fc5e6948-b3ee-433b-bfc9-8317a805216a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas                                                Baudž. byla Nr. 1A-3-557/2010Teisėjas P. R. Mickus                                                Procesinio sprendimo kategorija                                                             1.2.25.4.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.;                                                             2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4. (S)                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S    2010 m. sausio 18 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Rasos Valentinienės,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui, nukentėjusiojo D. G. ir jo atstovo pagal įstatymÄ S. G. įgaliotajam atstovui adv. Henrikui Oseckiui,gynėjui Eligijui Karbauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kretingos rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro bei nukentėjusiojo D.

G. atstovo pagal įstatymÄ S. G. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-30 nuosprendžio, kuriuo P. S. dėl kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nesant nusikalstamos veikos požymių. Nuosprendžiu S. G. ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijan u s t a t ė:P. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2005-07-15 apie 12 val. 40 min. Palangoje, Užkanavės g. prie namo Nr. 26, vairuodamas taksi automobilį „Audi 100", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas kairėn į namo Nr. 26 kiemÄ , nepraleido ta pačia kryptimi iÅ¡ galo važiavusio ir lenkimo manevrÄ pradėjusio motorolerio, kurį vairavo E. P., tačiau pastarajam pavykus aplenkti automobilį iÅ¡ kairės pusės, staiga sustojo įstrižai važiuojamosios dalies, užtverdamas keliÄ tuo metu ta pačia kryptimi iÅ¡ galo paskui E. P. važiavusiam ir automobilį lenkusiam motoroleriui „Honda Dio", kurį vairavo D.

G., ko pasekoje pastarasis, stabdydamas vairuojamÄ motorolerį, griuvo ant deÅ¡inio Å¡ono ir slysdamas trenkėsi į automobilio „Audi 100" kairės pusės Å¡onÄ , dėl ko D. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu bÅ«du P. S. pažeidė KET 51, 53, 145, 150 ir 153 p. reikalavimus, nes jis privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, netrukdyti eismo, keisdamas važiavimo kryptį (sukdamas kairėn), privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kraÅ¡to bei privalėjo duoti keliÄ jį lenkiančioms transporto priemonėms, kur važiavimo kryptimi buvo ne daugiau kaip viena eismo juosta.             Teismas P. S. iÅ¡teisino motyvuodamas tuo, jog KET nesilaikė nukentėjusysis D.

G., kas leidžia teigti, jog P. S. nepažeidė KET 51, 53, 145, 150 ir 153 p. reikalavimų, ir jo kaltės dėl autoįvykio nėra. Kretingos rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį bei nuteisti P. S. pagal BK 281 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Nurodo, kad teismo iÅ¡vados dėl P. S. iÅ¡teisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmė, remdamasis prieÅ¡taringais P. S. parodymais.

Teisme duoti P. S. parodymai skiriasi nuo tų, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu 2005-07-15 apklaustas liudytoju (t. 1, b. l. 26-27), o iš įtariamojo 2008-06-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad duoti jo parodymai neatitinka 2005-07-15 eismo įvykio metu užfiksuotoms aplinkybėms, t. y. automobilio padėčiai kelyje. Vertindamas nukentėjusiojo D. G. parodymus, teismas apsiribojo tik tuo, kad 2005-07-15 apie vidudienį, jis ir jo draugas E. motoroleriais išvažiavo į Užkanavės gatvę.

Priekyje matė važiuojantį taksi automobilį, kuris nerodydamas kairiojo posÅ«kio staiga pradėjo stabdyti ir sukti į kairę. Tuo metu jis nuo automobilio buvo apie 10-14 metrų, arčiau gatvės deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Jo draugas stabdomÄ automobilį apvažiavo iÅ¡ kairės pusės, kÄ jis norėjo padaryti, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Matydamas, jog tai nepavyks, stabdė motorolerį priekiniu ir galiniu stabdžiais, dėl ko motoroleris nuvirto ant Å¡ono, slydo gatve ir atsitrenkęs į automobilio kairį Å¡onÄ , buvo sužalotas.

Teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į tai, kad teisminio tyrimo metu apklaustas D. G. parodė, kad 2005-07-15 apie vidudienį, jis ir jo draugas E. P. motoroleriais iÅ¡važiavo į Užkanavės gatvę iÅ¡ pėsčiųjų tako, apie 20 m iki eismo įvykio vietos. Jis nuo E. P. važiavo 3-4 m atstumu iÅ¡ paskos ir atlikinėjo tuos pačius manevrus, kaip ir E. P.. Priekyje matė važiuojantį taksi automobilį, kuris nerodė posÅ«kio į kairę ir nedarė jokio manevro. Privažiavus ir E. P. pradėjus lenkti iÅ¡ kairės pusės, jis taip pat siekė pravažiuoti pro minėtÄ taksi automobilį, kas atitiko jo daromam lenkimo manevrui.

Tačiau taksi automobilis staiga pasuko į kairę, užkirsdamas jam keliÄ , tuo sudarydamas kliÅ«tį. E. P. nusuko į kairės pusės kiemÄ , o jis, stabdydamas motorolerį, griuvo ant deÅ¡inio Å¡ono ir atsitrenkė į taksi automobilį. PanaÅ¡ius parodymus davė ir liudytojas E. P. nurodydamas, kad darant lenkimo manevrÄ , likus iki automobilio 5-6 m, staiga automobilis pasuko į kairę, dėl ko, vengdamas susidÅ«rimo, jis pasuko į kairėje pusėje esantį kiemÄ . Kadangi D. G. važiavo tik 3-4 metrų atstumu nuo jo, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu D.

G. griuvo. Nukentėjusiojo D. G. parodymus pilnai patvirtina ir 2005-07-15 autoavarijos vietos plane užfiksuotas motorolerio "Honda" griuvimo – slydimo pėdsakas. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, kad susidūrimas įvyko dėl nukentėjusiojo D. G. veiksmų, neatitinka teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, užfiksuotų ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu. Liudytojas R. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pastebėjęs atvažiuojantį taksi automobilį, norėjo išeinantiems iš namo keleiviams apie tai pranešti.

Tik pasisukus taksi automobiliui į kiemÄ pastebėjo, kaip pravažiavo vienas motoroleris, o kitas griuvo ir atsitrenkė į taksi automobilį. Automobilis po susidÅ«rimo sustojęs rodė kairįjį posÅ«kį. Ar automobilis važiuodamas tiesiai rodė kairįjį posÅ«kį, pasakyti negali, nes nepastebėjo. Taksi automobilis, sukdamas į kairę, sudarė kliÅ«tį motorolerio vairuotojams. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad techniniu požiÅ«riu tikėtina, kad pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, kad automobilio "Audi 100" vairuotojas P. S., sukdamas kairėn, nedavė kelio kairiau jo iÅ¡ galo atvažiuojantiems ir pradėjusiems lenkimo manevrÄ mopedo vairuotojams.

Teismas nepaneigė įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, neįvertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktų įrodymų, apsiribodamas iÅ¡ konteksto paimtais glaustais dalyvių paaiÅ¡kinimais. Tuo tarpu bylos įrodymų visuma leidžia teigti, jog eismo įvykio kilimo priežastis buvo P. S. padaryti KET pažeidimai. Nukentėjusiojo D. G. atstovas pagal įstatymÄ S. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuteisti P. S. pagal BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausme bei patenkinti civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant 4696,97 lt. turtinės, 50000 lt. neturtinės žalos atyginimo bei atstovavimo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, jis paremtas prieÅ¡taringais įrodymais, netinkamai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į byloje esančius objektyvius įrodymus - kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , autoavarijos vietos planÄ , kuriuose fiksuoti duomenys iÅ¡ karto po autoįvykio, transporto priemonių iÅ¡sidėstymas, motorolerio, kuriuo važiavo D. G., stabdymo kelias prieÅ¡ susidÅ«rimÄ .

Å ie objektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad autoįvykis įvyko, P. S. sukant į kairę ir kirtus aÅ¡inę linijÄ - kelio vidurį, o D. G. iÅ¡važiavus į kairę pusę, kirtus kelio vidurio linijÄ , t. y. atliekant lenkimo manevrÄ , tai patvirtina motorolerio stabdymo kelias - slydimo žymė, kuri yra 6,4 m ilgio bei 1-1,2 m atstume nuo kairio kelio Å¡ono D. G. judėjimo kryptimi. Å ie duomenys patvirtina tai, kad D. G., važiuodamas motoroleriu, betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo kirtęs menamÄ važiuojamosios dalies vidurio linijÄ bei atlikinėjo lenkimo manevrÄ , dar prieÅ¡ automobilio AUDI 100 vairuotojui P. S. darant posÅ«kį į kairę.

KET 153 p. numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, ir jį lenkiančioms transporto priemonėms. Tai reiÅ¡kia, kad P. S., prieÅ¡ sukdamas į kairę, privalėjo duoti keliÄ neabejotinai jau atliekančioms lenkimo manevrÄ transporto priemonėms, tai yra motoroleriu važiavusiam E. P. ir motoroleriu važiavusiam D. G..VisiÅ¡kai be pagrindo teismas atmetė liudytojo E. P. parodymus, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes.

Liudytojas E. P. parodė, kad iÅ¡važiavus į Užkanavės gatvę, jis matė priekyje važiuojantį taksi automobilį ir jį lenkė iÅ¡ kairės pusės. Tuo metu automobilis staiga pasuko į kairę. D. važiavo jam iÅ¡ paskos ir taip pat lenkė automobilį. D. važiavo už jo ir bandė lenkti iÅ¡ tos pačios pusės, bet jam nebebuvo kur, matė per veidrodėlį, jis važiavo iÅ¡ paskos gal 3 metrai. Taksi vairuotojas posÅ«kio nerodė, tÄ gerai prisimena.Teismas nuosprendyje remiasi liudytojo R.

M. parodymais, nors Å¡is liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme įvykio aplinkybes aiÅ¡kino kiekvienÄ kartÄ skirtingai. 2005-07-15 liudytojo apklausos protokole jis nurodė „aÅ¡ iÅ¡sikviečiau taksi ir neužilgo pamačiau atvažiuojant raudonÄ taksi automobilį", 2005-08-05 apklausos protokole teigiama „kai pamačiau atvažiuojantį taksi automobilį, tikrai buvau prie savo prekybos ledais vietos, mačiau, kaip taksi maÅ¡ina važiavo gana lėtai ir tikrai rodė posÅ«kį ir lėtai suko į kairę pusę.

Tada pagalvojau, kad reikia užeiti pakviesti žmones, kurie išsikvietė taksi ir jau norėjau eiti, kai staiga pamačiau, kaip pro taksi automobilo kairę pusę pralėkė vienas motoroleris". Liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t. b. l. 106-107) matyti, kad jo parodymai neatitinka įvykio metu užfiksuotų aplinkybių, kas duoda pagrindo abejoti, ar šis liudytojas matė įvykį. Apklaustas 2008-05-21 liudytojas R. M. nurodė, „kad atvažiavęs automobilis sustojo ant kelio ir jokio posūkio signalo nerodė" (2 t., b. l. 106).

Å ie parodymai sutampa tiek su nukentėjusiojo D. G. parodymais, tiek su liudytojo E. P. parodymais. Apklausiamas teisme liudytojas R. M. vėl pakeitė parodymus, nurodė kitokias aplinkybes bei tai, kad taksi „vairuotojas stebėjo, žiÅ«rinėjo, buvo pristojęs. Pristojo deÅ¡iniau savo važiuojamosios dalies pusės". Å io liudytojo parodymai keitėsi kelis kartus, todėl nėra objektyvÅ«s ir teismas jais remtis nuosprendyje kaip objektyviu įrodymu neturėjo.P. S. parodymai taip pat prieÅ¡taringi, 2005-07-15 iÅ¡ karto po įvykio paaiÅ¡kinime jis nurodo „aÅ¡ važiavau į užsakymÄ .

Pamatęs užsakytÄ numerį sustojau, ir tuo momentu iÅ¡ užpakalio važiavęs motoroleris nesustabdęs griuvo ir, paÅ¡liaužęs iki maÅ¡inos, atsitrenkė į maÅ¡inos Å¡onÄ ". 2005-07-15 liudytojo apklausos protokole P. S. teigia „tačiau prieÅ¡ sukdamas aÅ¡ pažiÅ«rėjau į galinio vaizdo veidrodėlius ir įsitikinau, ar manęs niekas nelenkia. Tada pamatęs Å¡alia įvažiavimo į kiemÄ vyriÅ¡kį, kuris ten prekiavo ledais, norėjau paklausti, kas kvietė taksi. Tuo metu, rodydamas posÅ«kį, priekiu sustojau prie kairiojo asfalto kraÅ¡to, pati maÅ¡ina stovėjo įstrižai asfalto ir mačiau, kad asfalto danga skirta važiuoti transportui nėra plati". 2005-07-19 P. S. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodo „pamatęs šį numerį, aÅ¡, rodydamas kairio posÅ«kio signalÄ , sukau po truputį i kiemÄ , tik staiga pro maÅ¡inos kairę pusę pralėkė motoroleris, (anksčiau sakiau, kad pro deÅ¡inę), tuomet aÅ¡ iÅ¡sigandau ir sustabdžiau maÅ¡inÄ , o ji stovėjo priekiu prie kairiojo kelkraščio, galas link kelio vidurio.

Å is sustojimas buvo priverstinis, ne savo valia taip sustojau. Tuomet, norėdamas įsitikinti, kad viskas tvarkoje, norėjau iÅ¡lipti pažiÅ«rėti, ar vaikui, kuris mano maÅ¡inÄ pralenkė viskas gerai ir tuo metu staiga iÅ¡girdau trenksmÄ Ä¯ maÅ¡inos kairės pusės galÄ . IÅ¡lipęs pamačiau, kad kitas motoroleris slydo ir atsitrenkė į maÅ¡inÄ ". Teisme P. S. nurodė, jog pamatęs iÅ¡kabÄ su ženklu „47“ bei visiÅ¡kai įsitikinęs, jog iÅ¡ kairės, deÅ¡inės bei iÅ¡ galo nieko nėra, įjungė automobilio kairį posÅ«kį ir palengva pradėjo sukti į kairę pusę.

Baigiant šį manevrÄ , pro automobilio kairę pusę pralėkė motoroleris. Tada jis stabtelėjo, apsižiÅ«rėjo, kad nėra jokiu kliūčių ir jau bandant toliau judėti į kairę, iÅ¡girdo kažkÄ subrazdėjus prie kairiojo automobilio Å¡ono. IÅ¡lipęs pamatė prie automobilio galinių durelių nuvirtusį motorolerį ir vaikÄ , kurio prieÅ¡ tai kelyje nematė. Taigi P. S. parodymai prieÅ¡taringi, neatitinkantys objektyvių įrodymų – eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, autoavarijos vietos plano, specialisto iÅ¡vados (l t. b. l. 82).

Vienur jis teigia sustojęs prie kairio kelkraščio įstrižai važiuojamosios dalies ir tuo metu atsitrenkęs motoroleris, kitur jis nurodo, kad jam judant motoroleris atsitrenkė. Pirmame paaiÅ¡kinime P. S. teigė, kad pamatęs numerį sustojo ir tada atsitrenkė motoroleris, skiriasi jo parodymai ir apie tai, kas kvietė taksi. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma "labiausiai tikėtina, kad E. P., vengdamas susidÅ«rimo, nebÅ«tų spėjęs iÅ¡ deÅ¡inės Užkanavės gatvės pusės pervažiuoti į kairę, iÅ¡važiuoti į įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ ir pravažiuoti pro automobilio priekį.

Todėl labiausiai tikėtina, kad dar prieÅ¡ automobiliui imant suktis į kairę kelio pusę ir vykdė lenkimo manevrÄ , o automobilis, pradėdamas posÅ«kio į kairę manevrÄ , sudarė jam kliÅ«tį ir sukėlė grėsmę eismo saugumui“. Po to ekspertas atliko skaičiavimus pagal turimus duomenis, kad D. G. nuo pirmojo mopedo vairuotojo nebuvo labai atsilikęs - apie 3 m, todėl Å¡i aplinkybė leidžia daryti naujÄ prielaidÄ , kad prieÅ¡ avarijÄ D. G. buvo netoli E. P., o ant kelio važiuojamosios dalies paliktos mopedo slydimo žymės iÅ¡sidėstymas bei kryptis parodo, kad prieÅ¡ apvirstant D.

G. važiavo kelio kairės pusės viduriu ir negalėjo būti žymiau pasisukęs link kairiojo važiuojamosios dalies krašto, tai galima spręsti iš slydimo pėdsakų pakrypimo laipsnio, kelio krašto atžvilgiu ir tai parodo, kad prieš apvirstant D. G. nedarė staigių manevrų. Todėl tikėtina, kad mopedu važiuojantis D. G. taip pat, kaip ir prieš jį važiavęs E. P., buvo kairėje Užkanavės gatvės važiuojamosios dalies pusėje dar prieš tai, kai automobilio „Audi 100" vairuotojas P. S. ėmė sukti kairėn, tai yra D.

G. buvo lenkiančiuoju. Teisme apklaustas specialistas taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai nenurodė, kas konkrečiai padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis tik pateikė kelis galimus eismo įvykio situacijos variantus, bei kas tuo metu konkrečiai padarė KET pažeidimus. Teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įstatymu, todėl P. S. nepagrįstai iÅ¡teisintas nesant jo veikoje nusikaltimo požymių.Teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ bei iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo D.

G. atstovo pagal įstatymÄ S. G. apeliacinį skundÄ . Nukentėjusiojo D. G. ir jo atstovo pagal įstatymÄ S. G. įgaliotasis atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini.BK 281 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

BK 281 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryÅ¡ys yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Tuo atveju, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.IÅ¡ byloje sukauptos medžiagos matyti, kad atlikus eismo įvykio vietos apžiÅ«rÄ ir apklausus eismo įvykio dalyvius bei įvykį mačiusį R. M., aiÅ¡kaus įvykio mechanizmo, leidžiančio bent preliminariai konstatuoti vieno ar kito eismo įvykio dalyvio padarytus eismo įvykį lėmusius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tyrėjams nustatyti nepavyko.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-336 (05) specialistas E. Ivanovas konstatavo, kad jeigu autoavarija įvyko užduotyje atlikti objektų tyrimÄ nurodytomis aplinkybėmis, tai tokioje kelio eismo situacijoje techniniu požiÅ«riu automobilio Audi 100 vairuotojas P. S. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdyti eismo, prieÅ¡ sukdamas kairėn, privalėjo iÅ¡ anksto parodyti įspėjamÄ jį posÅ«kio signalÄ , pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti jo kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, įsitikinti, kad atlikti manevrÄ yra saugu ir kad nesudarys kliÅ«ties kitiems eismo dalyviams, o esant jį lenkiančioms transporto priemonėms - duoti joms keliÄ , o mopedo Honda Dio vairuotojas D.

G. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdyti eismo, prieÅ¡ pradėdamas lenkimo manevrÄ privalėjo iÅ¡ anksto parodyti įspėjamÄ jį kairiojo posÅ«kio signalÄ , nepradėti lenkimo manevro, jeigu priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas parodė kairiojo posÅ«kio signalÄ ir buvo persirikiavęs posÅ«kiui į kairę, lenkiant palikti tokį tarpÄ tarp transporto priemonių Å¡onų, kad eismas bÅ«tų saugus, o pastebėjęs, kad priekyje važiuojantis vairuotojas ima sukti į kairę ir užtveria keliÄ (jei lenkimo manevras buvo pradėtas prieÅ¡ tai, kai vairuotojas ėmė sukti į kairę), privalėjo stabdyti vairuojamÄ mopedÄ .

Be to, tiriamojoje dalyje specialistas kompiuterine programa sumodeliavo dvi galimas automobilio Audi 100 judėjimo trajektorijas, kuriomis judėdamas jis atsidūrė toje vietoje, kurioje į jį atsitrenkė D. G. vairuojamas motoroleris:

1) automobilio vairuotojas suka į kairę nuo Užkanavės g. važiuojamosios dalies menamos vidurio linijos;

2) automobilio vairuotojas suka į kairę nuo Užkanavės g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad specialistui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių faktinių duomenų, kokiu atstumu nuo E. P. buvo atsilikęs paskui jį mopedu Honda Dio važiuojantis D. G. ar bent koks laiko tarpas praėjo nuo momento, kai automobilis Audi 100 buvo sustabdytas, iki momento, kai į jį atsitrenkė D. G. vairuotas mopedas, dėl ko negalima konkrečiau nustatyti, kur D. G. galėjo būti, kai automobilio Audi 100 vairuotojas ėmė sukti kairėn.    Išdėstytos aplinkybės rodo, kad eismo įvykio kilimo priežastimi galėjo būti:

1) automobilio Audi 100 vairuotojo P. S. veiksmai, jeigu jis manevrÄ Ä¯ kairę darė po to, kai jį jau lenkė motoroleriai;

2) motorolerio vairuotojo D. G. veiksmai, jeigu jis automobilį lenkė po to, kai automobilio vairuotojas, iÅ¡ anksto pasitraukdamas prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti jo kryptimi, kairiojo kraÅ¡to ir rodydamas įspėjamÄ jį posÅ«kio signalÄ , pradėjo manevrÄ Ä¯ kairę;

3) tiek automobilio Audi 100 vairuotojo P. S., tiek motorolerio vairuotojo D. G. veiksmai, jeigu P. S. neįsitikino, jog atlikti manevrÄ yra saugu ir jis nesudarys kliÅ«ties kitiems eismo dalyviams, ir kairėn suko nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o D. G., netinkamai sureaguodamas į kelyje sudarytÄ kliÅ«tį, jos neiÅ¡vengė, nors objektyviai tai galėjo padaryti. Taigi siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio mechanizmÄ bÅ«tina nustatyti, ar pirmasis manevrÄ kairėn pradėjo automobilio Audi 100 vairuotojas, o motorolerių vairuotojai tik reagavo, ar motoroleriai jau lenkė, o automobilio vairuotojas jų nepastebėjo ir pradėjo posÅ«kį kairėn.Kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu Å¡ioje byloje buvo inkriminuotas automobilio Audi 100 vairuotojui P. S., didžia dalimi remiantis anksčiau minėta specialisto iÅ¡vada, jog techniniu požiÅ«riu tikėtina, kad pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, kad automobilio Audi 100 vairuotojas P. S. sukdamas kairėn nedavė kelio kairiau jo iÅ¡ galo atvažiuojantiems ir pradėjusiems lenkimo manevrÄ mopedų vairuotojams.

Å iÄ savo iÅ¡vadÄ specialistas motyvavo (darydamas tam tikras prielaidas) tuo, kad prieÅ¡ autoavarijos kilimÄ D. G. nebuvo labai atsilikęs nuo priekyje važiavusio E. P., o kelio važiuojamojoje dalyje paliktos apvirtusio mopedo Honda Dio slydimo žymės iÅ¡sidėstymas bei kryptis rodo, kad prieÅ¡ pat apvirstant D. G. važiavo kelio kairės pusės viduriu ir negalėjo bÅ«ti žymiau pasisukęs link kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (tai galima spręsti iÅ¡ to, kad slydimo pėdsakas kelio kraÅ¡to atžvilgiu pakrypęs tik 1,8 laipsnio kampu, kaip nustatyta iÅ¡ sudarytos mastelinės schemos), kas rodytų, jog prieÅ¡ apvirstant D.

G. nevykdė staigių manevrų. Todėl yra tikėtina, kad mopedu važiuojantis D. G. buvo kairėje Užkanavės gatvės važiuojamosios dalies pusėje dar prieÅ¡ tai, kai automobilio Audi 100 vairuotojas ėmė sukti kairėn, t. y. buvo lenkiančiuoju. Vienok nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dalyvavęs eismo įvykio ekspertas V. Pačebutas paaiÅ¡kino, jog iÅ¡klausius eismo įvykio dalyvių teisme duotus parodymus galima daryti prielaidÄ , jog eismo įvykio mechanizmas bei jo kilimo priežastys galėjo bÅ«ti ir kitokie, negu kad buvo nustatyti 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje, duotoje tyrimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindu.

Å iai prielaidai patvirtinti ar paneigti reikalinga atlikti skaičiavimus ir galimų situacijų modeliavimÄ , t. y. ekspertinį tyrimÄ .Siekiant iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei iÅ¡samiai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu bylos medžiaga buvo papildyta esminę reikÅ¡mę turinčiais naujais duomenimis – atliktas motorolerių vairuotojų D.

G. ir E. P. parodymų patikrinimas vietoje ir nustatytos Å¡ių asmenų vairuojamų transporto priemonių judėjimo trajektorijos prieÅ¡ eismo įvykį, taip pat atlikta eismo įvykio ekspertizė.2009 m. balandžio 24 d. atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, nukentėjusysis D. G. parodė, kad su E. P. praleidę taksi automobilį, įsuko į Užkanavės g., pirmas važiavo E. P., pravažiavus 77 m pastebėjo priekyje taksi automobilį, kuris buvo nuo jų apie 42 m. Toliau jis važiavo apie 30 km/h greičiu ir pastebė­jo, kad taksi automobilis pradėjo lėtinti greitį.

Kokiu greičiu važiavo tuo metu negalėjo pasakyti, nes į greičio ma­tuoklį nežiÅ«rėjo. Likus 47 m iki taksi automobilio, Audi 100 sustojo. Jis (D. G.) ir jo draugas E. P. toliau važiavo tiesiai, tuo pačiu greičiu. Taksi automobilį privažiavus apie 23,8 m, pastebėjo, kad taksi automobilis pradėjo va­Å¾iuoti ir suktis į kiemÄ , į kairę nerodydamas posÅ«kio. Toliau jam važiuojant, taksi automobilis labiau pradėjo sukti į kairę, o jis pavažiavęs apie 5 m pradėjo stabdyti.

E. P. buvo labiau kairiau. Likus 14,5 m iki taksi, pradėjo stabdyti savo motorolerį. Stabdė abejais rankiniais stabdžiais, pavažiavus 2 m pradėjo slysti. Pradėjo slysti apie 11.3 m bÅ«nant vidury kelio. E. P. pradėjo sukti į kiemÄ , jis (D. G.) slydo ir trenkėsi į automobilį. Taip pat parodymų patikrinimo vietoje pagal D. G. parodymus buvo sudaryta 2009 m. balandžio 24 d. autoavarijos vietos schema, iÅ¡ kurios matyti, kad prieÅ¡ įvykį priekyje esantį automobilį Audi 100 neprivažiavęs 23,8 m atstumu (kai automobiliu buvo pradėtas vykdyti posÅ«kio į kairę manevras), jis vairuojamu motoroleriu važiavo 0,9 m atstumu nuo deÅ¡iniojo savo judėjimo prieÅ¡ įvykį krypties važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o vizualiai tai matyti iÅ¡ nuotraukos, prie kurios yra užraÅ¡as „Nukentėjusysis D.

G. parodo, iÅ¡ kur pastebėjo sukant taksi automobilį ir pradėjo daryti manevrÄ Ä¯ kairę“ (parodymų patikrinimo metu buvo fotografuojama).2009 m. balandžio 24 d. liudytojas E. P. jo parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad įvažiavęs į Užkanavės g., įsibėgėjo iki 30-40 km/h greičio, važiavo tiesiai ir tolygiai. Pravažiavus 164 m pamatė, kaip stoja taksi automobilis, iki jo buvo 26,6 m atstumas. Jis labiau pradėjo rikiuotis į kairę ir, pravažiavus 15 m, automobilis iÅ¡ kelkraščio, kur buvo sustojęs, pradėjo staigiai sukti į kairę.

Tada iki automobilio buvo 18,1 m atstumas. Pavažiavus 7 m, automobilis stai­giai atsistojo į tÄ padėtį skersai kelio. Viskas vyko judant, t.y. važiuojant, likus 8 m iki automobilio jis pradėjo stabdyti ir sukti į kairę. Likus 1 m iki automobilio, pasuko į kairę ir nuvažiavo į žolynÄ ir sustojo. Taip pat parodymų patikrinimo vietoje pagal E. P. parodymus buvo sudaryta 2009 m. balandžio 24 d. autoavarijos vietos schema, iÅ¡ kurios matyti, kad prieÅ¡ įvykį priekyje esantį automobilį Audi 100 neprivažiavęs 18,1 m atstumu (kai automobiliu buvo pradėtas vykdyti posÅ«kio į kairę manevras), E. P. vairuojamu motoroleriu važiavo 1,9 m atstumu nuo deÅ¡iniojo savo judėjimo prieÅ¡ įvykį krypties važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o vizualiai tai matyti iÅ¡ nuotraukos, prie kurios yra užraÅ¡as ,,E. P. parodo, kur labiau pradėjo rikiuotis į kairę ir pastebi, kad taksi automobilis taip pat suka į kairę“ (parodymų patikrinimo metu buvo fotografuojama).Sugretinus Å¡iuos nukentėjusiojo D.

G. ir liudytojo E. P. parodymus, akivaizdu, jog tarp jų jokių prieštaravimų nėra. Taip pat šie parodymai iš esmės atitinka ir minėtų asmenų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teisme nukentėjusysis D. G. parodė, kad 2005-07-15 apie vidurdienį, jis ir jo draugas E. P. motoroleriais išvažiavo į Užkanavės gatvę. E. P. važiavo pirmas arčiau vidurio linijos, o jis iš paskos atsilikęs 3-4 metrus, arčiau dešinio kelkraščio. Važiavo apie 40 km/h greičiu.

Priekyje matė važiuojantį taksi automobilį, kuris, nerodydamas kairio posūkio staiga pradėjo stabdyti ir sukti į kairę. Tuo metu jis nuo automobilio buvo apie 10-14 metrų, arčiau gatvės dešinio krašto. Tada jis pradėjo stabdyti ir sukti į kairę, dėl ko motoroleris nuvirto ant šono, slydo gatve ir jis atsitrenkė į automobilį. Atsakydamas į eksperto klausimus, D. G. parodė, kad jei draugas (E. P.) nebūtų sukęs į kairę, tai jis gal ir taip būtų sustojęs, aplenkti automobilio jis nenorėjo.

Apylinkės teisme liudytojas E. P. parodė, kad iÅ¡važiavus į Užkanavės gatvę, jis važiavo 40-50 km/h greičiu, už jo 3-4 m atstumu važiavo D. G.. Matė priekyje važiuojantį taksi automobilį, kuris sustojo prie deÅ¡inio kelkraščio. Jis tuo metu važiavo deÅ¡ine puse ir norėjo automobilį aplenkti kaire puse, tačiau iki automobilio likus 6-7 m, automobilis, neparodęs posÅ«kio signalo, pradėjo sukti į kairę pusę ir užtvėrė jam keliÄ . Tada jis nestabdydamas suko į kairę ir iÅ¡vengė susidÅ«rimo, įsukdamas į kiemelį.

Tuo metu D. važiavo jam iÅ¡ paskos ir taip pat lenkė automobilį. Be to, nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. nurodytos aplinkybės, jog jie važiavo 30-40 km/h greičiu, neprieÅ¡tarauja ir 2009 m. rugsėjo 23 d. ekspertizės akte atliktiems paskaičiavimams, jog įvertinus apvirtusio motorolerio paliktÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros metu fiksuotÄ 6,4 m ilgio slydimo pėdsakÄ , prieÅ¡ apvirstant motoroleriui jo greitis buvo didesnis nei 25 km/h (t. 3, b. l. 104). Beje, nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. nurodyti atstumai, atitinkamai 23,8 m ir 18,1 m, kurių jie buvo neprivažiavę iki taksi automobilio, kai pastebėjo jį sukant į kairę, yra tose ribose, kurios apskaičiuotos 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje - įvertinus galimas automobilio judėjimo trajektorijas ir jo greitį pagal P. S. parodymus (5-10 km/h), paskaičiuota, kad automobilio Audi 100 vairuotojui ėmus sukti kairėn, važiuodamas 40 km/h greičiu E. P. iki vietos, kur pravažiavo pro automobilio Audi 100 priekį, buvo neprivažiavęs 0,4-33,6 m atstumu (t. 1, b. l. 86).

Atsižvelgiant į tai, kad D. G. važiavo už E. P. tokiu pat greičiu, neabejotinai jis buvo neprivažiavęs automobilio dar didesniu atstumu.Taigi abejonių dėl nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. parodymų, duotų jų parodymų patikrinimo vietoje metu, patikimumo ir atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms nėra. BÅ«tent remiantis nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. 2009 m. balandžio 24 d. parodymų patikrinimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad tuo metu, kai jie pamatė manevrÄ Ä¯ kairę vykdantį automobilį Audi 100, D.

G. vairuojamu motoroleriu važiavo 0,9 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o E. P. važiavo 1,9 m atstumu nuo deÅ¡i­niojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kurios buvo atvaizduotos taip pat ir autoįvykio schemose bei fotolentelėse, 2009 m. rugsėjo 23 d. ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, jog motorolerių judėjimo prieÅ¡ įvykį krypties eismo juostai esant nuo 2 m iki 2,45 m pločio, prieÅ¡ automobiliu Audi 100 pradedant vykdyti posÅ«kio į kairę manevrÄ abu motoroleriai važiavo savo judėjimo kryp­ties važiuojamosios dalies puse (jų judėjimo krypties eismo juosta) ir automobilio Audi 100 lenkimo manevro nevykdė.Å i eksperto iÅ¡vada yra visiÅ¡kai prieÅ¡inga anksčiau aptartai 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto iÅ¡vadai, jog techniniu požiÅ«riu tikėtina, kad pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, kad automobilio Audi 100 vairuotojas P. S. sukdamas kairėn nedavė kelio kairiau jo iÅ¡ galo atvažiuojantiems ir pradėjusiems lenkimo manevrÄ mopedų vairuotojams.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertizės iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas D. J. parodė, kad specialistas E. Ivanovas iÅ¡vadÄ davė neatlikęs skaičiavimų, o skaičiavimų atlikti jis negalėjo, nes nebuvo duomenų, kokiu atstumu nuo automobilio buvo motoroleriai. Negalėdamas atlikti skaičiavimų, specialistas davė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ . Specialistas rėmėsi motorolerio slydimo žyme, tuo tarpu jis atliko skaičiavimus turėdamas duomenis. Be to, ekspertas D. J. parodė, kad pagal atliktus skaičiavimus tikėtina, kad automobiliui sukant į kairę, E. P. ir D.

G. galėjo persirikiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ (t. y. D. G. prieÅ¡ nuvirsdamas galėjo jau bÅ«ti persirikiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ) ir važiuoti beveik tiesia trajektorija.   Abejoti Å¡iais eksperto D. J. iÅ¡dėstytais teiginiais kolegija neturi pagrindo, juos visiÅ¡kai patvirtina ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atlikti skaičiavimai, jog motorolerių manevravimui buvo pakankamas atstumas, kita vertus, jų iÅ¡ esmės nepaneigia nei nukentėjusiojo D. G., nei liudytojo E. P. parodymai tiek apylinkės teisme, tiek parodymų patikrinimo vietoje.

Jų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pasivažinėjimo vedantysis buvo E. P., o D. G. sekė jam iÅ¡ paskos, iÅ¡ esmės atkartodamas E. P. manevrus. Taigi E. P. prieÅ¡ 18,1 m pamatė besukantį į kairę automobilį, tačiau vis dar važiavo tiesiai, tÄ patį darė ir D. G., besukantį automobilį pamatęs prieÅ¡ 23,8 m. Likus iki automobilio 8 m, E. P. staiga suka į kairę (teisme jis nurodė 6-7 m), o likus 1 m dar kartÄ pasuko į kairę, taip iÅ¡vengdamas kliÅ«ties, tuo pat metu D.

G. manevrÄ Ä¯ kairę paskui E. P. darė likus iki automobilio 14,5 m (teisme jis nurodė 10-14 m), tačiau prieÅ¡ingai nei E. P., matydamas prieÅ¡ save, jo manymu, neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį, akivaizdžiai pasimetė, desperatiÅ¡kai stabdė, nesuvaldė motorolerio, nuvirto su motoroleriu ant Å¡ono ir atsitrenkė į automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad motorolerio slydimo žymės ilgis 6,4 m ir ji baigiasi labai arti automobilio (apie 1 m), anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad eksperto iÅ¡kelta prielaida yra techniÅ¡kai pagrįsta ir įtikinama.

Tuo bÅ«du, esant prieÅ¡taringoms specialisto ir eksperto iÅ¡vadoms, kolegija sprendžia, jog eksperto iÅ¡vada, paremta pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais bei apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu papildomai surinktais esminę reikÅ¡mę turinčiais naujais ir, kaip jau aptarta, patikimais duomenimis, įrodytumo prasme yra patikimesnė už tikėtinÄ ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , paremtÄ ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Nors liudytojas E. P. apylinkės teisme nurodė, kad lenkė automobilį, tačiau atsižvelgiant į jo parodymų patikrinimo vietoje nurodytas aplinkybes, kuriomis, kaip jau aptarta, nėra pagrindo abejoti, darytina iÅ¡vada, jog E. P. kaip lenkimÄ apibÅ«dino ne lenkimÄ pagal kelių eismo taisykles, kai iÅ¡ anksto prieÅ¡ persirikiuodamas lenkiantysis turi parodyti įspėjamÄ jį signalÄ atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais, o jeigu Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, ir iÅ¡sirikiuoti kaire kelio puse, kad parodyti save lenkiamajam, kuris atitinkamai turi jį praleisti ir netrukdyti manevrui (tuo metu galiojusių KET 126, 127, 131, 144, 145, 153 p.), o manevravimÄ iÅ¡vengiant kliÅ«ties, kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir eksperto iÅ¡vada.

Beje, ikiteisminio tyrimo metu E. P. apklausos protokole nepasirašė, todėl Å¡ių jo parodymų kolegija negali vertinti kaip reikÅ¡mingų bylai duomenų Å¡altinio. Taigi nukentėjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymÄ S. G. apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai be pagrindo atmetė liudytojo E. P. parodymus, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad jis atliko automobilio lenkimo manevrÄ , yra nepagrįstas.Esant iÅ¡dėstytam, kolegija laiko patikimai nustatytu, kad P. S., vairuodamas taksi automobilį Audi 100, sukdamas kairėn į namo Nr. 26 kiemÄ , jam inkriminuoto KET 153 p., kuriame nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ jį lenkiančioms transporto priemonėms, pažeidimo nepadarė, nes tuo metu E. P. ir D.

G. vairuojami motoroleriai P. S. vairuojamo automobilio nelenkė. Tačiau kolegija konstatuoja, kad P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių tiek bendro pobÅ«džio 51 ir 53 p. reikalavimus, jog eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Å¡ias taisykles ir jų laikytis bei privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryÅ¡io linijų ir želdinių, bei konkrečius 145 p. reikalavimus, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei 150 p. reikalavimus, jog prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to.IÅ¡teisintasis P. S. apylinkės teisme parodė, kad dirbo taksi vairuotoju, 2005 m. liepos 15 d. gavo iÅ¡kvietimÄ atvažiuoti į Užkanavės g. 26, Palangoje.

Važiuojant Užkanavės gatve, transporto priemonių joje nepastebėjo. Važiavo 15-20 km/val. greičiu deÅ¡ine gatvės puse, iÅ¡ tolo pamatė iÅ¡kabÄ su ženklu „47“, iÅ¡kart įsijungė posÅ«kį, prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ pasižiÅ«rėjo į galinius veidrodėlius, nei iÅ¡ priekio, nei iÅ¡ galo nieko nematė. Baigiant šį manevrÄ , pro automobilio kairę pusę pralėkė motoroleris. Tada jis stabtelėjo, apsižiÅ«rėjo, kad nėra jokių kliūčių ir, jau bandant toliau judėti į kairę, iÅ¡girdo kažkÄ subrazdėjus prie kairiojo automobilio Å¡ono.

Perskaičius P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus P. S. paaiÅ¡kino, kad pirma pamatė numerį, po to, matydamas ledų pardavėjÄ , darė manevrÄ Ä¯ kairę, kad pasiklausti, kur jo klientas. Å ie P. S. parodymai, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki jo kaip įtariamojo duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu per pirminę apklausÄ 2006 m. gegužės 10 d. ir papildomÄ apklausÄ 2008 m. birželio 27 d. IÅ¡ nukentėjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymÄ S. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliaciniame skunde įvardijamas P. S. parodymų prieÅ¡taringumas didžia dalimi siejamas su jo kaip liudytojo duotais parodymais, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje P. S. buvo įtariamasis, vėliau kaltinamasis ir galiausiai iÅ¡teisintasis.

Turėdamas minimÄ teisinį statusÄ , P. S. nėra saistomas pareigos apklausų metu duoti teisingus parodymus, turi teisę duoti jo gynybos interesus atitinkančius parodymus arba apskritai neduoti parodymų dėl reikÅ¡mingų bylos aplinkybių ir nėra atsakingas už neteisingų parodymų davimÄ ar atsisakymÄ duoti parodymus, todėl remtis P. S. kaip liudytojo duotais parodymais Å¡ioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo. Å ių aplinkybių kontekste apeliacinių skundų teiginiai apie neva prieÅ¡taringus P. S. parodymus yra nepagrįsti.Kolegija negali sutikti ir su nukentėjusiojo D.

G. atstovo pagal įstatymÄ S. G. apeliacinio skundo teiginiu, jog liudytojo R. M. parodymai keitėsi kelis kartus, todėl nėra objektyvÅ«s ir teismas jais remtis nuosprendyje kaip objektyviu įrodymu neturėjo. Liudytojas R. M. per pirminę apklausÄ 2005 m. liepos 15 d. parodė, kad 2005 m. liepos 15 d. apie 12.40 val. jis buvo prie Užkanavės g. 47 namo, prie keliuko, prekiavo ledais. Jis iÅ¡kvietė taksi ir neužilgo pamatė atvažiuojantį raudonÄ taksi automobilį. Kai automobilis buvo netoli keliuko, jis parodė kairio posÅ«kio signalÄ ir ruošėsi sukti, kai staiga iÅ¡ už taksi automobilio pasirodė du motoroleriai, kurių vienas spėjo aplenkti automobilį iÅ¡ kairės pusės, o antrasis motoroleris, likus iki automobilio gal 6 metrams griuvo ir čiuoždamas atsitrenkė į automobilį (t. 1, b. l. 29-30).

Per papildomÄ apklausÄ 2005 m. rugpjūčio 5 d. R. M. patvirtino anksčiau duotus parodymus, tik patikslino, kad, kai pamatė taksi automobilį, jis važiavo gana lėtai, tikrai rodė posÅ«kį ir lėtai suko į kairę pusę (t. 1, b. l. 31-32). Nors 2008 m. gegužės 21 d. parodymų patikrinimo vietoje R. M. nurodė tokias taksi automobilio sustojimo ir nukritusio motorolerio vietas, kurios aiÅ¡kiai neatitiko Å¡ių transporto priemonių vietų, objektyviai užfiksuotų eismo įvykio plane, taip pat skirtingai nei anksčiau parodė, kad taksi automobilis sustojo prie deÅ¡inio kraÅ¡to lygiagrečiai, jokio posÅ«kio signalo nerodė ir posÅ«kio nedarė (t. 2, b. l. 106-111), tačiau per papildomÄ apklausÄ 2008 m. birželio 13 d.

R. M. paaiškino, kad jo parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje, gali neatikti jo parodymų, duotų prieš 3 metus, dėl pakankamai didelio laiko tarpo, skiriančio šiuos parodymus, kita vertus, nagrinėjamas įvykis jam nebuvo kuo tai išskirtinis ir įsimintinas, todėl prašė remtis jo 2005 m. liepos 15 d. ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. parodymais (t. 2, b. l. 112-113). Apylinkės teisme R. M. parodė iš esmės taip pat, kaip ir per 2005 m. liepos 15 d. ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. apklausas, jog taksi automobilis važiavo lėtai, o sukdamas į kairę įjungė kairės pusės šviesos signalus ir važiavo link kiemo, tuo metu iš kažkur atlėkė du motoroleriai, vienas spėjo aplenkti taksi iš kairės pusės, o kitas nugriuvo.

Apylinkės teisme perskaičius visus jo ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, R. M. patvirtino, kad pirmųjų apklausų duomenys yra teisingi (t. 3, b. l. 10-11). Taigi, išskyrus parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje, esminių prieštaravimų R. M. parodymuose nėra. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas praėjus 3 metams po įvykio, o jo parodymai šio procesinio veiksmo metu praktiškai visa apimtimi esmingai neatitiko tuo metu užfiksuotų faktinių bylos aplinkybių, kolegija nemato pagrindo netikėti pakankamai įtikinamu R.

M. paaiškinimu, jog jis parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė kitokias įvykio aplinkybes dėl to, kad jų neatsiminė, o ne dėl to, jog būtų apskritai nematęs nagrinėjamo įvykio, kaip teigia apeliantas. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas R. M. galėtų būti kokiu nors būdu suinteresuotas bylos baigtimi išteisintojo naudai, todėl netikėti jo teisme duotais parodymais, iš esmės atitinkančiais pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kolegija neturi pagrindo.

Vienok kolegija laiko reikalingu pasisakyti dėl R. M. parodymų apie tai, kad P. S. vairuojamas automobilis, sukdamas į kairę, rodė posÅ«kio signalÄ , kurie atitinka P. S. parodymus, jog jis sukdamas rodė posÅ«kio signalÄ , tačiau prieÅ¡tarauja D. G. ir E. P. parodymams, jog jie nematė automobilio posÅ«kio į kairę signalo. R. M. parodymus sugretinus su P. S., D. G. ir E. P. parodymais ir juos iÅ¡skaidžius laike, darytina iÅ¡vada, kad R. M. parodymai atspindi tai, kÄ jis iÅ¡ tiesų matė. Nekyla abejonių, kad R.

M. matė įjungtÄ automobilio kairio posÅ«kio signalÄ , vienok, iÅ¡ R. M. parodymų, kad tuo metu, kai jis pastebėjo automobilį, staiga iÅ¡ už automobilio pasirodė du motoroleriai, kurių vienas spėjo aplenkti automobilį iÅ¡ kairės pusės, o antrasis motoroleris, likus iki automobilio gal 6 metrams griuvo ir čiuoždamas atsitrenkė į automobilį akivaizdu, kad R. M. automobilį pastebėjo prieÅ¡ pat jam pasukant į kairę arba jau besisukantį. Tuo bÅ«du galima teigti, kad R. M. parodymai patvirtina tik tai, kad automobilio posÅ«kio signalas buvo įjungtas prieÅ¡ pat manevrÄ arba jau manevro metu.

Nors P. S. parodė, kad jis iÅ¡ anksto ruošėsi manevrui į kairę ir rodė posÅ«kio signalÄ , tačiau atsižvelgiant į P. S. parodymus, kurie rodo, kad P. S. tiksliai nežinojo vietos, į kuriÄ jis buvo iÅ¡kviestas paimti klientų, lėtai važiuodamas tos vietos ieÅ¡kojo ir jÄ surado prieÅ¡ pat posÅ«kį į tÄ vietÄ akivaizdu, kad jis manevrÄ Ä¯ kairę darė pakankamai staigiai, iÅ¡ anksto nežinodamas vietos, kur turės pasukti, ir atitinkamai neturėdamas galimybės iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡ti posÅ«kiui.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik D. G. ir E. P. parodymai, bet iÅ¡ dalies ir ta aplinkybė, jog P. S. nepastebėjo iÅ¡ paskos važiuojančių motorolerių. Tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad P. S. posÅ«kio signalÄ Ä¯jungė tik prieÅ¡ pat manevrÄ ar netgi manevro metu, kÄ ir matė liudytojas R. M.. Tai, kad P. S. iÅ¡ anksto nebuvo įjungęs kairio posÅ«kio signalo, nuosekliai parodė ir D. G. su E. P., kurių parodymais kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti. Kita vertus, tai, kad D. G. su E. P. nematė, kaip nustatyta, prieÅ¡ pat manevrÄ ar manevro metu įjungto posÅ«kio signalo, logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama tuo, kad tuo metu jie, bÅ«dami jauno amžiaus ir neturėdami tinkamos patirties, buvo atsidÅ«rę pakankamai ekstemalioje eismo situacijoje ir visas jų dėmesys buvo nukreiptas į jų vertinimu netikėtai atsiradusios kliÅ«ties iÅ¡vengimÄ , kas galėjo sÄ lygoti dėmesio nukreipimÄ nuo Å¡alutinių keliÄ užtvėrusios kliÅ«ties atžvilgiu faktorių.

P. S., R. M., D. G. ir E. P. parodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog P. S. vairuojamas automobilis iÅ¡ anksto nerodė posÅ«kio į kairę signalo (šį iÅ¡teisintojo aiÅ¡kinimÄ paneigia nuoseklÅ«s D. G. ir E. P. parodymai bei objektyvÅ«s paties iÅ¡teisintojo veiksmai ieÅ¡kant posÅ«kio vietos), vienok Å¡is signalas manevro metu jau buvo įjungtas (iÅ¡teisintojo aiÅ¡kinimÄ Å¡ioje dalyje patvirtina R. M. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, ko dėl aukščiau aptartų aplinkybių nepaneigia ir D.

G. bei E. P. parodymai). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, Å¡ioje byloje nustatant reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes nėra pagrindo nesiremti tiek iÅ¡teisintojo P. S., tiek liudytojo R. M. parodymais. Remtis Å¡ių asmenų parodymais (kaip ir atitinkamai D. G. bei E. P. parodymais) tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kolegija nemato kliūčių.     Nepaisant to, jog P. S. visÄ laikÄ teigė, kad jis prieÅ¡ manevrÄ Ä¯sitikino, kad kliūčių tokiam manevrui nėra, ir iÅ¡ paskos važiuojančių E. P. ir D.

G. nematė, Å¡iÄ jo versijÄ visiÅ¡kai paneigė sutampantys nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. parodymai, jog jie į Užkanavės gatvę įvažiavo iÅ¡ dviračių tako, prieÅ¡ tai praleidę P. S. vairuojamÄ automobilį, ir paskui automobilį važiavo pakankamai ilgÄ kelio atkarpÄ . Be to, 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-336 (05) specialistas E. Ivanovas, atlikęs atitinkamus skaičiavimus nustatė, kad atstumas, kuriuo E. P. galėjo bÅ«ti neprivažiavęs vietos, kur pravažiavo pro automobilio Audi 100 priekį, buvo pakankamas, kad automobilio Audi 100 vairuotojas galėtų pastebėti mopedu važiuojantį asmenį pro galinio vaizdo veidrodėlius (t. 1, b. l. 86).

Taigi P. S., turėdamas 40 metų vairavimo staÅ¾Ä , kaip pats teigė apylinkės teisme, artėdamas prie savo tikslo ir lėtindamas greitį turėjo stebėti aplinkÄ ir ne tik pamatyti paskui jį važiuojančius motorolerius, bet ir įvertinti tai, kad nedideliu greičiu sukdamas į kairę, netgi prieÅ¡ tai rodydamas posÅ«kio signalÄ , gali sudaryti kliÅ«tį sparčiai artėjantiems motoroleriams. Tai, kad P. S. nepastebėjo iÅ¡ paskos važiuojančių motorolerių, kolegijos nuomone, paaiÅ¡kintina tuo, kad P. S. dėmesys buvo sukoncentruotas į jo kelionės tikslo, t. y. adreso, į kurį jis buvo iÅ¡kviestas pasiekimÄ â€“ lentelės su atitinkamu numeriu suradimÄ ir Å¡io adreso pasitikslinimÄ pas ledų pardavėjÄ .

Tokiu bÅ«du P. S. akivaizdžiai pažeidė KET 145 p. reikalavimus - prieÅ¡ sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, netinkamai įvertino esamÄ ir bÅ«simÄ eismo situacijÄ ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui.Nors 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje paskaičiuota, kad P. S. manevrÄ Ä¯ kairę galėjo atlikti tiek nuo Užkanavės g. važiuojamosios dalies menamos vidurio linijos, tiek nuo Užkanavės g. deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tačiau tiek nukentėjusysis D.

G., tiek liudytojas E. P. parodymų patikrinimo vietoje vienodai parodė, kad priekyje važiuojantis automobilis pradėjo lėtinti greitį ir prieš sukdamas į kairę netgi buvo sustojęs. Iš D. G. ir E. P. parodymų patikrinimo metu darytų nuotraukų, prie kurių yra užrašas „Nukentėjusysis D. G. parodo, iš kur pastebėjo lėtėjantį taksi automobilį“, „Nukentėjusysis D. G. parodo, kur pastebėjo važiuodamas sustojusį taksi automobilį ir kur važiavo E. P.“ ir ,,E. P. nurodo, iš kur pastebėjo taksi automobilį Užkanavės gatvėje važiuojant priekyje“ matyti, kad D.

G. ir E. P. nurodomose padėtyse sustojęs automobilis deÅ¡iniaisiais ratais yra deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje (t. 3, b. l. 68, 69, 80). Be to, E. P. apylinkės teisme parodė, kad automobilis sustojo prie deÅ¡iniojo kelkraščio. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad P. S. jokių manevrų, rodančių pasiruoÅ¡imÄ sukti į kairę, nedarė, tuo galimai suklaidindamas motorolerių vairuotojus, jog automobilio vairuotojas juos mato ir praleidžia. Tai, kad artėdami prie lėtėjančio automobilio, E. P. ir D.

G. toliau važiavo tiesiai nekeisdami savo trajektorijos, tik patvirtina anksčiau padarytÄ iÅ¡vadÄ . Gi pats P. S. parodė, kad jis važiavo deÅ¡ine gatvės puse ir nenurodė, kad prieÅ¡ sukdamas bÅ«tų iÅ¡ anksto pasitraukęs prie važiuojamosios dalies menamos vidurio linijos, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinant, kad, kaip jau aptarta, P. S. dėmesys duotoje situacijoje buvo nukreiptas ne į kelių eismo taisyklių tinkamÄ vykdymÄ ir eismo saugumo užtikrinimÄ , akivaizdu, kad P. S. pažeidė ir KET 150 p. reikalavimus, t. y. manevrÄ Ä¯ kairę darė nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Tokiu bÅ«du pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡tirti įrodymai leidžia patikimai nustatyti, kad P. S. 2005 m. liepos 15 d. apie 12 val. 40 min. Palangoje, Užkanavės g. prie namo Nr. 26, vairuodamas taksi automobilį Audi 100, sukdamas kairėn į namo Nr. 26 kiemÄ nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, neįsitikino, kad tai daryti saugu, netinkamai įvertino esamÄ ir bÅ«simÄ eismo situacijÄ ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui – sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos motoroleriais važiuojantiems E. P. ir D.

G., t. y. pažeidė KET 51, 53, 145 ir 150 p. reikalavimus.  NežiÅ«rint to, kad automobilio Audi 100 vairuotojas P. S. pažeidė eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kolegija laiko, kad baudžiamosios atsakomybės aspektu ne P. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o D. G. padaryti KET 51 ir 173 p. reikalavimų pažeidimai yra tiesioginė eismo įvykio priežastis. Kaip jau minėta, eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.2009 m. rugsėjo 23 d. eksperto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje, naudojant standartinę tyrimo procedÅ«rÄ LTEC-STPA-R-83 ir metodikÄ LTEC-7-MET-08 paskaičiuota, kad ant sauso horizontalaus asfalto E. P. ir D.

G. nurodomu 30 km/h greičiu važiuojančio motorolerio sustabdymui stabdant ekstremaliai reikalingas apie 15,3 m atstumas, o stabdant pusės ekstremalaus stabdymo efektyvumu apie 21,6 m atstumas; važiuojant Å¡ių vairuotojų nurodomu 40 km/h greičiu - stabdant ekstremaliai sustabdymui reikalingas apie 23,2 m atstumas, o stabdant pusės ekstremalaus stabdymo efektyvumu apie 34,4 m atstumas (t. 3, b. l. 105-106). PaaiÅ¡kindamas minėtus paskaičiavimus, ekspertas D. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad E. P. manevrÄ darantį automobilį pamatė prieÅ¡ 18,1 m, jis važiuodamas 30 km/h greičiu galėjo sustabdyti motorolerį neprivažiavęs automobilio, tačiau važiuodamas 40 km/h greičiu taip sustabdyti jau negalėjo.

Tuo tarpu D. G., pamatęs manevrÄ darantį automobilį prieÅ¡ 23,8 m, iÅ¡kart ekstremaliai stabdydamas galėjo sustabdyti motorolerį važiuodamas tiek 30 km/h, tiek 40 km/h geičiu, t. y. turėjo techninę galimybę sustabdyti motorolerį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Priimant dėmesin, jog E. P. nagrinėjamo įvykio metu nenukentėjo ir byloje dalyvauja liudytoju, jo veiksmai nebus vertinami, kadangi toks vertinimas neturėtų jokios reikÅ¡mės nei sprendžiant P. S. kaltės klausimÄ , nei vertinant D.

G. veiksmų atitikimÄ KET reikalavimams (kadangi kliÅ«tį D. G. sudarė ne E. P., o P. S.).KET 173 p. numatyta, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Specialistas E. Ivanovas savo iÅ¡vadoje, ekspertas D. J. apeliacinės instancijos teisme vienodai nurodė, kad vykdydamas Å¡iuos reikalavimus D.

G., pastebėjęs, kad priekyje važiuojantis automobilis ima sukti į kairę ir užtvėrinėja keliÄ , susidariusioje situacijoje privalėjo iÅ¡kart stabdyti vairuojamÄ motorolerį. Gi D. G., įvykio metu bÅ«damas vos 11 metų amžiaus (tuo metu galiojusių KET 101 p. leido važiuoti keliais mopedu ne jaunesniems kaip 15 metų asmenims, o 102 p. reikalavo tokiu atveju su savimi turėti mokymo įstaigos iÅ¡duotÄ dokumentÄ , patvirtinantį, kad asmuo moka Å¡ias taisykles, t. 2, b. l. 77), aiÅ¡kiai dėl motorolerio vairavimo patirties bei saugaus eismo žinių (motoroleris pirktas 2005 m. gegužės 28 d. (t. 1, b. l. 54), juo D.

G. važiavo tik kelis kartus, kelių eismo taisyklių nesimokė (t. 3, b. l. 7, 8)) stokos netinkamai sureagavo į kilusiÄ grėsmę eismo saugumui - artėdamas prie sparčiai lėtėjančio automobilio, prieÅ¡ 23,8 m pastebėjęs besukantį į kairę ir užtveriantį keliÄ automobilį, vietoj to, kad bÅ«tent tuo metu ekstremaliai stabdyti, toliau kurį laikÄ važiavo nemažindamas greičio ir nekeisdamas važiavimo trajektorijos, nepateisinamai pasikliaudamas savo draugo E. P. patirtimi ir sugebėjimais bei atkartodamas jo manevrus, manevruoti (į kairę, o ne į deÅ¡inę, kaip reikalauja KET 164 p.) pradėjo tik likus 14,5 m iki automobilio, o stabdyti dar vėliau, t. y. tada, kai susidÅ«rimo stabdant jau negalima buvo iÅ¡vengti.

Beje, ekspertas D. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad atsižvelgiant į transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ kelyje po įvykio, nurodytoje situacijoje D. G. bÅ«tų turėjęs techninę galimybę apvažiuoti kliÅ«tį sukėlusį į kairę sukantį automobilį iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Taigi D. G. KET 173 p. reikalavimų nepaisymas, o bÅ«tent, pastebėjus kliÅ«tį sudarantį į kairę besukantį automobilį, nesiėmimas reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti, t. y. ekstremalus motorolerio nestabdymas ir nepasitraukimas deÅ¡iniau, buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, o kilusios pasekmės - Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarinys.

Nors automobilio vairuotojas P. S., sukdamas kairėn į namo Nr. 26 kiemÄ nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to neįsitikino, kad tai daryti saugu, netinkamai įvertino esamÄ ir bÅ«simÄ eismo situacijÄ ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui – sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos motoroleriu važiuojančiam D. G. ir taip pažeidė KET 51, 53, 145 ir 150 p. reikalavimus, Å¡ie padaryti pažeidimai nebuvo bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga, nes jeigu nukentėjusysis D. G., turėdamas realiÄ galimybę sustabdyti motorolerį, bÅ«tų buvęs pakankamai rÅ«pestingas bei atidus ir, pastebėjęs į kairę sukantį sudarantį kliÅ«tį automobilį, bÅ«tų iÅ¡kart stabdęs, nepaisant to, ar automobilio vairuotojas P. S. bÅ«tų pažeidęs KET 51, 53, 145 ir 150 p. reikalavimus ar ne, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus pažeidė abu eismo įvykio dalyviai, tačiau bÅ«tinÄ ja baudžiamojo įstatymo numatytų pasekmių (nesunkaus motorolerio vairuotojo D.

G. sveikatos sutrikdymo) kilimo sÄ lyga buvo prieÅ¡taravęs saugaus eismo reikalavimams paties D. G. elgesys, naikinti pirmosios instancijos nuosprendį, kuriuo P. S. dėl jam inkriminuoto pagal BK 281 str. 1 d. kaltinimo iÅ¡teisintas, konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti inkriminuoto nusikaltimo požymių, nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,nutaria:Kretingos rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro bei nukentėjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymÄ S. G. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                 Zigmas Pocius                                                                  Rasa Valentinienė