fc648bef-6bc1-41ad-9237-61ae821c4164 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-26044-1099/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20428-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. 2 734,20 Eur skolÄ (negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ), 446,31 Eur palÅ«kanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 653,03 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. birželio 12 d., 51,77 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamų nuo 2 734,20 Eur sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sutarties grafiko pabaigos (2021 m. sausio 8 d.), 286,25 Eur delspinigių, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinys teisme priimtas 2020 m. liepos 17 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieÅ¡kinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ ). Duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta. Atsakovui R. B. ieÅ¡kinio ir teismo praneÅ¡imo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovui per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje praÅ¡ant tokiu atveju priimti sprendimÄ už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sÄ lygos, bÅ«tinos užbaigti bylos nagrinėjimÄ priimant sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų vertinimÄ ir įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ , bei suraÅ¡o sutrumpintus motyvus.

5. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 24 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas R. B. sudarė paskolos sutartį Nr. 2761568 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 3 872 Eur paskola. Pagal sutartį atsakovui suteiktas kreditas, kurį atsakovas turėjo grÄ Å¾inti, kartu su palÅ«kanomis, remiantis mokėjimo grafiku. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų grÄ Å¾inęs suteiktÄ kreditÄ pagal minėtÄ sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki Å¡iol yra skolingas 2 734,20 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų ir 446,31 Eur palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 18 d.

6. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieÅ¡kovės UAB „B2Kapital“ 2017 m. spalio 31 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu 2019 m. spalio 21 d. ieÅ¡kovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovÄ R. B. dėl negrÄ Å¾into kredito pagal nurodytÄ sutartį.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimÄ ir kreditoriaus pasikeitimÄ buvo informuotas 2019 m. spalio 21 d. praneÅ¡imu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimÄ kuriai nors Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis.

9. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrÄ Å¾ino suteikto kredito. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio ir su juo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovas ieÅ¡kovei liko skolingas 2 734,20 Eur negrÄ Å¾into kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų prievolę įvykdęs (tiek pradinei kreditorei, tiek ieÅ¡kovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sÄ lygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sÄ lygomis grÄ Å¾inti kreditÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 2 734,20 Eur negrÄ Å¾into kredito.

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 446,31 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 18 d., t. .y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintos palÅ«kanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimÄ ; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nėra laikomos savarankiÅ¡ka palÅ«kanų rÅ«Å¡imi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palÅ«kanų.

Taigi matyti, jog Å¡ių palÅ«kanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

12. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palÅ«kanas iÅ¡lieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, iÅ¡skyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

13. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palÅ«kanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikÅ¡tų sutarties vykdymÄ natÅ«ra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palÅ«kanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį, kai sutartis bÅ«tų pasibaigusi, jeigu nebÅ«tų nutraukta, tai Å¡ių nuostolių dydį, virÅ¡ijantį sutartines kompensacines palÅ«kanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrÄ sias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

14. Pagal tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 51,77 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos laikytinos mokėjimo palÅ«kanomis. Pagal tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos sutarties sÄ lygas, kreditÄ ir palÅ«kanas atsakovas turėjo mokėti iki 2021 m. sausio 8 d. Sutartį nutraukus 2019 m. spalio 18 d., ieÅ¡kovė paskaičiavo mokėtinas 466,31 Eur mokėjimo palÅ«kanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

15. Kaip minėta, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti ir 653,03 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. birželio 12 d., bei 51,77 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamų nuo 2 734,20 Eur sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sutarties grafiko pabaigos (2021 m. sausio 8 d.). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

16. Teismo vertinimu, iš ieškinio ir sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 51,77 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl Å¡ie ieÅ¡kovės reikalavimai atmestini. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palÅ«kanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali bÅ«ti skaičiuojamos.

17. Be to, atsižvelgiant į pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygas, spręstina, kad Å¡alys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų mokėjimo. Susipažinus su sutarties sÄ lygomis, nenustatyta, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl palÅ«kanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo. Tai, kad ieÅ¡kovė, reaguodama į naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas ieÅ¡kinyje įvardija nuostoliais, neįrodinėdama jų dydžio ir reikalavimo pagrindo, o iÅ¡ esmės reikalaudama sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, nėra pakankama kitaip vertinti Å¡alių susitarimÄ ir ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti sumų prigimtį.

18. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti nurodytos sumos bÅ«tų laikomos jos nuostoliais (kompensacinėmis palÅ«kanomis), bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimuose nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sÄ lyga, pažeidžianti Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotÄ piniginių prievolių vykdymÄ negali bÅ«ti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palÅ«kanos (0,05 proc. x 365 d.). Taigi net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovė laikytų, kad jos praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo teismui dienos, bei 51,77 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾into kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sutarties grafiko pabaigos, yra kompensacinės palÅ«kanos, Å¡ie reikalavimai negalėtų bÅ«ti tenkinami, nes Å¡ios ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos paskaičiuotos taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palÅ«kanų) virÅ¡ijančiÄ palÅ«kanų normÄ , todėl tokia sutarties sÄ lyga bÅ«tų laikoma nesÄ Å¾ininga, o reikalavimai aiÅ¡kiai nepagrįstais.

19. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 5 dalį atsakovui praleidus sutartyje numatytus kredito grÄ Å¾inimo įmokos, palÅ«kanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimu terminus, atsakovas privalo už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,05 proc. per dienÄ ) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

20. IeÅ¡kovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 286,25 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 19 d. iki 2020 m. liepos 17 d., t. y. už 180 d., taikant 0,05 proc./d. normÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrÄ Å¾ino kredito, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai iÅ¡ atsakovo 286,25 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ (3 466,76 Eur (2 734,20 Eur + 446,31 Eur + 286,25 Eur)) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 84,15 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 78,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (93 Eur žyminio mokesčio x 84,15 proc. / 100 proc.); atsakovas prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl jos jam nepriteistinos.

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, j. a. k. 225516770, 2 734,20 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus 20 ct) skolos (negrÄ Å¾into kredito), 446,31 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 31 ct) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki 2019 m. spalio 18 d., 286,25 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 25 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3 466,76 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 78,26 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 26 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti. Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Pavel Liubkevič