2017-09-06 Nr. AB-16237-3-61-3-01035-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-542-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01035-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo, teiginių ir veiksmų pripažinimo neteisėtais ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. (E.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) vadovo 2016 m. gruodžio 19 d., 2012 m. 29 d., 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimus kaip neteisėtus; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. vasario 10 d. rašto Nr. 2S-794 ir 2017 m. vasario 28 d. rašto teiginius kaip šališkus, neobjektyvius, nepagrįstus ir neteisėtus; 3) pripažinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) veiksmus, atsisakant ištirti ir įvertinti jai pavaldžių padalinių veiksmus ir gautą skundą persiunčiant tirti tiems, kurių veiksmai yra skundžiami, neteisėtais; 4) iš Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjui 35 000 neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Ministeriją dėl neteisėtų Departamento ir Kybartų PN veiksmų ir neveikimo, Ministerijos prašė juos ištirti, o ne persiųsti Departamentui. Nepaisydama šio pareiškėjo prašymo, Ministerija pareiškėjo kreipimąsi persiuntė nagrinėti Departamentui, o pastarasis – Kybartų PN, t. y. toms pačioms įstaigoms, kurių veiksmais ir neveikimu pareiškėjas skundėsi. Departamento ir Kybartų PN pateikti atsakymai yra nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, jis negali būti baudžiamas už tai, kad pageidauja būti izoliuotas ir nenori vienoje kameroje būti laikomas su kitais asmenimis, su kuriais jis nesutaria. Toks kalinamo asmens elgesys nėra teisės aktų pažeidimas, o yra jo teisė. Pareiškėjui ši teisė nėra užtikrinama, jis dėl to terorizuojamas žiauriomis, nežmoniškomis bausmėmis, prieš jį vykdomi smurtiniai išpuoliai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. balandžio 18 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo negalima suprasti, ar jo vardas yra A. ar E., ar abu vardai, o jo asmens kodas skunde nenurodytas, todėl pareiškėjas įpareigotinas patikslinti šiuos duomenis. Pareiškėjas taip pat įpareigotinas sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio bei įrodymus apie turimą turtą ir pinigines lėšas. Pareiškėjas turėtų pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo skundą, arba įrodymus, jog jo prašomus išreikalauti dokumentus atisakyta jam pateikti. Pareiškėjas prašo pripažinti Ministerijos veiksmus neteisėtais, iš skundo galima numanyti, jog prašo pripažinti tam tikrą Ministerijos raštą neteisėtu, tačiau šio rašo teismui nepateikė. Be to, pareiškėjas prašo panaikinti Kybartų PN „2012-29“ nutarimą, tačiau teismui nėra aišku, apie kokį nutarimą pareiškėjas skunde nurodo, jis nepridėtas prie skundo. Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad reikalavimai ir juos pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos viename dokumente (skunde), o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose ar išsakomos žodžiu teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas patikslintame skunde turėtų išdėstyti visas aplinkybes, kuriomis grindžiamas patikslintas skundas, taip pat išdėstyti skundo reikalavimus, nereiškiant reikalavimų „panaikinti rašto teiginius“ ar „pripažinti veiksmus neteisėtais“. Teismui priėmus skundą, ginčo ribos būtų apibrėžiamos pagal skundo dalyką ir pagrindą.

Negavęs pareiškėjo patikslinto skundo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. balandžio 28 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 3 d. raštu Nr. I-3083-426/2017 pareiškėją informavo, kad 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi jo skundas buvo laikomas nepaduotu, nes pareiškėjas iki 2017 m. balandžio 18 d. nepašalino skundo trūkumų. Pareiškėjo patikslintas skundas išsiųstas 2017 m. balandžio 21 d., t. y. praleidus skundo trūkumų šalinimo terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 12 straipsniu, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis pareiškėjui neužkerta kelio iš naujo teikti skundą teismui.

II. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį bei 2017 m. gegužės 3 d. raštą Nr. I-3083-426/2017 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra kalinamas, todėl jo teisės yra suvaržytos. Pareiškėjas spėjo laiku parengti procesinius dokumentus, tačiau susirgo ir negalėjo įsigyti pašto ženklų. Pareiškėjas pašto ženklų įsigijo tik 2017 m. balandžio 21 d., tuomet ir išsiuntė dokumentus teismui. Taigi terminą patikslintam skundui paduoti pareiškėjas praleido tik 3 dienomis, be to, pirmosios instancijos teismo prašė šį terminą atnaujinti, tačiau dėl to nebuvo priimta atskira nutartis, o tik pasiūlyta pareiškėjui teikti naują skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, jam per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skunde (prašyme, pareiškime), be kita ko, turi būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas (2 p.); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 p.); pareiškėjo reikalavimas (8 p.). ABTĮ 25 straipsnyje nustatyta, jog prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas skundžiamas aktas (1 d.); taip pat žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (2 d.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo nėra aiškus pareiškėjo vardas, be to, nei skunde, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nėra nurodytas pareiškėjo asmens kodas, todėl teismas neturėjo galimybės šiuos pareiškėjo duomenis patikslinti viešuosiuose registruose. Pareiškėjas skundėsi Ministerijos veiksmais, nepagrįstai persiunčiant jo skundą nagrinėti Departamentui, tačiau nenurodė konkretaus Ministerijos akto (tikslios jo datos ir numerio), kuriuo tai buvo padaryta, šio akto nepridėjo prie skundo. Dalis pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų neatitiko ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos galimų priimti sprendimų rūšių. Be to, nors pareiškėjas skunde kėlė reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, kurie yra apmokestinami ABTĮ nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau kartu su skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas nepateikė nei 30 Eur žyminio mokesčio kvito, nei motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, jog šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis dėl paduoto skundo trūkumų šalinimo pareiškėjui išsiųsta 2017 m. balandžio 5 d., o pareiškėjas ją gavo 2017 m. balandžio 11 d. (b. l. 20, 21), t. y. dar iki joje nustatyto termino (iki 2017 m. balandžio 18 d.). Prašymą atnaujinti ir pratęsti praleistą terminą trūkumams šalinti pareiškėjas teismui išsiuntė tik 2017 m. balandžio 21 d.

Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytą trūkumų šalinimo terminą jis praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nenumato procesinės galimybės apeliaciniame teisme atnaujinti terminą skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-1095/2014 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti gali būti teismo pratęstas. Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-394/2011). Pažymėtina, kad terminą trūkumams šalinti teismas pratęsti gali, tik jei jis nėra pasibaigęs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-486/2010). Nagrinėjamu atveju toks prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti nebuvo gautas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iki nustatyto termino (2017 m. balandžio 18 d.) negavęs iš pareiškėjo jokių dokumentų, 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų. Tai, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 21 d. išsiuntė patikslintą skundą, nelaikytina tinkamu skundo trūkumų pašalinimu, kadangi tai, kaip minėta, turėjo būti padaryta per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatyta terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2017 m. balandžio 18 d. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-353-662/2016). Tuo tarpu pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. išsiųstas prašymas dėl trūkumų šalinimui nustatyto termino atnaujinimo teisme gautas 2017 m. balandžio 28 d., todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo, apie tai pareiškėjui pranešta teismo 2017 m. gegužės 3 d. raštu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo atskirajame skunde pateiktų argumentų, dėl kurių atitinkami skundo trūkumai negalėjo būti pašalinti per teismo nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-662/2017).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose bei pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, todėl naikinti 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ar 2017 m. gegužės 3 d. raštą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė