fc5c1dc7-87d2-42de-bb4d-1570ef2de6cf · Lietuvos apeliacinis teismas

Teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo klausimÄ , vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – <a name="n_0">CPK</a>) 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas Civilinė byla Nr. 2KT-155/2011 Procesinio sprendimo kategorija 94.4, 98.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. lapkričio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ArtÅ«ras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1722-370/2011 pagal ieÅ¡kovės D.

B., atstovaujamos atstovės pagal įstatymÄ T. Ž., atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams AB „VST“ Klaipėdos skyriui, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl elektros energijos tiekimo, n u s t a t ė :              Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas ieÅ¡kovės D. B, atstovaujamos atstovės pagal įstatymÄ T. Ž., atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog nepasitiki Klaipėdos apygardos teismu, todėl praÅ¡o užtikrinti teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ bei perduoti bylÄ nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Mano, kad Klaipėdos apygardos teismas turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ jos atžvilgiu. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė iÅ¡ atskirojo skundo turinio padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė iÅ¡ esmės reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, t. y. nepasitiki visu Klaipėdos apygardos teismu, todėl, siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl civilinės bylos tinkamo iÅ¡nagrinėjimo, civilinę bylÄ perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡spręsti klausimÄ dėl teisėjų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui (CPK 69 str. 1 d., 34 str. 2 d. 3 p., 3 d.).

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas atmestinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). BylÄ nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja T. Ž. teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas turi iÅ¡ankstnį nusistatymÄ jos atžvilgiu ir dėl to praÅ¡o nuÅ¡alinti šį teismÄ nuo civilinės bylos Nr. 2S-1722-370/2011 nagrinėjimo.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas yra nemotyvuotas, nenurodyti konkretÅ«s faktai, nepateikti įrodymai, patvirtinantys teiginį apie visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų iÅ¡ankstinį nusistatymÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

Taigi, pareiÅ¡kėjos keliama abejonė dėl Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų galimo Å¡aliÅ¡kumo nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡io teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti Å¡ios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Klaipėdos apygardos teisme yra teisėjų, galinčių neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ .

Atkreiptinas pareiÅ¡kėjos dėmesys į tai, kad pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas konkrečiam bylÄ nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, T. Ž. pareiÅ¡kimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1722-370/2011 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ , nėra pagrindo spręsti klausimo dėl Å¡ios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a:

Atmesti T. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1722-370/2011 nagrinėjimo ir praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                       ArtÅ«ras Driukas