2019-02-06 Nr. AB-3347-3-61-3-03573-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-103-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03573-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties netenkinti pareiškėjo A. R. prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. S-200 (toliau – ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas); 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SS-1559 (toliau – 2016 m. birželio 8 d. sprendimas); 3) panaikinti Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2016 m. kovo 18 d. sprendimą (toliau – ir 2016 m. kovo 18 d. sprendimas); 4) įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą dėl priežasties „ligos arba būklės“ ir dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“; 5) įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nuo 2012 m. lapkričio 19 d. nelaimingo atsitikimo darbe padarinių atsiradimo pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 30 punkto nuostatas; 6) įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ neterminuotai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą pakeitė, panaikino Komisijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą, Tarnybos 2016 m. birželio 8 d. sprendimą ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimą. Minėta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat įpareigojo Tarnybą iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą už 2012–2018 metų laikotarpį.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį dėl Tarnybos įpareigojimo iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą už 2012–2018 m. laikotarpį. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba pakartotinai atliko pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą tik už 2013–2018 m. laikotarpį, t. y. tinkamai neįvykdė minėtos teismo nutarties.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino.

Teismas, vadovaudamasis pareiškėjo pateiktais dokumentais, nustatė, kad Tarnyba pakartotinai vertino pareiškėjo darbingumą ir darbingumo lygį nustatė nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. neterminuotai. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Tarnyba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį įvykdė. Teismas sprendė, kad tai, jog Tarnyba buvo įpareigota iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo nustatymą už 2012–2018 m., savaime nereiškia, kad nedarbingumas pareiškėjui turėjo būti nustatytas nuo 2012 m. lapkričio 19 d.

Teismas nurodė, kad nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog minėtos teismo nutarties vykdymas yra netinkamas. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu jam nepalankiu (iš dalies nepalankiu) sprendimu, turi teisę jį skųsti teismui.

III. Pareiškėjas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukreipė pareiškėją inicijuoti naują administracinę bylą ir pakartotinai spręsti teisme iš esmės jau išspręstą ginčą. Pasak pareiškėjo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartyje buvo įtvirtintas įpareigojimas Tarnybai nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2012 m. sužalojimo momento, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 19 d., tačiau Tarnyba šio įpareigojimo tinkamai neįvykdė ir darbingumo lygį vertino bei jį nustatė tik nuo 2013 m.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo patenkintas jo reikalavimas įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nuo 2012 m. lapkričio 19 d. nelaimingo atsitikimo darbe padarinių atsiradimo pagal Aprašo 30 punkto nuostatas. Pareiškėjo įsitikinimu, pakartotiniai ginčai tuo pačiu klausimu teisme negalimi, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismo sprendimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnis, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui. ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei per 15 kalendorinių dienų viešojo administravimo subjektas sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą.

Iš pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo turinio matyti, kad pareiškėjas mano, jog viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Tarnyba) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį įvykdė tik iš dalies, nes pareiškėjo nedarbingumo lygį vertino ne nuo 2012 m. (kaip nurodyta teismo nutartyje), o tik nuo 2013 m. Šiai savo pozicijai pagrįsti pareiškėjas pateikė teismui Tarnybos 2018 m. spalio 17 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. 695 (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas ir nustatyta, kad pareiškėjo darbingumas nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. (neterminuotai) yra 40 proc. (IV t., b. l. 17). Pažymoje nurodyta, kad nustatyto darbingumo lygio priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe (įvykęs 2012 m. lapkričio 19 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, turėjo nustatyti, ar iš pareiškėjo prašymo ir pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad Tarnyba neįvykdė ar netinkamai (ne visiškai) įvykdė įpareigojimą, nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, t. y. iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą už 2012–2018 metų laikotarpį. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pateikta objektyvių duomenų, jog teismo nutarties vykdymas yra netinkamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, pažymi, kad pareiškėjo pateiktoje Pažymoje, kuri, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad Tarnyba ne tinkamai (ne visiškai) įvykdė teismo įpareigojimą, nėra nurodyta, už kokį laikotarpį Tarnyba atliko pareiškėjo pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartyje nustatytas įpareigojimas Tarnybai iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą už 2012–2018 metų laikotarpį, negali būti aiškinamas kaip įpareigojimas nustatyti pareiškėjui netektą darbingumą būtent nuo nelaimingo atsitikimo darbe datos (nuo 2012 m. lapkričio 19 d.). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties motyvuojamąją dalį, kurioje buvo išaiškinta, kad Tarnyba turi teisę ir pareigą, esant asmens prašymui, darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, nustatyti atgaline data nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų (nutarties 39 punktas). Taigi, darbingumo lygio nustatymas nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo nėra savaiminis ir priklauso nuo pateiktų duomenų pakankamumo, kurį Tarnyba turėjo įvertinti, atlikdama pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą už 2012–2018 metų laikotarpį.

Pažymoje, kaip minėta, nurodyta tik tai, kad Tarnyba atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, tačiau nenurodyta, už kokį laikotarpį šis vertinimas buvo atliktas, todėl vien ši Pažyma neįrodo, kad Tarnyba netinkamai (ne visiškai) įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą. Informacija, už kokį laikotarpį Tarnyba atliko pareiškėjo nedarbingumo lygio nustatymą, galbūt yra nurodyta Pažymoje minimame 2018 m. spalio 12 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 1380, tačiau šis aktas teismui nebuvo pateiktas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad Tarnyba netinkamai (ne visiškai) įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl neturėjo pagrindo, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus dokumentus, išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai akcentavo, kad jeigu pareiškėjo atžvilgiu būtų priimtas naujas administracinis sprendimas, pareiškėjas galėtų jį skųsti teismui. Pareiškėjui apskundus naują administracinį sprendimą, kuris priimtas vykdant teismo sprendimą, šiame ginče turėtų būti nagrinėjami visi tokio sprendimo teisėtumo aspektai, taip pat ir klausimai, ar priimant naują administracinį sprendimą buvo tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimai, kurie buvo adresuoti viešojo administravimo subjektui. Naujo ginčo iniciavimas dėl administracinio sprendimo, kuris priimtas vykdant teismo sprendimą, nebūtų laikomas teismo jau išnagrinėtu ginču tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, nes tiek ginčo dalykas, tiek pagrindas būtų naujas (ABTĮ 98 straipsnio 4 dalis), todėl teismo procesas dėl naujo sprendimo būtų galimas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė