2015-10-06 Nr. AB-19198-3-63-3-00389-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-539-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00389-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui A. S. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir Rinkliavų centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. N. (toliau – ir atsakovas) 720 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba), įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą. Pažymėjo, kad Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, 2 punktu, pakeistų Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 4 punktu, vietinę rinkliavą apibrėžia kaip Tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Atsakovas vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nes valstybės įmonės Registrų centro duomenimis Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji.

Atsakovas A. S. N. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir pareiškėjo prašymo netenkinti.

Atsiliepime (b. l. 17) atsakovas nurodė nesutinkantis su prašymu, nes neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas pateikia sąskaitą, kadangi atsakovas jokių atliekų neturėjo, jam nebuvo suteiktas konteineris atliekoms surinkti, nesudaryta sutartis. Teigė, jog maisto atliekas deda į tam skirta statinę, kurioje sliekai jas sunaikina, žoles ir lapų atliekas kompostuoja, paskutinius du metus žiemą gyveno pas seserį Kaune. Manė, kad turėtų būti atsiskaitoma už faktiškai surenkamą atliekų kiekį, o dabartinę atsiskaitymo tvarką atsakovas įvardijo reketu, nes paslauga neteikiama, o pinigų reikalaujama.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo A. S. N. pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui 720,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti (pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 9 d. sprendimu NR. T2-70) Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.

Teismas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 7) patvirtina, jog atsakovui Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise nuo 1978 m. balandžio 12 d. priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.35)-C29-340 (b. l. 5) patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nurodytu laikotarpiu yra 720 Lt. Atsakovui siųstas priminimas sumokėti vietinę rinkliavą (b. l. 6), kuriame nurodytas susidaręs įsiskolinimas, tačiau atsakovas vietinės rinkliavos įsiskolinimo nesumokėjo. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatas), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamiesiems namams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktu apibrėžto pastato (vieno buto gyvenamasis namas – pastatas) nustatytą metinę rinkliavą – 180 Lt.

Remiantis aukščiau išdėstytu, vertinimo, jog atsakovas pagal 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Nuostatų 6 punktą (pakeistų 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 5 punktą) yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Asmens pripažinimas rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas konteineris atliekoms šalinti.

Nors atsakovas teigia, kad dvejus pastaruosius metus žiemą gyveno Kaune pas seserį, tačiau jis nesikreipė ir nepasinaudojo Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtinta vietinės rinkliavos lengvatų teikimo tvarka – atsakovas teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka neteikė prašymo bei būtinų įrodymų dėl vietinės rinkliavos lengvatos skyrimo už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

Taigi teismas sprendė, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta. Kadangi atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo pareiškėjui priteistina 720 Lt įsiskolinimo suma.

III. Atsakovas A. S. N. (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde dėsto tokius pagrindinius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Atsakovas neturėjo galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis, nes byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Nurodo, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos būklės, apie tai informavo teismą, prašydamas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau manė, jog šiuo pareiškimu išreiškia poziciją tik dėl dalyvavimo viename teismo posėdyje ir kituose posėdžiuose galės dalyvauti. Byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, todėl atsakovas prarado galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius atsiliepime nurodytas aplinkybes. Taip buvo pažeista atsakovo teisė į teisingą teismą.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Principas „teršėjas moka“ nedraudžia mokėtinos vietinės rinkliavos apskaičiuoti pagal galintį susidaryti atliekų kiekį, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog šis principas atlyginimą sieja su faktiškai perduotu tvarkyti atliekų kiekiu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai yra įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti apskaičiuojama būtent pagal minėtą atliekų kiekį.

Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Nuostatuose nėra nustatytos tvarkos, kuri leistų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tam tikriems vietinės rinkliavos mokėtojams mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Tokiu atveju lieka įstatymu neįgyvendinta atliekų turėtojui numatyta pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą tiek, kiek ji verta, nes faktiškai pagal plotą apskaičiuotų atliekų kiekiai gali reikšmingai neatitikti paslaugos tiekėjo patirtų išlaidų. Todėl Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui. Prie apeliacinio skundo pridėtas raštas patvirtina, kad dėl nuo sniego nenuvalytos gatvės komunalinių paslaugų tiekėjai negali privažiuoti prie šiukšlių konteinerių ir jų išvežti.

Pareiškėjas Rinkliavų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, jog vien tai, kad aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas pirmą kartą išreiškė norą mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį tik apeliaciniame skunde, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie leistų nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių atliekų kiekį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl 720 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo, A. S. N., už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d..

Byloje nustatyta, kad atsakovui Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise nuo 1978 m. balandžio 12 d. priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje nagrinėjamu laikotarpiu galiojusios Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcijos (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. T2-263; 2012 m. kovo 9 d. sprendimas NR. T2-70) numatė, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamo turto savivaldybės teritorijoje. Byloje ginčo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko šios rinkliavos mokėtojo statusą, nėra.

Atsakovas savo nesutikimą su pareiškėjo reikalavimu sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, iš esmės grindžia tuo, kad jis byloje nagrinėjamu laikotarpiu nesukūrė atliekų ir jų šalinti pareiškėjui nereikėjo, nes maisto atliekas perdirba į žemės kompostą, o kitokio pobūdžio atliekų, dėl savo gyvenimo būdo, neturi. Be to, žiemos sezono metu šiame pastate negyvena. Teigia, kad jam turėtų būti taikomos teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja šio pobūdžio mokėjimus, kai komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas yra vykdomas pagal jų faktinį kiekį.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

Minėta, kad Palangos m. savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymas yra organizuotas mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą požymius yra konstatuota, kad pagal Rinkliavų įstatymo nuostatas vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. <...> vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. <...> vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. <...> vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).

Toks vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pobūdis lemia, kad pareiga mokėti šią rinkliavą iš principo negali būti siejama su faktiškai suteiktos paslaugos, surenkant ir tvarkant iš asmens komunalines atliekas, dydžiu, trukme ir pan..

Administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, taip pat yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“.

Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011; 2015 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-210-438/2015).

Šiuo atveju pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija), įsigaliojusioje nuo 2013 m. liepos 1 d., taip pat yra įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą.

Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.

Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu.

Byloje nagrinėjamu atveju tokiu teisės aktu yra Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-321 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo teikimo bei aprašo patvirtinimo“, pagal kurio nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo galėtų įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo.

Byloje duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į atsakingas institucijas dėl atitinkamos lengvatos įgijimo bei ją įgijęs, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats atsakovas.

Visa tai lemia, kad atsakovas nepriklausomai nuo to ar jis ginčo laikotarpiu faktiškai turėjo komunalinių atliekų ar ne, pridavė jas tvarkytojui ar ne, jis, kaip vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas, privalėjo šią rinkliavą mokėti, nes teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atleistas nuo visos ar dalies šios rinkliavos mokėjimo.

Nepagrįsti ir tie atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė jo procesines teises, nes nebuvo sudaryta galimybė jam dalyvauti teismo posėdyje bei išsakyti savo argumentus ir pan..

Iš bylos matyti, kad atsakovas apie tai teismo posėdį, įvykusį 2014 m. gegužės 27 d., buvo informuotas 2014 m. gegužės 3 d., tuo reikalu jam įteikiant teismo šaukimą (t. 1 b. l. 21). Be to, 2014 m. gegužės 26 d. teisme buvo gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes jis tuo metu gyvena Vilniuje (t. 1 b. l. 22). Visa tai patvirtina, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie teismo posėdžių eigą, tuo užtikrinant jo teisę dalyvauti teismo posėdyje, nuo kurios (teisės dalyvauti teismo posėdyje) jis savanoriškai atsisakė. Šiuo atveju atsakovas savo teiginio apeliaciniame skunde, kad jis teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, nepagrindė jokiais įrodymais. Todėl šie jo teiginiai yra neįrodyti, o byloje surinkti šiuo klausimu duomenys, juos ir paneigia.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė