fc5fd140-e88d-4e58-aa75-1e4f8450171b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-521-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08612-2009-8                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 20 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-236-528/2012 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Nordic investicija“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«rai, trečiajam asmeniui UAB „Lengvieji automobiliai“ dėl nuostolių atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus,n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 53426,94 Lt nuostolių, 1602,40 Lt žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 130-135). Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2004-11-03 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 205/17-1/23 trečiajam asmeniui UAB „Lengvieji automobiliai“ nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 iÅ¡nuomojo nuosavybės teise jai priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2005-12-21 minėtos nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2006-12-31.

Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius (toliau Kauno miesto VPK KP NTT APGTS) 2006-10-19 pradėjo ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 20-1-01264-06 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje – dėl nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo bei realizavimo ir pareiÅ¡kė įtarimus trečiojo asmens UAB „Lengvieji automobiliai“ direktoriams E. P. bei S. L.. 2006-11-10 ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nes trečiasis asmuo UAB „Lengvieji automobiliai“ netinkamai vykdė sutartyje numatytas prievoles.

Nutraukus minėtÄ sutartį, ieÅ¡kovė iki 2008-01-18 negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės – valdyti, naudotis bei disponuoti savo nuosavybe, nes atsakovo darbuotojai užantspaudavo UAB „Lengvieji automobiliai“ nuomotas, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias, patalpas, pakeitė signalizacijų kodus, nes tose patalpose buvo laikomos kratos metu paimtos UAB „Lengvieji automobiliai“ priklausančios automobilių detalės. IeÅ¡kovė 2006-11-30 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama per protingÄ laikÄ pasiimti patalpose esančius ir tyrimui reikalingus daiktus bei netrukdyti savininkei naudotis patalpomis, nes, negalėdama tų patalpų nuomoti, ieÅ¡kovė patiria nuostolius. 2007-02-27 ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ dėl patiriamų nuostolių ir dar kartÄ pareikalavo atlaisvinti ieÅ¡kovei priklausančias patalpas. 2007-03-27 atsakovas informavo ieÅ¡kovę, jog dėl didelio UAB „Lengvieji automobiliai“ priklausančių detalių kiekio negali atlaisvinti ieÅ¡kovei priklausančių patalpų.

Ieškovė pasiūlė atsakovui sudaryti patalpų nuomos sutartį bei atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovas ieškovei nurodė, jog ikiteisminis tyrimas perduotas Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau VFR) Centrinio Braunšveigo policijos komisariato pareigūnams. Ieškovei priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), buvo atlaisvintos 2008-01-18. Ikiteisminio tyrimo byloje apribodamas ieškovės teisę naudotis, valdyti bei disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovas pažeidė Konstitucijos bei CK normas dėl nuosavybės įgyvendinimo bei jos neliečiamybės. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas trečiojo asmens UAB „Lengvieji automobiliai“ vadovų atžvilgiu, o areštuotos ir užantspauduotos buvo ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, ten laikant trečiajam asmeniui priklausančius daiktus, todėl ieškovė negalėjo nei patekti, nei naudotis ar disponuoti patalpomis 14 mėnesių ir dėl to patyrė nuostolių, nes ieškovės veikla yra susijusi su patalpų nuoma.

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo negautas pajamas už 14 mėnesių, tai yra 53426,94 Lt su PVM, kurias ieÅ¡kovė galėjo gauti iÅ¡nuomojusi jai priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Kauno miesto VPK 2006-10-19 pradėjo ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 20-1-01264-06 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje – dėl nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo ir realizavimo, o įtarimai buvo pareikÅ¡ti trečiojo asmens UAB „Lengvieji automobiliai“ direktoriams E. P. ir S. L..

Ä®tarus, jog nusikalstamu bÅ«du įgytos automobilių dalys laikomos ir vykdoma jų prekyba ieÅ¡kovės iÅ¡nuomotose patalpose, pareigÅ«nai atliko kratas, jų teisėtumÄ patvirtino teisėjas. BPK 93 straipsnis numato, jog daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio arba nuosprendžio ar nutarties nutraukti procesÄ Ä¯siteisėjimo. Kratos metu paimti daiktai dėl jų kiekio ir gremėzdiÅ¡kumo buvo palikti saugoti UAB „Lengvieji automobiliai“ nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), kaip nustato BPK 92 straipsnio 4 dalis. 2006-12-11 baudžiamoji byla buvo perduota tolesniam tyrimui Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rai, 2007-01-12 baudžiamajam persekiojimui persiųsta VFR BraunÅ¡veigo centriniam policijos komisariatui, o daiktai, turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti, dėl jų didelio kiekio ir gremėzdiÅ¡kumo palikti saugoti Lietuvoje. Kauno apygardos prokuratÅ«ra 2006-12-20 dar kartÄ pranešė VFR BraunÅ¡veigo policijos komisariatui apie paliktus saugomus daiktus ir informavo apie galimybę sudaryti patalpų, kuriose jie saugomi, nuomos sutartis.

Kauno apskrities VPK 2007-04-20 persiuntė VFR centriniam policijos komisariatui ieÅ¡kovės paklausimÄ dėl patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2007-09-05 grÄ Å¾ino Kauno apygardos prokuratÅ«rai baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 20-1-01264-06, nurodydama dėl galimo VFR teisėsaugos institucijų atsakomybės klausimo kėlimo dėl materialinės žalos atlyginimo. Gavus baudžiamÄ jÄ bylÄ , Kauno miesto VPK ir toliau patalpose (duomenys neskelbtini), atlikinėjo procesinius veiksmus, o turinčių reikÅ¡mės baudžiamajai bylai tirti daiktinių įrodymų, kurie tose patalpose buvo saugomi, iÅ¡vežimas buvo baigtas 2008-01-18 ir daiktai pervežti apsaugai į UAB „Aleksoto prekyba“.

Ginčo atveju baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokurorų padarytų pažeidimų nenustatė, o dėl teisėtų veiksmų civilinė atsakomybė negalima, todėl valstybei neatsirado pareiga ieÅ¡kovei atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ . Taikant civilinę atsakomybę, atlyginami nuostoliai, priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su skolininko veiksmais, o ieÅ¡kovė galėjo toliau nuomoti patalpas ir gauti pelnÄ , jei nebÅ«tų vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukusi sutarties su UAB „Lengvieji automobiliai“.

IeÅ¡kovė neįrodė neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos, todėl jos reikalavimai nepagrįsti. Žala, atsiradusi teisėtais veiksmais, įstatymų nustatytais atvejais gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar dalinai kompensuojama, tačiau tuo atveju kompensavimas nelaikomas civiline atsakomybe, todėl patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas. Be to, ieÅ¡kovė nenurodė konkrečių žalÄ padariusių prokuratÅ«ros veiksmų, todėl prokuratÅ«ros atsakomybei nėra pagrindo, o ir pati ieÅ¡kovė pripažino, jog žala jai kilo dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų.

Atsakovu byloje turėjo bÅ«ti įtraukta BraunÅ¡veigo prokuratÅ«ra, nes baudžiamoji byla Nr. 20-1-01264-06 nuo 2006-10-10 iki 2007-01-18 buvo Vokietijos pareigÅ«nų žinioje. IeÅ¡kovė neįrodė nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti – neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io. Žalos suma – 53426,94 Lt negautų pajamų nepagrįsta įrodymais, ieÅ¡kovė galėjo gauti pajamas iÅ¡Â UAB „Lengvieji automobiliai“ iki 2006-12-31, todėl žala atsirado dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų, be to, nepateikti įrodymai dėl ketinimų ar susitarimų minėtÄ nuomos sutartį pratęsti, sudaryti jÄ su kitais asmenimis arba turėti kitokių pajamų iÅ¡ ginčo objekto.

Nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, kurie yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų valstybės atsakomybės sÄ lygų, o BPK numato galimybę siekiant procesinių tikslų suvaržyti ne tik procesinį statusÄ turinčių asmenų teises. IeÅ¡kovė buvo informuota apie bylos perdavimÄ VFR pareigÅ«nams, tačiau į VFR pareigÅ«nus nesikreipė (T.2, b.l. 149-152, T.3, b.l. 46-54).Trečiasis asmuo dėl patikslinto ieÅ¡kinio savo pozicijos neiÅ¡reiÅ¡kė. Atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka su reikalavimu dėl praÅ¡omų iÅ¡ atsakovo nuostolių priteisimo, nes nuo 2006-10-19 tomis patalpomis naudojosi tik atsakovas (T.1, b.l. 53-55).II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės ieÅ¡kovei BUAB „Nordic investicija“ 39886,99 Lt žalos atlyginimo ir 4485,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė (T.3, b.l. 23-34). Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti ieÅ¡kovei patirtus nuostolius, kuriuos ji teigia patyrusi, negalėdama naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, jas nuomoti, o atsiradusi žala kildinama iÅ¡ prokuratÅ«ros bei policijos pareigÅ«nų, veikiančių kaip ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, veiksmų.

Byloje neneigiama, jog ieškovo patalpose (duomenys neskelbtini), nuo 2006-10-19 atliktos kratos ir iki 2008-01-18 buvo laikomi baudžiamajai bylai Nr. 20-1-01264-06 tirti turintys reikšmės daiktiniai įrodymai, o patalpos buvo užantspauduotos. Teismas konstatavo, kad ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, todėl nebuvo pagrindo taikyti kokias nors prievartos priemones ieškovei, ir jai neatsirado pareiga finansuoti išlaidas, susidariusias dėl UAB ,,Lengvieji automobiliai“ vadovams taikomų procesinių prievartos priemonių, ar patirti kitus nepatogumus.

Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovė dar 2006-10-26 informavo ikiteisminio pareigÅ«nus apie savo veiklos pobÅ«dį – patalpų nuomÄ ir kad patalpos (duomenys neskelbtini), kuriose ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai paliko saugoti turinčius reikÅ¡mę baudžiamajai bylai tirti daiktinius įrodymus, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Teismas sprendė, kad paliekant ikiteisminiam tyrimui reikalingus daiktus saugoti ieÅ¡kovei priklausančiose patalpose, tarp Å¡alių atsirado civiliniai teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė ne tik prašė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atlaisvinti patalpas, bet ir siÅ«lė jiems jas nuomotis, tačiau nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymų iki 2008-01-18 nebuvo patenkintas.

IÅ¡ atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimų, byloje apklaustų liudytojų E. L. ir G. S. parodymų, kuriais teismo nuomone netikėti nėra pagrindo, bei raÅ¡ytinių įrodymų teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai buvo sudarę sutartis su kitomis bendrovėmis dėl daiktinių įrodymų saugojimo paslaugų, o ir iÅ¡ esmės neneigia, kad už patalpų naudojimÄ daiktinių įrodymų saugojimui savininkui turi bÅ«ti sumokėta, tačiau tvirtina, jog tai padaryti turėjo VFR pareigÅ«nai, kurių teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ jie vykdė ir kuriems buvo perdavę baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 20-1-01264-06.

Lietuvos Respublikoje ikiteisminį tyrimÄ atlieka Lietuvos valstybės pareigÅ«nai, o užsienio valstybių pareigÅ«nams leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant Lietuvos pareigÅ«nams, todėl už Lietuvoje atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus jie ir yra atsakingi. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovų argumentai, jog ieÅ¡kovė turi kreiptis į VFR BraunÅ¡veigo policijos ar prokuratÅ«ros pareigÅ«nus arba kad Å¡ie turi bÅ«ti bendraatsakoviais, yra atmestini kaip nepagrįsti, Lietuvos pareigÅ«nai patys apsiėmė saugoti daiktinius įrodymus, VFR pareigÅ«nų įsipareigojimo ar bent pažado apmokėti daiktinių įrodymų saugojimo iÅ¡laidas nėra nei viename byloje pateiktame raÅ¡ytiniame dokumente, o liudytoju apklaustas G.

S. patvirtino, kad dėl angarų nuomos Vokietijos atstovais tarėsi, tačiau jis pats jokių įgaliojimų tam neturėjo. Lietuvoje ikiteisminį tyrimÄ atliekančios institucijos yra finansuojamos iÅ¡ valstybės biudžeto, bet ne privačių fizinių ar juridinių asmenų, todėl, esant bÅ«tinybei saugoti daiktinius įrodymus, ikiteisminį tyrimÄ atliekantys bei kontroliuojantys pareigÅ«nai turi pasirÅ«pinti tam reikalingomis patalpomis – susitarti su tų patalpų savininkais dėl tokių patalpų naudojimo bÅ«do pagal panaudÄ ar nuomos pagrindu, o susitarimo su kitos valstybės pareigÅ«nais atveju – kontroliuoti, kad tokiÄ pareigÄ prisiėmę asmenys tai atliktų tinkamai ir laiku.

Å iuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai jokių teisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neatliko, bet, vykdydami įstatymais nustatytas jiems pareigas, be jokio teisinio pagrindo apribojo ieÅ¡kovės kaip savininkės teisę naudotis jai priklausančiomis patalpomis, todėl jų veiksmus teismas pripažino neteisėtais. Teismas sprendė, kad bendrai padariusių žalos nukentėjusiam asmeniui asmenų atsakomybė yra solidari, o ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams ir juos kontroliuojantiems asmenims nevykdant pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, atsakomybė tenka Lietuvos valstybei.

Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams užantspaudavus ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), Å¡i negalėjo jomis naudotis ir, negalėdama jų nuomoti, negavo pajamų – patyrė netiesioginių nuostolių, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų ikiteisminį tyrimÄ atliekančių ir juos kontroliuojančių pareigÅ«nų veiksmų bei žalos yra įrodytas. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju priežastinis ryÅ¡ys yra ne tarp konkrečios institucijos ar jos pareigÅ«no neteisėto veikimo, o valstybės organų sistemos netinkamo veikimo ir žalingo rezultato.

Atsakovo atstovų argumentÄ , kad laikinas nuosavybės teisų apribojimas į patalpas(duomenys neskelbtini), nebuvo taikytas, todėl ieÅ¡kovė galėjo savo turtÄ nuomoti, teismas laikė atmestinu, nes atsakovo kviesti liudytojai patvirtino, jog ginčo patalpos buvo užplombuotos ir be Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų leidimo ar žinios į jas patekti niekas kitas neturėjo teisės, taigi akivaizdu, jog naudotis patalpomis pati ar leisti jomis naudotis kitiems ieÅ¡kovė negalėjo. IeÅ¡kovė reikalavo atlyginti patirtus nuostolius – negautas pajamas, kurias ji bÅ«tų gavusi, jei, atlikdami įstatymų jiems numatytas prievoles, ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÅ«nai bÅ«tų nedelsiant palaisvinę ieÅ¡kovės patalpas.

Žalos dydį ieÅ¡kovė grindė patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje, pagal kuriÄ iki patalpų užplombavimo tos patalpos buvo nuomojamos trečiajam asmeniui UAB ,,Lengvieji automobiliai“, numatytu nuomos mokesčiu 3234,08 Lt plius PVM. Kadangi PVM yra į valstybės biudžetÄ mokamas specialus mokestis, teismo nuomone negalima pripažinti, jog dėl Å¡io mokesčio negavimo ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , todėl Å¡io mokesčio suma nelaikytina ieÅ¡kovės patirta žala. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl patalpų užantspaudavimo ji negalėjo naudotis jai priklausančiomis patalpomis 14 mėnesių, todėl ieÅ¡kovės negauto nuomos mokesčio suma sudarytų 45277,12 Lt.

Atsakovo atstovai nėra pateikę įrodymų, kad ieÅ¡kovės nurodyta nuomos kaina yra per didelė ir neatitinka tuo laiku rinkoje buvusių nuomos kainų už tokias patalpas, todėl teismas vadovavosi byloje esančiais įrodymais. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo patalpomis ieÅ¡kovė negalėjo naudotis nuo 2006-11-10 iki 2008-01-18, taigi, 14 mėnesių negalėjo gauti nuomos mokesčio. Kadangi ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu UAB „Lengvieji automobiliai“ sudarytÄ iki 2006-12-31 nuomos sutartį 2006-11-10 nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesilaikydama įstatymų numatytų reikalavimų bei tvarkos, teismas pripažino, kad pati ieÅ¡kovė sudarė prielaidas nuostolių padidėjimui ir dėl laikotarpiu nuo 2006-11-11 iki 2006-12-31 negauto nuomos mokesčio iÅ¡ dalies turi prisiimti negatyvių padarinių rizikÄ , todėl sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti nuostolių dydį yra pagrindas mažinti 5390,13 Lt.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir jas įvertinęs pagal protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys pagrįstas ir įrodytas iÅ¡ dalies. PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinus dalinai, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 4485,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų bei nurodė, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos, nes ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė.III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiApeliaciniais skundais atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti (T.4, b.l. 71-76, 77-79). Apeliantai nesutikimÄ su teismo sprendimu grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek procesines, tiek materialinės teisės normas, kadangi sprendimÄ grindė įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo iÅ¡tirti teismo posėdyje.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad žala ieÅ¡kovei padaryta neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais. IeÅ¡kovė, turėdama įrodinėjimo pareigÄ , savo reikalavimÄ grindė tik tuo, kad žala atsirado dėl policijos pareigÅ«nų, bet ne dėl prokuratÅ«ros pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, tačiau teismas savo iniciatyva, nesant byloje įrodymų bei ieÅ¡kovui net ir negrindžiant atsiradusios žalos konkrečiais prokuratÅ«ros pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais, konstatavo solidariÄ ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų atsakomybę.

2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino BPK nuostatas, reglamentuojančias kitų procesinių prievartos priemonių taikymÄ , bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumÄ lemia tai, kad jos buvo taikomos asmeniui, t.y. ieÅ¡kovei, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-01264-06 nebuvo atliekamas, ir tuo pagrindu neteisingai taikė CK 6.246 straipsnio nuostatas. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktų procesinių veiksmų pažeidimų baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuota. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra akcentavo, kad iÅ¡ sprendimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kas atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su teismo konstatuota žala, be to, mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė nė vienos iÅ¡ sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės civilinei atsakomybei kilti, o teismas nepagrįstai sprendime konstatavo jų egzistavimÄ .

3. Teigia, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Policijos departamentas nurodė, kad jis įtrauktas į bylÄ nepagrįstai, kadangi jis nevykdo nusikalstamų veikų tyrimo ir neatsako už kitų valstybinių institucijų veiksmus, nes teritorinės policijos įstaigos turi juridinio asmens statusÄ ir valstybei atstovauja pačios. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ros nuomone, atsakovais arba bent jau bendraatsakoviais Å¡ioje civilinėje byloje turėjo bÅ«ti patrauktos VFR atsakingos institucijos arba draudimo bendrovės, kurios, buvo įsipareigoję spręsti patalpų nuomos klausimÄ abipusiu susitarimu.

Bet kokie Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų veiksmai, kuomet baudžiamoji byla yra kitos valstybės žinioje, ne tik bÅ«tų buvę vertinami kaip įgaliojimų virÅ¡ijimas bet ir negrįžtamai galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.4. Apeliantės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra nesutinka su nuostolių dydžio apskaičiavimu. Teismas, tik iÅ¡ dalies atmesdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ praÅ¡omos priteisti sumos iÅ¡minusuodamas tik PVM bei laikotarpį nuo 2006-11-11 iki 2006-12-31, netinkamai taikė žalos nustatymÄ reglamentuojančias CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintos negautų pajamų sampratos, nes iÅ¡ negautų pajamų neatėmė ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, kurias jam bÅ«tų reikėję patirti tam, kad gautų grynÄ jį pelnÄ .

Teismas pažeisdamas procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl priteistinos negautų pajamų sumos bei dėl atsakovų pareigos įrodinėti, kad ieÅ¡kovas tokių pajamų nebÅ«tų gavęs. Teismas iÅ¡minusavo laikotarpį nuo 2006-11-11 iki 2006-12-31, tačiau iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisė nuostolius už laikotarpį, kai baudžiamoji byla buvo VFR BraunÅ¡veigo prokuratÅ«ros, o ne Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų žinioje ir kuomet Lietuvos pareigÅ«nai jokių procesinių sprendimų, tame tarpe ir susijusių su daiktinių įrodymų likimu, negalėjo ir neturėjo teisės priimti.5.

Mano, kad iÅ¡ atsakovės nepagrįstai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimus į viena kitos apeliacinius skundus, kuriuose nurodė, kad su apeliacinių skundų argumentais sutinka, laiko juos pagrįstais, todėl praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti: pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (T.4, b.l. 84-85, 86-87).Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieÅ¡kovė BUAB „Nordic investicija“ praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 89-94).

Nurodė, kad teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų teisėtumas turi bÅ«ti vertinamas ne tik BPK normų aspektu, bet ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų aspektu. Žala ieÅ¡kovei atsirado dėl prokuratÅ«ros bei policijos pareigÅ«nų veiksmų, todėl atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Å¡ioje byloje yra tinkami, be to, pirmos instancijos teismui jie Å¡io reikalavimo nereiÅ¡kė.

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, dalyvaujant tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek prokuratūros pareigūnams, todėl teismas tinkamai konstatavo, kad žala padaryta šių abiejų valstybės institucijų pareigūnų bendrai. Pirmos instancijos teisme nei viena iš valstybei atstovaujančių institucijų neginčijo prašomos priteisti sumos dydžio ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nuostolių, kuriuos ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.Dėl netinkamo atsakovoCK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Byloje atsakovu nurodyta Lietuvos Respublikos valstybė, kuriÄ Å¡ioje byloje atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarime Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 punkte nurodyta, jog valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Nei viena iÅ¡ atstovaujančių institucijų byloje nėra savarankiÅ¡ku atsakovu, kiekvienai iÅ¡ jų nėra pareikÅ¡ta jokių konkrečių reikalavimų, dėl kurių savarankiÅ¡kai turėtų atsakyti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, jog ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Dėl pareigos atlyginti žalÄ Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Atsakomybės subjekto ypatumai (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Å ios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios atsakomybės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sÄ voka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris daro tiesioginę įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ : pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-183/2012).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Byloje neginčijami nustatyta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 19).

Šios patalpos nuo 2005 m. sausio 1 d. buvo išnuomotos UAB „Lengvieji automobiliai“ už 3234,08 Lt plius PVM mėnesinį nuomos mokestį (T.1, b.l. 10-18). 2006 m. spalio 19 d. ieškovui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) buvo atliktos kratos, po kurių atlikimo patalpos buvo užantspauduotos (baudž. bylos T.1, b.l. 36-66). Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad vogtų automobilių detalių apsauga buvo pavesta Kauno VPK Apsaugos policijos skyriaus stebėjimo ir techninės kontrolės skyriui baudž. bylos T.1, b.l. 45).

Iki 2008 m. sausio 18 d. Å¡iose patalpose buvo laikomi daiktiniai įrodymai, turintys reikÅ¡mės baudžiamajai bylai Nr.20-1-01264-06 tirti ir ieÅ¡kovas negalėjo naudotis patalpomis. Ä®vertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui tuo aspektu, kad valstybinės institucijos, įskaitant vykdančias baudžiamÄ jį persekiojimÄ , civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o dėl Å¡ios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga bei bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1d., 6.263 str., 6.272 str. 1d., BPK 1 str., 2 str.), nes atlikdami BPK numatytus procesinius veiksmus, policijos pareigÅ«nai privalo laikytis ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių sutarčių, o policijos veikla yra grindžiama pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo, prievartos naudojimo tik bÅ«tinais atvejais ir jos proporcingumo bei kt. principais (Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 2d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡ esmės konstatavo, kad nors gremėzdiÅ¡ki daiktai gali bÅ«ti palikti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje (BPK 92 str. 4d.), tačiau paliekant ikiteisminiam tyrimui reikalingus daiktus saugojimui ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose, tarp Å¡alių atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant bÅ«tinybei saugoti daiktinius įrodymus, ikiteisminį tyrimÄ atliekantys bei kontroliuojantys pareigÅ«nai turi pasirÅ«pinti tam reikalingomis patalpomis – susitarti su tų patalpų savininkais dėl tokių patalpų naudojimo bÅ«do pagal panaudÄ ar nuomos pagrindu, o susitarimo su kitos valstybės pareigÅ«nais atveju – kontroliuoti, kad tokiÄ pareigÄ prisiėmę asmenys tai atliktų tinkamai ir laiku (CPK 185 str.).

CK 6.4 straipsnyje yra nustatyta, kad prievolės Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, todėl nebuvo pagrindo taikyti kokias nors prievartos priemones ieÅ¡kovui, ribojančias jo konstitucinę teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti naudotis ir disponuoti nuosavybės teisės objektu, pačiam spręsti ar perduoti nuosavybės teisės objektÄ kitam asmeniui ir kokiomis sÄ lygomis tai padaryti (Konstitucijos 23 str., CK 4.37 str. 1d.).

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas dar iki perduodant bylÄ Vokietijos pareigÅ«nams, t.y. 2006-11-30 kreipėsi į Kauno miesto VPK KP NTT APGTS praÅ¡ydamas per protingÄ terminÄ pasiimti tyrimui reikalingus tose patalpose esančius daiktus bei paÅ¡alinti trukdžius patalpų savininkui naudotis tomis patalpomis (T.1, b.l. 22), tačiau į jo praÅ¡ymÄ nebuvo reaguota. Be to, 2007-09-07, t.y. nuo bylos grÄ Å¾inimo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«rai iki pat 2008-01-18 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi ieÅ¡kovui priklausančiomis patalpomis tvarkos ir sÄ lygų, nors buvo sudarytos sutartys su kitomis bendrovėmis (UAB „Aleksoto prekyba“) dėl daiktinių įrodymų saugojimo paslaugų.

Nustačius, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai (atliekantys tyrimo veiksmus ir juos kontroliuojantys bei koordinuojantys), vykdydami įstatymais nustatytas jiems pareigas, be jokio teisinio pagrindo apribojo ieÅ¡kovo kaip savininko teisę naudotis jam priklausančiomis patalpomis, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog pareigÅ«nų veiksmai (neveikimas) pripažintini neteisėtais, kas leidžia teigti, jog yra nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygų – neteisėtas valdžios institucijų veikimas ar neveikimas.

Dėl žalos dydžioCK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai).

Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, instituto samprata suponuoja, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , valstybės institucijų veiksmai turėtų bÅ«ti įvertintu jų teisėtumo aspektu. VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus turi laikytis ne tik specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau ir kitų reikalavimų, kurių jis turi laikytis, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ir kurių nesilaikymas taip pat sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai dėl veiksmų neteisėtumo.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir atsakovo veiksmų. Priežastinį ryšį įrodo bylos medžiaga, kurioje nurodyta, jog nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2008 m. sausio 18 d. ieškovas negalėjo naudotis jam priklausančiomis patalpomis, būtent todėl, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų taikytų apribojimų – patalpų užplombavimo ir daiktinių įrodymų laikymo ieškovui priklausančiose patalpose be teisėto pagrindo, ieškovas negalėjo laisvai, savo nuožiūra disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovas, prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 53426,94 Lt (3816,21 Lt/mėn. x 14 mėn.) patirtų nuostolių.

Atsakovo atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nurodydama, kad ieÅ¡kovas nepagrindė savo reikalavimo. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtÄ Å¾alÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.) privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 199 str.).

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas pateikė nuomos sutartį, kurioje nurodyta, jog patalpos, jų užantspaudavimo metu buvo nuomojamos už 3234,08 Lt mėnesinį nuomos mokestį. Kadangi atsakovės atstovė nesutinka su nurodyta mėnesine nuomos mokesčio suma, tai vadovaudamasi Å¡alių dispozityvumo ir rungtyniÅ¡kumo principais privalėjo jÄ paneigti. Atsakovės atstovė nepateikė prieÅ¡ingų, nustatytÄ Å¾alos dydį paneigiančių duomenų ar pagrindžiančių įrodymų, t.y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 str.).

Tai, jog ieÅ¡kovo nurodytas nuomos mokestis bÅ«tų nepagrįstas, atsakovė atstovė neįrodė. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagrindas priteisti žalos dydį, remiantis nuomos sutartyje numatyta 3234,08 Lt (be PVM) mėnesinės nuomos mokesčio suma yra teisinga ir pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, jog sumažindama priteistinos sumos dydį (5390,13 Lt suma), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2006-11-10 vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesilaikydamas CPK 6.217-6.219 straipsniuose numatytų reikalavimų bei tvarkos, nutraukdamas nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Lengvieji automobiliai“ pats ieÅ¡kovas sudarė prielaidas nuostolių padidėjimui ir dėl laikotarpiu nuo 2006-11-11 iki 2006-12-31 negauto nuomos mokesčio iÅ¡ dalies turi prisiimti negatyvių padarinių rizikÄ (CK 6.253 str. 1 d., 5d., CK 6.282 str. 1 d., CPK 185 str.).

Tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad tuo laikotarpiu, kai baudžiamoji byla buvo perduota VFR BraunÅ¡veigo prokuratÅ«rai ir buvo jos žinioje (laikotarpiu nuo 2007-01-12 iki 2007-09-07), Lietuvos pareigÅ«nai jokių procesinių sprendimų, tame tarpe ir susijusių su daiktinių įrodymų saugojimu, negalėjo ir neturėjo teisės priimti. Dėl Å¡ių priežasčių yra galimybės konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai Å¡iuos laikotarpiu neveikė prieÅ¡ ieÅ¡kovės interesus ir tai sudaro pagrindÄ pakeisti teismo sprendimÄ , sumažinant priteistinos žalos dydį (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Bendra Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovo negauta nuomos mokesčio suma sudaro 25872,64 Lt (3234,08 Lt/mėn. x 8 mėn.). IÅ¡ teismo ieÅ¡kovei priteistos 39886,99 Lt sumos atėmus 25872,64 Lt (sumÄ už laikotarpį nuo 2007-01-12 iki 2007-09-07, kai baudžiamoji byla buvo perduota VFR BraunÅ¡veigo prokuratÅ«rai ir buvo jos žinioje) liktų 14014,35 Lt (39886,99 Lt - 25872,64 Lt). Remiantis Å¡iuo paskaičiavimu ieÅ¡kovui BUAB „Nordic Investicija“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės priteistina suma nuostolių atlyginimui sudarytų 14014,35 Lt.

Å i suma ir priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į patenkinto ieÅ¡kinio reikalavimo dalį, kuri sudaro 26,23 procentus (pirminis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 53426,94 Lt sumai, o tenkintinas tik 14014,35 Lt) atitinkamai mažintinos ir iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovei turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė yra patyrusi 6009,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (1603,00 Lt žyminio mokesčio, 1603,00 Lt už apeliacinį skundÄ , 1603,00 Lt už kasacinį skundÄ ir 1200,00 Lt už advokato atstovavimÄ , T.1, b.l. 27, 76, 109, 165;

T.2, b.l. 1), todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos 1576,16 Lt. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegijan u t a r i a:Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ pakeisti.IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės ieÅ¡kovui BUAB „Nordic investicija“ (įmonės kodas 135442762, buveinė Kaune, Savanorių pr.192, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke) 14014,35 Lt (keturiolika tÅ«kstančių keturiolika litų 35 ct) nuostolių atlyginimo, bei 1576,16 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 16 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Likusioje dalyje skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė                                                                               Evaldas Burzdikas                Virginija Gudynienė