fc680395-002a-4726-9615-e4b95cebd5bf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-5572-189/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-00226-2016-2                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 16 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,             dalyvaujant pareiškėjui A.

G.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų jis patyrė jam kalint LukiÅ¡kių TI-K.

Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo durų, spintelės maistui laikyti buvo pakabintos beveik sanitarinio mazgo vietoje, iÅ¡duodami indai bÅ«davo kritinės bÅ«klės, neÅ¡varÅ«s, sulankstyti, kartais kiauri. Pabrėžė, jog kalinamas tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir pan.

Taip pat nurodė, kad kamerose trÅ«ko baldų, todėl nebuvo galima normaliai mokytis, raÅ¡yti, ruoÅ¡tis teismams.              Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 8–16) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.              Pateikdami pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos. Taip pat pažymėjo, kad stengiasi, jog asmenys, kurie laikomi ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, juose bÅ«tų kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į kitas laisvesnes kameras. Taip pat nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu baldais kameros aprÅ«pinamos pagal galimybes, atsižvelgiant į kamerų plotÄ .              Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo argumentus grindžia tik abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Pabrėžė, jog bÅ«tina įrodyti, kad gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K tiesiogiai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯takojo ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.

             Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

             Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (b. l. 11–12) tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014-10-09 iki 2015-06-01.             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.              Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, taip pat kameros neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų.             Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.             Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014-03-17 iki 2016-01-16, viso 201 parÄ .

IÅ¡ jų 99,5 paros pareiÅ¡kėjas iÅ¡buvo pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.             Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus administracija tam tikru laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai iÅ¡ dalies yra pagrįsti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti nepatogumai, kaip baldų (kėdžių) trÅ«kumas, dėl ko nebuvo galima normaliai mokytis, raÅ¡yti, ruoÅ¡tis teismams, taip pat vertintini jau konstatuoto ploto vienam asmeniui neužtikrinimo apimtyje. Spintelių pakabinimÄ arti sanitarinio mazgo taip pat galimai lėmė mažas kamerų plotas.

             Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos, o naudojantis sanitariniu mazgu asmuo nuolatos yra stebimas pareigūnų. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taigi, kaip nustato teisės aktai, sanitarinio mazgo įrengimas kameros patalpoje (bendroje erdvėje) ir kuris (sanitarinis mazgas) atskirtas tik 1,5 m. tvorele Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimams neprieštarauja.             Pareiškėjo teigimu, išduodami indai būdavo kritinės būklės, nešvarūs, sulankstyti, kartais kiauri.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTÄ® 57 str. 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartis Nr. A-17-301/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareigÄ paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis Nr. A-492-176/2013). Atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė duomenų (įrodymų) paneigiančių Å¡ias pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kritinės indų bÅ«klės iÅ¡ esmės vertintini pareiÅ¡kėjo naudai.             IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu bÅ«tų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas kalėjo kamerose, kuriose jam teko itin mažas plotas, bei pareiÅ¡kėjui galimai nebuvo užtikrinti kiti bÅ«tiniausi patogumai, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, įvertinus bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 800 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti A. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Bronius Januška