fc60d901-773e-4e73-ac43-5b8fd28abd4c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2121-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38920-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 77.4.3.; 78.2.1; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjos Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant R. S.,dalyvaujant ieÅ¡kovei G. P. V.,ieÅ¡kovės atstovei adv.

Z. V.,atsakovui V. V.,atsakovo atstovui adv. R. M., teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės G. P. V. ir atsakovo V. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. P. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. V. ir atsakovo V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G. P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, iÅ¡vadÄ duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė G. P. V. 2013 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo V. V. Vilniaus miesto CMS 2003-02-22 sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę 10 000 Lt žalÄ ; nepilnamečio sÅ«naus M. V., gimusio 2008-03-25, gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui periodinėmis iÅ¡mokomis po 900 Lt per mėnesį, mokamomis iki sÅ«naus pilnametystės; priteisti atsakovui santuokos metu įgytÄ automobilį Volvo 850, v/n (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2500 Lt dydžio kompensacijÄ už atsakovui natÅ«ra tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Nurodė, kad Å¡alys susituokė 2003 m. vasario 22 d. Santuokos metu 2008 m. kovo 25 d. gimė sÅ«nus M.. Santuoka nuo pat pirmų jos sudarymo metų buvo nesėkminga, nes atsakovui pastoviai užeidavo pykčio priepuoliai, dėl ko tiek psichologiÅ¡kai tiek ir fiziÅ¡kai kentėdavo tiek ieÅ¡kovė, tiek ir jų nepilnametis sÅ«nus. Atsakovas labai dievobaimingas, versdavo jÄ lankytis kartu su juo bažnyčioje, įvairiose vyskupų organizuojamose konferencijose. IeÅ¡kovė yra menininkė (dailininkė), atsakovas vertino ieÅ¡kovės kÅ«rybÄ , tačiau, nepaisant visų ieÅ¡kovės pastangų įtikti atsakovui, laikė prasta žmona.

Atsakovo grubumas Å¡eimoje neigiamai paveikė ir Å¡alių nepilnametį vaikÄ , kuris yra užsispyręs, jam dažnai pasireiÅ¡kia pykčio priepuoliai, neadekvatus elgesys. Paskutiniu metu, tikėdamasi, jog atsakovas pakeis savo elgesį, ieÅ¡kovė pabandė keisti gyvenimo bÅ«dÄ : bÅ«davo pas seserį, nueidavo į spektaklį ar susitikdavo su draugėmis, grįždavo namo vėliau, tačiau atsakovas ir toliau laikÄ leido tik darbe, grįždavo vėlai, net pradėjo vartoti alkoholį. Dėl patiriamo psichologinio bei fizinio smurto ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį skausmÄ , sumažėjo jos bendravimo su aplinkiniais galimybės. PatirtÄ neturtinę žalÄ ji vertina 10 000 Lt suma.

IÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nepraÅ¡o, nes yra darbinga ir gali save iÅ¡laikyti. Nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su ieÅ¡kove, nes prie jos sÅ«nus yra prisirišęs, tinkamai auklėjamas ir lavinamas, jam sudaryta saugi aplinka. Atsakovui bendrauti su sÅ«numi ji netrukdys. Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteistinas periodinis 900 Lt dydžio kasmėnesinis iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovė pateikė tokį iÅ¡laikymÄ pagrindžiančiÄ sÅ«naus poreikių lentelę. Santuokos metu yra įgytas automobilis Volvo 850, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi atsakovas, todėl Å¡is automobilis turi bÅ«ti priteistas jam natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡mokėta piniginė 2 500 Lt kompensacija, nustatyta pagal automobilio rinkos kainÄ .

Dėl namų apyvokos daiktų, baldų pasidalinimo ieÅ¡kovė pretenzijų neturi. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieÅ¡kove nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nesutinka. Nurodė, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama jo, kaip sutuoktinio kaltė, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir melagingos, nepateikta jokių tokius kaltinimus pagrindžiančių įrodymų, iÅ¡skyrus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 12-1-04012-13.

Tačiau 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Atsakovas neneigia, kad 2013 m. spalio 25 d. tarp Å¡alių įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis susinervinęs metė į sutuoktinę pagalvę, tačiau toks veiksmas negalėjo sukelti ir nesukėlė ieÅ¡kovei jokių sužalojimų ar fizinio skausmo. Konfliktas įvyko dėl to, kad ieÅ¡kovė namo grįžo apie vidurnaktį, nors Å¡alys buvo susitarusios namuose susitikti apie 18 valandÄ .

KitÄ dienÄ , grįžęs namo iÅ¡ darbo, atsakovas nerado nei žmonos, nei kai kurių jos daiktų, nei nepilnamečio sÅ«naus, tačiau rado raÅ¡telį, jog ieÅ¡kovė iÅ¡sikrausto. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ; nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu; iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : transporto priemonę Volvo 850, v/n (duomenys neskelbtini)1996 m. gamybos, 2 500 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, ieÅ¡kovei priteisti fotoaparatÄ Canon Powershoot G7 su priedais, Sony muzikinį centrÄ CMT-HX, indų servizų, dviratį Giant bicycle ir kitus ieÅ¡kovės iÅ¡sineÅ¡tus kilnojamuosius namų apyvokos daiktus, kurių viso bendra vertė 10 000 Lt, atsakovui priteisiant 5 000 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto vertę; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuoka buvo sėkminga ir darni, Å¡alys sutardavo visais esminiais Å¡eimos gyvenimo klausimais, remdavo viena kitÄ , dalinosi rÅ«pesčiais ir pareigomis. Atsakovas padėjo sutuoktinei jos kÅ«rybiniame gyvenime: įrengė studijÄ tapybai, padėdavo portretų tapymui nugabenti molbertus, porėmius ir dažus. Niekada sutuoktinės nelaikė savo nuosavybe, prieÅ¡ingai, ji kartais per daug leisdavo elgtis vienaÅ¡aliÅ¡kai, nepaisydama sutuoktinės pareigų ar susitarimų, impulsyviai keisdavo savo planus, iki vėlumos bendraudavo Å¡alių bute su savo „sielos draugais“ vyrais.

IeÅ¡kovės elgesys ypač pasikeitė 2013 metais, ji tapo keistai paslaptinga, bÅ«davo iÅ¡jungtas telefonas, į namus grįždavo vėlai vakare. Tai buvo pateisinama tapymu, ėjimu į Å¡okius, dalyvavimu kultÅ«riniuose renginiuose. Sutuoktinės neiÅ¡tikimybė jam paaiÅ¡kėjo, aptikus ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimÄ su gerai pažįstamu asmeniu R. Ž.. Kadangi sutuoktinės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2013-10-24 konflikto, siekdamas apsiginti, atsakovas kreipėsi į antstolį, kad bÅ«tų konstatuotas ieÅ¡kovės ir R.

Ž. susiraÅ¡inėjimo faktas. Perskaitęs susiraÅ¡inėjimÄ , atsakovas patyrė didelį sukrėtimÄ ir Å¡okÄ , nes Å¡is susiraÅ¡inėjimas patvirtino intymius ir artimus ieÅ¡kovės santykius su kitu vyru jau nuo anksčiau nei 2013 m. spalio 26 d. ir vyko pakankamai intensyviai bei glaudžiai. IeÅ¡kovė, dėl neiÅ¡tikimybės bÅ«dama akivaizdžiai kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, privalo atlyginti atsakovui neturtinę žalÄ už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir nerimÄ . Å alių nepilnametis sÅ«nus neturėtų nuolat gyventi su ieÅ¡kove, kadangi ieÅ¡kovė savo elgesiu ir gyvenimo bÅ«du jam rodo negerÄ pavyzdį, negali iÅ¡auklėti sÅ«naus doru ir garbingu vyru, piliečiu, kadangi pati, kaip paaiÅ¡kėjo, ilgÄ laikÄ nebuvo garbinga moteris ir mama.

IeÅ¡kovė nesilaiko minimalaus dienos ir nakties režimo, turi įprotį vėlai gultis vakare ir vėlai keltis ryte, todėl nepilnamečio vaiko dienos režimÄ siekdavo įneÅ¡ti tik atsakovas. IeÅ¡kovė savarankiÅ¡kai, be atsakovo pagalbos, negalėjo ir negali tinkamai susitvarkyti su augančiu berniuku. IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas nuolat muÅ¡davo vaikÄ , žmonÄ tampė už plaukų yra pramanyti ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, jog bÅ«tiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia vieno mėnesio minimalaus atlyginimo dydžio sumos, žinant tikrÄ sias ieÅ¡kovės finansines galimybes, mano, jog ieÅ¡kovė turėtų galimybes ir privalėtų nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui skirti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu jai priteisti 2500 Lt už atsakovui atitenkantį automobilį Volvo 850, v/n (duomenys neskelbtini) kadangi santuokos metu įgytas automobilis yra 1996 metų gamybos, jo rinkos vertė apie 2500 Lt, todėl ieÅ¡kovei priteistina 1250 Lt dydžio piniginė kompensacija.

ButÄ , esantį Baltupio g. 51-15, Vilniuje, atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo iki santuokos su ieÅ¡kove, todėl jis nedalintinas. IeÅ¡kovė, iÅ¡sikraustydama iÅ¡ namų, be atsakovo žinios ir sutikimo pasiėmė bendra jungtine nuosavybe esančius daiktus: fotoaparatÄ Canon Powershoot G7 su priedais iki 1 785 Lt vertės, Sony muzikinį centrÄ CMT-HX -2 200 Lt vertės, indų servizų, dviratį Giant bicycle - 800 Lt vertės ir kitų namų apyvokos ir interjero daiktų, kurių viso bendra vertė turėtų bÅ«ti apie 10 000 Lt.

Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 5 000 Lt dydžio kompensacija už jos pasisavintÄ ir tokiu bÅ«du jai tenkantį kilnojamÄ jį turtÄ .IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog santuokos iÅ¡irimo priežastys nurodytos jos ieÅ¡kinyje. Pažymėjo, jog vaikas matė smurtÄ , tėvo pyktį, patyrė muÅ¡imÄ , lanko psichologo konsultacijas Å eÅ¡kinės poliklinikoje dėl jam pasireiÅ¡kusios agresijos. Yra daug liudytojų, kurie matė ieÅ¡kovę sumuÅ¡tÄ .

IeÅ¡kovė Å¡eimoje kentėjo, norėjo pokyčių, kad bÅ«tų gerbiama jos nuomonė, tačiau atsakovas buvo kategoriÅ¡kas, manė, kad tik jis yra teisus. IeÅ¡kovė neigia buvus neiÅ¡tikimybę, nes R. Ž. yra jos senas pažystamas, sielos draugas, todėl susiraÅ¡inėjimas ar kavos iÅ¡gėrimas su juo kavinėje nereiÅ¡kia, kad ji paliko Å¡eimÄ dėl Å¡io vyro. Vaikas, gyvendamas tik su ja, pradėjo lankyti darželį, baseinÄ , anglų kalbos pamokėles, yra ramesnis, jaučiasi teigiama darbo su psichologu įtaka.

Tačiau atsakovas, susitikęs su vaiku, įtakoja jį ir nuteikinėja prieÅ¡ ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė pripažino, kad pasiėmė indų servizÄ , kuris yra jos motinos dovana, taip pat paėmė vienÄ dviratį, kitas liko atsakovui. Gali atsakovui grÄ Å¾inti fotoaparatÄ arba muzikinį centrÄ , kuriuos taip pat pasiėmė. Tačiau atsakovui liko daug namų apyvokos daiktų, kurių jis neįtraukė į dalintinų daiktų sÄ raÅ¡Ä . Atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės neturtinės žalos atlyginimÄ nepagrįstas, nes jis kaip smurtautojas, kurį paliko sutuoktinė, negalėjo patirti streso, reputacijos pablogėjimo.Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į atliktos vaiko psichologinės ekspertizės rezultatus, nepilnamečio Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su atsakovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkintino iÅ¡ dalies – tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnamečio Å¡alių vaiko M. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakovu V. V.; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 300 Lt dydžio periodinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki sÅ«naus pilnametystės; nustatė bendravimo su vaiku tvarkÄ ; santuokoje įgytÄ turtÄ padalino lygiomis dalimis, atsakovui V.

V. priteisdamas natÅ«ra transporto priemonę Volvo 850, v/n (duomenys neskelbtini) kurios vertė 3750 Lt, o ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ - 1875 Lt už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį; proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai padalino Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovas prieÅ¡ jÄ ar nepilnametį Å¡alių vaikÄ naudojo fizinį smurtÄ . Tačiau teismas sprendė, jog atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu bei byloje esanti medžiaga apie atsakovo griežtÄ elgesį su ieÅ¡kove leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, Å¡alims gyvenant santuokoje, nebuvo pakankamai pagarbus, lojalus ieÅ¡kovei ir tai turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui.

Tuo pačiu teismas pripažino, jog ir ieÅ¡kovės elgesys bei byloje esančiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimai su liudytoju R. Ž., Å¡io liudytojo parodymai, patvirtina ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės atsakovui faktÄ nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra ir ieÅ¡kovės kaltė. Todėl teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo.

Dėl Å¡ios priežasties atmetė Å¡alių praÅ¡ymus dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog santuokoje įgytas automobilis, turi atitekti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Å alims nesutariant dėl automobilio kainos, Å¡io daikto rinkos vertę teismas nustatė, iÅ¡vesdamas Å¡alių nurodyto daikto verčių vidurkius ir laikė, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 3750 Lt. Kadangi Å¡alys nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų visų nurodytų Å¡alių santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų įgijimÄ bei įrodymų, kuriais bÅ«tų grindžiamos dalintinų daiktų rinkos vertės, teismas kilnojamųjų daiktų nedalino, pripažinta,as, kad Å¡alys juos pasidalino, pradėjus gyventi skyrium.

Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nei viena iÅ¡ Å¡alių neiÅ¡dėstė aiÅ¡kios nuomonės, nenurodė siÅ«lomos tvarkos, kaip Å¡alys turėtų bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad kuris nors iÅ¡ tėvų netinkamai įgyvendintų savo valdžiÄ vaikui ar darytų neigiamÄ poveikį jam. IeÅ¡kovės argumentai, jog atsakovas naudojo smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ ir vaikas tai nurodė socialiniams darbuotojams yra paneigti ekspertizės iÅ¡vada, socialinių darbuotojų parodymais, byloje esančiais aktais, medicininiais dokumentais.

Å ių aplinkybių nepatvirtino ir byloje liudytoja apklausta psichologė R. R.. IÅ¡ bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad Å¡alys nesugeba rasti kompromisų, derybų ir nuolaidų bÅ«du susitarti tarpusavyje, kaip kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi bendrauti su nepilnamečiu vaiku, negilindami vaiko jau patirtų iÅ¡gyvenimų dėl Å¡alių sprendimo gyventi skyrium. Teismas, siekdamas netraumuoti vaiko, iÅ¡vengti neigiamų emocijų, kurias vaikas iÅ¡gyvena tėvams nesutariant ar konfliktuojant, nustatė tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuria bÅ«tų užtikrintas maksimalus nepilnamečio vaiko bendravimas su kiekvienu iÅ¡ tėvų ir kuria bÅ«tų apribota tėvų galimybė konfliktuoti vaiko akivaizdoje.

Spręsdamas klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, jog tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įgis daugiau pareigų vaikui, kadangi įgis pareigÄ uzufrukto teise tvarkyti vaiko pinigines lėšas, jį aprÅ«pinti ir pan. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė darė kliÅ«tis atsakovo ir jo nepilnamečio sÅ«naus bendravimui, todėl konstatavo, jog, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su ieÅ¡kove, toks jos elgesys iÅ¡liktų. Ekspertizės iÅ¡vadoje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, siÅ«loma Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu, jÄ palaikė ir iÅ¡vadÄ byloje davusi institucija, todėl teismas Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakovu, o iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečiui sÅ«nui priteisė periodinį iÅ¡laikymÄ po 300 Lt.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė G. P. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti dalyje - dėl jos pripažinimo kalta dėl santuokos nutraukimo ir pripažinti santuokÄ iÅ¡irusia dėl atsakovo kaltės; dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja – vaiko motina. Nurodo, jog nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro ir dėl ieÅ¡kovės kaltės, kadangi atsakovo teiginiai apie iÅ¡davystę bei palaido gyvenimo vedimÄ nepilnamečio sÅ«naus akivaizdoje, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyti.

Tai, kad ieÅ¡kovė turėjo santykių su kitu vyru jau po to, kai santuokiniai ryÅ¡iai faktiÅ¡kai buvo nutrÅ«kę, nesudaro pagrindo teigti, jog jie darė įtakÄ santuokos iÅ¡irimui. Teismas nepagrįstai neįvertino arba netinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kurie aiÅ¡kiai įvardijo V. V. kaip smurtaujantį bei agresyvų asmenį ir iÅ¡ to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nustatydamas sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, nepagrįstai vadovavosi tik byloje esančia psichologine ekspertize, kai tuo tarpu byloje yra ir kitų įrodymų, paneigiančių vaiko norÄ bei jo galimybę gyventi su smurtaujančiu tėvu.

Vaiko nuomonė, iÅ¡reikÅ¡ta psichologinės ekspertizės metu, buvo jam įteigta, pats ekspertas pripažino, jog vaikas nėra pakankamai brandus, todėl jo pasakytais žodžiais neturėjo bÅ«ti aklai vadovaujamasi. Atsakovas V. V. atsiliepime su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėjo tinkamos iÅ¡vados apie vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ . Byloje esantys duomenys apie tai, kad nepilnamečio vaiko pykčio priepuolius bei agresyvumÄ sukelia ieÅ¡kovės elgesys, buvo byloje tinkamai įvertintas kaip faktas, trukdantis Å¡alių vaikui gyventi su ieÅ¡kove.

Byloje esantys antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina tai, jog ieÅ¡kovė santuokos metu atsakovÄ iÅ¡davė ne su vienu svetimu vyru, todėl jos teiginiai, neva nustatyta neiÅ¡tikimybė įvyko jau po faktiÅ¡ko santykių nutraukimo, laikytini nepagrįstais. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti sprendimÄ dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų, neturtinės žalos priteisimo, kilnojamųjų daiktų, įgytų santuokoje, padalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo, ieÅ¡kovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nustatyti, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 2896,20 EUR neturtinės žalos atlyginimui, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės sÅ«nui periodinį iÅ¡laikymÄ â€“ po 115 EUR kas mėnesį, pakeisti sprendimu nustatytÄ ieÅ¡kovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ taip kaip nurodoma apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisti kilnojamuosius daiktus fotoaparatÄ Canon Powershoot G7 su priedais 1785 Lt vertės, Sony muzikinį centrÄ 2200 Lt vertės, dviratį Kross Grand Mark 380 Lt vertės ir dviratį Giant GSR City 549 Lt vertės, viso turto už 4914 Lt arba 1423,19 EUR, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2457 Lt arba 711,60 EUR piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį arba sumažinti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistos piniginės kompensacijos už jam priteistÄ automobilį dydį iki 168,55 EUR, įpareigoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti atsakovui nepilnamečio sÅ«naus drabužius, avalynę ir LR piliečio pasÄ , pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė esant ir atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra, o po to sekęs atsakovo elgesys yra sukeltas ieškovės neištikimybės ir nepagarbos atsakovui fakto. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės ir įvertinus atsakovo patirtus išgyvenimus, jam turėtų būti priteista 10 000 Lt neturtinė žala. Teismas visiškai nepagrįstai į dalintino turto masę neįtraukė atsakovo nurodytų kilnojamųjų daiktų, kuriuos ieškovė išsinešė, išeidama iš šeimos namų.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo nurodęs jų vertę, atitinkamai ieÅ¡kovė jos neginčijo, taip pat neprašė jai priteisti dar kitų kilnojamųjų daiktų, todėl teismas turėjo jų vertę įtraukti į bendro turto vertę ir atitinkamai paskirstyti kompensacijÄ tarp Å¡alių. Teismo nustatyta ieÅ¡kovės bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus, iÅ¡balansuoja pastovų ritmÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia dviejų gyvenamųjų vietų nustatymÄ vienu metu. Teismas neatsižvelgė į tai, jog vaikas iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ bendrauti su motina.

Šį jo neigiamÄ nusistatymÄ pripažino ir psichologė, todėl teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Teismas nevertino neigiamo ieÅ¡kovės daromo poveikio vaikui, kuris byloje yra ne kartÄ užfiksuotas. Atsakovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamečiu Å¡alių sÅ«numi tvarkÄ , kaip iÅ¡dėstyta apeliaciniame skunde. Teismas sprendimu neiÅ¡sprendė nepilnamečio vaiko daiktų gražinimo tėvui, su kuriuo jis lieka gyventi, klausimo, kadangi atsakovė geranoriÅ¡kai Å¡ių daiktų grÄ Å¾inti neketina.

Teismo nustatytas 300 Lt (86,88 EUR) iÅ¡laikymo dydis yra neproporcingas vaiko poreikiams, kadangi jų jis turi labai daug, o už viskÄ sumokėti yra įpareigotas vienas atsakovas. Vaikas rudenį pradės eiti į mokyklÄ , tuomet jam skiriamos iÅ¡laidos dar labiau iÅ¡augs. Todėl apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o padidinti iÅ¡laikymo sumÄ iki 115 EUR per mėnesį. IeÅ¡kovė atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog teismo sprendimas atiduoti vaiko globÄ smurtaujančiam tėvui negali bÅ«ti laikomas tinkamu.

Nors atsakovas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtÄ stresÄ , lankymÄ si pas psichologÄ ar psichiatrÄ . IeÅ¡kovė pritaria teismo nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai. Atsakovas nepagrįstai reikalauja kompensacijos už paimtus kilnojamuosius daiktus, kadangi bute už ieÅ¡kovės pinigus buvo padarytas remontas, taip pat jame liko kitų bendrai užgyventų Å¡alių daiktų. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir iÅ¡tyrė naujus įrodymus: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (b.l. 192-200, t.4), vaiko fotonuotraukas, mokinių priėmimo į dailės skyrių grafikÄ ir sÄ lygas, garso įraÅ¡o diskelį (CD diskÄ ), atsakovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės G. P. V. ir V. V. apeliacinių skundų ribose, t.y. Å¡alims ginčijant teismo sprendimo dalį dėl sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuokÄ , nustatymo, ieÅ¡kovei ginčijant dar ir sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovui – dėl neturtinės žalos jam priteisimo, kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, ieÅ¡kovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir iÅ¡laikymo dydžio. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinių skundų argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Dėl kaltės, nutraukiant Å¡alių santuokÄ , nustatymo. Abi Å¡alys vienu iÅ¡ apeliacinių skundų argumentų ginčija teismo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo abipusės kaltės, nutraukiant santuokÄ , nustatymo. IeÅ¡kovė tvirtina, kad teismas iÅ¡vadÄ , jog dėl santuokos iÅ¡irimo kalta ieÅ¡kovė, padarė neteisingai įvertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ ir nepilnametį sÅ«nų vartojo psichologinį ir fizinį smurtÄ .

Atsakovas gi tvirtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra, o po to sekęs atsakovo elgesys yra sukeltas ieškovės neištikimybės ir nepagarbos atsakovui fakto. Teisėjų kolegija abiejų apeliantų argumentus atmeta.CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad abi Å¡alys nebuvo lojalios, tolerantiÅ¡kos viena kitai, jų elgesys viena kitos atžvilgiu nebuvo pagarbus, sudarė pakankamÄ bei pagrįstÄ pagrindÄ konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokos iÅ¡irimÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-580/2004, taip pat 2004-05-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2004 ir kt. suformavo vieningÄ praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant materialiosios teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės bylose. Å iose nutartyse pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sÄ lygas, kurioms esant santuoka gali bÅ«ti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jei jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.PraÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alių santuokinis gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau vėliau atsakovas pasidarė liguistai dvasingas, įtarus, pradėjo jos negerbti, prieÅ¡ jÄ ir nepilnametį sÅ«nų naudoti psichologinį ir fizinį smurtÄ , dėl to netgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsakovas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės nepripažino, tvirtino ir įrodinėjo, jog ieÅ¡kovė jam buvo neiÅ¡tikima, todėl teismas privalėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ ir kalta dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti vienÄ ieÅ¡kovę. Å alys byloje pripažino, kad faktiÅ¡kai gyvena atskirai nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Taigi nagrinėjamos bylos Å¡alys, praÅ¡ydamos nutraukti santuokÄ dėl vienas kito kaltės, įrodinėjo iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes - sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimÄ vienas kito atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog konkrečiu atveju abu sutuoktiniai yra kalti dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo ir Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.Bylos duomenimis nustatyta ir tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo psichologinio ir fizinio smurto - ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o kiti ieÅ¡kovės pateikti įrodymai Å¡ios aplinkybės neginčijamai nepatvirtino.

IeÅ¡kovė su tuo nesutinka, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus (liudytojų G. P., Z. T., A. G., B. V., B. A. parodymus, psichologinės ekspertizės akto duomenis ir pan.), patvirtinančius, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ ir nepilnametį sÅ«nų vartojo psichologinį ir fizinį smurtÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai vertino liudytojų parodymus, kadangi visų liudytojų, tame skaičiuje ir ieÅ¡kovės iniciatyva pakviestų jos giminaičių, parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino, vadovaudamasis CPK nuostatomis.             Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstojo teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje apeliantė nepagrįstai kelia klausimÄ dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo ir atitikties pirmiau nurodytoms įrodymų vertinimo taisyklėms.             IeÅ¡kovės nurodyti liudytojai, kaip matyti iÅ¡ jų parodymų teismo posėdyje, patys betarpiÅ¡kai nematė atsakovo naudojamo smurto, apie tai jie sužinojo iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės pasakojimų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas tokius parodymus vertino kaip nepatikimus, nepakankamus, nustatant atsakovo smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę panaudojimo faktÄ , kadangi Å¡ios aplinkybės nepagrindė ir jokie kiti byloje esantys įrodymai.

PrieÅ¡ingai, nors ieÅ¡kovė ir kreipėsi į policijÄ dėl atsakovo agresyvaus elgesio bei smurto, tačiau ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius jo kaltės ar neteisėtų veiksmų fakto.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pateiktÄ Å eÅ¡kinės poliklinikos pažymÄ , kad vaikas buvo patyręs smurtÄ , nes psichologinės ekspertizės iÅ¡vadose specialistė, tyrusi nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus elgesį su tėvu ir motina, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konstatavo, kad vaikas, kurio atžvilgiu bÅ«tų buvęs panaudotas smurtas, nesileistų į artimÄ kontaktÄ su smurtautoju, Å¡iuo atveju – tėvu.

Nesivadovauti Å¡ia neÅ¡aliÅ¡ko specialisto iÅ¡vada pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo.Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ , dėl ko, apelianto tvirtinimu, teismas privalėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ ir kalta dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti tik ieÅ¡kovę. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi nurodyta prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto minimi faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimai su liudytoju R.

Ž., Å¡io liudytojo parodymai teismo posėdyje patvirtina ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ atsakovui tik nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, t.y. kai Å¡alys faktiÅ¡kai nustojo gyventi santuokoje (abu sutuoktiniai pripažino, kad faktiÅ¡kai gyvena atskirai nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iÅ¡irimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiÅ¡kai iÅ¡irus, teisinės reikÅ¡mės neturi.

Todėl taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ ir kalta dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti tik ieÅ¡kovę nėra pakankamo pagrindo. Tačiau toks ieÅ¡kovės elgesys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip jos nepagarba atsakovui - sutuoktinės pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas.Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas taip pat pažeidė savo - sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, t.y. kad ieÅ¡kovė nebuvo gerbiama atsakovo, nebuvo sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo santuokoje, atsakovas nebuvo lojalus, liguistai nepasitikėjo ieÅ¡kove, kuri privalėjo paklusti jo nurodymams, priimti jo nuomonę, ir pan.

Pripažinus, kad sutuoktinių lojalumo pareigÄ abu sutuoktiniai pažeidė, gali bÅ«ti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius, jog bÅ«tent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ , CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Todėl, įvertinus visus byloje esančius įrodymus objektyviai (CK 1.5 str., CPK 185 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje įrodyta, jog abu sutuoktiniai iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Å is faktas pripažintinas įrodytu pakankama byloje esančių įrodymų visuma, todėl apeliacinių skundų argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.Dėl neturtinės žalos priteisimo.Nutraukus santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai netenkintas ir atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.), todėl atsakovo apeliacinio skundo ir Å¡ioje dalyje tenkinti nėra pagrįsto pagrindo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Å eimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iÅ¡ jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarkÄ . CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, o Å¡io straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M., gimusio 2008 m. kovo 25 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove, atsakovas pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu – kartu su atsakovu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje įrodymų visumÄ , nepilnamečio sÅ«naus M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakovu. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu Å¡ioje dalyje praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir tenkinti jos ieÅ¡kinį, nurodo, kad teismas, nustatydamas sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, nepagrįstai vadovavosi tik byloje esančia psichologine ekspertize, kai tuo tarpu byloje yra ir kitų įrodymų, paneigiančių vaiko norÄ bei jo galimybę gyventi su smurtaujančiu tėvu.

Apeliantė tvirtina, jog vaiko nuomonė, iÅ¡reikÅ¡ta psichologinės ekspertizės metu, buvo jam įteigta, pats ekspertas pripažino, jog vaikas nėra pakankamai brandus, todėl jo pasakytais žodžiais neturėjo bÅ«ti aklai vadovaujamasi. Teisėjų kolegija ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje atmeta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tai yra tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras; aiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«rį į vaikÄ ir kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; kt.).Bylos duomenys patvirtina, kad abu tėvai sÅ«nui M. iÅ¡ esmės gali sudaryti tinkamas sÄ lygas gyventi kartu, augti ir lavintis.

Tačiau byloje atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadoje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, siÅ«loma Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu. IÅ¡vadÄ duodančios institucijos iÅ¡vadoje taip pat siÅ«loma vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu. Teismo posėdyje ekspertė paaiÅ¡kino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu reikÅ¡ ne vaikui įprastos aplinkos pakeitimÄ , o jo sugrÄ Å¾inimÄ Ä¯ tÄ aplinkÄ , iÅ¡ kurios jis buvo staiga paimtas.

Be to teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados rodo, kad M. aiškiai įvardino, kad jis nori gyventi su tėčiu, natūraliai daugiau dėmesio ir pozityvų ryšį demonstravo su tėvu – „puola tėčiui į glėbį, nenori nuo jo atsiskirti, klauso jo nurodymų, šalia jo jaučiasi ramus, saugus, yra teigiamos nuotaikos, jis noriai ir lengvai leidžiasi struktūrizuojamas“. Taigi berniukui aktualus tėvo dėmesys, jis yra labiau emociškai prisirišęs prie tėvo, nors ir su motina bendravimas taip pat yra pakankamai laisvas, nesuvaržytas, tačiau jų ryšys yra kiek sutrikdytas, motina patiria sunkumų auklėdama sūnų.

Todėl Å¡iuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į geriausiai atitinkančius nepilnamečio interesus, pasisako už Å¡eimoje susiklosčiusios situacijos iÅ¡saugojimÄ , jos stabilizavimo bÅ«dÄ , t.y. kad nepilnametis M. V. liktų gyventi su tėvu. Kartu pažymėtina, kad ekspertizės akte nėra pasisakyta, jog nepilnamečio norÄ gyventi su tėvu lemia atsakovo daromas poveikis, tuo pačiu konstatuota, kad tai nemaža dalimi lemia objektyvios aplinkybės – berniukas yra labiau emociÅ¡kai prisirišęs prie tėvo, skiriasi tėvo ir motinos auklėjimo stiliai bei subjektyvios aplinkybės – berniuko bendravimo bÅ«das su mama ir su tėvu skiriasi.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė darė kliÅ«tis atsakovo ir jo nepilnamečio sÅ«naus bendravimui, nors vaikas labai laukdavo susitikimų su tėčiu ir susitikus noriai su juo bendraudavo. Taigi, nors apeliantė ir tvirtina, jog vaiko nuomonė, iÅ¡reikÅ¡ta psichologinės ekspertizės metu, buvo jam įteigta, tačiau Å¡io savo argumento nepagrindžia įrodymais, o iÅ¡ esmės prieÅ¡ingų aplinkybių nenustatyta ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas garso įraÅ¡as tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina, o taip pat nepatvirtina ir atsakovo naudojamo smurto vaiko atžvilgiu, kurio faktas pirmosios instancijos teisme ir nebuvo nustatytas, o bÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę (kad atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ sÅ«nų ir ieÅ¡kovę) apeliantė nurodo kaip vienÄ esminių aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.Ginčo kontekste svarbu tai, kad sÅ«nus su tėvu gyvena jam įprastoje aplinkoje (ten, kur gyveno Å¡alys kartu su sÅ«numi iki ieÅ¡kovė 2013 m. rugsėjo mėn., pasiėmusi sÅ«nų, išėjo gyventi kitur), daug bendrauja su draugais ir seneliais.

Nors nėra nustatyta, kad vaikas sunkiai adaptuotųsi ir kitoje aplinkoje, tačiau akivaizdu, jog, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, vaiko rimtis, prisiriÅ¡imas prie esamos aplinkos bÅ«tų sutrikdyti, adaptacijos periodas užtruktų. Tiek ieÅ¡kovė, tiek jos atstovė advokatė akcentuoja motinos meilę vaikui, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginÄÄ dėl to, su kuriuo iÅ¡ jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentams, nėra esminių ir ypatingų sÄ lygų, lėmusių tokių aplinkybių pasikeitimÄ , dėl kurių sÅ«naus M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.Minėta, jog, visų pirma, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.), antra, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieÅ¡kovės bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus, iÅ¡balansuoja pastovų ritmÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia dviejų gyvenamųjų vietų nustatymÄ vienu metu. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog vaikas iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ bendrauti su motina, kÄ pripažino ir psichologė, todėl teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė, taip pat nevertino neigiamo ieÅ¡kovės daromo poveikio vaikui, kuris byloje yra ne kartÄ užfiksuotas.

Atsakovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamečiu Å¡alių sÅ«numi tvarkÄ , kaip iÅ¡dėstyta apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo reikalavimu nesutinka, apeliacinį skundÄ atmeta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta Å¡alių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai Å¡alių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaiku tvarka, kuri padės sustiprinti ryšį ieÅ¡kovės su sÅ«numi.CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadoje yra neabejotinai konstatuota, jog bendravimo dažnumas su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, turėtų bÅ«ti kuo dažnesnis, atsižvelgiant į jo norus.

M. V., atsižvelgiant į jam bÅ«dingus amžiaus bei individualius psichologinius ypatumus, dar negali visapusiÅ¡kai teisingai suprasti byloje nagrinėjamos situacijos esmės, todėl jis dar negali pagrįsti, paaiÅ¡kinti savo pasirinkimų, juolab, negali pasakyti, kaip dažnai norėtų matytis su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo jis negyvena, todėl byloje paminėtas vaiko nenoras bendrauti su motina negali bÅ«ti vertinamas kaip besÄ lyginis ar pakankamai pagrįstas. Tuo pačiu teisėjų kolegija laiko, jog motinos su vaiku bendravimas turėtų bÅ«ti dažnesnis tam, kad mažėtų tėvo įtaka vaiko savarankiÅ¡kam apsisprendimui ir, atvirkščiai, didėtų motinos, kuri kartu su vaiku negyvena, įtaka.

Pažymėtina ir tai, kad nustatydamas ieÅ¡kovės ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kokie konfliktiÅ¡ki yra Å¡alių (nepilnamečio vaiko tėvų) tarpusavio santykiai, vaiko lankomus užsiėmimus, ieÅ¡kovės sukurtÄ tinkamÄ jį supančiÄ aplinkÄ . Å ių aplinkybių ir teismo vertinimo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir neįrodo, kad turėtų bÅ«ti nustatyta kitokia nei maksimali motinos ir sÅ«naus bendravimo tvarka.Dėl priteistino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus.

Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigas, iÅ¡dėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt kas mėnesį. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo nustatytas 300 Lt (86,88 EUR) iÅ¡laikymo dydis yra neproporcingas vaiko poreikiams, kadangi vaikas jų turi labai daug, o už viskÄ sumokėti yra įpareigotas vienas atsakovas. Be to, apelianto teigimu, vaikas rudenį pradės eiti į mokyklÄ , tuomet jam skiriamos iÅ¡laidos dar labiau iÅ¡augs, todėl apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o padidinti iÅ¡laikymo sumÄ iki 115 EUR per mėnesį.

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ su atsakovu nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas pagrįstai įvertino jos turtinę padėtį ir kitas su pareiga iÅ¡laikyti vaikus, susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.Bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovės mėnesio pajamos yra apie 1 560 Lt, atskaičius mokesčius, atsakovo – apie 2 420 Lt per mėnesį, Å¡alys asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta Å¡alių ir jų nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarka rodo, kad Å¡alys su nepilnamečiu vaiku bendraus iÅ¡ esmės vienodai tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, todėl kiekviena iÅ¡ jų patirs iÅ¡laidas vaiko maitinimui, laisvalaikio organizavimui, atostogoms ir t.t.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių sÅ«nui per mėnesį iÅ¡laikyti bÅ«tina suma yra 700 Lt, be to byloje nebuvo nustatyta, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus turi specialiųjų poreikių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu bei atsižvelgiant į teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio iÅ¡laikymas nepažeis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo, be to ieÅ¡kovė turės realiÄ galimybę teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ .Tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti siejamas iÅ¡imtinai tik su vaiko poreikiais, kaip Å¡iuo atveju tÄ traktuoja atsakovas.

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas tėvams iÅ¡laikymo pareigÄ , įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau bÅ«tinosios vaiko vystymosi sÄ lygos privalo bÅ«ti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiÅ¡kinimÄ , kad teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, turi nustatyti Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Minėtų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir iÅ¡laikymo dydį, t.y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti pačius bÅ«tiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikių turinį, atsižvelgė į konkrečiÄ situacijÄ , susiklosčiusiÄ tarp Å¡alių, bei derino vaiko ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypdamas nuo tokio iÅ¡laikymo dydžio, kuris atitiktų bÅ«tinųjų vaiko poreikių užtikrinimÄ .Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad vaikas rudenį pradės eiti į mokyklÄ ir tuomet jam skiriamos iÅ¡laidos dar labiau iÅ¡augs, nes jie nėra aktualÅ«s nagrinėjamu laikotarpiu – nurodytos iÅ¡laidos ir vaiko poreikiai tik galimai padidės atitinkamu laiku, tačiau Å¡iuo metu tokių įrodymų dar nėra pateikta.

Tos iÅ¡laidos, kurių pagrįstumÄ Ä¯rodinėja atsakovas, pirmosios instancijos teismo iÅ¡ esmės jau buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta. Be to CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti iÅ¡laikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimÄ , iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti padidintas ir atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms (CK 3.201 str. 2 d.).

Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡saugoti protingÄ vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrÄ .Dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo ir kompensacijų priteisimo.Ä®statyme nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuokÄ , be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi iÅ¡spręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nebuvo pareiÅ¡kusi reikalavimo dėl kilnojamųjų daiktų, įgytų santuokoje, padalijimo.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė ieÅ¡kovei priteisti fotoaparatÄ Canon Powershoot G7 su priedais iki 1 785 Lt vertės, Sony muzikinį centrÄ CMT-HX 2 200 Lt vertės, indų servizų, dviratį Giant bicycle 800 Lt vertės ir kitų namų apyvokos ir interjero daiktų, kurių viso bendra vertė, atsakovo nuomone, turėtų bÅ«ti apie 10 000 Lt, kuriuos ieÅ¡kovė pasiėmė iÅ¡sikeldama iÅ¡ atsakovo buto. Tačiau Å¡alys byloje nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų visų nurodytų kilnojamųjų daiktų įgijimÄ ir jų rinkos vertę, todėl pirmosios instancijos teismas nurodytų daiktų tarp Å¡alių nedalino.

Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai į dalintino turto masę neįtraukė atsakovo nurodytų kilnojamųjų daiktų, kuriuos ieÅ¡kovė iÅ¡sinešė, iÅ¡eidama iÅ¡ Å¡eimos namų, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo nurodyta jų vertė ir ieÅ¡kovė jos neginčijo, taip pat neprašė jai priteisti dar kitų kilnojamųjų daiktų. Dėl to, apelianto teigimu, teismas turėjo nurodytų daiktų vertę įtraukti į bendro turto vertę ir atitinkamai paskirstyti kompensacijÄ tarp Å¡alių.

Teisėjų kolegija ir Å¡ių atsakovo apeliacinio skundo argumentų netenkina.Byloje nustatyta ir Å¡alys to neginčija, kad ieÅ¡kovė, palikdama atsakovÄ , savo nuožiÅ«ra pasiėmė dalį santuokoje įgytų daiktų, kita dalis liko atsakovui jam priklausančiame bute. Å i faktinė aplinkybė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys santuokos metu įgytus kilnojamuosius neregistruotinus daiktus realiai pasidalijo, pradėdami gyventi skyrium, kÄ skundžiamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių daiktų vertė teisingai nebuvo įtraukta į bendro turto vertę ir atitinkamai į jÄ neatsižvelgta nustatant priteistinÄ kompensacijÄ .

Nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo, juo labiau, kad į bylÄ nebuvo pateikta duomenų apie konkrečius atsakovui likusius kilnojamuosius daiktus ir jų vertę.Teisėjų kolegija nesprendžia atsakovo apeliacinio skundo praÅ¡ymo dėl nepilnamečio vaiko daiktų (paso) gražinimo tėvui, su kuriuo jis lieka gyventi, klausimo, kadangi toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl teismo sprendimo panaikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Paliekant nepakeistu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra pagrindo peržiÅ«rėti (pakeisti) bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ pirmosios instancijos teisme.Atmetus Å¡alių apeliacinius skundus Å¡alims jų turėtos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str.).Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos valstybei priteistina 82 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 80 str. 4 d.), kurio mokėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija             n u t a r i a :             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Priteisti iš ieškovės G. P. V. 82 EUR (aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei. Teisėjos                                                                 Romualda Janovičienė                                                                  Eglė Surgailienė                                                                              Alma Urbanavičienė