fc697d22-74fa-4e28-abb8-caf4bbbb4e1d · Kauno apygardos teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr.1-109-594/2015 Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00794-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.5.; 1.1.8.7.2.; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1.;1.2.14.6.2.1.;1.2.18.10.; 2.3.6.4.5. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui O. V., kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, kaltinamajam R.

S., jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskrities VMI atstovei A. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: - R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, - R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „P. G“, teistas: 1. 2015 m. spalio 2 d. - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu, nustatant sumažintÄ 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. 2. 2015 m. spalio 9 d. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir R. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ nutarta skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2015 m. spalio 30 d. 3. 2015 m. lapkričio 27 d. - pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2016 m. vasario 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 10 dalimis, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. bei Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, (subendrintos Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi), subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuojant nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2015 m. spalio 30 d. (bausmę atlikęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė : R. M. veikdamas vieninga tyčia organizuotoje bendrininkų grupėje kartu su R. S. kaip vykdytojas, turėdamas nusikalstamÄ tikslÄ , sudaryti sÄ lygas, kad bÅ«tų užvaldytos juridinio asmens piniginės lėšos, kurios turėjo bÅ«ti sumokėtos į valstybės biudžetÄ kaip PVM, R.

S. įkalbėjus 2013 m. gruodžio 9 d. įgijo UAB „G." akcijas ir tapo direktoriumi, ir 2014 m. sausio mėn. 14 - 16 dienų laikotarpiu, kartu su R. S. UAB „G." vardu vykdė didmeninę prekybÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įsivežtu cukrumi, įsigytu taikant nulinį PVM, kurį jau su PVM realizavo Lietuvoje registruotai UAB „A.", viso parduodant 168000 kg. cukraus už 387974,4 Lt (112365,15 Eur) tame skaičiuje 67334 Lt (19501 Eur) PVM ir UAB „A." už prekes (įskaitant ir į valstybės biudžetÄ mokėtinÄ PVM) pilnai atsiskaičius, pervedus pinigus į banke AB „D.

B." esančiÄ UAB „G." sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjus nuo Å¡ių sandorių į valstybės biudžetÄ mokėtino 67334 Lt (19501 Eur) pardavimo PVM, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. vasario 9 d., kartu su R. S. be pateisinamos priežasties, 45160 Lt (13079,24 Eur) išėmė grynais bankomatuose ir nenustatytais kiekiais pasidalino tarpusavyje, o 2014 m. balandžio 24 d. UAB „G." akcijas su likusiais įmonės įsipareigojimais perrašė (pardavė) nieko apie nusikalstamÄ veikÄ nežinančiai mažamokslei L.

F., tokiu bÅ«du R. M. kartu su bendrininku pasisavino jo žinioje buvusį, didelės - 45160 Lt (13079 Eur) vertės svetimÄ - UAB „G." priklausantį turtÄ , įmonei padarydamas didelę - 45160 Lt (13079 eurų) turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Be to jis, nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. bÅ«damas UAB „G." įm. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi sutinkamai su LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsniu, bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , UAB "G." neįformindamas buhalterinėje apskaitoje jai priklausančiose banko sÄ skaitose vykusių Å«kinių operacijų, 45160 litų (13079 Eur) išėmimo iÅ¡ UAB „G." banko sÄ skaitos bei buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįsdamas piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 4 str., 6 str. 2 p., 12 str. 1 p. ir 16 str. 1 p. nuostatomis, nepateikė įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai buhalterei ir neiÅ¡saugojo dalies pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų tokiu bÅ«du organizavo apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Å iais savo veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. S. veikdamas vieninga tyčia organizuotoje bendrininkų grupėje kartu su R. M. kaip organizatorius, turėdamas nusikalstamÄ tikslÄ , sudaryti sÄ lygas, kad bÅ«tų užvaldytos juridinio asmens piniginės lėšos, kurios turėjo bÅ«ti sumokėtos į valstybės biudžetÄ kaip PVM, įkalbėjo R. M., kad pastarasis sumanytos nusikalstamos veikos vykdymui, 2013 m. gruodžio 9 d. įgytų UAB „G." akcijas ir taptų direktoriumi, pats UAB „G." oficialiai nedirbdamas (neužimdamas jokių pareigų) 2014 m. sausio mėn. 14 - 16 dienų laikotarpiu, kartu su R.

M. UAB „G." vardu vykdė didmeninę prekybÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įsivežtu cukrumi, įsigytu taikant nulinį PVM, kurį jau su PVM realizavo Lietuvoje registruotai UAB „A.", viso parduodant 168000 kg cukraus už 387974,4 Lt (112365,15 Eur) tame skaičiuje 67334 Lt (19501 Eur) PVM ir UAB „A." už prekes (įskaitant ir į valstybės biudžetÄ mokėtinÄ PVM) pilnai atsiskaičius, pervedus pinigus į banke AB „D. B." esančiÄ UAB „G." sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjus nuo Å¡ių sandorių į valstybės biudžetÄ mokėtino 67334 Lt (19501 Eur) pardavimo PVM, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. vasario 9 d., kartu su R.

M. be pateisinamos priežasties, 45160 Lt (13079,24 Eur) išėmė grynais bankomatuose ir nenustatytais kiekiais pasidalino tarpusavyje, o 2014 m. balandžio 24 d. UAB „G." akcijas su likusiais įmonės įsipareigojimais perrašė (pardavė) nieko apie nusikalstamÄ veikÄ nežinančiai mažamokslei L. F., tokiu bÅ«du R. S. kartu su bendrininku pasisavino R. M. žinioje buvusį, didelės - 45160 Lt (13079 Eur) vertės svetimÄ - UAB „G." priklausantį turtÄ , įmonei padarydamas didelę - 45160 Lt (13079 eurų) turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. M. kaltu padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad UAB „G.“ įsigijo ir akcininku tapo R. S. pasiÅ«lymu. Jis (R. M.) buvo vienintelis akcijų savininkas ir įmonės direktorius. Nors įmonė buvo atidaryta jo vardu, tačiau realiai viskÄ tvarkė R. S.. Ä®monės pinigų nepasisavino ir su R. S. nesidalino. Buhalterinę apskaitÄ tvarkė pasamdyta įmonė. Sutartį su UAB „J.“ sudarė jis. Jam susitikus su R. S. ir iÅ¡sikalbėjus apie sunkiÄ jo (R.

M.) finansinę situacijÄ , R. S. pasiÅ«lė užsiimti verslu. Buvo iÅ¡dėstytas verslo planas, kad iÅ¡ užsienio atsivežtÄ cukrų pardavinėti Lietuvoje, uždedant kelis centus. IÅ¡ pokalbių jam susidarė įspÅ«dis, kad R. S. supranta kÄ daro. Buvo kalba, kad R. S. žino įmones iÅ¡ kur paimti ir kam parduoti cukrų. Jam tai nepasirodė įtartina, jis nesigilino kokie tie įsipareigojimai, kad bus grobstomas PVM nesitikėjo. Ä®monė buvo įsigyta jo (R. M.) vardu, kadangi R. S. sakė, jog savo vardu negali, kad turi ekonominių įsipareigojimų.

Ä®sigyjant įmonę jÄ persirašė savo vardu ir viskas. Perdavimo - priėmimo akto nebuvo. Pirko tik akcijas. Kokia situacija buvo su įstatiniu kapitalu perimant akcijas, jam nėra žinoma. Už įmonės UAB „G.“ akcijas buvo sumokėta 1200 Lt, kuriuos jam davė R. S.. 9995 Lt kasoje jis neperėmė. Banko sÄ skaitÄ Ä¯monei atidarė jis, tačiau visi UAB „G." dokumentai, spaudas, banko kortelė, prisijungimai buvo pas R. S., nors Å¡is oficialiai UAB „G." jokių pareigų nėjo.

Atidaryti banko sÄ skaitos ėjo kartu su R. S., tačiau Å¡is į banko vidų nėjo. Jis (R. M.) savo pinigų į verslÄ neįdėjo. Apie prekybÄ cukrumi, lėšas jų įsigijimui jam nebuvo žinoma – apie tai sužinodavo tik iÅ¡ jam pasiraÅ¡yti pateikiamų sÄ skaitų. Jam buvo pasakyta, kad cukrus atvežtas ir parduotas. Visa eiga buvo R. S. rankose. Jis nei prie pinigų, nei prie biznio eigos nebuvo prileistas. Jam R. M. neteko bendrauti su asmenimis iÅ¡ UAB „A.". Neteko matyti atgabento cukraus. (duomenys neskelbtini) bendrovės, iÅ¡ kurių buvo perkamas cukrus ar jų darbuotojai, jam nebuvo žinomi.

Niekas nepasakydavo kada atvažiuoja cukrus, nei kada iÅ¡važiuoja. Realiai įmonės veikloje jis nedalyvavo. Kokį pelnÄ gauna įmonė nežinojo. Su R. S. buvo kalbėta apie kelis centus nuo kilogramo ir jeigu pardavus 20 tonų į dienÄ , (kaip buvo kalbėta), gaunasi nemaži pinigai. Dėl jo, kaip įmonės vadovo atlyginimo, buvo kalba apie dividendus, o atlyginimas buvo numatytas minimumas. Jis pasirašė 7 sÄ skaitas ir pateikė buhalterei. Kai nuvežė sÄ skaitas buhalterės nebuvo, tas jas paliko padėjėjai.

Kokius dokumentus gaudavo tokius perduodavo buhalterei. Po kiek laiko jam paskambino buhalterė ir pasakė, kad kažkas su PVM sumaiÅ¡yta. Buhalterė aiÅ¡kino, kad nulinis PVM, visÄ eigÄ , kur PVM, kodėl jis nemokamas, todėl paprašė R. S. paaiÅ¡kinti buhalterei kaip ten yra. R. S. jam sakė, kad viskas bus sutvarkyta, pinigai apyvartiniai, jie sukasi versle ir taip tempėsi laikas. Jam (R. M.) skambindavo buhalterė, jis nesupratęs problemos davė jai R. S. tel. Nr., o jam - buhalterės numerį. R. S. pasiskambino iÅ¡aiÅ¡kino padėtį, kodėl pinigai sustabdyti, kaip kas, kodėl sÄ skaitÄ reikėjo perraÅ¡yti, nes buvo bloga.

Nuo tada viskas pradėjo rutuliotis, kad pinigai kažkur stabdomi, nes nebuvo PVM pinigų, buvo tik pasakymai įneÅ¡iu, įneÅ¡iu, bet taip ir dingo. Po kažkiek laiko prasidėjo problemos, kai jis paskambino R. S., Å¡io telefonu atsiliepė FNTT pareigÅ«nai ir pasakė, kad dokumentai yra sulaikyti, kad juos rado pas R. S.. Neprašė R. S. pasaugoti banko korteles, antspaudus, jie paprasčiausiai jam (R. S.) buvo reikalingi, nes jis užsakydavo. Jis (R. M.) nebuvo prisijungęs prie įmonės sÄ skaitos ir neatliko finansinių operacijų.

PareigÅ«nai jam užsiminė apie PVM grobstymÄ , sakė, kad R. S. tai ne pirmas kartas, todėl jis pradėjo galvoti kaip sustabdyti veiklÄ , kad nebÅ«tų dar didesnių skolų. Pasakė R. S., kad toliau versle nedalyvaus, kad jam UAB „G.“ nereikalinga, nenori bÅ«ti akcininku, nes gaunasi afera, todėl buvo pasiÅ«lyta įmonę parduoti. R. S. pasakė, kad reikia iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡imti įstatinius pinigus. Jis tai padaryti sutiko, nes tai buvo ne jo pinigai. IÅ¡ sÄ skaitos išėmė 10 000 Lt ir atidavė R.

S.. Pinigus atidavė, nes manė, kad pinigai reikalingi apyvartai. Kaip buvo iÅ¡gryninti kiti pinigai, iÅ¡skyrus minėtus 10 000 Lt, jis nežino, nedalyvavo, jų su R. S. nesidalino. Kiek kartų iÅ¡grynino R. S. nežino. Prijungimai prie banko sÄ skaitų buvo pas R. S.. Jis R. S. iÅ¡gryninti pinigų neprašė. Kai iÅ¡grynino 10 000 Lt ir perdavė R. S. nieko nerašė ir nieko nepasirašė, buvo motyvuota, kad pinigai tolimesniam verslui, o iÅ¡ jo nupirks įmonę. Atiduodamas R. S. 10 000 Lt neklausė kur jo (R.

M.) dalis, nes norėjo greičiau atsipurtyti nuo tos įmonės, nes dėl PVM buvo tik pažadai, kad bus pervestas, o tų pinigų nebuvo. Jis nei iÅ¡ įmonės, nei iÅ¡ prekybos cukraus nieko neuždirbo. Nebuvo pinigų, nebuvo kuo net buhalterei sumokėti atlyginimo. Po kažkiek laiko jam paskambino R. S. ir pasakė, kad yra įmonės pirkėjas. PirkėjÄ surado R. S.. Apie pirkėjo suradimÄ nebuvo nieko paaiÅ¡kinta, tik buvo pasakyta, kad yra pirkėjas ir data, valanda, kuriÄ reikia susitikti. Moteris, kuri pirko buvo iÅ¡vaizdi, ji sutiko su visomis sÄ lygomis, su esančiais įsiskolinimais perimti įmonę, neatrodė mažaraÅ¡tė.

Ä®monę pardavė už 1 Lt, jam surašė dokumentus ir ji viskÄ perėmė. Dėl jo kaip direktoriaus atsakomybės, jis galvojo, kad tie pinigai ankščiau ar vėliau bus įneÅ¡ti. Manė, kad juos įneÅ¡ti turėtų tas kas perėmė įmonę, tai ta moteris, kuri nupirko įmonę. Galvojo, jeigu vykdys veiklÄ , tai iÅ¡silygins. Ji pati suprato, kad perka, kad vykdys kažkokiÄ veiklÄ . PerraÅ¡ant įmonės dokumentus R. S. nedalyvavo, bent tame kabinete jo tikrai nebuvo. Su VMI ieÅ¡kiniu nesutinka.

Kaltinamasis R. S. kaltu padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad jis R. M. įsigyti įmonę neįkalbinėjo. Jis papasakojo R. M., kad yra toks verslas ir gali padėti, nes pats tai yra praėjęs ir žino pas kÄ kreiptis. Pats Å¡ituo bizniu jau neužsiminėjo, nes pas jį buvo krizė, trÅ«ko pinigų. AiÅ¡kino, kad galima uždirbti užsimetus kelis centus ant 1 kg. cukraus, o per vienÄ automobilį gaunasi visai padorÅ«s pinigai. R. M. kreipėsi pas L. Č. ir buvo atidaryta įmonė, o jis (R.

S.) netgi nežinojo kokia konkrečiai. Å ios įmonės pirkime dalyvavo, parodė kabinetÄ , buvo jame, kai formino dokumentus, bet tuo ir baigėsi. Matė kiek R. S. sumokėjo už įmonę, nes jis jam paskolino 1 200 Lt kaip indėlį į ateitį. Ä®monės dokumentus pas jį (R. S.), R. M. paliko kai jiedu baliavojo, kad nereiktų naktį tampytis su diplomatu su dokumentais, o kas jame buvo nežino, nes netikrino. Ä® R. M. įmonės veiklÄ jis nesikiÅ¡o. Tai ko R. M. nesuprasdavo jis jam paaiÅ¡kindavo, parodė formÄ , kokia reikia daryti sÄ skaitas - faktÅ«ras, ir tuo jo funkcijos baigėsi.

UAB „G.“ dokumentų neruošė, pavedimų neatliko. Iš kur pirkti ir kam parduoti cukrų R. M. pasakė jis. Davė savo buvusios įmonės turėtus kontaktus - UAB „A.", UAB „L.“ ir dar kelių įmonių. Šiam verslui pradėti pirmam užpirkimui reikėtų apie 50000 litų. Abejoja ar R. M. galėjo turėti tokius pinigus. Iš kur gavo R. M. apyvartinių lėšų neklausė, nežino. Jis padėdamas R. M. tikėjosi finansinės naudos. Pinigus grynino tik kartu su juo arba jo prašymu ir pinigai buvo perduodami R.

M., o sau jokių pinigų jis nepasilikdavo. R. M. jis nesakė, kad eik nusiimk pinigus ir pan. Buvo keletas kartų, kai Å¡is prašė bÅ«ti kartu arba nuimti pinigus. Jis neklausė kam jam tokios paslaugos reikėjo, kodėl R. M. pats negalėjo nuimti pinigų. Jam pasakydavo kiek nuimti pinigų, duodavo kortelę, o PIN kodÄ pasakydavo. Jokios klastos neįtarė. Visus kartus, kai nuėmė pinigus, juos atidavė R. M.. Pinigų sumų, kurias iÅ¡grynino nepamena. IÅ¡ UAB „G.“ sÄ skaitos, R. M. praÅ¡ymu, pinigus nuiminėjo skirtinguose „DNB“ bankomatuose. 10 000 Lt negavo.

UAB „G.“ pinigų nepasisavino. IÅ¡ R. M. buvo vienÄ kartÄ pasiskolinęs 160 Lt ir juos grÄ Å¾ino. Ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nams sakė, kad paskolino R. M. 1200 Lt, tik pareigÅ«nai neužfiksavo. R. M. liko skolingas 1 200 Lt. Nors jam R. M. buvo skolingas 1200 litų, tačiau 160 Lt grÄ Å¾ino, nes jis pinigus skolino akcijoms įsigyti, o 160 litų buvo apskaitomi įmonės pinigai, iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pervesti į jo sugyventinės sÄ skaitÄ . Å itÄ pavedimÄ padarė R. M. arba buhalterė.

Jis (R. S.) elektronine bankininkyste nesinaudojo ir neatliko UAB „G.“ labui elektroninės bankininkystės veiksmų. Su UAB „G.“ buhaltere bendrauti neteko. R. M. iÅ¡sigryniant pinigus skolos neprašė grÄ Å¾inti, kadangi suprato, kad tai buvo apyvartinės lėšos ir nenorėjo jo spausti veiklos pradžioje. Jis jokios naudos iÅ¡ minimos veiklos neturėjo. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi nusikaltimo nedarė. Ä®monės pardavimo jis neorganizavo. L. F. nepažįsta, apie įmonės pardavimÄ sužinojo tik po metų ar kelių, iÅ¡ FNTT pareigÅ«nų.

IÅ¡ liudytojo L. Č. skolinosi 200 Lt, bet tai ne tie pinigai kuriuos pervedė sugyventinei. Å ių pinigų negrÄ Å¾ino, kadangi tuo metu jis buvo be darbo, buvo sunki padėtis. Liudytoja L. F. parodė, kad dėl tapimo UAB „G.“ direktore, jai paskambino jos pažstamas asmuo lietuvis, prisistatęs R., kuris sakė, kad reikia padėti žmogui nusipirkti pigiai įmonę, kad ji bÅ«sianti direktore. Ji sutiko ir su juo atvažiavo į K., prie didelio pastato, ant kurio yra nupieÅ¡tas doleris, esančio netoli turgaus.

Be jos buvo dar trys asmenys: R., R. S. ir asmuo vardu Ž., kurio ji nepažinojo. Su R. S. ji nekalbėjo, nes Å¡is bendravo su R., o ji buvo automobilyje. R. S. tikrai matė, jis kalbėjo su tuo žmogumi, kuris jos prašė pasiraÅ¡yti dokumentus. Vėliau jÄ vedė į bankus pasiraÅ¡yti dokumentų, bet jokių dokumentų į rankas nepadavė. ViskÄ tvarkė R. ir buvo dar Ž.. Paskui jie jÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį bankÄ ten pasirašė dokumentus ir jų daugiau nematė. Ä® bankÄ važiavo su R. dviese.

R. S. banke nebuvo. R. S. matė tik toje vienoje vietoje. Nematė, kad R. S. kažkÄ pasiraÅ¡inėtų. Ar įmonę parduoda ar perka, nesuprato, todėl, kad ji nelabai moka skaityti, neturi jokio iÅ¡silavinimo. Kas tuose dokumentuose buvo suraÅ¡yta ji nežino. Nežino kokia buvo įmonė. PasiraÅ¡ant dokumentus dideliame pastate prie stalo sėdėjęs žmogus klausė ar ji sutinka su visomis paskolomis, skolomis, tada ji pasižiÅ«rėjo į R., Å¡is galva linktelėjo, ir ji pasirašė. Už Å¡iÄ paslaugÄ sakė, kad duos daug pinigų, bet iÅ¡ tikrųjų nieko nedavė.

Dėl dokumentų pasiraÅ¡ymo sakė duos apie 500 - 600 litų. Su R. buvo susisiekusi po to, kai policija jÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo atvežusi į K.. Tada ji jam parašė žinutę, kad netylės, nes nenori nemalonumų. Po apklausos policijoje su ja niekas iÅ¡ jų susisiekęs nebuvo. Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus, nes tuo metu prisiminė geriau. Ar matė R. M. negali tiksliai pasakyti. Kiek pamena buvo ir R. M., nes ta firma jam priklausė ir tikrai buvo savininkas kartu.

Pamena, kad atpažindama iÅ¡ nuotraukų, vienÄ iÅ¡ asmenų atpažino. R. S. neatpažino todėl, kad jis nuotraukoje gal kitaip atrodė. R. S. matė praeitame teismo posėdyje ir dokumentų pasiraÅ¡ymo metu, daugiau nėra jo mačiusi. Tuo metu, kai buvo perraÅ¡oma įmonė R. S. tikrai dalyvavo. Dokumentus pasirašė R. M. ir ji. R. rodė kur pasiraÅ¡yti ir ji nieko neskaičiusi pasiraÅ¡ydavo. R. pats niekur nepasiraÅ¡inėjo. Kas mokėjo už dokumentų paruoÅ¡imÄ ji nežino. Žino, kad už įmonę sumokėjo 1 litÄ , kurį kiek pamena davė R..

Gali bÅ«ti, kad kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu, R. sumokėjo apie 100 litų. Dokumentų forminimo metu R. M. su ja nekalbėjo, nieko neprašė, nieko nesakė. Jis pasirašė dokumentus ir ji pasirašė. PasiraÅ¡ytus dokumentus pasiėmė R.. Ji pas R. M. dokumentų nematė. R. S. matė ne prie dokumentų, jis buvo lauke prie automobilio. R. S. matė prieÅ¡ įeinant į pastatÄ pasiraÅ¡yti. Su kuo buvo atvykęs R. S. ji nežino. R. S. su akcijų pardavimu susiejo todėl, kad jis kalbėjo su R..

Atvykusi prieÅ¡ dokumentų forminimÄ matė R. kalbantį su R. S. ir ten dar buvo Ž.. KÄ jie visi lauke kalbėjo ji nežino, negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. F. parodė, kad 2014 m. pavasarį (laiko tiksliai pasakyti negali, tačiau tai galėjo bÅ«ti balandžio mėn.) jai paskambino senas pažįstamas vardu R.. Jo pavardės ir kur gyvena nežino, tačiau žino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). R. paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur reikės pasiraÅ¡yti kokius tai dokumentus.

Jis sakė, kad jai už dokumentų pasiraÅ¡ymÄ sumokės. R. užgarantavo, kad dėl dokumentų pasiraÅ¡ymo nieko nusikalstamo nedaroma ir jokių problemų dėl to ji neturės. Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), su R. susitiko prie prekybos centro „S.“ (duomenys neskelbtini) mikrorajone. R. buvo kartu su rusiÅ¡kai kalbančiu asmeniu, kurį vadino „Ž.“. Jie buvo atvažiavę tamsios spalvos automobiliu MB, kurį vairavo „Ž.“. Visi kartu nuvažiavo į prie urmo bazės esantį pastatÄ , kuriame įsikÅ«rę įvairÅ«s biurai.

Kadangi, kaip suprato, ankstesnis įmonės savininkas dar nebuvo atvažiavęs, todėl prie pastato jiems kurį laikÄ dar teko palaukti. Kuomet Å¡is vyriÅ¡kis atvažiavo visi nuėjo į trečiÄ Å¡io pastato aukÅ¡tÄ , į vienÄ iÅ¡ biurų. Visi užėjo į kabinetÄ , kur jos buvo papraÅ¡yta asmens dokumento ir paklausta ar ji bÅ«sianti naujoji savininkė. Ji patvirtino, jog sutinka bÅ«ti savininke bei sutinka pasiraÅ¡yti dokumentus. Apie tai, jog Å¡i įmonė jai perduodama su skolomis niekas neperspėjo ir neaiÅ¡kino.

Kol buvo paruoÅ¡ti dokumentai teko palaukti apie 20 min.. Kuomet dokumentai buvo atspausdinti dokumentus padavė pasiraÅ¡yti jai ir buvusiam savininkui. Kiek prisimena ji pasirašė gal deÅ¡imtyje lapų. Taip pat, kai kuriuos iÅ¡ tų dokumentų pasirašė ir buvęs savininkas. Po dokumentų pasiraÅ¡ymo, vienÄ egzempliorių atidavė buvusiam savininkui, o kitÄ pasiėmė R.. Matė, jog dokumentų rengimo ir pasiraÅ¡ymo metu R. dokumentus rengusiam vaikinui sumokėjo virÅ¡ vieno Å¡imto litų bei buvusiam savininkui perdavė 1 litÄ .

Kai buvo pasiraÅ¡yti dokumentai, R. jÄ nusivežė į Registrų centrÄ , kur buvo priduoti dokumentai ir jai taip pat reikėjo pasiraÅ¡yti kokius tai dokumentus. Po to ji buvo nuvežta į autobusų stotį, kur privažiavo „Ž.“ kuris jai sumokėjo 200 litų. Sumokėję pinigus iÅ¡važiavo, o ji autobusu grįžo į (duomenys neskelbtini). Daugiau iki to momento kol sulaukė skambučio ir kvietimo į finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ , jokių problemų dėl pasiraÅ¡ytų dokumentų neturėjo.

Po pareigūnų skambučio, parašė žinutę R., pranešdama, kad yra kviečiama, tačiau iš jo atsakymo suprato, kad jis to nenori pripažinti apsimesdamas, jog nieko apie tai nežino. Sutikdama perimti (persirašyti) įmonę savo vardu buvo apgauta. Pati užsiimti kokia tai komercine veikla neketino, kai įmonė nebuvo reikalinga. Sutiko persirašyti įmonę įtikinta, jog tame jokio nusikaltimo nėra. Įmonę persirašė dėl pažadėto užmokesčio. Buvo žadėta sumokėti 3000 litų, tačiau sumokėjo 200 litų.

Jokie įmonės dokumentai, banko kortelės ar įmonės anspaudas jai perduoti nebuvo. Apie tai, kad įmonė valstybei vien tik pridėtinės vertės mokesčio buvo įsiskolinusi virš 67000 litų jai pasakyta nebuvo. Buvusio UAB „G.“ direktoriaus nepažįsta, tačiau tai turėjo būti tas pats asmuo kaip ir nurodyta akcijų pirkimo pardavimo sutartyje, bei kuris dalyvavo pasirašant dokumentus, t. y. R. M. (1 t. b. l. 57-58). Liudytoja I. Č. parodė, kad 2013-2014 metais dirbo „L.“ buhaltere.

Tuo metu direktorius buvo V. Å .. Bendrovė buvo tarpininkai tarp pirkėjo ir pardavėjo, nes į jų įmonės sÄ skaitÄ Ä—jo pinigai. Tarp kokių įmonių buvo tarpininkai nepamena. Ä®monės savininkai buvo „I.“. UAB „G.“ jai negirdėta, tokios nepamena. Ä®plaukus į sÄ skaitÄ pinigams direktorius skambindavo ir leisdavo važiuoti kroviniui. Kroviniai buvo aliejaus ir cukraus. Kiek pamena „L.“ nebuvo PVM mokėtojas. Pas juos pajamos buvo tik tokios, kad jų patirtas iÅ¡laidas (darbo užmokesčiai, direktoriaus kuras, telefono sÄ naudos) padengdavo „I.“.

Kodėl „L.“ veikdavo, kaip tarpininkas nežino. Ä®monėje buvo du darbuotojai, tai ji ir direktorius. Nepamena kokios pinigų sumos figÅ«ruodavo, bet didelės. IÅ¡ pavdedimų, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matydavosi už kÄ pinigai. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais nebÅ«davo. Krovinių gabenimo dokumentų ji nematė. Pinigai įplaudavo į „L.“ sÄ skaitÄ , o ji pinigų toliau nepervedinėdavo, nes neturėjo prieigos prie banko. Pavedimus darydavo direktorius. Kaltinamųjų R.

S., R. M. matyti niekada neteko. Liudytojas V. Š. parodė, kad kaltinamųjų R. M. ir R. S. nepamena. Įmonė „G.“ jam girdėta, UAB „A.“ - negirdėta. 2013-2014 m. dirbo „L.“. „L.“ buvo dukterinė estų firma, kuri atlikdavo operatoriaus paslaugas, darydavo mokėjimus, kad būtų greičiau, operatyviau, pigiau. „L.“ buvo „I.“ dukterinė firma. Jis priimdavo prekes, atžymėdavo dokumentus, sumokėdavo už prekes. Prekes priimdavo iš vairuotojų, kurie atveždavo prekes.

Dokumentus perduodavo estų firmai. Ä®prastai prekės buvo cukrus ir aliejus. Å iuo metu įmonių pavadinimų nepamena. Cukrus atvažiuodavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Suderindavo vietÄ , laikÄ , paimdavo dokumentus, juos sutvarkydavo, sudalyvaudavo iÅ¡krovime. Prekes pristatydavo pirkėjams. Pagal sÄ skaitas gavėjas bÅ«davo „I.“, o kitame punkte bÅ«davo nurodyta iÅ¡krovimo vieta. „L.“, kaip gavėjas niekada nefigÅ«ruodavo, gavėjas visada bÅ«davo „I.“. Cukrus bÅ«davo perkamas už gavėjų pinigus, nes jie pervesdavo į „L.“ sÄ skaitÄ , o jis pervesdavo į gamyklÄ .

Pinigus gaudavo iÅ¡ pirkėjų prieÅ¡ pristatant cukrų. Automobiliai stovėdavo ant sienos ir kol pinigai neįkrisdavo į gamyklÄ nevažiuodavo. Pirkėjai per „L.“ sumokėdavo (duomenys neskelbtini) įmonėms. Kokios pinigų sumos reikia laukti praneÅ¡davo „I.“. Gauti pinigai bÅ«davo pervedami į gamyklos sÄ skaitÄ . O kada atvažiuoja automobiliai praneÅ¡davo estų firma. Kas toliau buvo daroma su cukrumi ir aliejumi jam nėra žinoma. Jeigu bÅ«davo suplyšę maiÅ¡ai fotografuodavo, kad brokas yra.

Cukrus (kroviniai) realiai bÅ«davo gabenamas, nes jis priimdavo CMR. Jis nežino kas turėjo pareigÄ už nupirktÄ cukrų sumokėti PVM. „L.“ PVM nemokėjo, nes buvo tik operatorius, atlikdavo paslaugÄ . Nebuvo, kad bÅ«tų tik viena įmonė kuri pirktų. Prekes iÅ¡krauti veždavo į (duomenys neskelbtini). IÅ¡kraunant dalyvaudavo pirkėjo sandėlininkas ar koks atstovas. Pinigams įplaukiant į „L.“ sÄ skaitÄ matydavosi kokios įmonės perveda pinigus. Grynaisiais pinigais atsiskaitoma nebÅ«davo.

Ar teko bendrauti su R., su direktoriumi R. Å¡iuo metu nepamena. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 81-82) juos patvirtino kaip teisingus. Galėjo bÅ«ti, kad vykdant mokėjimus viena įmonė mokėdavo už kitÄ . Nurodė, kad apklausiamas tyrėjų telefonų numerius turėjo savo telefone. Jis pats tyrėjui nurodė telefonų kontaktus, žmonių vardus, įmonių rekvizitus. SÄ skaitose nebÅ«davo nurodytų direktorių telefonų numerių. Tyrėjas jam Å¡ių duomenų, dokumentų nenurodė.

CMR sÄ skaitas jis matydavo, nes jam atiduodavo jas vairuotojas. Jam praneÅ¡davo estų firma, kad tÄ dienÄ , tÄ valandÄ atvažiuoja cukrus ir nurodydavo kokiu adresu. Jis nuvažiuodavo tuo adresu ir sutvarkydavo. R. ir R. telefonų numerius turėjo, nes jie jam skambindavo ir klausdavo, ar automobilis jau atvažiavo, kada bus, nes visko bÅ«davo. Pokalbių garso įrašų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Å . be aukščiau nurodytų aplinkybių buvo nurodęs ir tai, kad pagal pinigų pervedimus į „UAB „L.“ sÄ skaitÄ galima buvo spręsti, kad prekės buvo įgyjamos Lietuvoje registruotų įmonių, nes į sÄ skaitÄ Ä¯plaukdavo pinigai iÅ¡ UAB „O.“, UAB „B.“, UAB „G.“ ir UAB „T.

K.“. Kas iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas faktÅ«ras ir koks buvo tolimesnis prekių judėjimas nežino. Su pinigus pervedusių įmonių atstovais pagrinde teko bendrauti tik telefonu. Matyti teko tik UAB „T. K.“ atstovÄ vardu G. ir UAB „B.“ atstovÄ vardu M.. UAB „O.“ ir UAB „G.“ atstovų nematė, tačiau pagal balsÄ galima spręsti, kad tai vienas ir tas pats asmuo. Su UAB „O.“ direktoriumi prisistačiusiu vardu R. bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o su UAB „G.“ direktoriumi R. prisistačiusiu asmeniu - Nr. (duomenys neskelbtini).

Pervedimų, į su prekių tiekimu nesusijusias įmones, niekuomet neatlikinėjo. SÄ skaitoje esantys pinigai niekuomet iÅ¡gryninami nebuvo. Visi atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais (1 t. 81-82). Å iuos parodymus patvirtino kaip teisingus. Liudytoja J. J. parodė, kad 2013 m. dirbo ir Å¡iuo metu tebedirba UAB „J.“, tvarko buhalterijÄ . Su R. M. teko susitikti, nes tvarkė UAB „G.“ buhalterijÄ . Kiek pamena UAB „G.“ vertėsi veikla susijusia su cukrumi. Dokumentai buvo pateikiami el. paÅ¡tu.

R. M. pas juos buvo vienÄ kartÄ . Nepamena kiek buvo pateikta sÄ skaitų įtraukimui į apskaitÄ , bet apklausos metu visus atÅ¡viestus dokumentus pateikė. Teko ieÅ¡koti UAB „G.“ direktoriaus, nes liko skolingas, kelis mėnesius ji dirbo už dykÄ . Žmonės dingo, kaip į vandenį, o po kažkiek laiko susiekė pareigÅ«nai, kad yra iÅ¡kelta byla. Sutarties sudarymo datÄ pasakė iÅ¡ turėtų dokumentų. Nei karto nebuvo sumokėta už buhalterines paslaugas, nes atvyko, susitarė dėl paslaugų ir dirbo, o paskui dingo.

Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad dirba UAB „J.“, kurios veikla susijusi su įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymu, vyr. buhalterės  pareigose. Apie įmonės UAB „J.“ teikiamas paslaugas skelbėsi internetiniuose puslapiuose. Dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB „G.“ į jÄ kreipėsi UAB „G.“ direktorius R. M.. Kuomet buvo aptartos sÄ lygos, su R.

M., 2014 m. sausio 13 d. buvo pasiraÅ¡yta standartinė (tipinė) paslaugų teikimo sutartis Nr. 201401/30. Kad tai buvo R. M. įsitikino pagal jo pateiktus dokumentus. Per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo jų įmonės iniciatyva (2014 m. balandžio 24 d. iÅ¡siunčiant praneÅ¡imÄ ) UAB „G.“ direktorių R. M. matė tik du kartus. PirmÄ kartÄ pasiraÅ¡ant sutartį ir antrÄ , kai buvo pristatyti buhalterinės apskaitos dokumentai (sÄ skaitos - faktÅ«ros) už 2014 m. sausio mėn. vykdytus pirkimus - pardavimus.

Kada R. M. jai pateikė sÄ skaitas įtraukimui į buhalterinę apskaitÄ tiksliai neprisimena, tačiau pagal tai, jog pirminę „nulinę“ PVM deklaracijÄ už 2014 m. sausio mėn. VMI buvo pateikusi 2014 m. vasario 24 d., o 2014 m. vasario 25 d. VMI buvo pateikusi jau patikslintÄ deklaracijÄ su įtrauktu mokėtinu 67334 Lt PVM, gali spręsti, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros jai buvo pateiktos vasario mėn. 24-25 dienų laikotarpiu. Be Å¡ių dviejų susitikimų, su R. M. teko dar keletÄ kartų kalbėtis jo nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat buvo duotas ir elektroninio paÅ¡to adresas – (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties sÄ lygas įmonė įsipareigoja pateikti dokumentus jų įtraukimui į buhalterinę apskaitÄ ir pati atsako už pateikiamos informacijos tikrumÄ . Kitaip tariant jie („J.“) už nesavalaikį ar neteisingų duomenų pateikimÄ neatsako. Po PVM deklaracijos pateikimo už 2014 m. sausio mėn. ji dar ne kartÄ bandė su R. M. susisiekti, tačiau Å¡is į telefoninius skambučius, nors kvietimo signalas buvo geras, neatsakinėjo.

Taip pat neatsakė ir į laiÅ¡kus siunčiamus elektroniniu paÅ¡tu. Jokių dokumentų, susisijusių su mokėjimais per kasÄ bei bankiniais pavedimais, nepateikė. Kadangi jai nebuvo pateikti atsiskaitymus patvirtinantys dokumentai, pagal pas jÄ turimÄ informacijÄ , tiekėjui -  (duomenys neskelbtini) įmonei SIA M. C. UAB „G.“ buvo skolinga 320654,63 Lt, o pirkėjas UAB „A.“ buvo nesumokėjęs 387974,40 Lt.  Taip pat UAB „G.“ neatsiskaitė, liko skolinga už tris mėnesius 750 litų ir jų įmonei UAB „J.“.

Su kitais asmenimis dėl UAB „G.“ veiklos jai bendrauti neteko. Kaip jau minėjo bendravo tik su R. M. (1 t. 78-80). Liudytojas L. Č. parodė, kad 2013 m. balandžio 10 d. buvo įregistruota jo įmonė MB „L. P. C.“, kurioje jis dirba vadovu. Å i įmonė užsiima įmonių steigimu. R. S. buvo jų klientas. Nepamena ar jis pirko, ar steigė įmonę. UAB „O.“ jam yra girdėta gali bÅ«ti, kad ji yra jų įsteigta. UAB „G.“ irgi girdėta. Parduodant įmones tikrina pirkėjų dokumentus, nes nesudėtinga juos patikrinti, o kadangi kartu su pirkėju pristato dokumentus į Registrų centrÄ , tai dokumentus tikrina ir Registrų centras.

Nuo 2014-2015 m. atsirado prievolė sandorius tvirtinti pas notarÄ , tai duomenis tikrina ir notaras. Kai dėl įmonės pirkimo atvyksta keli asmenys, vienas kalba, kitas sėdi ir tyli, o įmonė forminama ant tylinčio asmens, tai praktikoje yra buvę visokių variantų. Bet kuriuo atveju asmenų dokumentai bÅ«na patikrinami. L. F. nepamena. Nurodė, kad perskaičius parodymus prisiminė L. F. iÅ¡vaizdÄ , kad ji buvo panaÅ¡i į romų tautybės asmenį, bet ji tikrai neatrodė asociali. Buvo paskolinęs R.

S. 200 Lt. Datas tiksliai nurodė pagal dokumentus. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Č. parodė, kad MB „L. P. C.“, kurios steigėjas ir direktorius yra jis, veikla susijusi su įmonių steigimo dokumentų parengimu, įmonių steigimu ir pardavimu, dokumentų, akcijų pardavimui parengimu bei kitų dokumentų susijusių su įmonių duomenų pakeitimų parengimu. R. S., kuris yra naudojęsis jo vadovaujamos įmonės paslaugomis, žino nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., kuomet R.

S. savo vardu įsigijo UAB „O.“. Jau vėliau R. S. domėjosi ir sakė, kad atves draugų, kurie taip pat norėdami pradėti verslÄ , ketina įsigyti įmonę. Pagal R. S. rekomendacijÄ , prieÅ¡ tai susitarus, 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje, atvyko R. M., kuris įsigijo UAB „G.“. Jeigu tiksliai prisimena, įgyjant UAB „G.“ R. M. buvo atvykęs kartu su R. S.. UAB pardavimo paslauga tuo metu kainavo 1098 litai (į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina įmonės steigimo sÄ naudos, PVM registravimas ir jų įmonės paslaugos atlygis).

Už įmonės įgijimÄ sumokėjo R. S.. Pasiėmę visus įmonės registracijos dokumentus jie išėjo. Kadangi R. S. jam paliko verslaus ir dalykiÅ¡ko asmens įvaizdį, dažnai skambindavo, konsultuodamasis vienu ar kitu juridiniu klausimu, R. S. jis asmeniÅ¡kai buvo paskolinęs 200 litų, kurių R. S. iki Å¡iol negražino. R. S. vos ne kas dienÄ jam skambindavo, žadėdamas užeiti ir pinigus grÄ Å¾inti, tuo pačiu klausdamas konsultacijų vienu ar kitu klausimu susijusiu su įmonių registravimu, anspaudų gamyba ar kt.. 2014 m. kovo mėn. R.

S. užsiminė, jog kreipsis dėl UAB „G.“ pardavimo, tačiau atvykimÄ vis atidėliojo. Galiausiai  pranešė, kad R. M. pats pasiskambins ir susitars. IÅ¡ tiesų neužilgo R. M. pasiskambino ir susitarė dėl atvykimo įmonės pardavimo dokumentų įforminimui. Tiksliai dienos neprisimena, tačiau tai galėjo bÅ«ti 2014 m. balandžio 23 d., R. M. kartu su pirkėja L. F. atvyko į jų įmonę (duomenys neskelbtini), kur buvo parengti ir pasiraÅ¡yti dokumentai dėl akcijų pardavimo ir direktorių kaitos.

Taip pat buvo suraÅ¡ytas dokumentų perdavimo - priėmimo aktas, į kurį buvo suraÅ¡yti visi dokumentai, kurie tuo metu buvo perduoti. Klientai su savimi jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo dėl to į perduodamų dokumentų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti nebuvo. Apie UAB „G.“ esamus finansinius įsipareigojimus akcijų pardavimo metu jokios informacijos neturėjo, dėl to pardavimo dokumentuose tai paminėta nebuvo. Klientai pareiÅ¡kė, jog jiems apie įmonės finansinius įsipareigojimus yra žinoma.

Jis nėra įpareigotas tikrinti įmonių finansinės bÅ«klės įmonių akcijų pardavimo metu. VisÄ atsakomybę dėl to prisiima pirkėjas, pasiraÅ¡ydamas dokumentus. L. F. jokių klausimų dokumentų pasiraÅ¡ymo metu nekilo. Kartu su L. F. ir R. M. buvo atvykęs dar vienas jam nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris į dokumentų forminimÄ nesikiÅ¡o. Galima sakyti visÄ laikÄ tylėjo. Kas sumokėjo už dokumentų parengimÄ ar L. F., ar tas vyriÅ¡kis, tiksliai pasakyti negali. Tačiau tiksliai prisimena, kad mokėjo tikrai ne R.

M.. Po UAB „G.“ pardavimo R. S. dar keletÄ kartų skambino ir vis žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau vėliau kai jo pasiteiravo ar jis negalėtų pasiÅ«lyti darbo, suprato, kad skolos neatgaus (1 t. b. l. 65-67). Liudytoja V. B. parodė, kad su R. S. gyvena nuo 2006 m. rugsėjo mėn. Apie nagrinėjamÄ nusikaltimÄ nieko nežino. Su R. S. pragyvendavo iÅ¡ jo gaunamų pajamų bei jos negalios iÅ¡mokų, pensijos, kol leido sveikata – jos gauto uždarbio dirbant valytoja. R. S. dirbo saugos struktÅ«rose, paskui buvo registruotas Darbo biržoje, Å¡iuo metu dirba „S. T.“ vairuotoju.

Jai žinoma, kad R. S. turėjo įmonę „E. L.“, buvo įmonės vadovas ir užsiėmė langų gamyba, prekyba. Žino, kad yra dirbęs įmonėje, kuri prekiavo cukrumi. Bendrovė „O.“ jai girdėta, R. S. joje dirbo, bet kuo - nežino. UAB „G.“, UAB „A.“, „L.“ jai nėra žinomos. R. M. neteko matyti, L. F. jai negirdėta. R. S. nei savo draugų ir pažįstamų, nei darbuotojų ar verslo partnerių į namus niekada neparsivesdavo. Ji cukrų pirkdavo parduotuvėje, R.

S. namo cukraus neparneÅ¡davo. R. S. nepasakojo nei kÄ perka, nei kur perka, nes jis neturi įpročio kažkÄ pasakoti. Kažkada paklausė kuo užsiima įmonė, jis atsakė, kad cukraus prekyba ir viskas, iÅ¡ kur pirkdavo cukrų jai nesakė. Nematė pas R. S. didelių pinigų sumų, nes jų visada stokojo. Jos ir R. S. sÄ skaitos yra atskiros. Gali bÅ«ti, jog į jos sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai iÅ¡ įmonės kai jai buvo paskirti brangÅ«s vaistai, nes ji R. S. prašė, o Å¡is žadėjo papraÅ¡yti, kad pervestų pinigų.

Kas ir iÅ¡ kur pervedė pinigus ji nežino, jai jų grÄ Å¾inti nereikėjo. R. S. jai sakė, kad pavedimÄ padarė įmonės direktorius ir sakė, kad jis pats (R. S.) pinigus jam grÄ Å¾ins. Buhalterinių jo įmonės dokumentų ji netvarkė, namuose jų nematė. Be R. S. pagalbos ji sunkiai pragyventų, kadangi jai reikalinga jo psichologinė ir fizinė pagalba. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad L. F. atpažino R. M. kaip buvusį UAB „G.“ savininkÄ pasiraÅ¡iusį dokumentus perraÅ¡ant įmonę jos vardu (1 t. 59-61). 2014 m. rugpjūčio 20 d. protokole užfiksuota, kad liudytoja L.

F. iš jai pateiktų atpažinti nuotraukų, R. S. (nuotrauka Nr.

2) neatpažino (b. l. 62-63, t. 1). 2014 m. sausio 23 d. kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratÄ pas R. S., svetainėje esančioje sekcijoje (baro lentynoje) surasti įvairÅ«s dokumentai, tame tarpe UAB „G.“ dokumentai ir spaudas (b. l. 22-23, t. 1). 2014 m. sausio 24 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad tarp kratos metu paimtų dokumentų rasti UAB „G.“ dokumentai sunerti į skaidrias įmautes ir susegti mėlynos spalvos segtuve skaidriu virÅ¡eliu:

1. banko sÄ skaitos ir jos valdymo sutartis su susitarimu dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. IL4-6119421-0-1, pasiraÅ¡yti tik banko atstovo, be kliento parašų- 1, 2 lapai;

2. VĮ Registrų centras 2013-12-09 elektroninis sertifikuotas išrašas dėl UAB „G.“- 3,4 lapai;

3. VĮ Registrų centras 2013-11-08 elektroninis sertifikuotas išrašas dėl UAB „G.“- 5,6 lapai; 4. 2014-01-13 PVM mokėtojo registracijos pažymėjimas Nr. 20150973 ir sprendimas Nr. AA3-32 - 7,8 lapai; 5.Įstatai ir steigimo aktas, 9-11 lapai;

6. dokumentai susiję su įmonės steigimu, akcijų pirkimu pardavimu ir dokumentų perdavimu naujam akcijų įgijėjui, 12-22 lapai;

7. sutartis su Tele 2, 23-25 lapai;

8. paslaugų teikimo sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, 26-31;

9. kasos pajamų orderis Nr. 0007, 32 lapas;

10. UAB G.“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 2014 sausio 14-16 d. nuo Nr. 1 iki Nr. 7 po du egzempliorius iÅ¡raÅ¡ytos dėl cukraus pardavimo UAB „A.“ ir pasiraÅ¡ytos tik pardavėjo, 33 – 46 lapai; 11. 2013-11-18 banko sÄ skaitos valdymo sutartis, 47 lapas, UAB DNB kreditinė kortelė iÅ¡duota UAB „G.“, vokas su prisijungimo kodu ir čekių knygelė (1 t. 24-56). 2014 m. balandžio 23 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad R. M. pardavė, o L. F. nusipirko už 1 litÄ UAB „G.“ akcijas (b. l. 53, t. 1).

Iš 2014 m. balandžio 23 d. Operacijų akcijomis žurnalo matyti, kad R. M. UAB „G.“ akcijas iš MB „L. P. C.“ įsigijo 2013 m. gruodžio 6 d. (b. l. 54, t. 1). 2015 m. gegužės 9 d. daiktų (CD esančių vaizdo įrašų) apžiūros protokole nurodyta, kad: 1 - ame kompaktiniame diske yra informacija iš trijų D. B. aptarnaujamų bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš jų (duomenys neskelbtini) trys vaizdo įrašai užfiksuoti 2014 m. sausio mėn. 16, 20 ir 22 dienomis, (duomenys neskelbtini) – 2014-01-16 ir (duomenys neskelbtini) – 2014-01-17. Pagal vaizdo kameromis užfiksuotus įrašus 2014-01-16 išgryninant pinigus (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate kartu dalyvavo R.

S. ir R. M., o visais kitais atvejais pinigus išgrynino R. S.. 2 - ame kompaktiniame diske yra 12 nuotraukų iš N. B. AB Lietuvos skyrius bankomato esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotų 2014-01-20 pinigų išgryninimo (išėmimo metu). Visose nuotraukose užfiksuotas R. S. (1 t. b. l. 118 - 130). 2015 m. birželio 1 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota, kad vykdant R. S.mobiliojo telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę, laikotarpiu nuo 2014-02-03 iki 2014-04-22 R.

M. paskambino ne mažiau kaip 24 kartus R. S.. Pokalbių metu tarpusavyje kalbama apie įmonės vykdytÄ veiklÄ , mokesčių sumokėjimÄ , paraÅ¡us ant sÄ skaitų, jų perdavimÄ buhalterijai. R. M. klausia R. S. dėl sÄ skaitų pateikimo buhalterei, nes Å¡i jų reikalauja, į kÄ R. S. atsako, kad sakyti, jog sÄ skaitas pateiks vėliau. Kalbama apie PVM, siÅ«loma R. S. pačiam paskambinti buhalterei. R. M. nuogastauja, kad PVM reikės sumokėti jam, į kÄ R. S. atsako, kad nieko neatsitiks, nes už viskÄ atsako bendrovė.

Pokalbiuose minima ir tai, kad tai pokalbiai ne telefonu. Vėlesniuose pokalbiuose R. M. praÅ¡o susitikti su R. S., abejoja juo (1 t. b. l. 93-106). 2014-10-17 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/167 dėl UAB "G." Å«kinės finansinės veiklos nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., nustatyta: · jog tiriamuoju laikotarpiu įmonės UAB „G.“ akcininku ir direktoriumi buvo: nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. – R. M., nuo 2014 m. balandžio 24 d. – L. F.. · Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis sudaryta 2014 m. sausio 13 d. ir pasiraÅ¡yta UAB „J.“ direktoriaus V.

J. bei UAB „G.“ direktoriaus R. M.; · Cukraus įsigijimo dokumentuose (7 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, lentelė nr.

3) pirkėju nurodyta UAB „G.“ pasirašęs asmuo – R. M., pardavėjas SIA „M. C.“; · UAB „G.“ į valstybės biudžetÄ 2014 m. balandžio 23 d. buvo nesumokėjusi 67334,40 litų PVM, kurį turėjo sumokėti iki 2014 m. vasario 25 d.; · UAB „L.“ pervedė 342779,85 litus UAB „G.“ , tačiau kokiu pagrindu ir už kÄ nustatyti negalima; · UAB „G.“ buvo įvykdyti 2 bankiniai pavedimai V. B.: 2014 m. sausio 15 d. – 100 litų, 2014 m. vasario 6 d. - 60 litų, kurių pervedimo pagrindimui dokumentai nepateikti, todėl negalima nustatyti kokiu tikslu pavedimai buvo padaryti;

· UAB „G.“ gavo tris bankinius pavedimus viso už 387974,40 litų iÅ¡ UAB „A.“, tačiau pagal kokį dokumentÄ buvo vykdoma operacija nurodyta nebuvo, todėl negalima nustatyti kokios PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros buvo apmokėtos, pavedimai UAB „G.“ apskaitoje fiksuoti nebuvo; · nuo UAB “G.” banko sÄ skaitos įvykdyti 27 nuraÅ¡ymai iÅ¡imant grynuosius pinigus per bankomatÄ viso už 45160 Lt, tačiau Å¡i suma nebuvo apskaityta UAB „G.“ kasoje bei nebuvo įtraukta į buhalterinę bendrovės apskaitÄ .

Nepateikti pinigų panaudojimÄ pagrindžiantys dokumentai, todėl negalima nustatyti jų panaudojimo; · tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai), kuriais bÅ«tų įformintas lėšų (45160 Lt) gavimas. Dėl to bendrovė nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 10 ir 16 straipsnių reikalavimais; · UAB “G.” neįformindama buhalterinėje apskaitoje banko sÄ skaitose vykusių Å«kinių operacijų, buhalterinės apskaitos dokumentais neįformindama piniginių lėšų gavimo ir iÅ¡laidavimo, bei buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįsdama piniginių lėšų panaudojimo nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 str., 6 str. 2 p., 12 str. 1 p. ir 16 str. 1 p. nuostatomis; · Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€œ 1 punkto nuostatas už apskaitos organizavimÄ atsako įmonės vadovas; · Dėl buhalterinėje apskaitoje neįformintų ir dokumentais nepagrįstų Å«kinių operacijų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB “G.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (2 t. b.l. 1-118). 2015 m. lapkričio 10 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje nustatytos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės kaip ir specialisto iÅ¡vadoje (b. l. 123-132, t. 1).

Dėl organizuotos grupės ir organizatoriaus Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013).

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti atitinkamÄ bendrininkų susitarimÄ , nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį bei tam tikrÄ organizuotumo lygį. OrganizuotÄ grupę iÅ¡skiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014 ir kt.). Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo R. M. parodymų, įmonę UAB „G.‘ jis įsigijo įkalbėjus R. S., Å¡io pasiÅ«lytam neva verslo planui įgyvendinti, jie abu sutarė, kad direktoriumi bus R. M.. Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės neneigė ir pats R.

S., tačiau teigė, kad jo vaidmuo tuo ir apsiribojo, be to, jis dar kartais patardavo R. M. verslo bei dokumentų forminimo klausimais. Tačiau kaip matyti iÅ¡ R. M. parodymų visumos, jo veiksmai iÅ¡ esmės apsiribojo direktoriaus funkcijų vykdymu, o organizacinę prekyba cukrumi veiklÄ vykdė R. S.. Å iais R. M. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi iÅ¡ aukščiau paminėtų įrodymų visumos seka, kad R. S. dalyvavo tiek įmonę įsigyjant, tiek jÄ parduodant (L. F. parodymai), dokumentai susiję su įmonės veikla bei banko kortelė buvo rastos kratos metu pas jį, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir pokalbių užfiksuotų tarp R.

M. ir R. S. turinys, iÅ¡ esmės atskleidžiantis aktyvų R. S. vaidmenį padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, kas visumoje leidžia teigti, kad kaltinamieji, darant paminėtÄ veikÄ , veikė organizuotoje grupėje, kiekvienas iÅ¡ jų atlikdamas jam priskirtÄ užduotį ir vaidmenį. IÅ¡ įsigyto ir parduoto cukraus kiekio ir vertės, laikotarpio kuriuo vyko paminėtos Å«kinės operacijos akivaizdu, kad paminėta veikla pasižymėjo aukÅ¡tu organizuotumo lygiu. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemÄ , organizuotumÄ bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu.

BÅ«tent tokiais veiksmais teismo įsitikinimu pasižymėjo R. S. veiksmai. Nors R. S. teigė, jog jis jokios nusikalstamos veikos neorganizavo, tačiau, aptariant organizuotos grupės požymius atskleidžiančius požymius, paminėtų įrodymų visuma leidžia teigti, jog bÅ«tent jis buvo Å¡ios nusikalstamos veiklos organizatorius. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad bÅ«tent R. S. turėjo tokios veiklos patirties, įmonių, susijusių su prekyba cukrumi kontaktus, kÄ neabejotinai patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai, bet ir byloje esančių nuosprendžių R.

S. turinys. Nors R. S. teigimu įmonės „G.“ dokumentus jo namuose paliko R. M., po jų abiejų iÅ¡gertuvių, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigė R. M.. Jo parodymus Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės patvirtina ir paminėtų dokumentų suradimo vieta R. S. gyvenamojoje vietoje, liudytojos V. B. parodymai, kad R. M. jai neteko matyti, R. S. į namus nei savo draugų ir pažįstamų, nei darbuotojų ar verslo partnerių niekada neparsivesdavo. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.

Byloje iÅ¡tirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu R. M. buvo UAB „G.“ vadovas. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad iÅ¡ UAB “G.” sÄ skaitų viso buvo iÅ¡gryninta 45160 litų, kurių panaudojimas dokumentais nepagrįstas. Vaizdo įraÅ¡ai bei nuotraukos patvirtina, kad tik vienu atveju pinigų iÅ¡gryninimÄ kaltinamieji vykdė kartu, kitais atvejais tai darė R. S., kas neabejotinai patvirtina, jog jis turėjo banko kortelę bei PIN kodÄ , reikalingus pinigų iÅ¡gryninimui, kas visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nurodytÄ pinigų sumÄ , veikdami organizuotoje bendrininkų grupėje pasisavino kaltinamieji.

Nors abu kaltinamieji neigia pasisavinę paminėtas lėšas ir tuo kaltina vienas kitÄ , tačiau teismas tai vertina tik kaip jų siekį sumažinti savo kaltę padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi byloje nesurinkta jokių įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is turtas nebuvo pasisavintas, o panaudotas įmonės reikmėms, ar tai iÅ¡vaistytas perduodant kitiems asmenims. IÅ¡ paminėtų aplinkybių akivaizdu, jog įmonės lėšomis disponavo tiek R.

M., tiek R. S., todėl reikÅ¡mės, kur Å¡ias lėšas kaltinamieji panaudojo ir kaip pasidalino ar iÅ¡leido kitais tikslais, esminės reikÅ¡mės neturi. Nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai jie bendrovei priklausantį turtÄ pasisavino, ir tai, kad objektyviai nenustatyta, kokiems asmeniniams poreikiams tenkinti jie tai padarė, neturi reikÅ¡mės kvalifikuojant Å¡iÄ veikÄ . Pasisavinto turto vertė virÅ¡ija 250 MGL, todėl veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, R. S. kaip organizatoriaus - su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Minėtame BK straipsnyje nustatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali bÅ«ti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti Å¡iame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ . Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniuose apgaulingas apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktikÄ , esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam.

Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, arba pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, tada jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015). Kaltinamasis R. M. bÅ«damas UAB „G.“ direktoriumi, vieninteliu akcininku ir bendrovės vadovu, buvo atsakingas už tinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Tačiau Å¡iÄ savo pareigÄ tyčia vykdė apgaulingai. Å ias aplinkybes neabejotinai patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „G.“ nurodyti duomenys, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai buvo pažeisti ir tai lėmė, jog iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Aukščiau aptartų veiksmų visuma patvirtina, kad kaltinamasis suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė padarinius ir to siekė.

Tarp Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl jo nusikalstama veika visiÅ¡kai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius. Bausmės skyrimas BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į gana ilgÄ proceso trukmę iki kol byla buvo perduota teismui. Kaltinamieji savo kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje neigė. Nors R. M. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo parodymų visuma leidžia teigti, jog jo prisipažinimas yra nulemtas byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, objektyviai patvirtinančių jį buvus įmonės direktoriumi, bet ne nuoÅ¡irdaus gailėjimosi padarius nusikaltimÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Abiejų kaltinamųjų, dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymo, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veikÄ padarė organizuota grupė. Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarant veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Kaltinamasis R. M. priklausomybės ligų centre neregistruotas, dėl psichikos sutrikimų į gydytojus nėra kreipęsis ar gydęsis (b. l. 76, 77, t. 3). Jo parodymai nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir dėl R. S., kadangi jo parodymai logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, jis taip pat nėra registruotas priklausomybės ligų centre, nėra lankęsis pas gydytojÄ dėl psichikos sutrikimų ar dėl to gydytas (b. l. 53, 54, t. 3). Nusikaltimo padarymo metu R. S. Lietuvoje teistas nebuvo (b. l. 2-45, t. 3). Administracinėmis nuobaudomis baustas, tačiau jos nėra susiję su inkriminuojama jam veika, dauguma iÅ¡ jų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 45-51, t. 3). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 2, t. 4).

Nusikaltimų padarymo metu R. M. teistas nebuvo (b. l. 69-70, t. 3). Administracinėmis nuobaudomis nebaustas (nuobaudos negaliojančios, b. l. 71-74, t. 3). Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, numatyta tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo nustatytÄ bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad sankcijos ribose už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 183 straipsnio 2 dalyje kaltinamiesiems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui, iÅ¡imtinių aplinkybių dėl kurių bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatyta. Skiriant bausmę už šį nusikaltimÄ kaltinamiesiems atsižvelgtina ir į jų vaidmenį padarant nusikaltimÄ , įvertintina ir tai, kad R.

S. už analogiÅ¡kas veikas, padarytas artimu nagrinėjamai nusikalstamai veikai metu, yra teistas 2 kartus, kas visumoje jį charakterizuoja labiau neigiamai, todėl jam skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o R. M. – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors už nusikaltimÄ numatytÄ BK 222 straipsnyje įstatymas numato galimybę skirti ir Å¡velnesnes bausmes, tačiau įvertinus visumÄ kaltinamojo R. M. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, padarytų veikų pavojingumÄ ir kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertinus ir tai, jog Å¡i veika gan glaudžiai susijusi su veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymu, jam ir už Å¡iÄ veikÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Be to, turtinė R. M. padėtis nesudaro pagrindo manyti, kad paskyrus jam baudÄ , jis turėtų galimybę jÄ sumokėti. Tuo tarpu įstatymas nenumato galimybės atidėti areÅ¡to bausmės vykdymÄ , kas svarstytina nagrinėjamu atveju, paskyrus R. M. laisvės atėmimo bausmes. Skiriant laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis parenkamas artimesnis minimaliam. Nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, tarpusavyje sudaro realiÄ nusikaltimų sudėtį, todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , R.

M. paskirtos bausmės bendrintinos taikant kaltinamajam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ dalinį sudėjimÄ . Å iuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimÄ bÅ«tų galima atidėti bausmės vykdymÄ , tačiau nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), kuri numatė galimybę bausmės vykdymÄ atidėti ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, todėl vien tai, kad bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas minimos įstatymo redakcijos galiojimo metu, neužkerta kelio spręsti klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, jei yra kitos tam reikalingos sÄ lygos.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ä®vertinus kaltinamuosius charakterizuojančių duomenų visumÄ , atsižvelgiant į ilgÄ proceso trukmę, į tai, jog duomenų apie naujai kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, nėra, daroma iÅ¡vada, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu bÅ«du sudarant galimybę kaltinamiesiems dirbti ir atlyginti žalÄ .

Atidėjus bausmės vykdymÄ , kaltinamieji bus pakankamai nubausti, jiems skirti įpareigojimai, jų teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jie laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu bÅ«du individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ , nebus pažeisti jų socialiniai ryÅ¡iai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į kaip minėta kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų atliktų veiksmų apimtį bei indėlį darant nusikaltimus, R.

S. bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, R. M. – 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamuosius per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

R. M. buvo sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 10 d., 16 val. 05 min. paleistas 2017 m. rugpjūčio 11 d. 12.20 val. (t. 3, b. l. 129, 130-131). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į kaltinamajam paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., (viena diena) vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai parai laisvės atėmimo. R. M. 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės: raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 130-131, t.

3) paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikintinos (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamajam R. S. 2015 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 62, t. 3), paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas privalo iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Kauno apskrities VMI kaltinamiesiems byloje yra pareiÅ¡kusi 13079 eurų ieÅ¡kinį, kurie turėjo bÅ«ti sumokėti kaip PVM į valstybės biudžetÄ (b. l. 134-135, t. 2). Baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas. IÅ¡tirtais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji nurodytÄ pinigų sumÄ , kuriÄ UAB „G.“ turėjo sumokėti kaip PVM valstybės biudžetui pasisavino, todėl Kauno apskrities VMI civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai, žalos atlyginimÄ priteisiant solidariai iÅ¡ kaltinamųjų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 -6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Daiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „G.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios UAB „J.“ pateikti dokumentai – grÄ Å¾intini UAB „J.“, du CD diskai, su bankomatų vaizdo kamerų įraÅ¡ais, saugotini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti: - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti R. M. galutinę subendrintÄ bausmę – 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktus ir R. M. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti R. M. sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., (viena diena) vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo. R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktus ir R.

S. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). R. M. 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirtas kardomÄ sias priemones: raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti.

Kaltinamajam R. S. 2015 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti. Priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 13079 (trylika tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt devynis) eurus žalos atlyginimo valstybės biudžetui (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos surenkamoji sÄ skaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 7290).

Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios UAB „J.“ – grÄ Å¾inti UAB „J.“, du CD diskus, su bankomatų vaizdo kamerų įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje. Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Albinas Antanaitis