Legislator Case Law & Legislation
fc6482ed-ea00-45bd-a873-d92ccf8252c5 AI generated

Lithuanian court dismisses appeal and awards respondent legal costs in inheritance dispute over will validity.

Case Number fc6482ed-ea00-45bd-a873-d92ccf8252c5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Kaunas Regional Court dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance judgment that declared the will invalid. The appellant argued the testator lacked capacity and was unaware of the will's creation, while the respondent maintained the will was valid. The court rejected the appeal on procedural grounds, focusing instead on awarding legal costs to the respondent and the notary based on statutory recommendations.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 1 punktas; CPK 331 str.: The court of appeal dismisses an appeal when the first-instance judgment is correct and proceeds to award legal costs to the respondent and third parties.

Keywords

AI generated
civil appeal dismissal legal costs award will validity dispute notary fees reimbursement state court expenses

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 d. 1 punktas
CPK 331 str.
CPK 98 str. 1 dalis
CPK 96 str.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-19-343/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18479-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 2.5.4.8 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovei R. P., ieškovės atstovei advokatei S. Ž., atsakovui K.

S., atsakovo atstovui advokatui S. B., tretiesiems asmenims P. G. ir notarei I. J., jos atstovei advokatei A. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį atsakovui K. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – notarė I. J. ir N. G. (teisių perėmėjas P. G.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. P. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinyje praÅ¡o pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017 m. balandžio 27 d. L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ , sudarytÄ Kauno miesto 11-ajame notarų biure ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad L. L. buvo ieÅ¡kovės teta. Jų santykiai buvo artimi, ieÅ¡kovė ja rÅ«pinosi, o jai mirus pasirÅ«pino laidotuvėmis. 2015 metais susirgo ieÅ¡kovės sesuo N. G., kuriai taip pat reikėjo pagalbos, todėl ieÅ¡kovė nebegalėjo viso laiko skirti testatorei. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. reikėjo asmens, kuris galėtų ja rÅ«pintis visÄ laikÄ , ji 2017 metų balandžio mėnesį susitarė, kad jÄ prižiÅ«rėtų ir iÅ¡laikytų atsakovas K. S. (toliau – atsakovas) su sutuoktine.

L. L. 2017m. balandžio 27 d. su atsakovo sutuoktine D. S. sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui ir jo sutuoktinei atiteko L. L. butas, esantis (duomenys neskelbtini), su sÄ lyga, kad atsakovo sutuoktinė iÅ¡laikys ir rÅ«pinsis velione iki gyvos galvos. IeÅ¡kovei L. L. 2017 metų lapkričio mėnesį papasakojo, kad ji nuvežta pas notarę pasirašė dokumentus, tačiau ji nežinojo ir nesuprato, kokie tai dokumentai, o nuo jų pasiraÅ¡ymo dienos niekas ja nesirÅ«pina ir neteikia iÅ¡laikymo.

Atsakovas su sutuoktine pripažino, kad L. L. nesirÅ«pino ir net neketina vykdyti sutarties, todėl sutiko grÄ Å¾inti sutarties pagrindu įgytÄ butÄ ir 2017 m. lapkričio 30 d. Å¡alys sutartį nutraukė. Mirus L. L. ieÅ¡kovė sužinojo, kad velionė 2017 m. balandžio 27 d. sudarė ne tik sutartį dėl iÅ¡laikymo, bet ir testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko atsakovui. Notarė ieÅ¡kovei apie sudarytÄ testamentÄ nieko nepasakė, apie testamentÄ nepaklausė ir L. L., kai ji atvyko nutraukti sutarties.

Nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovei yra visiÅ¡kai svetimas asmuo, o testatorė buvo klaidingai įsitikinusi, kad 2017 m. balandžio 27 d. sutartis ir ginčijamas testamentas yra vienas sandoris, todėl, nutraukdama iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, galvojo, kad atsisako ir ginčijamo testamento. IeÅ¡kovės teigimu, nutraukiant sutartį, atsakovas, siekdamas nesÄ Å¾iningai praturtėti, testatorei sÄ moningai nepaaiÅ¡kino, kad testamentas nėra 2017 m. balandžio 27 d. sutarties dalis ir sutarties nutraukimas nesÄ lygoja testamento panaikinimo.

Ieškovės nuomone, 2017 m. balandžio 27 d. testamentas turėtų būti pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog jį ir L. L. nuo vaikystės siejo artimas ryÅ¡ys, nes testatorė buvo jo krikÅ¡to motina. Atsakovas su savo Å¡eima iki velionės mirties ja rÅ«pinosi. Tuo tarpu jos santykiai su ieÅ¡kove bei ieÅ¡kovės seserimi, buvo konfliktiÅ¡ki. Nurodė, kad L. L. nusprendė visÄ savo turtÄ testamentu palikti atsakovui, nes jis su Å¡eima ja rÅ«pinosi. Taip pat buvo sutarta sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Po sandorių sudarymo atsakovo santykiai su testatore nepasikeitė, atsakovas su sutuoktine ir toliau ja rÅ«pinosi.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovo sutuoktinei teko iÅ¡važiuoti į tolimÄ kelionę, Å¡alys susitarė, kad L. L. padės ir ja laikinai pasirÅ«pins atsakovo pusseserė L. N., su kuria testatorė susidraugavo, grįžus atsakovo sutuoktinei jų santykiai nenutrÅ«ko, todėl L. L. pasiÅ«lė nutraukti sutartį dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, nes jai tiko L. N. teikta priežiÅ«ra. Nurodė, kad L. L. iniciatyva, Å¡alys nuvyko pas notarę ir 2017 m. lapkričio 30 d. nutraukė sutartį, tačiau testamentas sÄ moningai nebuvo nutrauktas, nes tokia buvo testatorės valia.

PaaiÅ¡kino, kad notarė pagarsino testamento turinį, iÅ¡siaiÅ¡kino tikrÄ jÄ L. L. valiÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad testatorė buvo suklaidinta ir nesuprato, jog testamentas bei sutartis iki gyvos galvos yra du skirtingi dokumentai.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė S. Ž. apeliacinį skundÄ palaikė. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė CK 1.5 straipsnio reikalavimus. Pasisakydama dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad 2017 metų balandžio mėnesį L. L. buvo 92 metai, ja rÅ«pinosi giminaičiai. Nuo 2016 metų ieÅ¡kovė testatore pradėjo rÅ«pintis mažiau. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. balandžio 27 d. pas notarę I. J. buvo patvirtinti du sandoriai – iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis ir testamentas.

Teigė, jog atsakovas su sutuoktine velione visiÅ¡kai nesirÅ«pino, 2017 m. rugpjūčio 1d. velionė atsakovo neįsileido į savo namus, o 2017 m. lapkričio 30 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis buvo nutraukta. Atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino testatorės valios. Testatorė buvo suklaidinta, apgauta, o sandoris prieÅ¡tarauja gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tÄ pačiÄ dienÄ sudarytų sandorių esmės ir Å¡alių valios, sudarytus sandorius teismas turėjo vertinti kompleksiÅ¡kai ir atsižvelgti į tuometinį Å¡alių susitarimÄ .

Svarbi aplinkybė yra ta, jog velionei nebuvo iÅ¡duotas joks dokumentas – nei testamentas, nei sutartis. Velionė kreipėsi į notarÄ , kad jai iÅ¡duotų 2017 m. balandžio mėnesį pasiraÅ¡ytus dokumentus, tačiau vietoj to, kad iÅ¡duotų testamentÄ ir sutartį, notarės darbuotojai užpildė praÅ¡ymÄ , kad iÅ¡duoti tik turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį. Teigė, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek liudytojai tvirtino, kad Å¡i notarė buvo surasta S. Teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Atstovės teigimu, tendencingas buvo įrodymų vertinimas ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Tokie parodymai, kai notarė neatsimena sandorio sudarymo aplinkybių, negali bÅ«ti vertinami iÅ¡skirtinai kaip didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turintys įrodymai. Taip pat teismas nevertino liudytojos O. K. parodymų, kurie yra labai svarbÅ«s Å¡ioje situacijoje. Liudytoja byloje nuosekliai patvirtino visus velionės veiksmus ieÅ¡kant pasiraÅ¡ytų dokumentų notarinėje kontoroje, notarės ir darbuotojų veiksmus, iÅ¡duodant praÅ¡omas sutartis, velionės valiÄ , santykius su atsakovu.

Teismas taip pat nevertino S. santykių su velione po 2017 m. lapkričio 30 d. sutarties nutraukimo. Atstovės teigimu, svarbi aplinkybė yra ta, jog, nors atsakovas teigė žinantis kaip palaidoti velionę, tačiau jis ne tik, kad jos nelaidojo, bet ir nedalyvavo laidotuvėse. Jis tÄ dienÄ , kai mirė velionė, nuvažiavo į notarinę kontorÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti ar nėra panaikintas testamentas. Svarbu ir tai, kad S. sutiko nutraukti sutartį tik tuomet, jeigu bus padengtos visos notarinės iÅ¡laidos. Atstovės teigimu, teismas taip pat nevertino telefono iÅ¡klotinių, liudytojos L.

N. parodymų visumos, velionės sveikatos bÅ«klės. Svarbu, jog tuo metu, kai buvo sudaryta turto perleidimo sutartis, S. velionę buvo perraÅ¡iusi pas savo gydytojÄ , o nutraukus sutartį – velionė grįžo pas savo gydytojÄ . Teismas nevertino liudytojos E. S. ir P. G. parodymų, kurie patvirtino velionės valiÄ . Teigė, jog pas E. S. buvo buto raktai, ji velionę rado mirusiÄ bute ir iÅ¡kvietė policijÄ . PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad S. jau yra turtÄ perrašęs svetimas žmogus.

Atstovės teigimu, teismas neteisingai aiÅ¡kino CK 1.90, 1.91 ir 1.80 straipsnius. Teigė, jog velionė buvo suklaidinta, ji galvojo, kad buvo sudaromas vienas sandoris ir niekas jos neinformavo apie tai, kad buvo sudaryti du sandoriai. Atsakovas jai buvo visiÅ¡kai svetimas asmuo, todėl ji neturėjo valios palikti jam turtÄ . PraÅ¡o vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-63/2019 dėl CK 1.81 straipsnio taikymo. Teigė, jog egzistuoja visi trys pagrindai sandorio nuginčijimui.

5. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad mirusioji buvo jos teta – tėvo sesuo. Nuo mažens jie visi bendravo ir niekada santykiai nebuvo nutrūkę. Ieškovė velionę palaidojo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas S. B. teigė, jog sutarties tikslas buvo iÅ¡laikyti iki gyvos galvos. Sutartimi atsakovas su sutuoktine įsipareigojo aprÅ«pinti mirusiÄ jÄ . Testamento tikslas buvo kitas – juo velionė paliko visÄ turtÄ , koks jis bebÅ«tų mirties dienÄ S., o sutartimi – labai aiÅ¡kus turtas – butas, kuris pereina už tai, kad S. iÅ¡laiko iki mirties L. L. Atstovas nesutiko su tuo, jog abiejų sandorių tikslas buvo užtikrinti iÅ¡laikymÄ L. Teigė, jog atsakovas yra mirusiosios krikÅ¡to sÅ«nus, jie nebuvo svetimi žmonės. Laikėsi pozicijos, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad mirusiajai nebuvo iÅ¡duoti dokumentai.

Atkreipė dėmesį, jog velionė jau anksčiau buvo sudariusi testamentÄ pas tÄ pačiÄ notarę. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , byloje pateiktų dokumentų pagrindu nustatė, kad testamentas buvo sudarytas laisva valia. IeÅ¡kovė neįrodė, kad testamentas bÅ«tų buvęs įtakotas kokių nors iÅ¡orės neleistinų veiksmų. Teigė, jog neįrodyta, kad santykiai buvo blogi. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo krikÅ¡to tėvas, kai dar buvo gyvas, sakė, kad jam paliks turtÄ testamentu. Atsakovo žmona buvo iÅ¡vykusi į užsienį.

8. Trečiojo asmens notarės I. J. atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu teigė, jog 2017 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis ir testamentas. Å ių sandorių negalima vertinti kompleksiÅ¡kai, nes, juos tvirtinant, L. L. buvo perskaityti abu sandoriai ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį turtas įgijėjams pereina tuoj pat, o pagal testamentÄ po mirties. L. L. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos Å¡ių sandorių sÄ lygos, turinys, esmė ir ji, iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ , juos pasirašė.

Nurodė, jog 2017 m. lapkritį mirusioji prašė iÅ¡duoti sutarties dublikatÄ , o ne dokumentus. 2017 m. lapkričio 30 d. buvo sudarytas susitarimas nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Akcentavo aplinkybę, jog notarė savo veiklÄ vykdo pagal Notariato įstatymÄ , todėl jei notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja teisės aktams, notaras tokio sandorio nesudarys. Teigė, kad jeigu asmuo praÅ¡o iÅ¡duoti dublikatÄ , tai ir iÅ¡duodama tai ko praÅ¡o. PrieÅ¡ingai nei teigė ieÅ¡kovės atstovė – notarė neturi pareigos iÅ¡duoti ir kitus dokumentus, kurie yra notarų biure.

9. Trečiasis asmuo notarė I. J. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra įprasta, jog asmenys vieno apsilankymo metu sudaro kelis sandorius. PaaiÅ¡kino, jog notarė visada, prieÅ¡ sudarant sutartis ar testamentus, su asmeniu bendrauja, pagarsina dokumento turinį ir atiduoda dokumentÄ jį sudariam asmeniui. Tuo tarpu, jeigu kyla abejonių dėl asmens gebėjimo suvokti sudaromos sutarties pasekmes, ji jos netvirtina. Å iuo atveju L. L. buvo veiksni ir suprato savo veiksmų esmę, todėl sutartis ir testamentas buvo patvirtinti.

10. Trečiasis asmuo N. G. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog trečiasis asmuo N. G. mirė. Jos teisių perėmėjas yra P. G., kuris Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi į Å¡iÄ civilinę bylÄ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. G., pasisakydamas dėl bylos aplinkybių, teigė, jog tai yra tikra apgaulė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 1 185,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisė 29,13 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

12. Teismas, spręsdamas dėl testamento negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu, konstatavo, jog ieÅ¡kovė Å¡io testamento negaliojimo pagrindo ir atsakovo ar jo sutuoktinės D. S. piktavaliÅ¡ko susitarimo su notare neįrodė. IeÅ¡kovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovÄ ar jo sutuoktinę su notare bÅ«tų sieję kokie nors ryÅ¡iai. Teismas laikė nepagrįstu ieÅ¡kovės tvirtinimÄ , jog notarė, tikėtina, neperskaitė L. L. testamento, neiÅ¡aiÅ¡kino jo turinio ar testamentÄ nuslėpė nuo jos, ir jai nieko nenutuokiant padavė pasiraÅ¡yti jį kartu su iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi, kaip jos priedÄ . Teismo Å¡ie ieÅ¡kovės nurodyti teiginiai neįtikino ir nepaneigė notaro – nepriekaiÅ¡tingos reputacijos valstybės įgalioto asmens, atliekančio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų, parodymų bei kitų įrodymų.

13. Teismas ieÅ¡kovės argumentus, jog apgaulė pasireiÅ¡kė ir tuo, kad notarė, L. L. pateikus užklausimÄ apie jos 2017 metų balandžio mėnesį pasiraÅ¡ytus sandorius, atspausdino praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti tik iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties dublikatÄ , o apie testamentÄ jokių duomenų nepateikė, teismas vertino neigiamai, konstatuodamas, kad byloje yra pateiktas 2017 m. lapkričio 21 d. notaro biure atspausdintas ir L. L. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas iÅ¡duoti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties dublikatÄ , tuo tarpu, kad L.

L. bÅ«tų teikusi notarei paklausimÄ apie visus 2017 m. balandžio mėnesį sudarytus sandorius, byloje įrodymų nėra. Teismas kritiÅ¡kai vertino ir liudytojos O. K. parodymus, kadangi Å¡i liudytoja lydėjo L. L. į notaro biurÄ bÅ«tent tam, kad padėtų jai iÅ¡siaiÅ¡kinti rÅ«pimus klausimus, todėl matydama, kokio turinio praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡o L. L., galėjo pareikalauti jį patikslinti ir notarės papraÅ¡yti tokios informacijos, kokios, jos manymu, reikėjo. Teismas sprendė, jog 2017 m. balandžio 27 d. testamentas atitiko velionės tikrÄ jÄ valiÄ ir jį sudarant atsakovas ir notarė jokios apgaulės jos atžvilgiu nenaudojo.

14. Teismas, spręsdamas dėl testamento negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu, konstatavo, kad ieškovės teiginys, jog po velionės mirties likęs turtas 2017 m. balandžio 27 d. testamentu paliktas atsakovui tik dėl to, kad L. L. būdama 91 metų klaidingai buvo įsitikinusi, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir ginčijamas testamentas yra vienas sandoris, dėl ko 2017 m. lapkričio 30 d. susitarimu nutraukdama 2017 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ji suprato, kad atsisako ir ginčijamo testamento, yra tik prielaidos.

Konstatavo, jog Å¡alys, tiek abiejų Å¡alių liudytojai iÅ¡ esmės patvirtino tÄ pačiÄ aplinkybę, kad L. L. nutraukė sutartį dėl iÅ¡laikymo, supratusi, kad nenori, jog butas tuoj pat, dar iki jos mirties pereitų S. nuosavybėn. Teismas sprendė, jog testamentas, kuriuo turtas pereina įpėdiniui tik po mirties, abejonių jai nekėlė, todėl jį ir paliko galioti. Nustatė, kad L. L. pas notarę lydėjo O. K., todėl L. L., žinodama apie sudarytÄ testamentÄ , galėjo O. K. arba pačios notarės paklausti, ar testamentas Å¡iuo atveju panaikinamas kartu, ar jį reikia panaikinti atskirai, tačiau apie testamentÄ ji neužsiminė.

15. Teismas sprendė, kad santykiai su atsakovu po iÅ¡laikymo sutarties nutraukimo nebuvo taip pasikeitę, kaip bando parodyti ieÅ¡kovė. Tokios pozicijos teismas laikėsi dėl to, kad jei L. L. nepasitikėjo atsakovu ir norėjo nutraukti su juo visus ryÅ¡ius, tai tikėtina, jog ji nebÅ«tų sutikusi, kad jÄ prižiÅ«rės atsakovo aplinkos žmogus – jo pusseserė L. N.

16. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog L. L. buvo garbingo amžiaus, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji negalėjo suvokti pasiraÅ¡omo testamento turinio ir pasekmių. IeÅ¡kovės argumentÄ , jog velionė blogai matė, todėl ir dėl Å¡ios priežasties galėjo nesuprasti, kokius sandorius pasiraÅ¡o, teismas atmetė vadovaudamasis tuo, kad Å¡iÄ aplinkybę paneigė notarės paaiÅ¡kinimas, jog dokumentų turinį notarė visada pati pagarsina ir jį iÅ¡aiÅ¡kina. Taipogi, nors L. L. buvo garbingo amžiaus, tačiau ji pati eidavo apsipirkti, susimokėdavo buto mokesčius, kas patvirtina, kad L. L. pagal savo amžių gana gerai ir aiÅ¡kiai suvokė daugelį dalykų.

17. Konstatavo, kad aplinkybės, jog buvo nutraukta iÅ¡laikymo sutartis, testamento galiojimui įtakos neturi. Tai buvo pačios testatorės valia – nutraukus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį kartu panaikinti ir testamentÄ , ar palikti jį galioti. Sprendė, kad dėl kokių priežasčių L. L. vėliau nepanaikino Å¡io testamento, esminės reikÅ¡mės byloje neturi. Teismas laikė neįrodytais veiksmus, kuriais tyčia bÅ«tų buvę siekta suklaidinti testatorę ir paveikti jos valiÄ sudarant testamentÄ , todėl sprendė, kad neegzistuoja ir CK 1.91 straipsnyje nurodytas sandorių negaliojimo pagrindas.

18. Teismas, vertindamas testamento negaliojimÄ CK 1.81 straipsnio pagrindu, konstatavo, kad šį sandorio negaliojimo pagrindÄ ieÅ¡kovės atstovė nurodė tik per baigiamÄ sias kalbas. Tokiu bÅ«du atsakovas neteko galimybės į jį atsikirsti, todėl dėl Å¡io sandorio negaliojimo pagrindo teismas nepasisakė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 19. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, reglamentuojančios testamento ginčijimÄ , netyrė aplinkybių, kurios turėjo bÅ«ti tiriamos sprendžiant testamento pripažinimo negaliojančiu klausimÄ , siekiant nustatyti testatorės vidinę valiÄ . 19.2. Teismas nepagrįstai nevertino esminio susitarimo tarp atsakovo ir testatorės, kuris buvo įtvirtintas 2017 m. balandžio 27 d. sandoriais notaro kontoroje bei nevertino 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. sudarytų sandorių kompleksiÅ¡kai, nustatinėjant testatorės valiÄ . 19.3.

Teismas nevertino, jog atsakovas su sutuoktine visiÅ¡kai nevykdė savo esminių įsipareigojimų numatytų sutartyje, dėl ko ir buvo nutrauktas susitarimas. Apeliantės teigimu, svarbi aplinkybė yra ta, jog testatorės, atsakovo ir jo sutuoktinės santykiai nutrÅ«ko nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., o 2017 m. lapkričio 30 d. nutraukus sutartį, santykių nebuvo visai. Pasak apeliantės, minėtos sutarties nutraukimas yra svarbus įrodymas, patvirtinantis, jog testatorės ir atsakovo tikrasis susitarimas dėl jos iÅ¡laikymo ir turto perleidimo buvo nutrauktas, o testatorė nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios visÄ savo turtÄ palikti asmeniui, kurį laikė jÄ apgavusiu. 19.4.

Labiausiai tikėtina, jog testatorė, pasiraÅ¡ydama 2017 m. balandžio 27 d. sutartį ir ginčijamÄ testamentÄ , iÅ¡ viso nesuprato, kad pasiraÅ¡o du atskirus sandorius ir buvo suklaidinta. Svarbu tai, kad net notarė, kai testatorė atvažiavo 2017 metų lapkričio mėnesį aiÅ¡kintis dėl pasiraÅ¡ytų dokumentų 2017 metų balandžio mėnesį, nurodė tik vienÄ sudarytÄ sandorį – iÅ¡laikymo sutartį, o apie sudarytÄ testamentÄ neužsiminė. Teismas, apeliantės manymu, per daug dėmesio skyrė atsakovo ir jo sutuoktinės santykiams su notare nustatyti bei neteisingai vertino notarės parodymus visų bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Nors teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo ar jo sutuoktinės piktavaliÅ¡ko susitarimo su notare ir Å¡io testamento negaliojimo pagrindo, tačiau ieÅ¡kovė Å¡iuo pagrindu testamento ir neginčijo bei piktavaliÅ¡kumo neįrodinėjo. 19.5. Teismas notare patikėjo vien todėl, kad ji nurodė, jog visais sandorių tvirtinimo atvejais perskaito ir pagarsina sandorių turinį, Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kina sandorių sudarymo esmę ir pasekmes, todėl ir Å¡iuo atveju viskÄ atliko tinkamai, kadangi notaras yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos valstybės įgaliotas asmuo.

Apeliantės teigimu, negalima paaiÅ¡kinti notarės elgesio, kai ji 2017 m. lapkričio 30 d., nutraukiant iÅ¡laikymo sutartį, 93 metų moters net nepaklausė apie testamentÄ ir nepriminė, kad tuo pačiu metu buvo sudarytas toks dokumentas. 19.6. Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojos O. K. parodymus, kurie patvirtina aplinkybę, jog testatorė nežinojo apie pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ ir jame nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji jos valia. Å ios liudytojos parodymai sutampa su atsakovo parodymais dėl visų aplinkybių.

Tuo tarpu tai, kad liudytoja su testatore nuvykusi pas notarę ir papraÅ¡iusi pateikti 2017 metų balandį pasiraÅ¡ytus dokumentus, ir notarės darbuotojams kitÄ dienÄ parengus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį, nereikalavo Å¡io praÅ¡ymo patikslinti, nes net negalėjo tikėtis, jog notarė slėps jos patvirtintus sandorius, negalima laikyti Å¡ios liudytojos parodymų kritiÅ¡kais. Svarbu tai, kad liudytoja tvirtino, jog velionė pateiktos sutarties originalo neturėjo ir jo nepametė, nes jai jis nebuvo iÅ¡duotas, tačiau netgi praÅ¡yme buvo nurodyta, kad praÅ¡o iÅ¡duoti dublikatÄ vietoje pamesto originalo.

Tai, kad notarės darbuotoja užpildė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti tik rentos sutartį, nenurodant jokio testamento, rodo, jog buvo slepiamas testamento patvirtinimas. 19.7. Teismas nevertino atsakovo santykių su velione po 2017 m. lapkričio 30 d. sutarties nutraukimo bei paties atsakovo veiksmų. Teigia, jog nors byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad velionė su atsakovu bei jo sutuoktine visiÅ¡kai nebendravo tiek prieÅ¡ iÅ¡laikymo sutartį, tiek po jos nutraukimo, tačiau teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių sprendė, kad po sutarties nutraukimo velionės ir atsakovo santykiai nebuvo taip pasikeitę, kaip bando įrodyti ieÅ¡kovė.

Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie velionės valios iÅ¡raiÅ¡kÄ visÄ turtÄ palikti atsakovui. Aplinkybė, jog velionė buvo atsakovo krikÅ¡to motina taip pat nepatvirtina artimų santykių su atsakovu. Be to, nors atsakovas tvirtino, kad jis turėjo palaidoti velionę, tačiau jis ne tik, kad nelaidojo velionės, bet ir nedalyvavo jos laidotuvėse. 19.8. Atsakovas su sutuoktine sutiko nutraukti sutartį ir grÄ Å¾inti turtÄ , jeigu velionė padengs sutarties sudarymo iÅ¡laidas, kurias jie patyrė apmokant notarei už sandorių tvirtinimÄ .

Å is faktas svarbus tuo, kad labiausiai tikėtina, jog sandorius – sutartį ir testamentÄ pas notarę užsakė bÅ«tent atsakovas su sutuoktine. 19.9. Teismas nevertino oficialių raÅ¡ytinių įrodymų – telefono iÅ¡klotinių. Atsakovas ir jo sutuoktinė teismui tvirtino, kad jie su velione iki pat jos mirties susiskambindavo, tačiau pateiktos iÅ¡klotinės tai paneigia. Teismas taip pat nevertino raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtino ieÅ¡kovės ir ieÅ¡kovės pakviestų liudytojų parodymų teisingumÄ dėl velionės sveikatos bÅ«klės, jos akių ligų, blogo matymo, nemigos prieÅ¡ ir po rentos sutarties nutraukimo. 19.10.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino CK 1.90 straipsnio ir CK 1.91 straipsnio nuostatas Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste, nepagrįstai netaikė CK.1.81 straipsnio. Apeliantės teigimu, nors ieÅ¡kinyje nebuvo nurodyta CK 1.81 straipsnio norma, tačiau jame pasisakyta apie netinkamÄ ir nesÄ Å¾iningÄ atsakovo bei notarės elgesį. Teismas sprendime atsisakydamas pasisakyti dėl CK 1.81 straipsnio taikymo, pažeidė įstatymÄ ir ieÅ¡kovės teises.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. IeÅ¡kovės testamento pripažinimo negaliojančiu versija paremta tik ieÅ¡kovės deklaratyviais samprotavimais, prielaidomis ir iÅ¡vedžiojimais. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovės deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti pakankamas pagrindas paneigti velionės oficialiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ . 20.2.

IeÅ¡kovės argumentai, jog po sandorių sudarymo testatorė nebendravo su atsakovu ir jo sutuoktine ar, kad jų santykiai nutrÅ«ko nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., yra tik ieÅ¡kovės desperatiÅ¡kas bandymas paneigti testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ testatorės valiÄ . 20.3. Notarė, pas kuriÄ buvo tvirtinamas ir sudaromas testamentas, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, buvo parinkta bÅ«tent pačios testatorės. 20.4. IeÅ¡kovės minimi oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai (duomenys apie skambučius) nepatvirtina jokių aplinkybių, kadangi jie yra tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018m. rugsėjo 9 d.

Taip pat skambučiai yra iÅ¡einantys tik iÅ¡ testatorės telefono numerio. 20.5. Svarbi aplinkybė yra ta, kad testatorė dar 2014 m. sausio 9 d. pas tÄ pačiÄ notarę buvo paraÅ¡iusi ir patvirtinusi testamentÄ . Jokių duomenų, kad kartu su Å¡iuo testamentu testatorė bÅ«tų pasiraÅ¡iusi ir iÅ¡laikymo iki galvos sutartį, nėra, t. y. akivaizdu, kad testatorė testamento iÅ¡davimo nesiejo su iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimis ir nevertino, kad testamentas yra tokios iÅ¡laikymo sutarties priedas. 20.6.

Atmestinas ieškovės argumentas, kad testatorei po sandorių pasirašymo nebuvo įteikti (perduoti) sandorių egzemplioriai, kadangi šias aplinkybes paneigė visi trys sandorių tvirtinime dalyvavę asmenys, o priešingų įrodymų byloje nėra. 20.7. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad testatorės valia būtų priešinga nei nurodyta testamente. Duomenų, patvirtinančių, jog notarė būtų netinkamai atlikusi savo pareigas ir testatorei bei kitiems kartu dalyvavusiems asmenims būtų nepaaiškinusi testamento turinio ar, kad nebūtų išsiaiškinusi tikrosios testatorės valios, byloje nėra. 20.8.

Visuose rašytiniuose dokumentuose esantys testatorės parašai yra pasirašyti tiksliai ant reikiamos eilutės, vienodo dydžio raidėmis ir tarpais, kas patvirtina, jog testatorės regos problemos nebuvo tokios, dėl kurių ji negalėjo skaityti ar pasirašinėti. 20.9. Ieškovė neįrodė atsakovo, jo sutuoktinės ar notarės apgaulės, ekonominio spaudimo ir / ar prievartos testatorės atžvilgiu. Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškinio ir apeliacinio skundo, ieškovė pateikia deklaratyvias ir šmeižiančias prielaidas, kad „galbūt“ notarė nepagarsino testatorei pasirašomo teksto, tinkamai neišaiškino abiejų sandorių sudarymo pasekmių ir kt.

Visos Å¡ios ieÅ¡kovės nurodomos versijos pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos. Taip pat ieÅ¡kovė nenurodė faktinių aplinkybių, kad testamentas galimai prieÅ¡tarauja ir vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme 21. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė praÅ¡ymÄ prie bylos prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK 2019 m. liepos 25 d. raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos suteikimo“.

Nurodė, jog pridedamas dokumentas buvo gautas jau po atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo, todėl negalėjo bÅ«ti pateiktas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ . Atsakovo nuomone, Å¡is dokumentus yra svarbus ir reikÅ¡mingas, įrodant ieÅ¡kovės teiginių melagingumÄ ir tuo pačiu apeliacinio skundo nepagrįstumÄ .

22. Apeliacinės instancijos teismui pasiÅ«lius ieÅ¡kovei pateikti nuomonę dėl atsakovo pateiktų įrodymų, ieÅ¡kovė taip pat pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto PK raÅ¡tÄ Nr. 20-S-34841 „Dėl informacijos suteikimo“ ir prašė jį prijungti prie bylos, nurodydama, jog Å¡io dokumento pateikimo poreikis atsirado tik dėl atsakovo pateikto praÅ¡ymo ir kartu prie jo pridėto dokumento.

23. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

24. Å iuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobÅ«dį ir jo iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formÄ bei tvarkÄ , taip pat siekiant teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ ir įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sÄ lygos priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, teisėjų kolegija pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Bylos Å¡alys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

25. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Byloje nustatyta, kad L. L. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini). Velionė 2014 m. sausio 9 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. buvo sudariusi testamentus. Pastaruoju testamentu visÄ savo turtÄ paliko atsakovui. Testatorė su atsakovo sutuoktine D. S. 2017 m. balandžio 27 d. sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, kuriÄ nutraukė 2017 m. lapkričio 30 d. IeÅ¡kovė 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į notarę E. J. dėl palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä ir testatorės testamento kopijos iÅ¡davimo.

IeÅ¡kovė sužinojo, kad 2017 m. balandžio 27 d. Kauno m. 11-ojo notaro biure buvo sudarytas ir patvirtintas L. L. testamentas, kuriuo velionė visÄ savo turtÄ paliko atsakovui. IeÅ¡kovė yra L. L. dukterėčia, o atsakovas krikÅ¡to sÅ«nus. IeÅ¡kovė mano, jog 2017 m. balandžio 27 d. L. L. testamentas, kuriuo ji visÄ savo turtÄ paliko atsakovui, yra neteisėtas, prieÅ¡taraujantis įstatymams, jame iÅ¡reikÅ¡ta netikra velionės valia. IeÅ¡kovės manymu, minėtas testamentas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio, CK 1.91 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindais.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ .

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu 28. Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

29. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį CK 1.91 straipsnio pagrindu nurodė, jog ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ar jo sutuoktinė su notare bÅ«tų susiję kokiais nors ryÅ¡iais ar, kad notarė bÅ«tų neperskaičiusi testamento, neiÅ¡aiÅ¡kinusi jo turinio L. L. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2017 m. balandžio 27 d. testamentas atitiko velionės tikrÄ jÄ valiÄ ir, jį sudarant, atsakovas bei notarė jokios apgaulės jos atžvilgiu nenaudojo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra teisinga, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovÄ bei jo sutuoktinę su notare siejo kokie nors artimi ryÅ¡iai, kas leistų bent preliminariai manyti esant jų nesÄ Å¾iningumÄ testatorės atžvilgiu, siekiant sudaryti jiems palankius sandorius. Minėta, jog testatorė su atsakovo sutuoktine 2017 m. balandžio 27 d. buvo sudariusi iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybėn buvo perleidžiamas turtas – butas, o 2017 m. lapkričio 30 d. sutartis buvo nutraukta.

Pasak apeliantės, minėtos sutarties nutraukimas yra svarbus įrodymas, patvirtinantis, jog testatorės ir atsakovo tikrasis susitarimas dėl jos iÅ¡laikymo ir turto perleidimo buvo nutrauktas, o testatorė nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios visÄ savo turtÄ palikti atsakovui. Teisėjų kolegija, vertindama šį teiginį, pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, notaras yra apibÅ«dinamas kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas nurodo, jog notaru gali bÅ«ti asmuo, kuris yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Taigi, nagrinėjamu atveju, neabejotina, jog notarė negalėjo testatorei nežinant, jai paduoti pasiraÅ¡yti testamentÄ kartu su iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi kaip jos priedÄ , nes už tokių neteisėtų veiksmų atlikimÄ notarei grėstų griežtos sankcijos. Notarė patvirtino, jog, vadovaudamasi įstatymo nuostatomis, testatorei perskaitė abiejų sandorių sÄ lygas, turinį, o velionė, sutikdama su jų turiniu, juos pasirašė.

Kitokie įrodymai nepateikti. Aplinkybė, jog vėliau testatorė nusprendė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti, o testamentÄ palikti galioti, nereiÅ¡kia, jog velionė nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios visÄ savo turtÄ palikti atsakovui. Be to, apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad notarė, kai testatorė atvažiavo 2017 metų lapkričio mėnesį aiÅ¡kintis dėl jos pasiraÅ¡ytų dokumentų 2017 metų balandžio mėnesį, nurodė tik vienÄ sudarytÄ sandorį – iÅ¡laikymo sutartį, o apie sudarytÄ testamentÄ neužsiminė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pareigos notarė neturėjo. Byloje pateiktas įrodymas – 2017m. lapkričio 21 d. notaro biure atspausdintas ir testatorės pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties dublikato iÅ¡davimo, patvirtina, kad testatorei buvo reikalingas bÅ«tent Å¡is dokumentas. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu testatorei bÅ«tų reikalinga informacija apie visus jos 2017 metų balandžio mėnesį sudarytus sandorius, ji dėl jų taip pat bÅ«tų pateikusi atitinkamos formos paklausimÄ .

Teisėjų kolegija, plačiau pasisakydama dėl apeliantės teiginio, kuriame nurodoma, kad notarė velionei turėjo priminti apie 2017 metų balandžio mėnesį sudarytÄ testamentÄ tiek, kai ji 2017 m. lapkričio mėnesį atvyko aiÅ¡kintis dėl 2017 m. balandžio mėnesį jos pasiraÅ¡ytų dokumentų, tiek, kai buvo nutraukiama iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis, daro iÅ¡vadÄ , kad toks apeliantės vertinimas nėra teisingas, nes: pirma, notaras per dienÄ gali atlikti/atlieka daugybę notarinių veiksmų su skirtingais asmenimis, todėl visus juos prisiminti yra tiesiog neįmanoma; antra, notaras neturi pareigos tikrinti visų asmens sudarytų sandorių ir apie juos priminti, jeigu asmuo to nepraÅ¡o.

Å iuo atveju testatorė iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bÅ«tent dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties dublikato iÅ¡davimo, o vėliau – dėl minėtos sutarties nutraukimo, bet ne dėl kokių nors kitų sandorių patikrinimo. Kita vertus, jeigu notarė L. L. bÅ«tų paklaususi apie testamentÄ Å¡alia esant O. K., bei atsakovui su sutuoktine, tokiu savo poelgiu notarė bÅ«tų pažeidusi konfidencialumo užtikrinimÄ .

30. Apibendrindama nutarties 29 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti ginčijamÄ testamentÄ negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu 31. CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo pagrindas. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Å iame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sÄ lygos yra tokios: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi bÅ«ti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 3K-3-229-248/2015).

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).

33. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį CK 1.90 straipsnio pagrindu, laikė neįrodytais veiksmus, kuriais tyčia bÅ«tų buvę siekta suklaidinti testatorę ir paveikti jos valiÄ sudarant testamentÄ . Konstatavo, jog Å¡alys, tiek abiejų Å¡alių liudytojai iÅ¡ esmės patvirtino tÄ pačiÄ aplinkybę, kad L. L. nutraukė sutartį dėl iÅ¡laikymo supratusi nenorinti, kad butas tuoj pat, dar iki jos mirties pereitų atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybėn. Sprendė, jog testamentas, kuriuo turtas pereina įpėdiniui tik po mirties, abejonių jai nekėlė, todėl jį ir paliko galioti.

Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog L. L. buvo garbingo amžiaus, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji negalėjo suvokti pasiraÅ¡omo testamento turinio ir pasekmių. Tuo tarpu apeliantė laikosi prieÅ¡ingos pozicijos. Apeliaciniame skunde teigia, jog labiausiai tikėtina, jog testatorė, pasiraÅ¡ydama 2017 m. balandžio 27 d. sutartį ir ginčijamÄ testamentÄ , iÅ¡ viso nesuprato, kad pasiraÅ¡o du atskirus sandorius ir buvo suklaidinta. Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus vertina kaip neįrodytus dėl Å¡ių priežasčių: pirma, byloje nustatyta, kad testatorė 2014 m. sausio 9 d. buvo sudariusi testamentÄ , kuris buvo patvirtintas tos pačios notarės I.

J.. Duomenų, kad kartu su Å¡iuo testamentu testatorė bÅ«tų pasiraÅ¡iusi ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį nėra, kas reiÅ¡kia, jog velionė testamento iÅ¡davimo fakto nesiejo su iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi, ir nemanė, kad testamentas yra minėtos sutarties sudedamoji dalis ar priedas. Be to, nenustatyta, jog Å¡alys bÅ«tų nurodžiusios, jog testatorė, 2014 metais sudarydama testamentÄ , bÅ«tų nesupratusi savo veiksmų ir testamento reikÅ¡mės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vėlesnio testamento, kaip ir ankstesnio testamento sudarymas testatorei neaiÅ¡kumų nekėlė, neįrodyta, jog ji testamentÄ vertino kaip iÅ¡laikymo iki gyvos sutarties priedÄ ; antra, byloje nenustatyta, kad notarė bÅ«tų netinkamai atlikusi savo kaip notaro pareigas ir testatorei bei kartu su ja dalyvavusiems asmenims nebÅ«tų paaiÅ¡kinusi testamento turinio ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties turinio ir sÄ lygų, ar, kad nebÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinusi tikrosios L.

L. valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybės, jog buvo nutraukta iÅ¡laikymo sutartis, testamento galiojimui įtakos neturi. Tai buvo pačios testatorės valia – nutraukus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį kartu panaikinti ir testamentÄ , ar palikti jį galioti.

34. Apeliantė apeliaciniame skunde be kita ko teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino oficialių rašytinių įrodymų – telefono išklotinių. Apeliantės teigimu, pateiktos telefono išklotinės paneigia atsakovo ir jo sutuoktinės teiginius, kad jie su velione iki pat jos mirties bendravo, su ja susiskambindavo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, tačiau kita vertus, šie įrodymai nepatvirtina realaus bendravimo fakto.

Ä®vertinus šį raÅ¡ytinį įrodymÄ nustatyta, kad telefono iÅ¡klotinės pateiktos tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d., t. y. už labai trumpÄ laikotarpį, be to, tik iÅ¡ velionės telefono numerio. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog mirusioji su atsakovu nebendravo ar, kad jų santykiai buvo blogi, ar konfliktiÅ¡ki. Tuo tarpu ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nelaidojo velionės bei net nedalyvavo jos laidotuvėse, taip pat niekaip nepagrindžia ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė dėl laidojimo iÅ¡laidų turi teisę kreiptis į teismÄ su atskiru ieÅ¡kiniu ir reikalauti, kad patirtas iÅ¡laidas atsakovas atlygintų.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama 33-34 nutarties punktuose nurodytas aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti ginčijamÄ testamentÄ negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnio pagrindu. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu 36. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. VieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, administracinės ir kitų teisės Å¡akų normos.

Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Lietuvos įstatymuose nėra apibrėžtos „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratos; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose.

SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės aiÅ¡kinimo klausimui teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Teisės doktrinoje nurodoma, kad visuomenės pagrindÄ sudaro teisingumas. Teisingumo kriterijumi yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziniai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui teise.

Geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalaus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertintinas pagal visuomenėje vyraujančiÄ gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo sampratÄ .

37. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, konstatavo, jog ieÅ¡kovės atstovė šį sandorio negaliojimo pagrindÄ nurodė tik per baigiamÄ sias kalbas, todėl atsakovas neteko galimybės į jį atsikirsti. Tuo vadovaujantis, pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io sandorio negaliojimo pagrindo skundžiamame sprendime nepasisakė. Tuo tarpu apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas pasisakyti dėl CK 1.81 straipsnio taikymo, pažeidė tiek įstatymÄ , tiek ieÅ¡kovės teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasielgė pagrįstai, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo nenurodė, ieÅ¡kinio patikslinti neprašė, o tik per baigiamÄ sias kalbas nurodė šį sandorio negaliojimo pagrindÄ , todėl nagrinėjamu atveju turi prisiimti iÅ¡ to kylančias pasekmes. Dėl procesinės bylos baigties 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė testamento nuginčijimo pagrindų, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymÄ si, visapusiÅ¡kai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ , įvertino ieÅ¡kovės bei atsakovo pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir iÅ¡samiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl testatorės tikrosios valios, sudarant testamentÄ , suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stipriÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , nes tai nereiÅ¡kia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

39. Teisėjų kolegija apibendrindama daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo,. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 41. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, jog apeliacinis skundas netenkintas, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

42. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ bei teismo posėdžio metu taipogi prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo pateikti įrodymai – 2019 m. liepos 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra bei sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog už susipažinimÄ su apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į jį parengimÄ buvo patirtos 677,60 Eur iÅ¡laidos. Taip pat iÅ¡ 2020 m. sausio 10 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir mokėjimo nurodymo nustatyta, kad už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, įskaitant pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, papildomai buvo patirtos 435,60 Eur iÅ¡laidos (viso iÅ¡laidos sudaro 1113,20 Eur). 2020 m. sausio 10 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra patvirtina, jog už vienÄ valandÄ imamas 100 Eur atlygis. Tuo tarpu atsakovo atstovas bylos pasirengimui bei atstovavimui teisme skyrė 4 val. 30 min. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytais maksimaliais dydžiais už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (1,3 * 1 262,7 = 1 641,51 Eur) bei už vienÄ atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ (0,1 * 1 317,6 Eur = 131,76 Eur), sprendžia jog atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43. Trečiasis asmuo notarė I. J. teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Pateikti įrodymai – 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog už pasiruoÅ¡imÄ teismo posėdžiui bei atstovavimÄ teismo posėdyje buvo patirtos 193,60 Eur iÅ¡laidos. IÅ¡ minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nustatyta, jog už vienÄ valandÄ imamas 80 Eur atlygis.

Tuo tarpu pasirengimui ir dalyvavimui teismo posėdyje buvo skirtos dvi valandos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytais maksimaliais dydžiais už vienÄ atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ (0,1 * 1 381,0 Eur = 138,10 Eur), sprendžia, jog trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44. Valstybė nagrinėjamu atveju patyrė 24,59 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsniu priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimÄ . Priteisti atsakovui K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1113,20 Eur (vieno tūkstančio šimto trylikos eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti trečiajam asmeniui notarei I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti valstybei iš ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,59 Eur (dvidešimt keturių eurų 59 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopijÄ pateikti pirmosios instancijos teismui. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis RÅ«ta Palubinskaitė