2021-12-15 Nr. AB-27387-3-61-3-00673-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-12-15 Nr. AB-27387-3-61-3-00673-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2018 m. sausio 24 d. sprendimą „Atsisakyti V. J. (V. J.) išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 18-IL-10-00382-e (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-4037-575/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00673-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 36
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2018 m. sausio 24 d. sprendimą „Atsisakyti V. J. (V. J.) išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 18-IL-10-00382-e (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintos nuostatos, pagal kurias asmuo, vieną kartą padaręs nusikalstamą veiką, niekada negalės gauti leidimo medžiokliniam ginklui įsigyti, yra neteisingos. Draudimas visam gyvenimui įsigyti medžioklinį ginklą yra neadekvatus padarytam pažeidimui. Pareiškėjas Vilniaus AVPK pateikė ne vieną charakteristiką, kurios patvirtina gerą pareiškėjo elgesį. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau 6,5 metų, per šį laiką pareiškėjas nepadarė jokio naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Todėl skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas teisingas ir pagrįstas.
3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Vilniaus AVPK nurodė, kad pagal Įstatymo nuostatas, asmenys, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos, negali įsigyti ir turėti ginklų bei jų šaudmenų. Įstatymo nuostatų tikslas yra reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą bei užtikrinti visuomenės saugumą, todėl asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus bei jų šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-02087-09 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teistumas gali pasibaigti ar būti panaikintas, tačiau nuteisimo faktas – ne. Ši informacija liko pareiškėjo biografijos dalimi, kuri, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įvirtintą Įstatymą, turėjo tiesioginę ir lemiamą reikšmę, priimant skundžiamą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentai nėra pagrindo.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė: pareiškėjas 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė Vilniaus AVPK prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo; kartu su prašymu pareiškėjas pateikė medicininius duomenis apie savo sveikatos būklę, medžiotojo bilietą Nr. 052539, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 27 d. charakteristiką-rekomendaciją (kurioje pažymėta, kad pareiškėjas yra varovas, laikosi klubo medžiotojų ir saugumo taisyklių, niekada nebuvo pastebėtas vartojant alkoholį ar narkotines medžiagas), buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 4 d. charakteristiką (kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra pavyzdingas, atsakingas ir nekonfliktiškas darbuotojas), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos 2017 m. gruodžio 1 d. charakteristiką Nr. A33(40)-242 (kurioje patvirtinta, jog seniūnija nėra gavusi skundų iš pareiškėjo kaimynų); patikrinimo metu iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu – pagal BK 294 straipsnio 2 dalį; patikrinimo metu iš Informatikos ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 9R-T-950 nustatyta, kad pareiškėjo teistumas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendį išnyko 1999 m. gegužės 9 d., o pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendį – 2012 m. liepos 20 d.; pareiškėjas jau yra kreipęsis dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo, tačiau jo prašymas Vilniaus AVPK 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 15‑IL‑10‑03078-e buvo atmestas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-10044-790/2015 pareiškėjo skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą; (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 19 d. charakteristikoje nurodyta, jog pareiškėjas yra direktorius, labai gerai atlieka savo pareigas, yra iniciatyvus, kruopštus, nuolatos kelia savo darbo kvalifikaciją, atsakingas, niekada darbo metu nebuvo pastebėtas vartojantis alkoholinius gėrimus, laisvalaikiu sportuoja, žvejoje, dalyvauja medžioklėse varovu; iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra ne kartą baustas administracine tvarka, t. y. už 2020 m. kovo 17 d. padarytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį jam paskirta 5 Eur bauda, už 2021 m. balandžio 26 d. padarytą pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį jam paskirta 11 Eur bauda, už 2019 m. rugsėjo 5 d. padarytą pažeidimą pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį jam paskirta 15 Eur bauda, už 2018 m. rugsėjo 24 d. padarytą pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį jam paskirta 30 Eur bauda, už 2018 m. liepos 8 d. padarytą pažeidimą pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį jam paskirta 125 Eur bauda, už 2017 m. lapkričio 25 d. padarytą pažeidimą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį jam paskirta 15 Eur bauda; iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį jam paskirta 98 MGL bauda – 4 900 Eur (sumokėti iki 2022 m. kovo 24 d.) ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones bei konfiskuotas automobilis „VW Touareg“, v/n JNA 999, šis nuosprendis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą; pareiškėjas įtrauktas į probuojamų asmenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones); teistumas pareiškėjui nėra išnykęs.
7. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 11 ir 16 punktų bei sprendime išdėstytos teismų praktikos kontekste, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo darbovietės (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodyta aplinkybė, jog jis niekada darbo metu nebuvo pastebėtas vartojantis alkoholinius gėrimus, nustačius, kad kiti bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas buvo nuteistas už vairavimą buvus neblaiviu, vertinama kritiškai, pareiškėjo elgesio nevertinant kaip geru ir nepriekaištingu. Teismas pripažino ir tai, kad pareiškėjo argumentai, jog jis 6,5 metų nebuvo padaręs nusikalstamos veikos ir pasižymi geru elgesiu, laikytini nesudarančiais pagrindo netaikyti pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Nustatęs, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo, turi galiojantį teistumą už nusikaltimą, numatytą BK 2811 1 straipsnio 1 dalį, ne kartą baustas administracine tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijaus. Todėl, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė pareiškėjo skundą.
III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus ankstesniame apeliaciniame skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl turi būti panaikintas.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl teisinio reglamentavimo neteisingumo dėl nuolatinio ir negrįžtamojo pobūdžio.
9.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip ir teisinis reglamentavimas yra neteisingi, varžantys pareiškėjo teises ir laisves visą likusį gyvenimą, vien dėl pareiškėjo turimo teistumo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas), nors jame šioje byloje taikomas teisinis reglamentavimas pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui.
9.4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai išsiaiškinti visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, atsižvelgiant į jo dabartinę darbinę veiklą, kokiai paskirčiai reikalingas ginklas, aplinkybę, kad pareiškėjas daug metų yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narys, aktyviai dalyvauja klubo veikloje, kad šio klubo pirmininkas pateikė rekomendaciją išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą medžioklei.
9.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino teisinio reglamentavimo, kuris, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai, taikymą pareiškėjo atžvilgiu.
10. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
11. Vilniaus AVPK atsiliepime dėsto tuos pačius argumentus, nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurias nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą ir ankstesniame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą. Vilniaus AVPK atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Vilniaus AVPK tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo sąlygas bei tvarką, turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti Sprendimą, yra teisėta ir pagrįsta.
11.2. Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas turi teistumą. Nustačius tai ir remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, ginčas dėl Sprendimo nebeturi teisinės perspektyvos.
11.3. Įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į Nutarimą, pakeitė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. gegužės 5 d. ir kuriame nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus AVPK) 2018 m. sausio 24 d. sprendimo „Atsisakyti V. J. (V. J.) išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 18-IL-10-00382-e (Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas ginčą, atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo, turi galiojantį teistumą, ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, todėl neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, dėl kurio prašomas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą pareiškėjui neišduotas teisėtai ir pagrįstai.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neproporcingai suvaržo pareiškėjo teises ir negali būti laikomas teisingas, atitinkantis protingumo reikalavimus.
15. Nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl nagrinėjama byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualu, jog Konstitucinis Teismas priėmė Nutarimą, kuriame: 1) pripažino, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažino, kad Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti Konstituciją atitinkantį teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, padarė išvadą, kad Nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2020 m. gruodžio 31 d.
17. Konstitucinis Teismas Nutarime iš esmės konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatęs neterminuotą draudimą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus (Įstatymo 17 straipsnio 1 d. 2 p.), nesudarydamas galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)), taip iš esmės visam laikui atėmus iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisant ir konstitucinio teisinės valstybės principo.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus AVPK su 2017 m. gruodžio 27 d. prašymu išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (medžioklei). Vilniaus AVPK, išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, surinkęs duomenis apie pareiškėjo teistumą ir vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija), priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, charakterizuojančius pareiškėją, remdamasis oficialiais registrų duomenimis, atmetęs pareiškėjo skundą, pripažino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
19. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse atitinkamai nustatyta, kad: „Konstitucinio Teismo nutarimai, <...> oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti Konstitucinio Teismo aktai ir <...> įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną.“ Nagrinėjamu atveju Nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas (įsigaliojo) 2020 m. gruodžio 31 d.
20. ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikslinta, kad, jeigu teismas spręstų dėl administracinio sprendimo, kuris priimtas vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, teisėtumą ir pagrįstumą, tokiu atveju jis iš esmės ir taikytų tas įstatymų nuostatas, kurios pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai (žr., pvz., 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-675-438/2021).
21. Apibendrinama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esant nustatytoms 16, 18 ir 20 aplinkybėms ir laikantis ABTĮ 4 straipsnio 1 dalies, Sprendimas, kuris priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kurie Nutarimu pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, negalėjo ir negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri suformuota esant tos pačioms esminėms aplinkybėms, nustatytoms nagrinėjamu atveju (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2297-756/2021; 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-583-525/2021; 2021 m. vasario 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 673-968/2021; 2021 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-674-602/2021), nuo kurios nukrypti teisėjų kolegija pagrindų nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
22. Tai konstatavus, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų atskiras vertinimas nėra teisiškai aktualus, nes niekaip nepakeistų padarytos išvados.
23. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas: pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Sprendimas naikinamas ir Vilniaus AVPK įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 27 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 24 d. sprendimą „Atsisakyti V. J. (V. J.) išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 18-IL-10-00382-e ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą pareiškėjo V. J. 2017 m. gruodžio 27 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius