturėjo teisės panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi, be to, informacija apie padėtį UAB „Y.

K.“ buvo sužinota tik 2017 m. rugpjūčio mėn. atliekant bendrovės patikrinimą. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atlikus išsamų Bendrovės patikrinimą, kurio metu nepavyko nustatyti jokių jos veiklos vykdymo požymių, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjos valdoma įmonė yra fiktyvi. Pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad jos nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) UAB „Y. K.“ veiklos nevykdė, ir nenurodė, kokiu adresu veikla vykdoma. Pareiškėjos Departamentui pateiktuose dokumentuose nenurodyta, kad Bendrovės registracijos ir faktinės veiklos vietos skyrėsi.

Bendrovės direktorius D. K. paaiškino, kad be jo įmonėje iš esmės niekas nedirbo, darbuotojai realiai nevykdė savo darbo. Darbuotojas S. G. patvirtino, kad jis jokių funkcijų Bendrovėje neatliko, nežinojo, kuo Bendrovė vertėsi, alga jam nebuvo mokama. Pareiškėjos teiginiai, jog S. G. tik dėl išgąsčio pasakė įmonėje nedirbantis, vertintini kaip gynybinė pozicija, S. G. paaiškinimai atitinka byloje surinktus įrodymus, yra patvirtinti jo parašu ir prierašu „Surašyta teisingai“. I. D. skambučio metu nieko negalėjo paaiškinti apie Bendrovės veiklą, Departamentui vėliau perskambinęs asmuo taip pat nieko nepaaiškino bei nurodė į apklausą neatvyksiantis, visus klausimus teikti D.

K.. Atsakovo nuomone, I. D. negalėjo nieko paaiškinti apie Bendrovės veiklą, nes ji, kaip ir kiti darbuotojai, Bendrovėje buvo įdarbinta fiktyviai. VSDF informacinės sistemos duomenys patvirtino, kad nė vienas UAB „Y. K.“ darbuotojas negavo darbo užmokesčio už 2017 m. liepos mėn. Be to, 2017 m. vasario 28 d. iš UAB „Y. K.“ buvo atleisti visi joje dirbę darbuotojai, bet, Bendrovės direktoriaus pareikalavus pateikti pasiaiškinimą dėl susiklosčiusios padėties, darbuotojai Bendrovėje atsirado. Apeliacinio skundo teiginiai, kad darbuotojai yra įdarbinti oficialiai, už juos mokami visi mokesčiai bei sumokami atlyginimai, nepaneigė ginčijamame sprendime padarytos išvados, jog Bendrovės darbuotojai joje jokių realių funkcijų nevykdė ir buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas sąlygas.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl Bendrovės veiklos leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. 2018 m. sausio 23 d. UAB „Y. K.“ turėjo 126,59 Eur skolą VSDF biudžetui, 2018 m. sausio 25 d. – 150,43 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Šiuo metu Bendrovėje yra likęs įdarbintas tik vienas darbuotojas – D. K., kurio leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji nepadarė jokio nusižengimo, o dėl situacijos Bendrovėje yra atsakingas jos direktorius, kadangi leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas būtent tam, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra reikalingas siekiant nuolat ir efektyviai kontroliuoti Bendrovės veiklą.

Teismas pagrįstai pritarė ginčijamo sprendimo išvadai, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Y. K.“ veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai O. M. panaikinimo.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė 2016 m. sausio 28 d., todėl ginčui aktualios Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau, pagal šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Taigi Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pagrįstai vadovavosi Įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki 2017 m. sausio 1 d.

18. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kai užsienietis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Šiai įstatymo nuostatai konkretizuoti skirtas to paties įstatymo 45 straipsnis apibrėžiantis sąlygas, kurioms esant užsieniečiui, užsiimančiam ir ketinančiam toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be kita ko, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau nei pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau nei trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau nei 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau nei 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė nei 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (45 str. 1 d. 1 p.).

19. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsniu 1 dalimi, numatančia, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 p.), taip pat jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (7 p.). Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, o pagal 14 punktą, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamas Departamento 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas (b. l. 10-13) yra pagrįstas tinkamai įvertintais faktiniais duomenimis ir priimtas vadovaujantis Įstatymu.

20. Departamentas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad buvo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose numatyti pagrindai panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi buveinės adresu UAB „Y. K.“ veiklos nevykdė, Bendrovės darbuotojai ir direktorius patvirtino, kad darbuotojai jokių funkcijų neatliko, Bendrovė jokios veiklos nevykdė, t. y. buvo fiktyvi, o pareiškėja, prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teisėjų kolegija pastebi, jog Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija) (toliau – ir Leidimų keitimo tvarka), 100 punkte yra numatyti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, pavyzdžiui, jeigu įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (100.5 p.); jeigu įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 p.); jeigu yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (pavyzdžiui, darbuotojų nebūna darbo vietose, įmonė neteikia Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 forma)) (100.9 p.); jeigu yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (100.12 p.).

21. Pareiškėja 2016 m. sausio 28 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 52-61) leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindu nurodė tai, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, UAB „Y. K.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Šis adresas nurodytas ir Bendrovės 2015 m. gruodžio 28 d. darbo sutartyse su darbuotojais (I t., b. l. 87-95), 2017 m. gegužės 29 d. darbo sutartyje (I t., b. l. 27-29), Juridinių asmenų registre (2016 m. vasario 23 d. išrašas, I t., b. l. 114-116) bei kituose dokumentuose. Pareiškėja nei prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi, nei vėliau Departamentui ar teismui nenurodė, kad Bendrovė veiklą faktiškai vykdo kitu nei registracijos adresu, jokios kitos Bendrovės veiklos vykdymo vietos ar darbuotojų darbo vietos neįvardijo. Migracijos valdybos pareigūnai, nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad tai – gyvenamasis daugiabutis namas, Bendrovės iškabos jame nebuvo (2017 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-31963, I t., b. l. 135-136). Ginčijamame sprendime pažymėta, jog šiuo adresu yra registruota daug įmonių, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys įgyti ar turintys leidimus laikinai gyventi, o šių įmonių patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo adresu esančios patalpos yra bendrabutyje, durys užkaltos vinimis. Pareiškėja šių aplinkybių neneigė. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo aspektu akivaizdžiai egzistuoja Leidimų keitimo tvarkos 100.5 ir 100.6 punktuose numatyti veiksniai daryti prielaidą, kad Bendrovė yra fiktyvi.

22. Departamentas UAB „Y. K.“ patikrinimo metu nustatė, kad joje dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai. Tačiau Įstatymas reikalauja ne tik įsteigti ne mažiau nei tris darbo vietas, kuriose dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bet ir organizuoti įmonės veiklą taip, kad tokie darbuotojai dirbtų visą darbo laiką, realiai vykdytų savo funkcijas. Pareiškėja tvirtino, kad minėti Lietuvos Respublikos piliečiai Bendrovėje buvo įdarbinti oficialiai, už juos mokami visi mokesčiai bei sumokami atlyginimai. Nors Departamentui pateiktos darbo sutartys ir VSDF informacinės sistemos duomenys patvirtino, kad darbuotojai Bendrovėje buvo įdarbinti teisėtai, kaip minėta, reali šių darbuotojų darbo vieta nebuvo ir nėra žinoma. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-31963 (I t., b. l. 135-136) užfiksuota, kad, telefonu susisiekus su Bendrovės darbuotoja I. D., ji nieko negalėjo paaiškinti apie Bendrovės veiklą ir jos vaidmenį joje, o vėliau perskambinęs asmuo, tvirtinęs esąs I. D., taip pat nieko nepaaiškino, nurodė, kad į apklausą neatvyks, prašė visus klausimui pateikti įmonės vadovui D. K.. Bendrovės darbuotojas S. G. 2017 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinime (I t., b. l. 138) teigė Bendrovėje jokių funkcijų neatliekantis, nežinantis, kuo Bendrovė verčiasi, kitų darbuotojų nepažįstantis, alga jam nebuvo mokama. Bendrovės direktorius D. K. 2017 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinime (I t., b. l. 137) patvirtino, kad nuo to laiko, kai jis įsidarbino Bendrovėje, Bendrovė jokių paslaugų neteikė, Bendrovės darbuotojai I. D., S. G. ir D. M. realiai savo darbo nevykdė, tuo metu ir pats D. K. ketino pereiti į kitą įmonę. VSDF informacinės sistemos duomenimis (I t., b. l. 142), D. K. Bendrovėje pradėjo dirbti 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. prieš daugiau nei metus iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Taigi, Bendrovės darbuotojai nepaneigė atsakovo įtarimų dėl jų fiktyvaus įdarbinimo, o Bendrovės direktorius, kuris, atsižvelgiant į mažą darbuotojų skaičių, turėjo gerai žinoti apie šių darbuotojų atliekamas funkcijas ir organizuoti įmonės veiklą, patvirtino, kad darbuotojai Bendrovėje jokių funkcijų realiai neatliko.

23. Pareiškėjos Departamentui ir teismui pateiktose UAB „Y. K.“ 2015 m. gruodžio 28 d. darbo sutartyje su S. G. (I t., b. l. 24-26), 2016 m. spalio 11 d. darbo sutartyje su D. M. (I t., b. l. 21-23), 2017 m. gegužės 29 d. darbo sutartyje su I. D. (I t., b. l. 27-29) (visos vadybininko pareigoms užimti, darbui 5 dienas per savaitę, 8 valandas per dieną) numatyta darbuotojui mokėti minimalų atlyginimą. Pastebėtina, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo taikoma 325 Eur minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 615), nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240), nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). Remiantis VSDF informacinės sistemos duomenimis (I t., b. l. 144-147), I. D. už 2017 m. gegužės mėn. (2 dienas) sumokėta 34,55 Eur, už birželio mėn. – 207,27 Eur, už 2017 m. liepos mėn. – 0 Eur. S. G. buvo mokama minimali mėnesinė alga, išskyrus už 2017 m. liepos mėn. – sumokėta 0 Eur. D. M. buvo mokama minimali mėnesinė alga, išskyrus 2017 m. sausio mėn. – sumokėta 86,36 Eur, 2017 m. vasario mėn. – sumokėta 320 Eur, 2017 m. birželio mėn. – sumokėta 207,27 Eur, ir 2017 m. liepos mėn. – sumokėta 0 Eur. Duomenų apie Bendrovės įsiskolinimus darbuotojams, vėliau sumokėtas ar planuojamas sumokėti sumas byloje nėra. Visi šie darbuotojai Bendrovėje dirbo iki 2017 m. liepos 31 d.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde pabrėžia, jog UAB „Y. K.“ darbuotojai nepateikė jokių įrodymų, kad jie dirbo ne visa apimtimi ir kad jiems nemokamas atlyginimas, o ant apklausos lapų pasirašė apimti išgąsčio. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Bendrovės darbuotojai nėra nagrinėjamos administracinės bylos proceso dalyviai. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp pareiškėjos (užsienietės) ir atsakovo (Departamento) dėl pagrindo panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje egzistavimo. Būtent pareiškėjai teko pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Atsakovui pateikus įrodymus, patvirtinančius Bendrovės darbuotojų įdarbinimo fiktyvumą (apklausų duomenis, VSDF informacinės sistemos duomenis, Bendrovės veiklos vykdymo vietos patikrinimo rezultatus), pareiškėja turėjo pateikti šias aplinkybes paneigiančius įrodymus, bet to nepadarė. Pareiškėja neįvardijo, dėl kokių priežasčių Bendrovės darbuotojai patyrė išgąstį ar, galbūt, spaudimą, iš kokių aplinkybių ji sprendė apie darbuotojų psichologinę būseną apklausų metu. Pareiškėja taip pat nepaaiškino aplinkybės, kad, remiantis VSDF informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės darbuotojams ne visuomet buvo mokamas visas jiems priklausantis atlyginimas. Apeliacinis skundas yra grįstas deklaratyviais, abstraktaus pobūdžio teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais konkrečiais faktais ar dokumentais.

25. Pareiškėja teigė, kad UAB „Y. K.“ nuo 2014 m. iki Departamento atlikto patikrinimo vykdė veiklą, tačiau šio teiginio nedetalizavo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta, Bendrovės direktorius D. K. paaiškino, kad Bendrovė nuo jo įsidarbinimo (2016 m. rugsėjo 1 d.) jokių paslaugų neteikė, tačiau jis pats savarankiškai konsultuodavo asmenis, raštiškų sutarčių nesudarinėjo. Atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą ir Leidimų keitimo tvarkos 100 punkte nurodytus veiksnius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrovė jokios realios veiklos nevykdo, t. y. yra fiktyvi. Apeliacinio skundo argumentai, kad už Bendrovės veiklą yra atsakingas jos direktorius D. K., todėl pareiškėja nepadarė jokio pažeidimo, šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo teisėtos veiklos UAB „Y. K.“ pagrindu, todėl Bendrovės neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygoms yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas pripažinti, kad išnyko teisinis pagrindas pareiškėjai turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo tokio neatitikimo priežasčių ir pareiškėjos valios.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja, pateikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Y. K.“ vykdomą veiklą, siekdama formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, todėl Departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai panaikino jai išduotą leidimą.

Šis pirmosios instancijos teismo vertinimas yra teisingas, jo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti, o pareiškėjos argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo pateiktų duomenų klaidingumo laikytini deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė