2023-04-19 Nr. AB-8443-3-61-3-05159-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-491-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05159-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Š. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-491-815/2023 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Š. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti atnaujinimo ir pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. Š. kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir iki 2022 m. birželio 1 d. pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200804-00077 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nustatytą terminą, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 4 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad Inspekcija dėl nukrypimų nuo projektinių sprendinių 2020 m. rugpjūčio 4 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-200804-00072 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) bei Privalomąjį nurodymą, kuriuo buvo nustatytas terminas iki 2021 m. vasario 4 d. pašalinti Savavališkos statybos akte nurodytus savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja paaiškino, kad Inspekcijai surašius Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą, pareiškėjos sutuoktinis nedelsiant ėmėsi veiksmų, jog būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai – kad būtų įteisinta savavališka statyba. Pareiškėja nurodė, kad su mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Olimpo viršūnė“ 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu MB „Olimpo viršūnė“ įsipareigojo parengti sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančio buto rekonstrukcijos projektą, suderinti projektą su kitais žemės sklypo savininkais ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; buvo užsakyta ir 2020 m. rugsėjo 8 d. atlikta savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizė, siekiant nustatyti savavališkos statybos darbų vertę bei mokėtiną mokestį už savavališkos statybos įteisinimą; buvo sumokėtas 443,89 Eur savavališkos statybos įteisinimo mokestis; buvo parengtas ir derintas rekonstrukcijos projektas; rekonstrukcijos projektas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau tris kartus dėl nustatytų skirtingų projekto trūkumų statybos leidimas nebuvo išduotas.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad jos sutuoktinis, matydamas, jog iki 2021 m. vasario 4 d. nespės atlikti visų būtinų procedūrų dėl savavališkos statybos įteisinimo, 2021 m. vasario 2 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas, pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Inspekcija, atsižvelgusi į prašymą, 2021 m. vasario 9 d. terminą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pratęsė iki 2021 m. gegužės 4 d. Pareiškėjos sutuoktiniui nespėjus pašalinti savavališkos statybos padarinių (įteisinti savavališkos statybos) iki 2021 m. gegužės 4 d., jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. Teismas 2021 m. birželio 22 d. priėmė nutartį, kuria prašymą tenkino ir nutarė terminą pratęsti iki 2021 m. rugpjūčio 4 d.

4. Pareiškėja nurodė, kad po administracinės bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškėlimo jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė, o pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas tik 2021 m. rugsėjo 17 d., t. y. praėjus teismo pratęstam savavališkos statybos padarinių šalinimui. Perėmus sutuoktinio teises ir pareigas paaiškėjo, kad per teismo pratęstą terminą savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti, kadangi 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymas dėl statybos leidimo išdavimo vėl buvo atmestas, nurodant dar vieną projekto trūkumą, kurio iki tol už statybos leidimo išdavimą atsakinga institucija prieš tai nebuvo nurodžiusi, t. y. projektas neatitiko 2021 m. birželio 8 d. naujai įsigaliojusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl šių priežasčių, t. y. pareiškėjos sutuoktinio mirties ir naujų reikalavimų statybos projektui dėl naujai įsigaliojusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano bei būtinybės rengti naują teritorijų planavimo dokumentą, yra akivaizdu, kad statybos leidimas pareiškėjos sutuoktiniui, o šiuo metu ir pareiškėjai iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. nebuvo išduotas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, todėl ir savavališkos statybos padarinių pašalinimas per teismo nustatytą terminą nebuvo atliktas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos sutuoktinis nuo pat Savavališkos statybos akto surašymo veikė aktyviai ir siekė įteisinti savavališką statybą, tačiau visi procesai užtruko ilgiau nei nustatyti terminai, kadangi: net du kartus keitėsi žemės sklypo savininkai, todėl rengiamą rekonstrukcijos projektą teko derinti pakartotinai su naujais žemės sklypo savininkais; tik 2021 m. sausio 4 d. buvo pasiektas ir sudarytas susitarimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kuriame yra rekonstruojamas nekilnojamo turto objektas; net keturis kartus buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau dėl skirtingų projekto trūkumų nustatymo pareiškėjos sutuoktinio prašymas dėl statybos leidimo išdavimo buvo atmestas.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašė prašymą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir surašiusi Privalomąjį nurodymą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanomą trumpesnį terminą. Teismui pripažinus, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis bei nusprendus tenkinti pareiškėjos prašymą, atsakovo teigimu, pratęsiamas Privalomajam nurodymui įvykdyti terminas turėtų būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Atsakovas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas neturi pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Pareiškėjos prašomas terminas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnyje nustatytus savavališkos statybos padarinių šalinimo terminus ir teismui pripažinus, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, turėtų būti vertinama ir tai, ar pareiškėjos prašomas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminas laikytinas protingu, pagrįstu bei užtikrinančiu savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą.

9. Atsakovas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nustačius, kad į teismą kreiptasi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas. Atsakovas nurodo, kad terminas Privalomojo nurodymo vykdymui teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., o pareiškėjos prašymas teismui pateiktas pasibaigus Privalomojo nurodymo vykdymo terminui, t. y. tik 2021 m. gruodžio 28 d.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 14 straipsnio 3, 4 dalimis, 11 straipsnio 8 dalimi, 14 straipsnio 4, 7 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 2021 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3378-764/2021 nustatyto papildomo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą 2021 m. gruodžio 28 d., kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., todėl teismas darė išvadą, kad tokio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybė yra išnykusi ir terminas nebegali būti pratęstas. Teismas pažymėjo, kad net ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė, o pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas tik 2021 m. rugsėjo 17 d., negali lemti pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius tenkinimo, kadangi ji nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl 2021 m. rugsėjo 17 d. gavusi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ji į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams.

12. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja į teismą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo kreipėsi pasibaigus jo įvykdymo terminui, todėl teismas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, nes teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės jam pasibaigus. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą.

III. 13. Pareiškėja T. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos prašymą.

14. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad terminas negalėjo būti atnaujintas, kadangi šiuo atveju negalima vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl terminų atnaujinimo. Pareiškėja nurodo, kad, nepanaikinus teismo sprendimo, būtų užkirsta galimybė jai įteisinti savavališkos statybos padarinius, kurie iš esmės atsirado ne dėl pareiškėjos veiksmų, o dėl jos velionio sutuoktinio veiksmų. Nepatenkinus pareiškėjos prašymo, susiklosčiusi situacija pareiškėjai sukeltų nepakeliamus finansinius nuostolius, kadangi jai tektų nugriauti statinio dalis, kurios buvo pastatytos nukrypstant nuo projekto, be to, būtų prarastos lėšos, kurias jos sutuoktinis investavo į savavališkos statybos mokesčio sumokėjimą, taip pat sumokėjo už projektuotojų darbą. Pareiškėja pažymi, kad toks teismo sprendimas būtų nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

15. Pareiškėja sutinka, kad pagal formuojamą teismų praktiką dėl privalomų nurodymų įvykdymo praleisti terminai negali būti atnaujinami, tačiau teigia, kad nagrinėjamoje byloje termino praleidimo aplinkybės buvo visiškai kitokios nei tose bylose, kuriose buvo suformuota teismų praktika, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis jau anksčiau suformuota teismų praktika, o situaciją turėjo nagrinėti individualiai ir pagal ginčo situaciją formuoti naują precedentą.

16. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po administracinės bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškėlimo jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė, o pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas tik 2021 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau praleidus teismo pratęstą terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui. Pareiškėja daro išvadą, kad teismo pratęstas terminas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis dėl išskirtinės situacijos turėjo būti atnaujintas, nepriklausomai nuo ankstesnės formuotos teismų praktikos. Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktiniui dėl jo mirties praleidus teismo nustatytą terminą iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendžiant klausimą, ar šis terminas gali būti atnaujintas, vėlesnis termino praleidimo laikotarpis nuo termino pabaigos ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo iki kreipimosi į teismą, t. y., ar pareiškėja kreipėsi į teismą per tris mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo dienos, ar per tris mėnesius ir dešimt dienų, jokios teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą neturi, kadangi vienu ar kitu atveju 2021 m. rugpjūčio 4 d. terminas jau buvo pasibaigęs ir pagal formuojamą praktiką jis negalėjo būti atnaujintas. Pareiškėjos teigimu, ši situacija yra išskirtinė ir ji turėjo būti vertinama individualiai, o ne formaliai remiantis ankstesniais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, kadangi dėl pareiškėjos sutuoktinio mirties jis į teismą dėl nepasibaigusio termino pratęsimo negalėjo kreiptis. Pareiškėjos teigimu, terminui pasibaigus, terminas, per kurį pareiškėja kreipėsi į teismą, kai jis tikrai nėra neprotingai ilgas, teisinės reikšmės ir įtakos sprendimo priėmimui dėl termino atnaujinimo bei pratęsimo neturi.

17. Pareiškėja nurodo, kad jai perėmus jos sutuoktinio teises ir pareigas paaiškėjo, kad per teismo pratęstą terminą savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti, kadangi 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymas dėl statybos leidimo išdavimo vėl buvo atmestas, nurodant dar vieną projekto trūkumą, kurio iki tol už statybos leidimo išdavimą atsakinga institucija prieš tai nebuvo nurodžiusi. Dėl naujai įsigaliojusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano jau parengtas projektas neatitinka įstatymo reikalavimų ir tam, kad jis būtų tinkamas, yra būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą), kurio parengimas gali užtrukti ir iki vienerių metų dėl plano derinimo su savivaldybe ir gretimų sklypų savininkais. Dėl pareiškėjos sutuoktinio mirties ir naujų reikalavimų statybos projektui dėl naujai įsigaliojusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano bei būtinybės rengti naują teritorijų planavimo dokumentą, statybos leidimas pareiškėjos sutuoktiniui, o šiuo metu ir pareiškėjai iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. nebuvo išduotas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, todėl ir savavališkos statybos padarinių pašalinimas per teismo nustatytą terminą nebuvo atliktas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.

18. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, nurodo, kad prašymas dėl termino privalomajam nurodymui vykdyti pratęsimo teismui pareiškėjos buvo pateiktas praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo šio termino pasibaigimo. Nesant Įstatyme numatytos galimybės atnaujinti pasibaigusio privalomojo nurodymo vykdymo termino, Privalomojo nurodymo vykdymo terminas teismo sprendimu pagrįstai nebuvo pratęstas. Atsakovas pažymi, kad terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, baigiasi tuo pat metu, kaip terminas privalomajam nurodymui įvykdyti. Kadangi Įstatymas nenumato galimybės atnaujinti pasibaigusio privalomojo nurodymo vykdymo termino, terminas dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo taip pat negali būti atnaujinamas. Pareiškėja kreipėsi į teismą po to, kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl tokio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybė yra išnykusi ir terminas nebegali būti pratęstas. Be to, pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl 2021 m. rugsėjo 17 d. gavusi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ji į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams.

20. Atsakovas nurodo, kad kiti pareiškėjos prašyme išdėstyti argumentai ir nurodytos aplinkybės, dėl ko privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą, kaip ir pareiškėjos nurodyti su savavališkos statybos įteisinimo procedūromis susiję atlikti veiksmai, inicijuotos procedūros, teismo neturėjo būti vertinamos ir nagrinėjamos, kadangi šios priežastys nagrinėjamu atveju nebuvo teisiškai reikšmingos bylos baigčiai, nes pasibaigusio termino pratęsimas negalimas, o Įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos nurodyti atliekami veiksmai nesudarė teismui pagrindo nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ir kurti naujo precedento šios kategorijos bylose, todėl teismas sprendime pagrįstai vertino, kad teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo. Atsakovas pažymi, kad teismas pagrįstai nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pareiškėjos skundą atmetė.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovas daro išvadą, kad teisės aktai neužkerta kelio įteisinti statybą net ir suėjus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos prašymą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas tenkinti jos prašymą atnaujinti praleistą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir iki 2022 m. birželio 1 d. pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200804-00077 nustatytą terminą, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad, nepaisant to, jog pagal administracinių teismų praktiką nėra galimybės atnaujinti praleistą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau esant pareiškėjos nurodytoms faktinėms aplinkybėms šioje byloje būtina formuoti naują precedentą.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad Inspekcijos Privalomuoju nurodymu nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą 2021 m. gruodžio 28 d. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog negalima pratęsti jau pasibaigusio termino. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ši pirmosios instancijos išvada yra teisinga, pagrįsta nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika tokio pobūdžio bylose, kad taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, nes teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-860-415/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-815/2021).

26. Pareiškėja nurodo, kad, nepaisant to, jog pagal administracinių teismų praktiką nėra galimybės atnaujinti praleistą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau esant pareiškėjos nurodytoms faktinėms aplinkybėms šioje byloje būtina formuoti naują precedentą (t. y. ji nurodo, kad jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė, o pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas tik 2021 m. rugsėjo 17 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja prašo formuoti naują precedentą, ne tik neatitinkantį nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, bet ir prieštaraujantį Įstatymui (lot. contra legem), jo 14 straipsnio 4 daliai. Pabrėžtina, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra tokios svarbos, kad būtų pagrindu paneigti viešosios teisės, t. y. Įstatyme įtvirtintas, nuostatas; juolab, kad ji nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl 2021 m. rugsėjo 17 d. gavusi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ji į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams.

27. Šiame kontekste paminėtina, jog pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis